Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, turintis 3 nepilnamečius vaikus, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. D. 2025 m. kovo 23 d. apie 07.25 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – vilkiką „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priekaba „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu, 07.29 val. nustatytas 2,08 promilių etilo alkoholio neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi ir paaiškino, kad tuo metu dirbo vilkiko vairuotoju. Šeštadienio vakarą blaivus išvažiavo pakrauta mašina, naktį sustojo aikštelėje. Apie 19.00 val. – 20.00 val. susitiko kolegą, su juo bendravo, išgėrė 4 butelius alaus (po 0,5 l) ir dviese brendžio (0,7 l). Miegoti nuėjo galimai apie 23.30 val., išvykti turėjo apie 6.00 val. Po nakties atsikėlęs jautėsi gerai, galvos neskaudėjo, nejautė jokių apsvaigimo požymių. Nepagalvojo apie pasekmes, nuvažiavo apie 20-30 km ir buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), kadangi vyko reidas. Vairuoti sekėsi gerai. Neblaivumas buvo tikrintas du kartus, pirmu tikrinimu galimai buvo nustatytas 2,7 promilių neblaivumas. Tai pirmas kartas. Pradėjo dirbti nuo 2025 m. kovo 16 d. Automobilis priklauso įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Niekas nežinojo, kad vairuos neblaivus. Prieš išvažiuojant, niekas netikrina blaivumo. Atvažiavus pasikrauti vilkiko, buvo blaivus. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Labai blogai vertina savo poelgį, krovinys yra atsakomybė. Laiduotoja yra mama, su kuria labai gerai sutaria, klauso jos patarimų. Apie įvykį mamai pasakė tą patį vakarą. Ji labai susijaudino, turėjo rimtą pokalbį. Suprato, kad neteisingai pasielgė. Turi tris nepilnamečius ir vieną pilnametę dukrą. Alimentus moka pagal galimybes, vaikai kartu negyvena. Kiek skyrė alimentų, tiek moka. Turi įsiskolinimą, būna, kad 2 mėnesius nemoka, bet mama padeda. Šiuo metu pajamų negauna, pragyventi padeda mama. Gyvena iš mamos pensijos. Ieško darbo Užimtumo tarnyboje. Kol negavo nuosprendžio, negali dirbti. Neturi jokio turto ar santaupų. Iš karto sumos, atitinkančios transporto priemonės vertę, negalėtų atlyginti.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas Ž. K. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. A. D. pagal įmonės darbo skelbimą, kuriuo buvo ieškoma vilkikų vairuotojų, atvyko į įmonę 2025 m. kovo 12 d. arba 2025 m. kovo 13 d. A. D. atvykus, jie pasikalbėjo, darbo pobūdis jam tiko. Tuo metu reikėjo skubiai vairuotojo, nieko blogo neįtarė apie A. D., jis buvo pasamdytas. A. D. įmonėje pradėjo dirbti 2025 m. kovo 16 d. Per šį laikotarpį, kol A. D. dirbo, jis du kartus laiku nepristatė krovinio. A. D. pasirodė kiek nepatikimas, nes neatkreipia dėmesio į svarbius dalykus, pavyzdžiui: vilkike esantis kuro kiekis, atvykimas laiku į darbą. Neskubėjo atleisti A. D., nes neturėjo žmogaus, kuris galėtų jį pakeisti. 2025 m. kovo 23 d. 07.00 val. A. D. turėjo pristatyti krovinį į (duomenys neskelbtini) sandėlį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams siūlo du variantus krovinių pristatymui: galima vežti krovinį, važiuojant ankščiau, nuo ryto arba važiuoti iš vakaro, pernakvojant pusiaukelėje esančioje aikštelėje. A. D. pasirinko antrą variantą. 2025 m. kovo 22 d. vakare A. D. su kroviniu išvyko į Kauną. Ar kažkas jį matė, nežino. Kiek žino, A. D. sustojo netoli (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje „(duomenys neskelbtini)“. Ką jis ten veikė, nežino. Tik vėliau sužinojo, kad A. D. neva susitiko kažkokį „draugelį“ degalinėje. 2025 m. kovo 23 d. dieną, gerokai po 07.00 val., įmonės vadybininkas A. Š. per mobiliąją programėlę pastebėjo kad A. D. dar nėra vietoje, nors 7.00 val. jau turėjo būti pristatytas krovinys. Programėlėje buvo matyti A. D. buvimo vieta. A. Š. paskambino A. D. ir paklausė „kas nutiko, kodėl nevažiuojam?“. A. D. atsakė, kad „mane pastabdė ir įpučiau“. A. Š. paskambino jam (liudytojui) ir informavo. Po maždaug 20-30 min. A. Š. paskambino policijos pareigūnai ir informavo, kad sulaikytas vilkikas, nes vairuotojas A. D. yra neblaivus. A. Š. davė jo (liudytojo) telefono numerį, kuriuo paskambino policijos pareigūnai. Pareigūnai paaiškino situaciją ir jis (liudytojas), pasiėmęs kitą vilkiko vairuotoją, nuvyko į vietą. Nuvykus į vietą, A. D. sėdėjo vilkike. Pareigūnams paaiškino, kad krovinys yra su mėsos gaminiais, gendančiais produktais, todėl pareigūnai leido pristatyti krovinį ir vilkiko su priekaba nenutransportavo. Pasirašė įsipareigojimą, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir iki kol bus priimtas procesinis sprendimas, saugos vilkiką ir priekabą. Nuo 2025 m. kovo 24 d. A. D. nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo buvo nutraukta darbo sutartis (b. l. 56–59).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. kovo 23 d. apie 07.25 val. (duomenys neskelbtini), vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, buvo sustabdytas vilkikas „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priekaba „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra su plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog vilkiką vairavo A. D.. Patikrinus minėto vairuotojo neblaivumą, jis parodė neigiamą rezultatą. Naudojantis alkotesteriu, pirmuoju tikrinimu 2025 m. kovo 23 d. 07.29 val. A. D. buvo nustatytas 2,08 promilių neblaivumo laipsnis. Antru tikrinimu 2025 m. kovo 23 d. 07.45 val. A. D. buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumo laipsnis. A. D. buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai. Vilkikas „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priekaba „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui L. R. