Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1930-160/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2A-1930-160/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08080-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
M. K. K.
Atsakovas
AB „SEB lizingas“
Trečiasis asmuo
UAB „Bunastus“
Kategorijos
  • 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1930-160/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08080-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.6.; 121.15.; 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, dalyvaujant ieškovui M. K. K., jo atstovui adv. V. K., atsakovo AB „SEB lizingas“ atstovui adv. N. Š., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. K. ieškinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (trečiasis asmuo – UAB „Bunastus“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

M. K. K. prašė pripažinti negaliojančia 2009-01-13 laidavimo sutartį Nr. LS2007-050113, kaip sudarytą ieškovui iš esmės suklydus. Paaiškino, kad jis kaip UAB „Bunastus“ vienintelis akcininkas ir direktorius, 2007-05-05 sudarė bendrovės vardu lizingo sutartį Nr. 2007-050113. 2009-06-26 sužinojo, jog lizingo sutarties užtikrinimui yra pasirašęs ginčo laidavimo sutartį. Paaiškėjo, jog ginčo sutartis buvo pasirašyta atsakovui ir ieškovui kaip UAB „Bunastus“ direktoriui derinant atidėto mokėjimo grafikus. Ieškovas prastai supranta lietuvių kalbą, sąvokos, išdėstytos sutarties tekste, yra specifinės, reikalaujančios gero kalbos mokėjimo ir tam tikro profesinio pasirengimo, tačiau jis apie laidavimo sutartį atskirai nebuvo informuotas, jam ginčo sutarties esmė ir sukeliamos pasekmės nebuvo išaiškintos. Todėl atsakovas elgėsi nesąžiningai, ieškovas laidavimo sutartį pasirašė suklydęs, kadangi buvo apgautas.

AB „SEB lizingas“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas pats pripažįsta, jog pasirašydamas dokumentus, apskritai jų neskaitė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad laidavimo sutartis sudaryta suklydimo įtakoje. Ieškovas būdamas apdairus ir rūpestingas privalėjo bent susipažinti su pasirašomo dokumento turiniu, todėl toks nerūpestingas ieškovo elgesio faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningą sandorio šalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-20 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sutartį pasirašė suklydęs. Argumentą, kad ieškovas nematė ginčo sutarties, paneigia kitas jo argumentas, kad sutartį matė, bet jos nesuprato dėl kalbos nežinojimo ir kompetencijos stokos, o atsakovas neišaiškino sutarties sąlygų. Šio argumento teismas ieškovo naudai nepriėmė padaręs išvadą, kad neprotinga būtų manyti, kad asmuo, kuris vadovavo UAB „Bunastus“, vykdančiai tarptautinius pervežimus, ir UAB „MIRBUSTA“ užsiimančiai statybos verslu, nebūtų supratęs žodžio „laidavimas“ esmės. Ieškovas nurodė, jog jam buvo nesuprantamos sąvokos, išdėstytos tekste, tačiau nenurodytos, kokios konkrečiai. Liudytojo R. A. parodymai patvirtino, kad ieškovas lietuvių kalbą moka. Ieškovas taip pat neginčija kitų sutarčių, sudarytų su atsakovu, lietuvių kalba ir sutartyse naudojami teisiniai terminai. Ieškovas nepateikė duomenų, kad nebūtų galėjęs susipažinti iš anksto su siūlomomis atsakovo standartinėmis sutarčių Bendrosiomis sąlygomis, jei nesuprato sudaromos ginčo sutarties galėjo pasikonsultuoti su teisininku. Laidavimo sutartis buvo pasirašoma, todėl, kad ieškovas, kaip UAB „Bunastus“ vadovas, pateikė prašymą atidėti mokėjimus pagal lizingo sutartis. Ieškovas kaip atidus ir protingas asmuo, turintis patirtį verslo vystymo srityje, žinodamas realią reikalų padėtį, turėjo suvokti, kad atsakovas reikalaus prievolės įvykdymo užsitikrinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

