Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2005-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-27
Bylos Nr.
1-2005-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56690-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
P. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2005-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56690-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.16.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekaurauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga dėl padarytos nusikalstamos veikos, kurioje P. K. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. tyčia perleido areštuotą turtą kitam asmeniui, o būtent:

jis, pagal 2014-04-29 Plungės miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-873-669 dėl skolos išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5850,85 eurų, bei pagal 2014-09-12, 2014-10-22 antstolio G. B. priimtą turto arešto aktą dėl transporto priemonės IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arešto, 2014-10-06 bei 2014-11-02, priėmęs minėtus aktus pasirašytinai – įsipareigojo akte nurodytą turtą saugoti, tačiau 2016 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, A. P. Kavoliuko g., Vilniuje, jis pardavė minėtą automobilį už 800 eurų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tokiu būdu neteisėtai perleido areštuotą turtą kitam asmeniui.

Kaltinamasis P. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichiatrinėse gydymo įstaigose ir įskaitose nesigydė. Narkologiniame dispanceryje, esančiame G. Vilties gatvėje, 1993 metais gydėsi nuo narkologinės priklausomybės. Jis, P. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Juridiškai įmonė nėra išregistruota, bet nuo 2013 metų įmonė nevykdo veiklos. Įmonės vardu buvo registruotas automobilis IVECO 35S12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį jis, P. K. pirko už nuosavus pinigus mokėjo 28 000 Lt, pirmą juos pervedė iš savo asmeninės sąskaitos į įmonės sąskaitą, o paskui iš įmonės sąskaitos pervedė pinigus pardavėjui. 2012 metais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu paėmė paskolą velomobiliams pirkti. Paskola siekė 20 000 Lt. Paskolos jiems negrąžino dėl įmonės pajamų stokos, todėl buvo uždėtas areštas įmonės turtui, o tiksliau automobiliui IVECO 35S12 bei čiuožyklai. 2014-09-12 antstolis uždėjo areštą minėtam automobiliui. Areštuojant turtą bei surašant aktą jis, P. K. nedalyvavo. Gali būti, kad turto arešto aktą jis, P. K. gavo registruotu laišku, bet to fakto - neprisimena. Ar dar kada nors buvo gavęs kokį, registruotu laišku siųstą, arešto aktą - neprisimena. 2014 metais jis, P. K. gyveno (duomenys neskelbtini). Bute gyveno su motina. Jis, P. K. suprato, kad pagal turto arešto aktą privalo saugoti areštuotą automobilį. Nuo 2013 metų automobiliu nesinaudojo. Automobilis stovėjo A. P. Kavoliuko gatvėje, palei važiuojamą dalį, šalia viaduko. Kadangi automobiliu nesinaudojo – jis, P. K. neturėjo nei civilinio draudimo, nei techninės apžiūros. Kadangi negalėjo jo parduoti ir naudotis - jo neprižiūrėjo. Pastebėjo, kad automobilis apvoginėjamas - laikas nuo laiko dingsta žibintai, bamperis, veidrodėliai, žodžiu viskas, ką galimą nusiimti ir parduoti, net akumuliatorius buvo pavogtas. Jis, P. K. suprato, kad pardavus iš varžytinių tą automobilį jo skola nebus vis tiek padengta, nes visų pirmą automobilis buvo apgailėtinos būklės, jo vertė buvo menka, o be to jo vis nepavyksta parduoti jau 2-3 metus, skelbiamos varžytinės rezultatų nedavė. Todėl sugalvojo automobilį parduoti. 2016 metais, žiemą, tikslios datos neprisimena, priėjęs prie automobilio ir jį apžiūrinėdamas sutiko žmogų, kuris pasakė, jog žino kam jis, P. K. galėtų automobilį parduoti. Jis, P. K. tam žmogui paliko savo telefono numerį, po kelių dienų jam į telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, kuris kalbėjo rusiškai ir pasiūlė nupirkti automobilį. Pastarasis pasiūlė 800 eurų. Jis, P. K. sutiko, jie susitarė su juo susitikti prie mašinos, tas žmogus davė minėtus pinigus, o jis jam atidavė automobilio raktus ir dokumentus. Kadangi automobilis buvo ilgą laiką neeksploatuojamas - jis buvo automatiškai išregistruotas. Pardavė automobilį be registracijos. Minėtas vyras nupirko mašiną laužui. Antstolis žinojo, kur visą tą laiką stovėjo automobilis, taip pat jis žinojo, kad automobilis neeksploatuotinas. 