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Ž. R. (b. l. 6–9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2025 m. kovo 23 d. buvo vykdoma vairuotojų blaivumo kontrolė. Apie 07.25 val. (duomenys neskelbtini) tikrinimui buvo sustabdyta sunkiasvorė transporto priemonė „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo ir patikrinus blaivumą bekontakčiu alkoholio detektoriumi, jis parodė neigiamą (X) rezultatą. Nustatyta, kad transporto priemonę vairavo A. D.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis atsakė, kad prieš 8 valandas. Pirmu tikrinimu 07.29 val. vairuotojui nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 07.45 val. – 2,17 promilių neblaivumas. Tolimesniems procesiniams veiksmams vairuotojas buvo perduotas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pareigūnams. Filmuota tarnybiniu automobilio ir kūno kameromis (b. l. 12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, kryptimi link Kauno, yra dviejų eismo juostu kelias. Pirmoje kelio eismo juostoje yra stovintis vilkikas „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilkiko priekaba yra su plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus vilkiko vidų, jo stovėjimo vietą, prieigas, daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, ar draudžiamų daiktų, medžiagų nerasta. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 15–42).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas policijos pareigūno D. K. kūno kameros garso ir vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas darytas 2025 m. kovo 23 d., įrašo pradžios laikas 07.16 val. Paleidus vaizdo įrašą, matyti, kaip policijos pareigūnai vykdo policinę priemonę. Policijos pareigūnai pastebi vilkiką. Policijos pareigūnas sustabdo vilkiką ir tikrina blaivumą bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu, jo rezultatų vaizdo įraše nesimato. Pareigūnas nurodo vilkiko vairuotojui pavažiuoti į šalį. Priėjęs policijos pareigūnas nurodo vairuotojui nerūkyti. Taip pat pareigūnas nurodo vairuotojui pasiimti „teises“ ir eiti su juo. Pareigūnas kartu su vilkiko vairuotoju ateina prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas, bendraudamas su vilkiko vairuotoju, paklausia, kada jis baigė gerti. Vairuotojas nurodo, kad vakar vakare. Patikrinus vilkiko vairuotoją, pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Vilkiko vairuotojas nurodo, kad net negalvojo, kad taip galėtų būti. Antrojo tikrinimo metu nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 62–64).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0111, patikros sertifikato Nr. 2200302, A. D. pirmojo tikrinimo metu 2025 m. kovo 23 d. 07.29 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu 07.45 val. A. D. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Taip pat nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius) (b. l. 44).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad krovininio automobilio „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 46).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad priekabos „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 47).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – vilkiko „Renault Magnum“, 2005 m., kaina Lietuvoje yra 7 097 Eur su PVM (b. l. 48).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės – priekabos „Schmitz“, 2007 m., kaina Lietuvoje yra 12 651 Eur su PVM (b. l. 49).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis A. D. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje A. D. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilės, t. y. 2,08 promilių neblaivumas. Kaltinamasis nustatyto neblaivumo nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad 2025 m. kovo 22 d. 19.00 val. – 20.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus (4 butelius alaus po 0,5 l ir brendžio apie 0,35 l), o 2025 m. kovo 23 d., atsikėlęs apie 6.00 val., vairavo transporto priemonę ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino alkotesteriu ir pirmu tikrinimu nustatė galimai 2,7 promilių neblaivumą. Kaltinamojo vairavimo faktą bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, patvirtina ir liudytų Ž. K. R. bei A. Š. parodymai. Nors šie liudytojai tikrinant kaltinamojo blaivumą po to, kai buvo sustabdyta jo vairuojama transporto priemonė, nebuvo, apie kaltinamojo vairavimą esant neblaiviam jiems tapo žinoma iš kitų asmenų. Kaip matyti iš A. Š. parodymų, apie tai, kad yra sustabdytas ir nustatytas neblaivumas, jam nurodė pats kaltinamasis. A. Š. paskambino ir policijos pareigūnai, kurie informavo, kad sulaikytas vilkikas, kadangi vairuotojas A. D. yra neblaivus. Gavęs šią informaciją liudytojas iš karto informavo Ž. K. R., kuris patvirtino aplinkybę, jog šią informaciją sužinojo iš A. Š., o vėliau ir iš paskambinusių policijos pareigūnų.