M. K. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti negaliojančia 2009-01-13 laidavimo sutartį Nr. LS2007-050113, sudarytą ieškovui iš esmės suklydus. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nepagrįstai, pažeisdamas CPK 14 str. numatytą betarpiškumo principą, tiesiogiai neištyręs visų įrodymų, nesilaikė CPK 176 numatyto įrodinėjimo tikslo, nereagavo į ieškovo bylos nagrinėjimo metu pateiktus prašymus (nekvietė įmonės darbuotojų, neskyrė ekspertizės, neprijungė medicininių dokumentų). Atsakovė kaip stipresnė šalis, turėjo imtis priemonių, kad sutartis ieškovui būtų tinkamai išaiškinta, pateikiant numatomų pasirašyti sutarčių projektus, iš anksto nustatant jų pasirašymo terminus. Ieškovas nors formaliai ir yra traktuotinas kaip verslo srityje dirbantis asmuo, tačiau yra įgijęs tik technikos srities specialųjį vidurinį išsilavinimą, vadovaudamas įmonei iš esmės koncentruojasi tik į techninio pobūdžio problemų sprendimą įmonės veikloje, prastai moka valstybinę kalbą, finansinius ir panašaus pobūdžio klausimus sprendžia įmonės finansininkas ir vadybininkas. Prieš ir po ginčo sutarties pasirašymo ieškovui buvo paūmėję psichikos sutrikimai.

Atsiliepimas

AB „SEB lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė ne prijungti jo pateikiamus medicininius dokumentus, bet prašė juos išreikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų, o ieškinys nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo sveikata ar psichine būkle ginčijamos laidavimo sutarties sudarymo metu. Ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktuose dokumentuose nurodomi susirgimai ir negalavimai negalėjo turėti jokios įtakos ieškovo galimybėms sudaryti ginčijamą sutartį. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų liudytojo R. A. nurodytas aplinkybes. Nors ieškovas ir teigia, kad prastai supranta lietuvių kalbą, tačiau jis yra kelių įmonių vadovas, nuolat sudaro sutartis lietuvių kalba, kuria be didesnių problemų bendravo su teismu ir bylos dalyviais. Vadovaujantis teismų praktika esminiu suklydimu negali būti laikomos ir ieškovo nurodytos UAB „Bunastus“ veiklos organizavimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suklydus iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, kad sudarydamas sandorį jis nesuprato, kad pasirašo laidavimo sutartį. Todėl nagrinėjant ginčą pagrįstai buvo remiamasi CK 1.90 str. nustatytomis taisyklėmis.

Pagal CK 1.90 str. 2 d. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovo paaiškinimai tvirtina, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta susitarus atidėti skolos už lizingu siekiamą įsigyti turtą išieškojimo. Todėl šalių paaiškinimai tik patvirtina, kad sudarant sandorį faktinė situacija ieškovui buvo žinoma ir realu, kad suteikiant nuolaidas atsakovas siekė gauti garantiją. Pagal CK 1.90 str. 4 d. suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje, sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovas suklydo dėl sandorio šia prasme nenustatyta ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas, būdamas kelių įmonių vadovu ir vystydamas ūkinę veiklą turėjo būti normaliai atidus ir protingas ir suprasti, kad gaudamas nuolaidas dėl skolos išieškojimo, turėjo pateikti skolos grąžinimo garantijas. Daryti išvadai, kad pasiekti skolos atidėjimo negarantavęs atsakovui prievolės įvykdymo, pagrįstų argumentų nėra.

Pagal CK 1.90 str. 5 d. suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Kadangi laidavimo sutartis buvo sudaryta siekiant užtikrinti lizingo sutarčių pagrindu susidariusių įsiskolinimų grąžinimą, todėl neatsargumo rizika šiuo atveju tenka ieškovui, kurio vadovaujamos įmonės buvo skolingos atsakovui. Neatidumas sudarant sutartį šiuo atveju negali tarnauti pagrindu sutarties pripažinimui negaliojančia, nes ieškovo neatidumas (neatsargumas) nepakankamu kalbos žinojimu, sveikatos stoviu, pateisinamas negali būti. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai negali būti laikomi pagrindu teismo sprendimui panaikinti. Apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisAsta Radzevičienė