Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys byloje - Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, R. N. ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-8) prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 3R-561(2.13-1.) 2 punktą „pareiškėjų skundą dalyje dėl asmens duomenų atskleidimo Mokyklai atmesti“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę skirti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai administracinę baudą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio 25 d. raštu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą (toliau – ir Kontrolieriaus įstaiga) su prašymu pateikti: duomenis apie pareiškėjos šeimos narių asmens duomenų tvarkymą: kokius duomenis Kontrolieriaus įstaiga rinko, iš kokių šaltinių; kokius duomenis tvarko ir kokiu tikslu; kiek laiko asmens duomenis tvarkys bei paklausimų ir atsakymų iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ar Tarnybos teritorinio skyriaus Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) ir kitų institucijų kopijas, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos (toliau – ir Mokykla) 2020 m. gegužės 6 d. pranešimo nagrinėjimu.

Kontrolieriaus įstaiga 2020 m. gruodžio 17 d. raštu N r. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų prašymo ir informacijos pateikimo“ nepateikė informacijos, kokius pareiškėjos šeimos narių asmens duomenis tvarko, nepateikė suvestinės, kokius asmens duomenis rinko ir iš kokių šaltinių, tačiau nurodė, kad Kontrolieriaus įstaiga Mokyklai pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo“ išrašą. Ši pažyma surašyta Kontrolieriaus įstaigai nutarus atlikti tyrimą savo iniciatyva ir tuo pačiu pavedus atlikti tyrimą Tarnybos Skyriui pagal Mokyklos 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą.

Kontrolieriaus įstaigos 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažyma), pareiškėja gavo 2020 m. gruodžio 12 d. ir tik tada sužinojo, kad Kontrolieriaus įstaiga (kontrolierė E. Ž.) savo iniciatyva atliko tyrimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą.

Pažymi, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ž. (toliau – ir Kontrolierė) antrai kadencijai paskirta Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. XII-1815. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo (toliau – ir VTAKĮ) 6 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 4 dalį E. Ž. vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas galėjo eiti iki 2020 m. rugsėjo 25 d., o nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. įgaliojimų neteko. Vadovaujantis VTAKĮ 8 straipsnio 4 dalimi, trijų mėnesių papildomas terminas kontrolierei pasibaigė 2020 m. rugsėjo 25 d.. Lietuvos Respublikos Seimas tik 2021 m. sausio 7 d. sprendimu paskyrė E. Ž. vaiko teisių apsaugos kontroliere trečiai kadencijai, o tai reiškia, jog E. Ž. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. sausio 7 d. įstatymu suteiktų įgaliojimų eiti vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas neturėjo, todėl jos priimti sprendimai, surašytos pažymos tuo laikotarpiu yra neteisėti ir negalimi. Tuo laikotarpiu E. Ž. surašė ir pasirašė Pažymą ir jos išrašą 2020 m. gruodžio 1 d. raštu pateikė Mokyklai.

Pareiškėja akcentuoja, jog Mokykla 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui adresavo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir Pranešimas). Pagal VTAKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus skunde privaloma nurodyti adresatą - vaiko teisių apsaugos kontrolierių, tuo tarpu Mokyklos Pranešime adresatas nurodytas „Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius“, bet ne „vaiko teisių apsaugos kontrolierius“.

Mokyklos direktorė A. K. Pranešimą išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini) t. y. išsiuntė Tarnybos teritoriniam Skyriui. Kontrolieriaus įstaigai šis Pranešimas buvo išsiųstas tik žiniai, bet ne vykdymui, nurodant el. laiško „Cc“ dalyje Kontrolieriaus įstaigą.

Nurodo, jog dėl pareiškėjai nežinomų ir nesuprantamų priežasčių kontrolierė E. Ž. dėl šio žiniai gauto Pranešimo 2020 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą dėl tyrimo pradėjimo vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus iniciatyva Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame 2020 m. gegužės 8 d. sprendime E. Ž. nusprendė: 1. pradėti tyrimą dėl Mokyklos Pranešime nurodytos informacijos dėl galimo nepilnamečio (...) teisių pažeidimo; 2. pavedė vaiko teisių apsaugos kontrolierės vyresn. patarėjui E. M. surinkti tyrimui reikalingą informaciją ir parengti pažymos projektą.

Kontrolierė E. Ž., priėmusi sprendimą atlikti tyrimą savo iniciatyva 2020 m. gegužės 8 d. surašė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, jį adresuoja Tarnybai ir Skyriui, nurodo, kad „vaikas nuo 2020 m. kovo 23 d. galimai nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio mokymo ir kt.“. Kontrolieriaus įstaiga 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ informavo Mokyklą, kad tirs skundą, tačiau neinformavo pareiškėjos ar jos vyro, kad priėmė Mokyklos Pranešimą tyrimui ir jį tiria.

Pažymi, jog į pareiškėją Kontrolieriaus įstaiga kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“. Šiame rašte neminima, kad Kontrolieriaus įstaiga atlieka tyrimą savo iniciatyva, jame nurodoma, kad Kontrolieriaus įstaiga 2020 m. gegužės 8 d. raštu kreipėsi į Tarnybą. Šiuo raštu pareiškėjos prašoma pateikti nuomonę dėl Mokyklos pateikto Pranešimo ir nurodyti kokioje švietimo įstaigoje mokysis pareiškėjos sūnus.

Pareiškėja Kontrolieriaus įstaigai pateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų.

Kontrolieriaus įstaiga pateikė pareiškėjai 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą dėl J. N. ir R. N. skundo tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimas atliktas neišsamiai ir Kontrolieriaus įstaiga neatsakė į visus pareiškėjos skundo klausimus.