2016 metais balandį antstolis informavo, kad automobilis yra parduotas iš varžytinių, tada jis informavo antstolį, kad automobilį jau pardavė. Suprato, kad automobilis IVECO 35S12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas, žinojo, kad turi minėtą automobilį saugoti, negalėjo juo naudotis ir disponuoti, negali jo parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, bet nusprendė tai padaryti, kadangi jo realizavimas parduodant jį iš varžytinių jo, P. K. skolos nepadengtų, o jam reikėjo pinigų. ( b. l. 53)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Pripažįsta, kad jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas ir perduotas jam saugoti. Turto arešto aktą gavo pasirašytinai, jį priėmė, ir suprato savo pareigą minėtą turtą saugoti, tačiau nenorėdamas jo perleisti antstoliams pardavė jį nepažįstamam asmeniui. Savo anksčiau duotų parodymų nekeis, apie pardavimo sandorį jau viską pasakė. ( b. l. 60)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad antstolis B. priėmė vykdymui 2014-04-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-873-669, kurį išdavė Plungės miesto apylinkės teismas, dėl 5850,85 eurų skolos išieškojimo, pagal kurį skolininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 3 eilės išieškotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014-09-12 buvo areštuotas skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis IVECO 35S12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Areštuoto turto saugotoju buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. K.. 2016-03-03 buvo paskelbtos minėto automobilio varžytinės, kurios įvyko, tačiau sprendžiant klausimą dėl iš varžytinių parduoto turto perdavimo naujam savininkui paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. K. minėtą automobilį yra pardavęs. P. K. pasirašytinai įteiktame turto arešto akte yra nurodyta, kad skolininkui, turto arešto saugotojui išaiškinta, jog perduoto saugoti turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai daro saugotojas, baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. K. pripažįsta, kad žinojo apie automobilio areštą bei paskelbtas automobilio varžytines, tačiau sąmoningai ryžosi areštuotą turtą realizuoti suvokdamas, kad taip apsunkins kreditorių galimybes atgauti skolas. Iš varžytinėmis besidominčių žmonių jie sužinojo, kad P. K. nesuteikdavo galimybės apžiūrėti iš varžytinių parduodamo automobilio, motyvuodamas tuo, kad jis stovi servise. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016-03-02 automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą, todėl jo techninė būklė buvo gera prieš pat varžytinių paskelbimą. P. K. nurodo, kad pardavė Baltarusijos piliečiui 2016 metų sausio - vasario mėnesiais, tačiau praėjo techninę apžiūrą kovo mėnesį. Be to, P. K. nepateikė automobilio pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl kyla abejonių, kad automobilis buvo parduotas Baltarusijos piliečiui ir tik už 800 eurų. Ta aplinkybė, kad už automobilį neva gautas 800 eurų, P. K. panaudojo išsimokėti sau atlyginimą, negalėtų įtakoti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juolab nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys įmonės skolą vadovui, bei nebuvo pateikti dokumentai, kad įmonė atsiskaitė su vadovu. P. K. teigia, kad įmonė turi kito turto, tačiau antstoliui nepateikia tai patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Pateikta yra maža dalis dokumentų kopijų, iš kurių negalima spręsti, kad turtas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, P. K. aiškina, kad turtas yra valdomas trečiųjų asmenų, nenurodo, kokiu pagrindu ir kur turtas tiksliai yra, todėl šiai dienai nėra paskelbtos kito UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto varžytinės bei nėra galimybių išieškoti skolą kreditoriaus naudai, nes įmonė realios veiklos nevykdo. (b. l. 36-37)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad P. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojo parodymai, kita bylos medžiaga. P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 246 str. 1 d., kadangi jis neteisėtai perleido areštuotą turtą kitam asmeniui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Paskelbus įtariamajam P. K. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, su tuo sutiko, su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko. (b. l. 67-68)

Skirdamas bausmę P. K., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant P. K. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. K. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra P. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad P. K. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.

Prokuroras prašo skirti P. K. 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.

Kadangi P. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, P. K. paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, P. K. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418-422 str.,

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (564,90 eurų) dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, P. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė