Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-11-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-999-188/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
A2.6.-999-188/2015
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00843-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Pažeidėjas
L. T., Lietuvos Respublikos ATPK
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-999-188/2015
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00843-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.1.3.; 2.7.; 2.14.3.;(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. lapkričio 16 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L. T. ir jos atstovui advokato padėjėjui S. S., išaiškinusi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jos teises, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti Žemaitės g. 32-39 Kėdainių m., neteista, kaltinama administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. 2015 m. rugsėjo 4 d. 13.25 val. Kėdainių r. sav., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama N. T. priklausantį automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė greta važiavusį automobilį, dėl to jį apgadino.

L. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji 2015 m. rugsėjo 4 d. 13.25 val. Kėdainių r. sav., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama N. T. priklausantį automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė greta važiavusį automobilį, dėl to jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešusi policijai, tuo pažeidė KET 126, 219.1 p. reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

L. T. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu, važiuodama kalbėjosi su kartu važiavusia drauge, automobilyje grojo muzika, jokio kontakto su kita mašina nepajuto, todėl ir nuvažiavo, įvykio vietoje sustojusi nebuvo. To kito automobilio neužfiksavo, tiesiog matė, kad kažkas pravažiavo pro šalį, daugiau nieko nejuto ir nematė. Apie eismo įvykį ir apie tai, kad ji jame galėjo dalyvauti, sužinojo iš maždaug po penkių dienų po eismo įvykio paskambinusios policijos pareigūnės, tik tada apžiūrėjusi savo automobilį, pamatė apgadinimus. Iki to laiko apgadinimų nepastebėjo, jos automobilio bamperis ir prieš tai buvo apgadintas. Kito automobilio apgadinimus pamatė, kai buvo policijoje, apgadinimai buvo nežymūs, matėsi, kad įbrėžti dažai, jokio įlenkimo nebuvo. Ji savo noru atlygino žalą. Pripažįsta, kad įvykis galėjo įvykti protokole nurodytu laiku.

Nukentėjusioji M. Ž., apklausta liudytoja, parodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. automobiliu važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro Maxima, esančio prie autobusų stoties. Ji aplenkinėjo priešais važiavusį automobilį ir pajuto, kad jos automobilis sujudėjo. Garso neišgirdo. Ji sustojo, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė mašiną, kuri nesustojusi nuvažiavo. Po šio įvykio buvo nubrauktas jos automobilio šonas, priekinės durelės ir prie rato. Automobilis nebuvo įlenktas, buvo tiesiog įbrėžimai, dažyti nereikėjo, buvo reikalingas minimalus remontas – nupoliruoti įbrėžimus. L. T. jai atlygino žalą, ji jai jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas D. A. paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. važiavo automobilyje su drauge M. Ž. prekybos centro Maxima aikštelėje. M. pajuto kažkokį savo automobilio sujudėjimą ir jam apie tai pasakė. Jis pats kontakto nepajuto. Išlipęs pamatė nuvažiuojantį automobilį. Jo draugė pastebėjo to nuvažiuojančio automobilio numerius. Jų automobiliui buvo padarytas įbrėžimas automobilio šone per dureles, priekinį ir galinį sparną, padarytas tik įbrėžimas, be įlenkimo. Dėl šių apgadinimų automobiliui remontas nebuvo reikalingas.

Liudytoja L. R. – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato VPS Kelių policijos poskyrio postinė nurodė, kad dabar gerai visų aplinkybių nebeprimena, prašo perskaityti bylos medžiagoje esančią jos tarnybinę ataskaitą. Perskaičius 2015-09-10 L. R. tarnybinę ataskaitą, nurodė, kad tvirtina joje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad nukentėjusiosios automobiliui buvo tik perbraukta, įlenkimo nebuvo, nukentėjusi vairuotoja matė, kad arti pravažiavo automobilis, bet kontakto nejuto.