Tarnyba (Skyrius) kelis kartus informavo Kontrolieriaus įstaigą, kaip atlieka tyrimą pagal Mokyklos Pranešimą: 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

Skyrius 2020 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mažamečio S. N.“ nurodė, kad „2020 m. rugsėjo 4 d. atliko vaiko S. N. situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimų nenustatė“ ir pridėjo vaiko situacijos vertinimo dokumentus.

Nurodo, jog Kontrolieriaus įstaigos Pažymą pareiškėja gavo 2020 m. gruodžio 12 d. ir tik tada pirmą kartą sužinojo, kad kontrolierė E. Ž. savo iniciatyva atliko tyrimą pagal Mokyklos Pranešimą. Kontrolieriaus įstaiga 2020 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Pažymos išrašą perdavė Mokyklai. Pareiškėjos sutikimo tokiam duomenų perdavimui nebuvo.

Pažymi, jog Mokyklos Pranešime buvo pateikta informacija apie nuotolinio mokymosi metu nuo 2020 m. kovo 23 d. mokinio nesinaudojimą Zoom platforma. Tačiau mokinys kiekvieną dieną mokėsi pagal kasdien skirtas užduotis Tarno elektroniniame dienyne, bendravo su mokytojai, siuntė jiems atliktas užduotis, gavo įvertinimus. Mokykloje 2019/2020 mokslo metai pradinukams pasibaigė 2020 m. gegužės 29. Mokinys S. N. Mokyklos (duomenys neskelbtini) klasę pabaigė 2020 m. gegužės 29 d. ir gavo 2019/2020 mokslo metų mokinio metinio pažangumo dokumentą, kuriame nurodyta, kad mokinys keliamas į (duomenys neskelbtini) klasę.

Kontrolierė E. Ž. 2020 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti tyrimą savo iniciatyva. Į pareiškėją ir Mokyklą dėl informacijos pateikimo dėl Mokyklos Pranešimo tyrimo savo iniciatyva, Kontrolieriaus įstaiga nesikreipė. Pirmą kartą į pareiškėją Kontrolieriaus įstaiga kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kai mokslo metai jau buvo pasibaigę ir buvo išnykusi aplinkybė skundo tyrimui - nuotolinis mokymasis nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. buvo pasibaigęs. Atkreipia dėmesį į tai, jog pasibaigus mokslo metams ir esant vasaros atostogoms nevyko galimai „vaiko teises ar jo teisėtus interesus pažeidžianti veika“, Pranešime nebuvo objektyvių duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą.

Akcentuoja, jog mokinys S. N., pabaigęs (duomenys neskelbtini) klasę Mokykloje, toliau tęsė ugdymą 2020/2021 mokslo metais kitoje mokykloje. Mokyklos Pranešime nurodytas jos suvokimu pažeidimas dėl Zoom platformos nesinaudojimo baigėsi 2020 m. gegužės 29 d. ir nusitęsė 2020/2021 mokslo metais. Pareiškėjos vertinimu, E. Ž., neturėdama įstatymais suteiktų įgaliojimų tęsti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas, esant išnykusioms aplinkybėms (mokinys baigė (duomenys neskelbtini) klasę) ir nesant objektyvių duomenų 2020 m. lapkričio 30 d. surašė Pažymą ir jos išrašą pateikė Mokyklai.

Pažymi, jog Kontrolieriaus įstaiga visų pirma turėjo įsitikinti, kad 2020 m. pavasarį paskelbus šalyje karantiną ir uždarius ugdymo įstaigas mokiniui yra įstatymu numatyta prievolė jungtis prie Zoom platformos nuotolinio ugdymosi metu. Pareiškėjos įsitikinimu, tokios prievolės mokiniams teisės aktais nebuvo nustatyta, todėl kontrolierė E. Ž. viršijo savo įgaliojimus ir neteisėtai kišosi į šeimos privatų gyvenimą, kurį saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Nors nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas, tačiau 2019-2020 ir 2020-2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413 (toliau – ir Pradinio ugdymo planas) bei Mokymosi pagal formaliojo švietimo programų (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (toliau – ir Mokymosi aprašas) nebuvo koreguoti. Pradinio ugdymo planas 2019/2020 mokslo metams keistas 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-350 (pakeistas 15 punktas: pavasario (Velykų) atostogų laikotarpis) ir 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-689 (pakeistas 12 punktas: ugdymo proceso trukmė), tačiau neatlikti teisės akto pakeitimai ir (ar) papildymai dėl nuotolinio ugdymo.

Nurodo, jog 2019/2020 mokslo metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovavo ministras A. M., kuris viešai spaudoje teigė, kad sankcijų tėvams dėl mokinių jungimosi prie nuotolinių sistemų karantino metu nebus.

Mokyklos mokytoja S. K. 2020 m. kovo 18 d. el. laiške vaiko tėvams rašė, kad jei vaikas „neturės galimybės naudotis kompiuteriu / planšete, užduotis rasite TAMO“ el. dienyne, t. y. mokykloje nebuvo įtvirtinta prievolė besąlygiškai jungtis prie Zoom programos, nebuvo Mokyklos įsakymo dėl nuotolinio ugdymo organizavimo, informacijos apie tai Mokyklos interneto svetainėje.

Pareiškėjos vertinimu, Inspekcija nesigilino į tuo metu galiojančius teisės aktus, kad Kontrolieriaus įstaiga net negalėjo savo iniciatyva pradėti tyrimo, pradėtą tyrimą turėjo nutraukti, todėl ir Pažymos išrašo siųsti Mokyklai neturėjo teisinio pagrindo.

Kontrolieriaus įstaiga tvarkė ir perdavė Mokyklai pareiškėjos ir jos šeimos asmens duomenis pažeisdama 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 6 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus.

