Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-12-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-6588-335/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-27
Bylos Nr.
e2YT-6588-335/2019
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00653-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6588-335/2019Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00653-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 27 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina P. J. L. po sutuoktinio K. L. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškime nurodė, kad K. L. mirė (duomenys neskelbtini). Jis turėjo sutuoktinę P. J. L. ir du vaikus: dukrą M. K. (pareiškėją) ir sūnų R. L.. K. L. priklausė 1,22 ha žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 5,93 ha žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) namų apyvokos daiktai, įrankiai. Nuosavybės teisė į žemės sklypus atkurta jau po mirties, tad registruoto turto jo vardu palikimo atsiradimo metu nebuvo ir dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipta. K. L. iki mirties gyveno kartu su sutuoktine P. J. L. sutuoktinei priklausančiame name (duomenys neskelbtini) Ji vyrą palaidojusi ir toliau gyveno bei deklaravo gyvenamąją vietą tame kaime. Po jo mirties P. J. L. pradėjo valdyti, naudotis paliktu palikimu, t. y. namų apyvokos daiktais, įrankiais, rūpinosi žemės nuosavybės grąžinimu, deklaravo žemes ir gavo tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. P. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė dukra, t.y. pareiškėja M. K.. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. L. mirties jo sutuoktinė priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip mirusiosios įpėdinės, teises ir pareigas, t.y. turėtų galimybę kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po K. L. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrius atsiliepime nurodė, kad byloje nereiškia jokių reikalavimų ir prašė ją nagrinėti teismo nuožiūra. Neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime su pareiškimu sutiko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jos motina P. J. L. priėmė sutuoktinio K. L. palikimą, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. J. L. sutuoktiniui K. L., kuris yra pareiškėjos ir R. L. tėvas, nuosavybės teisė į du žemės sklypus buvo atkurta po jo mirties (duomenys neskelbtini) Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). P. J. L. po sutuoktinio mirties liko gyventi jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini) ir tęsė kartu užgyvento turto valdymą, naudojosi palikimu – namų apyvokos daiktais, įrankiais, rūpinosi žemės nuosavybės grąžinimu, teikė paraiškas ir gavo tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Pagal 1964 m. patvirtinto Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, nuostatas, laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. P. J. L. per paminėtame kodekse numatytą 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. 2019-04-16 Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro rašte Nr. S-237 nurodyta, kad paveldėjimo byla mirus K. L., nepradėta, įpėdiniai į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad po K. L. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar jį priimti pretenduotų kiti asmenys. Suinteresuotas asmuo R. L. su pareiškimu sutiko, vadinasi neginčijo jo sesers pareiškime išdėstytų aplinkybių.

Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos spręstina, kad P. J. L. po sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis). Bylos duomenys patvirtina, kad ji mirė (duomenys neskelbtini), palikimą po motinos mirties priėmė pareiškėja.

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įstatymų numatyta visa apimtimi pareiškėjai realizuoti paveldėjimo teisę.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio K. L., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė