Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1648-603/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
e2S-1648-603/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30120-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
A. C.
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1648-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30120-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja L. B. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. dienos nutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punktu, sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui: butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G 1, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Tai pat ieškovas A. C., vadovaudamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą. 2018 m. vasario 19 d. byla dėl ginčo esmės gauta apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuota, kad dalyvaujantys byloje asmenys, prašymus susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės, taip pat vadovaudamasis CPK 290 ir 291 straipsniais, ir atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad ieškovo prašymo pateikimo metu byla dėl ginčo esmės yra apeliacinės instancijos teismo žinioje, ieškovo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakė priimti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas A. C. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-26 nutartį ir pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam sutarties turtui (butui adresu (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai, pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes, kad 2018 m. vasario 19 d. byla dėl ginčo esmės gauta apeliacinės instancijos teisme, nes priešingai ieškovas dar jokiu galimu būdu negavo (nebuvo gavęs) informacijos, kad byla dėl ginčo esmės jau buvo gauta apeliacinės instancijos teisme; teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, galėjo imtis laikinųjų apsaugos priemonių, nes jų nesiėmus, sprendimo vykdymas galėjo pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo A. C. teigimu, taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo būtina atsižvelgti į abiejų ginčo šalių interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes, nes taikomos apsaugos priemonės turėjo būti proporcingos siekiamiems tikslams. Įvertinus ieškinio (prašymo) reikalavimų turinį, buvo darytina išvada, kad jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo pakankamai pagrįstas, todėl turėjo būti tenkintinas, stabdant išieškojimą vykdymo procese (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), todėl teismas turėjo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nes antstolis jau ne vieną kartą pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, veikė neteisėtai, antstolio patvarkymai ir jo veiksmai buvo neteisėti ir priimti (atlikti) piktnaudžiaujant savo galiomis), ir kadangi pirmos ir apeliacinės instancijos, bei kasaciniai teismai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau ne kartą buvo priėmę pareiškėjui palankius sprendimus (tenkino jo prašymus), todėl ir šį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas turėjo patenkinti; teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, taip pat ir nepareiškus ieškinio (prašymo) (CPK 144 straipsnio 2 ir 3 dalys). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-01 nutartimi pareiškėjo A. C. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino (civilinė byla Nr. eA2-4753-534/2018). Dėl šios nutarties pareiškėjas A. C. 2018-02-06 teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, kt.Liteko duomenys patvirtina, kad 2018-02-26 pareiškėjas A. C. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-26 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, motyvuojant, jog byla yra apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-08 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018-02-19 nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismas 2018-04-12 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-08 nutartį bei klausimą išsprendė iš esmės – priėmė pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-01 nutarties, taip pat civilinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui civilinės bylos kartu su pareiškėjo A. C. atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-01 nutarties parengimui nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.Taip pat Liteko duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme 2018-04-18 yra nustatytas terminas atsiliepimams į atskirąjį skundą pateikti, todėl atsižvelgiant į tai, kad procesas toliau vyksta pirmosios instancijos teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-26 nutartis naikintina ir pareiškėjo A. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja L. B.