Pareiškėja skunde Inspekcijos prašė pažeidėjui skirti administracinę baudą, tačiau Inspekcija šiuo klausimu Sprendime nepasisakė. Pareiškėja mano, kad tokie taisomieji veiksmai, neskiriant valdžios institucijai - Kontrolieriaus įstaigai - administracinės baudos už asmens duomenų pažeidimus, yra nepakankami, nes visiškai neatgraso Kontrolieriaus įstaigos toliau daryti tokio pobūdžio pažeidimus. Visų pirma valdžios įstaigos privalo vykdyti įstatymus ir būti pavyzdžiu privatiems asmenims, todėl valdžios institucijoms neturi būti taikomos nepagrįstos nuolaidos ar išimtys neskiriant administracinės baudos.

Pažymi, jog Inspekcija atsakinga už veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų taisomųjų veiksmų duomenų valdytojų atžvilgiu parinkimą, kad būtų tinkamai įgyvendinami BDAR reikalavimai.

Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 77-80).

Atsiliepime į skundą nurodo, jog teisės aktai Inspekcijai nesuteikia įgaliojimų vertinti, ar Kontrolieriaus įstaiga pagrįstai ir teisėtai pradėjo pareiškėjos minimus tyrimus. Pažymi, jog jeigu pareiškėja mano, kad Kontrolieriaus įstaiga neteisėtai pradėjo tyrimus dėl jos mažamečių vaikų galimai pažeidžiamų teisių, turėjo savo galimai pažeidžiamas teises ginti teisės aktų nustatyta tvarka, kurią turėjo jai nurodyti Kontrolieriaus įstaiga, bet ne kreipiantis į Inspekciją. Inspekcija pareiškėjos skundą nagrinėjo tik savo kompetencijos ribose, t. y., ar Kontrolieriaus įstaigos veiksmuose, nurodytuose pareiškėjos skunde, yra BDAR pažeidimų. Inspekcijos įsitikinimu, teisė į duomenų apsaugą, kuri yra saugoma BDAR, negali būti naudojama kaip įrankis ginti visas kitas įmanomas teises, kurių įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo asmens duomenų tvarkymo.

Pažymi, kad nei pareiškėja, nei Kontrolieriaus įstaiga Inspekcijai nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad Kontrolieriaus įstaigos veiksmai būtų buvę pripažinti neteisėtais. Todėl, atsakovės vertinimu, neturint tokių duomenų, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Kontrolieriaus įstaigos veiksmai, susiję su asmens duomenų apsauga, būtų buvę neteisėti. Todėl Sprendimo dalyje „Dėl asmens duomenų atskleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinusi skundo nagrinėjimo metu pateiktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjų asmens duomenys buvo tvarkomi ir perduoti Mokyklai BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte numatytais pagrindais, todėl pareiškėjų skundas šioje dalyje buvo atmestas.

Nurodo, jog Inspekcija, atlikusi pareiškėjos skundo tyrimą, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti dėl BDAR 58 straipsnio 2 dalyje numatytų taisomųjų veiksmų taikymo ir (ar) BDAR 83 straipsnyje numatytos administracinės baudos, kuri turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti, skyrimo. Inspekcija sprendė, kad kitų poveikio priemonių taikymas šiuo atveju nebūtų proporcingas.

Be to, Inspekcija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja šioje skundo dalyje remiasi ADATĮ 22 straipsniu, kuris reglamentuoja Inspekcijos sprendimus atlikus tyrimą ir (ar) patikrinimą savo iniciatyva, todėl Inspekcijai nėra suprantama, kodėl pareiškėja remiasi teisės normomis, kurios reglamentuoja skirtingas Inspekcijos atliekamas procedūras.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pateikė atsiliepimą į skundą, prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 37-41).

Pažymi, kad Kontrolieriaus įstaiga, atsižvelgdama į Inspekcijos 2021 m. kovo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymą, teikė informaciją dėl pareiškėjos 2021 m. kovo 4 d. skunde nurodytų aplinkybių bei paaiškino, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl kontrolieriaus įstaigos yra nagrinėjamos, pagal pareiškėjos 2021 m. sausio 11 d. skundą, Vilniaus apygardos administraciniame teisme (teismo proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Atkreipia dėmesį tai, jog pareiškėja dar kartą skunde teismui nurodo tas pačias aplinkybes dėl kurių jau yra kilęs ginčas.

Pažymi, kad Mokyklos 2020 m. gegužės 6 d. skundas „Pranešimas dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“ bei jo pagrindu atliktas tyrimas savo iniciatyva (Kontrolieriaus 2020 m. gegužės 8 d. sprendimas) ir pareiškėjų pateiktas 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundas „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų“, nurodytos aplinkybės buvo glaudžiai susijusios.

Nurodo, jog asmens duomenų tvarkymą iniciavo ir pati pareiškėja, pateikdama skundą dėl Mokyklos veiksmų ir žinojo, kad šioje konkrečioje situacijoje bus tvarkomi tam tikri duomenys ir kt. Taip pat pareiškėja buvo informuota ir žinojo apie Mokyklos, jų pačių skundo tyrimo aplinkybes ir atliekamus veiksmus (taip pat ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos), tiriant situaciją dėl galimo vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Kontrolieriaus įstaiga asmens duomenis pareiškėjos atžvilgiu tvarkė teisėtai, sąžiningai ir skaidriu būdu, asmens duomenys buvo tvarkomi siekiant teisėtų tikslų.

Nurodo, jog į pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. raštą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo ir informacijos pateikimo“ Kontrolieriaus įstaiga atsakė 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte buvo pateikta visa Pareiškėjos prašoma informacija bei dokumentų kopijos. Pareiškėjai buvo paaiškintos aplinkybės, jog pateiktose pažymose (sprendimuose) buvo pateikta visa informacija, susijusi su rinkta informacija bei nurodyti jos šaltiniai. Pažymi, kad Pareiškėja iki skundo Inspekcijai daugiau Kontrolieriaus įstaiga neteikė jokių prašymų, susijusių su asmens duomenų tvarkymu įstaigoje.