Teismo posėdžio metu buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 66P-37812466-15 (b.l.1-2), policijoje registruojamų įvykių registro pažyma (b.l.3), Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnų V. B. ir L. T. tarnybiniai pranešimai (b.l.3,4), Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato VPS Kelių policijos poskyrio postinės L. R. tarnybinė ataskaita (b.l.6), M. Ž. paaiškinimai dėl eismo įvykio (b.l.7,10), D. A. paaiškinimas dėl eismo įvykio (b.l.8), L. T. paaiškinimas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b.l.9), eismo įvykio schema (b.l.11), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (LAT 2013-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr.2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš jo vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalinęs iš įvykio vietos asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (LAT nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Sprendžiant, ar asmens veika - pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Pagal Kelių eismo taisykles (toliau-KET) eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šiuo atveju L. T. veika formaliai atitinka KET numatytą eismo įvykio sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala. Nustatyti L. T. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau šio nusižengimo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išaiškinamos ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. T. tiek bylos medžiagoje esančiame paaiškinime, tiek teismo posėdyje nurodė vienodas aplinkybes, kad eismo įvykio ji nepajuto, jokio garso, būdingo automobilių susidūrimui ar atsitrenkimui, negirdėjo, todėl ir nesustojo. Duomenų, paneigiančių tokį jos aiškinimą, byloje nėra surinkta. Kito automobilio vairuotoja M. Ž. ir kartu su ja važiavęs liudytojas D. A. taip pat patvirtino, kad jokio automobilių susidūrimui būdingo garso negirdėjo, kontakto su kitu automobiliu nejuto, M. Ž. nurodė, jog juto tik tai, kad jos vairuojamas automobilis lyg ir sujudėjo. Iš L. T. paaiškinimų matyti, kad apie eismo įvykį ji sužinojo tik po kelių dienų paskambinus policijos pareigūnei, tik tada apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė nežymius apgadinimus. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b.l.24), M. Ž., D. A. parodymų, matyti, kad eismo įvykio metu M. Ž. automobilis nebuvo įlenktas, jo dažyti nereikėjo, buvo tik įbrėžimai, buvo reikalingas minimalus remontas – nupoliruoti įbrėžimus, kas leidžia daryti išvadą, kad abiejų automobilių apgadinimams esant minimaliems, kontaktas buvo nestiprus ir galėjo būti nejuntamas. L. T. nesiekė nuslėpti eismo įvykio ir nesistengė paslėpti jo pėdsakų, pašalindama savo automobilio apgadinimus, atlygino kito automobilio vairuotojai M. Ž. eismo įvykio metu padarytą žalą (b.l.23).

Esant surinktų įrodymų visumai, darytina išvada, kad L. T. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nesant objektyvių duomenų, kad L. T. suprato, jog ji sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas sprendžia, kad L. T. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

L. T. šioje byloje taip pat kaltinama tuo, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. 13.25 val. Kėdainių r. sav., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama N. T. priklausantį automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė greta važiavusį automobilį, dėl to jį apgadino, tai yra kaltinama padariusi pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. L. T. viso proceso metu, t.y. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b.l.9), tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog protokole nurodytu laiku vairavo transporto priemonę, buvo įvykio vietoje, neneigia galėjusi apgadinti kito asmens (M. Ž.) vairuojamą transporto. Byloje dėl minėto pažeidimo L. T. kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartais byloje surinktais duomenimis, R. Ž. paaiškinimais, liudytojų D. A. ir L. R. parodymais, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., todėl ji baustina. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. L. T. anksčiau administracinėmis nuobaudomis nebausta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino pažeidimu padarytą nuostolį (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteista (b.l.18), bylos duomenimis nedirba (b.l.19), registruota darbo biržoje (b.l.20). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, L. T. skirtina minimali nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje. Teismas mano, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 224 str., 287 str. 1 d., 250 str. 1 p., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., 320 str. 1 p., teismas

nutaria:

L. T. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir skirti 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą L. T. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ramyna ŠidlauskienėIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinės bylos numerį ir įmokos kodą.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.