Aptarti kaltinamojo, liudytojų parodymai atitinka tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad 2025 m. kovo 23 d. vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę, 07.25 val. tikrinimui buvo sustabdyta sunkiasvorė transporto priemonė „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią būdamas neblaivus vairavo A. D.. Kaltinamojo neblaivumą patvirtina ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad A. D. pareigūnams nurodo, jog alkoholį vartojo 2025 m. kovo 22 d. vakare. Atlikus kaltinamojo blaivumo patikrinimą alkotesteriu, jam nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas 2,08 promilių neblaivumas (atėmus paklaidą – 2,04 promilių neblaivumas).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. D., kaip minėta, pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išorinis neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius). A. D. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2025 m. gegužės 13 d. (b. l. 65). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas (b. l. 44).

Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumą ir jo paties teisme duotus paaiškinimus, kad alkoholinius gėrimus (alų ir brendį) jis vartojo 2025 m. kovo 22 d. vakare, miegoti nuėjo apie 23.30 val., o transporto priemone išvyko 2025 m. kovo 23 d. anksti ryte, t. y. apie 6.00 val., daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, A. D. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad A. D. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas kaltinamojo A. D. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 135). Taip pat gautas N. D. prašymas būti kaltinamojo laiduotoja, neskiriant užstato (b. l. 134). Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galima tik tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų nusikaltimą ir yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Turtinė ir (ar) neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamojo bei jo mamos, kuri sutiko būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis anksčiau niekada nevairavo neblaivus. A. D. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą, nurodė supratęs, jog neteisingai pasielgė. Kaltinamasis Lietuvoje anksčiau nebuvo teistas (b. l. 73–76), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje buvo nebaustas (b. l. 77–78). Kaltinamasis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, elgesio neteisino, atsakomybės išvengti nebandė. Nors šiuo metu A. D. nedirbantis, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis nuo 1999 m. dirbo ne vienoje darbovietėje (b. l. 79–81). Kaip paaiškino teisiamojo posėdžio metu, jis šiuo metu pajamų negauna, o pragyventi padeda mama. Be to, ieško darbo Užimtumo tarnyboje, tai patvirtina byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, kad netrukus po to, kai buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (b. l. 88). Kaltinamasis turi tris nepilnamečius vaikus, nėra registruotas įskaitoje dėl psichiatrinio ar priklausomybės ligų gydymo (b. l. 92). Aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir savo neteisėto, pavojingo elgesio vertinimas, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam sustiprina ir teigiamai apibūdinama N. D., kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Kaip nurodyta pirmiau, tiek N. D., tiek kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Laiduotoja nurodė, kad santykiai su sūnumi yra labai geri, jis visada klauso, kreipiasi patarimų. N. D. ir kaltinamojo bendravimo ryšį sustiprina tai, kad jie du metus gyvena kartu. A. D. visada padeda dirbti kaime, o tuo metu, kai turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nuveždavo visur, kur reikėdavo. Aplinkybę, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam patvirtina ir tai, kad po įvykio grįžęs į namus kaltinamasis iš karto apie susidariusią situaciją pasakė mamai. N. D. nurodė buvusi šokiruota tokio sūnaus poelgio, pasikalbėjo su sūnumi. Laiduotoja kategoriškai tvirtino netoleruojanti piktnaudžiavimo alkoholiu bei vairavimo išgėrus. Taip pat pažymėjo, kad sūnus namuose alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, patvirtino, kad savo poelgį jis vertina labai blogai. Iš laiduotojos teisiamajame posėdyje duotų paaiškinimų matyti, kad ji yra pensinio amžiaus, nedirbanti, tačiau turinti apie 20 metų darbo stažą, yra neteista ir administracine tvarka nebausta. Taigi teismui nepateikta jokių duomenų, kurie šias aplinkybes paneigtų ir laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, sąmoningai nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad N. D. iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – 2 metų terminui, kuris artimas minimaliam. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 25 d. (b. l. 108–111). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. D. padarė naudodamasis transporto priemonėmis – vilkiku „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su priekaba „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl vilkikas ir priekaba aptariamu atveju pripažįstami nusikaltimo darymo priemonėmis. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad A. D. nėra šių transporto priemonių savininkas.

Bylos duomenimis, krovininio automobilio „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 46–47). Šią aplinkybę patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo bei ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Ž. K. R. nurodytos aplinkybės bei tai, kad ikiteisminio tyrimo metu Ž. K. R. minėtos transporto priemonės buvo grąžintos, pasižadant saugoti iki kol bus priimtas sprendimas (b. l. 50–53). BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad Ž. K. R. buvo žinoma, jog kaltinamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą vairuos neblaivus), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų informacinių pažymų apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad vilkiko „Renault Magnum 440.19“, 2005 m., kaina yra 7 097 Eur su PVM, o puspriekabės „Schmitz 24/L-13.4 FP 60“, 2007 m. – 12 651 Eur su PVM (b. l. 48–49). Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų. Aptariu atveju kitų duomenų, kurie paneigtų VšĮ „Emprekis“ pateiktą informaciją dėl transporto priemonės vertės, byloje nėra.

Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta išimčių, kada gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, o jos dalis, tačiau kasacinės instancijos teismas bylose dėl BK 72 straipsnio 5 dalie taikymo yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš kaltininko turi būti priteista visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, t. y. šios priemonės taikymą turi įvertinti ir proporcingumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K‑315-303/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo vertinimą proporcingumo aspektu sąlygoja ir skirtingi turto konfiskavimo, ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslai. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, visų pirma, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020).

Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad visos transporto priemonių vertės – 19 748 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo A. D. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė tyčinę, eismo saugumui, kitų žmonių gyvybei (sveikatai) ir turtui pavojų galinčią sukelti veiką. Kita vertus, A. D. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, prisipažino ir gailėjosi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Nors padarytas nusikaltimas yra tyčinis, vis tik pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu nusikaltimu. Duomenų, kad šia nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, byloje nėra. A. D., kaip nurodyta pirmiau, administracine tvarka nebaustas, neteistas ir tai suponuoja jo nusikalstamo elgesio, kaip atsitiktinio, vertinimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, įvertinus ir aplinkybes, kad kaltinamasis šiuo metu yra nedirbantis, gyvena pas mamą, kuri padeda jį išlaikyti, be to, turi tris nepilnamečius vaikus ir viena pilnametę dukrą, kuriems moka alimentus, tai, kad neturi jokio turto ar santaupų, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (vilkiko „Renault Magnum“ ir priekabos „Schmitz“) vertės dalį, t. y. vilkiko „Renault Magnum“, atitinkančios pinigų sumos, t. y. 7 097 Eur, išieškojimas. Išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, teismo vertinimu, bus pasiekti ne tik šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai, bet ir bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir naudojamų priemonių šiam tikslui pasiekti.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104–107) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 108–111). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. balandžio 16 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam A. D., kurias sudaro 162,50 Eur (b. l. 129). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Voke esantis kompaktinis diskas su policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo ir garso įrašu, saugomas byloje (b. l. 65), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

2. Voke Nr. 1 esantis A. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 112–115), saugomas Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstinas AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

3. Vilkikas „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko raktas, pakvitavimu atiduoti saugoti Ž. K. R. (b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini Ž. K. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos N. D. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. kovo 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. D. išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 7 097 Eur (septynis tūkstančius devyniasdešimt septynis eurus).

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 162,50 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt du eurai 50 ct), iš A. D. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Voke esantį kompaktinį diską su policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo ir garso įrašu, saugomą byloje (b. l. 65), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje;

2. Voke Nr. 1 esantį A. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 112–115), saugomą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti AB „Regitra“;

3. Vilkiką „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vilkiko raktą, pakvitavimu atiduotą saugoti Ž. K. R. (b. l. 52), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti Ž. K. R..

Išaiškinti A. D., kad, jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.