Pažymi, kad Kontrolierė baigė tyrimą savo iniciatyva ir Mokyklos bei pareiškėjų skundų tyrimą ir pareiškėjams 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė (registruotu laišku) 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo“ ir 2020-12-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė (registruotu laišku) 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. N. ir R. N. skundo tyrimo“.

Pažymi, kad Kontrolieriaus įstaiga laikėsi, teikdama paaiškinimą Inspekcijai pozicijos, jog Kontrolieriaus įstaiga, siekdamas VTAKĮ nustatytų veiklos tikslų, pagal kompetenciją atlikdamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei naudodamasi suteiktomis teisėmis, nepažeidė BDAR bei kitų teisės aktų nuostatų ir pareiškėjai pateikė visą prašomą informaciją (dokumentų kopijas). Inspekcija Sprendime darė išvadą, kad „<...> įstaiga rašte nepateikė prašomos informacijos glaustai ir skaidria forma, aiškiai, iš kurios pareiškėjai aiškiai suprastu, kokiu konkrečiu tikslu kokie konkretūs asmens duomenys tvarkomis“ ir teikė Kontrolieriaus įstaigai nurodymą - atsakyti į pareiškėjos prašymą.

Nurodo, jog Kontrolieriaus įstaiga, įvertinusi Inspekcijos Sprendimą, teiktą nurodymą, turėdama omenyje institucijų, taip pat teismų, darbo krūvį, kaštus ir pan., Sprendimo neskundė. Kontrolieriaus įstaiga Inspekcijos nurodymą įvykdė, pateikdama J. N. ir R. N. papildomą informaciją (2021 m. birželio 25 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Jūsų rašto ir papildomos informacijos pateikimo“. Inspekcija 2021 m. liepos 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nurodymo vykdymo“ patvirtino, jog jos nurodymas yra įvykdytas.

Kontrolieriaus įstaiga laikosi pozicijos, jog vaiko teisių apsaugos kontrolierius, siekdamas VTAKĮ nustatytų veiklos tikslų, pagal kompetenciją atlikdamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei naudodamasi suteiktomis teisėmis, nepažeidė Reglamento bei kitų teisės aktų nuostatų tokia apimtimi, jog šiuo atveju būtų buvęs objektyvus pagrindas skirti griežčiausią nuobaudą (administracinę nuobaudą). Kontrolieriaus įstaigos nuomone, turint omenyje nurodytas faktines aplinkybes, administracinės nuobaudos skyrimas būtų neproporcinga nuobauda, atsižvelgiant į Inspekcijos Sprendime nurodyto pažeidimo pobūdį ir konkrečias atvejo aplinkybes.

Pažymi, kad, kaip ir nurodyta 2020 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), visos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, su tyrimo dalyku susijusi informacija (informacijos šaltiniai, paaiškinimai, rašytinai įrodymai ir kt.) buvo nurodyta ir išdėstyta pažymoje. Pažymi, kad Mokykla, būdama tiek pareiškėja, tiek asmeniu dėl kurio veiksmų buvo skundžiamasi, turi teisę būti informuota bei susipažinti su atliktu tyrimu bei priimtais sprendimais. Laikantis Reglamento, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų bei minėto VTAKĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatų, Mokyklai buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, t. y. nepateikiant informacijos, kuri buvo teikta Valstybinės vaiko teisių apaugos ir įvaikinimo tarnybos ir buvo susijusi su pareiškėjos privačiu gyvenimu bei kitomis aplinkybėmis.

Kontrolieriaus įstaigos nuomone, Inspekcija objektyviai ir pagrįstai Sprendime konstatavo, kad VTAKĮ, vykdydama viešosios valdžios funkcijas ir veikdama pagal VTAKĮ nustatytą kompetenciją, perdavė informaciją Mokyklai nepažeisdama nustatyto teisinio reglamentavimo.

Kontrolieriaus įstaigos nuomone, pareiškėjos pateikti argumentai yra visiškai nepagrįsti, deklaratyvūs, paremti vienašališku (asmeniniu) bei subjektyviu atskirų aplinkybių interpretavimu. Taip pat, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja nepateikia jokių teisinių argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių jos subjektyvią nuomonę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b. l. 109-112).

Atsiliepime į skundą nurodo, kad iš skundo turinio nėra aišku ir nėra pagrindžiama, kodėl atsakovės Sprendimo 2 punktas yra nepagrįstas/ neteisėtas, kokie konkrečiai asmens duomenys buvo atskleisti Mokyklai, kodėl pareiškėja mano, kad jie atskleisti neteisėtai.

Pabrėžia, kad BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtina, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, kai tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Atsakovė visiškai pagrįstai nurodė, kad informacijos pateikimas Mokyklai buvo atliktas įstatymo pagrindu ir nepažeidžiant BDAR.

Pareiškėja neturi teisės reikalauti, kad atsakovė Kontrolieriaus įstaigai skirtų kitokio pobūdžio ir dydžio sankciją. Pareiškėja neturi nei materialinio teisinio suinteresuotumo, nei teisės reikalauti (ABTĮ 5 str. 1 d.) atsakovės pritaikyti tam tikro dydžio sankciją.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad net ir tuo atveju, jei skundas yra pripažįstamas pagrįstu, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą ir sunkumą, atsakovė turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias poveikio priemones taikyti.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo bei teisės taikymo ir aiškinimo praktikos yra akivaizdu, kad administracines baudas, vadovaudamasi savo įgaliojimais ir kompetencija, skiria išimtinai atsakovė. Tai reiškia, kad tiek administracinių baudų, tiek kitų poveikio priemonių skyrimas priklauso išimtinai atsakovės kompetencijai ir administracinė bauda yra skiriama ne asmenų, kurių atžvilgiu konstatuotas pažeidimas, nuožiūra ar pageidavimu.

Nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti. Pareiškėja skundo 3.9 punkte pateikia eilę kaltinimų trečiajam suinteresuotam asmeniui. Panašūs teiginiai buvo keliami byloje pagal pareiškėjos ieškinį Mokyklai dėl garbės ir orumo gynimo, žalos atlyginimo, tačiau reikalavimai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Civilinė byla), kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atmesti.

2025 m. vasario 11 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos J. N. (t. II, b. l. 129-133).

Pareiškėja J. N. pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (t. II, b. l. 80-84).Pareiškėja nurodo, kad remiantis BDAR 21 straipsnio 1 dalimi duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bei kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio l dalies e arba f punktus. Duomenų subjektas apie teisę nesutikti turi būti aiškiai informuojamas ne vėliau kaip pirmą kartą susisiekiant su duomenų subjektu, ir ši informacija pateikiama aiškiai ir atskirai nuo visos kilos informacijos (BDAR 21 straipsnio 4 dalis). Dėl teisės nesutikti su duomenų tvarkymu ir teisės apriboti duomenų naudojimą Juliaus Zaleckio monografijoje „Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir asmens duomenų apsaugos teisė“ (VĮ „Registrų centras“, 2019) pažymima: jei duomenų subjektas prieštarauja duomenų tvarkymui, turėtų leisti duomenų valdytojui patikrinti, ar jis dar gali pagrįsti duomenų tvarkymą užduotimi, vykdoma dėl viešojo intereso ar duomenų valdytojui pavestų viešosios valdžios funkcijų (BDAR 6 straipsnio 1 d. e p.) <...> duomenų subjektas gali nesutikti su duomenų tvarkymu ir reikalauti jį apriboti, kai jis grindžiamas užduotimi, vykdoma dėl viešojo intereso ar duomenų valdytojui pavestų viešosios valdžios funkcijų (BDAR 6 straipsnio 1 d. e p.) (182-183 psl.).

Remiantis VTAKĮ paskirtimi, Kontrolieriaus veiklos tikslais ir principais (ypač - vaiko teisių ir jo teisėtų interesų prioritetiškumo; teisėtumo, teisingumo ir nešališkumo), valdžių padalijimo principu (kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 6 d. nutarimas byloje Nr. 12/06) pareiškėja mano, kad Kontrolierė grubiai nukrypo nuo esmės kokiam tikslui yra paskirtas vaiko teisių kontrolierius. Įstatymų leidėjas, suteikęs Kontrolieriui teisę sprendimą (t. y. pažymą) pateikti pareiškėjui, taip pat Įstaigos, Įmonės ar organizacijos, dėl kurios buvo atliekamas tyrimas, vadovui, asmeniui, kurio veiksmai buvo tiriami, bei kitiems sprendime nurodytiems asmenims tikėtina nenumatė tokių atvejų, kad Kontrolierė pradės dubliuotus tyrimus savo iniciatyva vaikų tėvų atžvilgiu ir surinktus duomenis apie vaikus perduos bet kokiems pareiškėjams bei kitiems sprendime (pažymoje) nurodytiems asmenims pažeidžiant konstitucinius principus ir BDAR nuostatas. Tokia VTAKĮ nuostata įstatymų leidėjas sudarė prielaidas pažeisti vaikų interesus. Šiuo gi atveju asmens duomenis Kontrolierius perdavė Mokyklai, kuri teikė 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą įstaigoms ne iš susirūpinimo vaiku, nes vaikas puikiai mokėsi, bet vedama keršto motyvų pareiškėjai ir duomenys perduoti tada, kai vaikas nebesimokė šioje Mokykloje.

Sprendžiant VTAKĮ 23 straipsnio 3 dalies atitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - ir Konstitucija) ir konstituciniams principams bei BDAR nuostatoms pareiškėja mano, kad reikėtų remtis Konstitucinio Teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu byloje Nr. 10-A/2023 pateiktu motyvavimu ir jame nurodytais tarptautiniais ir europiniais vaiko teisių apsaugos standartais - leidžiant įstatymus svarbiausias motyvas turi būti vaiko interesų užtikrinimas bei oficialios konstitucinės doktrinos nuostatos, susijusios su vaikystės, kaip konstitucinės vertybės, apsauga.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad aiškinant Europos Sąjungos teisę būtina atsižvelgti, be kita ko, į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtintas reikalavimas visuose valstybės ar privačių institucijų veiksmuose, susijusiuose su vaikais, pirmiausia vadovautis vaiko interesais, taip pat yra pažymėjęs, kad kompetentingos valstybės narės institucijos, įgyvendindamos Europos Sąjungos teisę ir priimdamos atitinkamus sprendimus, turi subalansuotai ir pagrįstai įvertinti visus esamus interesus, visų pirma atsižvelgdamos į vaikų interesus (2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo sujungtose bylose C-356/I 1 ir C-357/I 1 O. ir S. ir M. 80-81 punktai). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog yra susiformavęs platus valstybių konsensusas (sutarimas), kad priimant visus sprendimus dėl vaikų svarbiausiu kriterijumi turi būti laikomi jų interesai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2010 m. liepos 6 d. sprendimo byloje N. ir S. prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41615/07, 135-136 punktai; EŽTT Didžiosios kolegijos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo byloje S. L. ir kili prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37283/13, 204 punktas)1. Šiuo gi atveju nebuvo vaiko interesas duomenis pateikti Mokyklai ir Tarnybai.

Iš Konstitucijos, inter alict jos 38 straipsnio 2 dalies, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas; šis imperatyvas suponuoja valstybės pareiga užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.

Pareiškėja mano, kad Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatų atitikmuo Konstitucijai turėtų būti vertinamas Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies įtvirtintų konstitucinių vertybių imperatyvu.

Pareiškėja 2022 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu papildė skundo prašymą, prašydama teismo šioje konkrečioje byloje, esant teisiniam neaiškumui, kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. galėjimo priimti sprendimus pasibaigus jos įgaliojimų laikui. E. Ž. vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigas galėjo eiti iki 2020 m. rugsėjo 25 d., o nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. įgaliojimų neteko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pareiškėjos argumentai, jog Kontrolieriaus įstaiga negalėjo atlikti tyrimo savo iniciatyva yra nepagrįsti (Nutarties 39 p.). Taip pat atmetė pareiškėjos argumentus dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įgaliojimų, pažymėdamas, kad „<...> negali būti tokios teisinės situacijos, tokio funkcijų nevykdymo, kai pagal Įstatymą veikianti Kontrolieriaus įstaiga neturėtų vadovo (Kontrolieriaus), atitinkamai, negalėtų vykdyti savo funkcijų. Priešingas aiškinimas reikštų, jog strigtų valstybės funkcijų vykdymas“ (Nutarties 40 p.). Turint omenyje minėtas aplinkybes, Kontrolieriaus įstaigos veiksmai bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimai buvo pripažinti teisėtais.

Kontrolieriaus įstaigos nuomone, nepaisant minėtų teismo sprendimų ir nutarčių, pareiškėja J. N., šioje administracinėje byloje dėl Inspekcijos priimto sprendimo, pateikdama tuos pačius argumentus, motyvus nepagrįstai siekia pakartotinai vertinti aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai.

Teismo posėdyje pareiškėja J. N. prašė skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais. Taip pat palaikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėja nesutiko su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismo iniciatyva.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovas teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Atsakovas Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie teismo posėdį informuoti tinkami, prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 3R-561(2.13-1.) „Dėl J. ir R. N. 2021 m. kovo 4 d. skundo“ dalies, t. y. Sprendimo 2 punkto, kuriuo Inspekcija nusprendė pareiškėjų skundą dalyje dėl asmens duomenų atskleidimo Mokyklai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus - skirti Kontrolieriaus įstaigai administracinę baudą (t. I, b. l. 14-20).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 6 d. Mokykla Skyriui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė pranešimą „Pranešimas dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Minėtas pranešimas buvo pateiktas ir Kontrolieriaus įstaigai (el. paštas (duomenys neskelbtini)) (t. I, b.l. 42-44) .

Vadovaudamasi VTAKĮ 11 straipsnio 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 3 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi Kontrolierius 2020 m. gegužės 8 d priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (t. I, b.l. 45).

Kontrolierius 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl situacijos įvertinimo.

Kontrolieriaus įstaiga 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į J. N. ir R. N. dėl nuomonės pateikimo dėl Mokyklos pateiktos informacijos ir susidariusios situacijos (t. I, b. l. 46-47).

Pareiškėja J. N., atsakydama į Kontrolieriaus paklausimą, pateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų“ (t. I, b. l. 48-52).

2020 m. lapkričio 25 d. raštu J. N. kreipėsi į Kontrolieriaus įstaigą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo ir informacijos pateikimo“, prašydama pateikti duomenis apie pareiškėjų šeimos narių tvarkomus asmens duomenis: kokius duomenis Kontrolieriaus įstaiga rinko, iš kokių šaltinių, kokius duomenis tvarko ir kokiu tikslu, kiek laiko asmens duomenis tvarkys (t. I, b. l. 82).

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atsižvelgdama į Mokyklos 2020 m. gegužės 6 d. pranešime nurodytą informaciją ir atlikęs tyrimą savo iniciatyva (2020 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl galimo vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, 2020 m. lapkričio 30 d. pažyma „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nusprendė tyrimą , nenustačius vaiko teisių pažeidimo aplinkybių, baigti (t. I, b. l. 66-76).

Kontrolieriaus įstaiga 2020 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo“ išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. I, b. l. 65).

Į pareiškėjos 2020 m. lapkričio 25 d. raštą Kontrolieriaus įstaiga atsakė 2020 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas) (t. I, b. l. 119-120).

2021 m. kovo 4 d. J. ir R. N. pateikė Inspekcijai skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog kontrolieriaus įstaiga Raštu nepateikė informacijos, kokius pareiškėjų šeimos narių asmens duomenis tvarko, nepateikė suvestinės, kokius asmens duomenis rinko ir iš kokių šaltinių, tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjų teisė susipažinti su tvarkomais asmens duomenimis (t. I, b. l. 80-81).

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2021 m. gegužės 28 d. priėmė Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, jog pareiškėjų skundas dalyje dėl teisės susipažinti su Kontrolieriaus įstaigos tvarkomais jų šeimos duomenimis nagrinėjimas buvo pripažintas pagrįstu (Sprendimo 1 punktas), pareiškėjų skundas dalyje dėl asmens duomenų atskleidimo Mokyklai buvo atmestas (Sprendimo 2 punktas) bei sprendė teikti Kontrolieriaus įstaigai nurodymą – atsakyti į pareiškėjų prašymą per mėnesį ir apie nurodymo įvykdymą informuoti Inspekciją iki 2021 m. liepos 16 d. (t. I, b. l. 140-146)

Nesutikdama su Sprendimo 2 punktu, pareiškėja J. N. 2021 m. liepos 9 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimo 2 punktą ir įpareigoti atsakovę skirti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai administracinę baudą.

Pareiškėjos teigimu, Kontrolieriaus įstaiga negalėjo savo iniciatyva pradėti tyrimo, pradėtą tyrimą turėjo nutraukti, todėl ir Pažymos išrašo siųsti Mokyklai neturėjo teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja J. N. prašė panaikinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo“ bei 2020 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl J. N. ir R. N. skundo tyrimo“ (toliau – ir Pažyma 2); įpareigoti Kontrolieriaus įstaigą atlikti tyrimą pagal pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų ir priimti naują sprendimą. LVAT minėtoje nutartyje, atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad Kontrolieriaus įstaiga negalėjo atlikti tyrimo savo iniciatyva, nes, esą, pavedė tokį tyrimą atlikti kitoms institucijoms, pabrėžė, kad Pažyma buvo surašyta pagal Kontrolieriaus įstaigos iniciatyvą, kai Kontrolieriaus įstaiga 2021 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pradėti tyrimą savo iniciatyva. Pareiškėjos teiginiai, kad, esą, Kontrolieriaus įstaiga 2021 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pavedė atlikti tyrimą ir kitoms institucijoms, nėra pagrįsti, nes pastaruoju raštu, vadovaujantis VTAKĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo paprašyta pateikti informaciją. Pastarosios institucijos, teikdamos informaciją, pagal savo kompetenciją turi atlikti veiksmus, kurie padėtų pateikti tinkamą, o ne paviršutinišką informaciją (taigi, atlikti informacijos patikimumo vertinimą). Vadinasi, pareiškėjos argumentai, kad Kontrolieriaus įstaiga negalėjo atlikti tyrimo savo iniciatyva, nes, esą, pavedė tokį tyrimą atlikti kitoms institucijoms, nepagrįsti. LVAT minėtoje byloje taip pat įvertino pareiškėjos teiginius, kad Pažyma bei Pažyma 2 pasirašytos E. Ž. tada, kada jos įgaliojimai Kontrolierės pareigoms buvo pasibaigę. Įstatyme nėra numatyta išimtis, kad E. Ž. būtų galėjusi tęsti Kontrolieriaus pareigas nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki jos paskyrimo trečiajai kadencijai 2021 m. sausio mėnesį. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad negali būti tokios teisinės situacijos, tokio funkcijų nevykdymo, kai pagal Įstatymą veikianti Kontrolieriaus įstaiga neturėtų vadovo (Kontrolieriaus), atitinkamai, negalėtų vykdyti savo funkcijų. Priešingas aiškinimas reikštų, jog strigtų valstybės funkcijų vykdymas. Todėl šiuos pareiškėjos argumentus atmetė.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš naujo nevertintini nei pareiškėjos argumentai dėl E. Ž. teisės pasirašyti 2020 m. lapkričio 30 d. Pažymą, nei argumentai dėl Kontrolieriaus įstaigos veiksmų savo iniciatyva pradėjus tyrimą.

Be to, pažymėtina ir tai, jog Inspekcija veikia, be kita ko, ir nagrinėja skundus, tik savo kompetencijos ribose. Minėti teisės aktai nesuteikia Inspekcijai įgaliojimų vertinti, ar Kontrolieriaus įstaiga pagrįstai ir teisėtai pradėjo pareiškėjai aktualius tyrimus.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje teismas vertina tik Inspekcijos 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 punkto, kuriuo pareiškėjų skundą dalyje dėl asmens duomenų atskleidimo Mokyklai nusprendė atmesti kaip nepagrįstą, taip pat įpareigojimo atsakovę skirti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai administracinę baudą. Pareiškėjos teigimu, Kontrolieriaus įstaiga, neturėdama jos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. N. sutikimo, nepagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 30 d. pažyma perdavė jos ir jos šeimos asmens duomenis, tuo pažeisdama BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus.

BDAR 4 straipsnis apibrėžia asmens duomenų sampratą. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir kita nurodyta informacija.

BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas numato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); 5 straipsnio f punkte įtvirtintas vientisumo ir konfidencialumo principas, kuris reiškia, jog asmens duomenys tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Atsižvelgiant į BDAR 4 straipsnio 1 punkte pateiktą asmens duomenų sąvokos apibrėžimą, nėra ginčo, kad Kontrolieriaus įstaigos 2020 m. lapkričio 30 d. pažyma dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (t. I, b. l. 66-76) buvo perduoti pareiškėjos J. N. šeimos asmens duomenys.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjos šeimos asmens duomenys buvo atskleisti be pareiškėjos ir R. N. sutikimo. Vis dėlto, BDAR numatyta, jog asmens sutikimas tvarkyti duomenis yra tik vienas iš teisėto duomenų tvarkymo pagrindų. Kontrolieriaus įstaiga nurodo, kad asmens duomenų tvarkymo tikslas: skundų dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, tyrimas, taip pat skundų dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje tyrimas; savo iniciatyva ar pagal gautą pranešimą pradėtų tyrimų nagrinėjimas; asmenų prašymų nagrinėjimas ir kt. funkcijų atlikimas pagal VTAKĮ nustatytą kompetenciją. Kontrolieriaus įstaiga asmens duomenų tvarkymą grindžia VTAKĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

VTAKĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius ištiria skunde nurodytas aplinkybes arba atlieka tyrimą savo iniciatyva ir priima sprendimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimas pateikiamas pareiškėjui, taip pat įstaigos, įmonės ar organizacijos, dėl kurios buvo atliekamas tyrimas, vadovui, asmeniui, kurio veiksmai buvo tiriami, ir kitiems sprendime nurodytiems asmenims. Tais atvejais, kai sprendime yra informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, komercinė ar banko paslaptis, arba įstatymų saugomų asmens duomenų, pateikiamas ne visas sprendimas.

Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktą duomenų tvarkymas yra teisėtas tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Kontrolieriaus įstaigoje 2020 m. gegužės 6 d. elektroniniu paštu buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas (t. I, b. l. 42-44). Kontrolieriaus įstaiga, atsižvelgdama į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vadovaudamasi VTAKĮ 11 straipsnio 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 3 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (t. I, b. l. 45). Kaip jau buvo minėta, Kontrolieriaus įstaigos teisė savo iniciatyva pradėti tyrimą yra konstatuota ir šioje byloje iš naujo nevertintina. Kontrolieriaus įstaiga 2020 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pareiškėjus dėl nuomonės pateikimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos ir susidariusios situacijos (t. I, b. l. 46-47).

Pareiškėjai, atsakydami į Kontrolieriaus paklausimą, pateikė 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų (2020 m. rugsėjo 8 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. I, b. l. 48-52).

Teismas sutinka su Inspekcijos išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamu atveju buvo tiek pareiškėja, kuri teikė skundą dėl galimai pažeistų vaiko teisių ir teisėtų interesų, ir asmuo, kurio veiksmai buvo tiriami. Sutiktina ir su trečiojo suinteresuoto asmens Kontrolieriaus įstaigos argumentais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 6 d. skunde „Pranešimas dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“ bei jo pagrindu atliktas tyrimas savo iniciatyva (Kontrolieriaus 2020 m. gegužės 8 d. sprendimas) ir pareiškėjų pateiktas 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundas „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų“, nurodytos aplinkybės buvo glaudžiai susijusios. Taigi, pagal VTAKĮ 23 straipsnio 3 dalį Kontrolieriaus įstaiga, vykdydama viešosios valdžios funkcijas, turėjo prievolę pateikti Pažymos išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2020 m. lapkričio 30 d. Pažymos išrašo matyti, kad jame nebuvo pateikta informacija, gauta iš Tarnybos ir kuri buvo susijusi su pareiškėjų privačiu gyvenimu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos šeimos asmens duomenys buvo tvarkomi ir perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte numatytais pagrindais, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmetamas.

Inspekcija ginčijamo Sprendimo 1 dalimi sprendė, jog pareiškėjų skundas dalyje dėl teisės susipažinti su Kontrolieriaus įstaigos tvarkomais jų šeimos duomenimis nagrinėjimas buvo pripažintas pagrįstu, Kontrolieriaus įstaiga Inspekcijos Sprendimo 3 punkto nurodymą įvykdė ir pateikė J. N. ir R. N. papildomą informaciją. Taigi, nors Kontrolieriaus įstaiga, kaip duomenų valdytojas, netinkamai įgyvendino pareiškėjų, kaip duomenų subjektų, teisę susipažinti su asmens duomenimis, ir atitinkamai netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą bei 15 straipsnį, tačiau teismo vertinimu, Inspekcijos BDAR 58 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtintas taisomojo veiksmo taikymas yra proporcingas ir adekvatus pažeidimo padarymui. Tai, jog Inspekcija taikė kitas poveikio priemones Kontrolieriaus įstaigai ir nepradėjo administracinės baudos skyrimo procedūros, nereiškia, jog Inspekcijos Sprendimas yra neišsamus ar neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (tarp jų 3 str. 5 p., 10 str. 5 d. 6 p.) įtvirtintų reikalavimų bei kitų teisės aktų reikalavimų. BDAR 58 straipsnis apibrėžia priežiūros institucijos tyrimo įgaliojimus. Inspekcija atlieka nurodymų įgyvendinimo kontrolę ir, be kita ko, pagal jai suteiktų įgaliojimų ribas, vadovaudamasi BDAR 58 straipsniu, duomenų valdytojams neįgyvendinant / tinkamai neįgyvendinant nurodymų, turi teisę tiek teikti nurodymus, tiek ir inicijuoti administracinių baudų skyrimo procedūras ar taikyti kitas poveikio priemones, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Inspekcijos ginčijama Sprendimo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamos Sprendimo dalies turinys nesudaro pagrindo Sprendimą (jo dalį) pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl jų teismas nenagrinėja.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

Pareiškėja J. N. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 23 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies (redakcija galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) atitikties Konstitucijai. Pareiškėja mano, kad VTAKĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatų atitikmuo Konstitucijai turėtų būti vertinamas Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies įtvirtintų konstitucinių vertybių imperatyvu.

Dėl pareiškėjos procesinio prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pažymėtina, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka, privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris taikytinas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje taikomų teisės aktų ginčijamo Sprendimo atitikties Konstitucijai, todėl toks pareiškėjos prašymas netenkinamas. Tai, kad pareiškėja kitaip aiškina ir interpretuoja įstatymo nuostatas, neduoda pagrindo teismui pritarti pozicijai apie teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą egzistavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje iš esmės kilęs dėl to, kad Kontrolieriaus įstaiga pareiškėjos vertinimu Mokykla pateikdama 2020 m. lapkričio 30 d. Pažymą nepagrįstai atskleidė pareiškėjos šeimos asmens duomenis.

Teismui konstatavus, kad Kontrolieriaus įstaiga, vykdydama viešosios valdžios funkcijas, turėjo prievolę pateikti Pažymos išrašą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjos šeimos asmens duomenys buvo tvarkomi ir perduot BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte numatytais pagrindais, teismas daro išvadą, kad byloje buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir jis turi teisę į išlaidų atlyginimą. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ne pareiškėjos, bet teismo iniciatyva. Tačiau teismas pažymi, kad 2024 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo patyrusi 1778,70 Eur išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas. Patirtos išlaidos grindžiamos pateikta 2025 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. vasario 3 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą. Įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo suinteresuoto asmens išlaidos yra susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, jų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduotinų maksimalių priteisti išlaidų sumų (Rekomendacijų 7 punktas, 8.2 papunktis), todėl priteistinos iš pareiškėjos J. N.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos J. N. skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1778,70 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 70ct) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.