Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2014-01-24 · Byla Nr. ATP-69-628/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-24
Bylos Nr.
ATP-69-628/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-69-628/2014Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00166-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 50.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2014 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo B. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir nubaustas 300 (trijų šimtų) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. G. skundžiamu Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2013 m. sausio 26 d., apie 22.20 val., Vilniaus r., Avižienių k., sustabdytas įtariant padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 3 d., kai už šį pažeidimą jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nevykdė policijos pareigūnų teisėto nurodymo pateikti savo asmens anketinius duomenis, reikalingus administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu B. G. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nesilaikė ATPK reikalavimų, administracinio teisės pažeidimo bylą apelianto atžvilgiu išnagrinėjo šališkai, tendencingai, o nuobaudą skyrė neobjektyviai, pažeisdamas objektyvumo, teisės į gynybą, teisingumo principus.

Pabrėžiama, kad apylinkės teismas netinkamai vertino apelianto, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisę atsisakyti suteikti žinias apie save arba pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Apelianto teigimu, tokia teisė jam yra suteikta atitinkamose ATPK nuostatose ir toks atsisakymas negali būti pripažįstamas administraciniu teisės pažeidimu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal ATPK 263 str. nuostatas, policijos pareigūnai asmens, atsisakiusio teikti duomenis apie save, atžvilgiu, privalo per tris valandas ne tik nustatyti jo asmenybę, bet ir surašyti atitinkamą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nagrinėjamu atveju, apeliantas į Vilniaus rajono policijos komisariatą buvo pristatytas dėl greičio viršijimo. Šios bylos nagrinėjimo metu ne tik buvo nustatyta B. G. asmenybė, bet pastarasis prisipažino viršijęs greitį, tačiau apylinkės teismas vis tik neteisėtai pripažino apelianto atsisakymą pateikti duomenis apie save policijos pareigūnui kaip policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymu. B. G. vertinimu, jis negali būti pripažįstamas kaltu jokioje administracinio teisės pažeidimo byloje už savo procesinių teisių pasinaudojimą.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jį sustabdžiusių policijos pareigūnų – A. V. ir A. A., veiksmai yra neteisėti, kadangi abu pareigūnai veikė vieno asmens – B. G. atžvilgiu, vienas kitam padėjo surašydami bendro turinio tarnybinius pranešimus. Be to, A. A. veiksmuose įžvelgiami ir piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais požymiai, nes pastarasis, suprasdamas, kad apeliantas nepateikdamas savo anketinių duomenų nieko neteisėto nedaro, vis tiek jo atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo tarpu kitas pareigūnas – A. V., ne tik neprieštaravo savo kolegos – A. A., neteisėtiems veiksmams, bet savo veiksmais padėjo taip veikti.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad 2013 01 26 apie 22 val. 40 min. B. G. atstovas advokatas E. Dereškevičius atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą. Jį prie komisariato durų pasitiko ne budėtojas, bet pats pareigūnas A. A., kuris iš pradžių advokato nenorėjo įleisti, tačiau E. Dereškevičiui nurodžius, kad A. A. neįleidus jo į policijos komisariatą, advokatas kvies Vilniaus rajono policijos viršininką, kuris jį tikrai įleis, E. Dereškevičius į komisariato patalpas buvo įleistas. Advokatas policijos pareigūnų klausė, kokiu pagrindu jie pristatė B. G. į Vilniaus rajono policijos komisariatą, nes administracinio teisės pažeidimo protokolą jam galėjo surašyti vietoje, tačiau, atsakydami į šį klausimą pareigūnai nurodė, kad veikia teisėtai ir turi teisę pristatyti asmenis į komisariatą. E. Dereškevičius į komisariatą bandė pakviesti prie komisariato laukiantį automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoją V. P., kuris turėtų būti nurodomas kaip asmuo, žinantis automobilio sustabdymo ir B. G. pristatymo į komisariatą aplinkybes, tačiau policijos pareigūnai atsisakė tai padaryti.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktą rašytinį įrodymą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko 2010 m. gruodžio 22 d. nurodymą Nr. 10-10-N-15 dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų greičio matavimo prietaisais, kuriame nustatyta, kad tokiais atvejais, kai tikrinama transporto priemone buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (greičio viršijimas ir pan.), pareigūnas turi teisę tiek surašyti pažeidimą padariusiam asmeniui administracinės teisės pažeidimo protokolą, jei surašyti protokolui įrodymų pakanka arba pasirašytinai įteikti transporto priemonės vairuotojui (savininkui, valdytojui) šaukimą atvykti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių. Apelianto teigimu, ši aplinkybė parodo, kad B. G. į Vilniaus rajono policijos komisariatą buvo pristatytas nepagrįstai.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius pateikė atsiliepimą į B. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad apelianto kaltė, padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų – A. V. ir A. A. paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad 2013-01-26, patruliuodami Vilniaus r., Avižienių k., pareigūnai nutarė sustabdyti automobilį patikrinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra padarytas administracinis teisės pažeidimas – greičio viršijimas. Minėtą pažeidimą padarė tuo metu sustabdytame automobilyje sėdintis keleivis, kaip vėliau nustatyta – B. G.. Keleivio paprašius pateikti asmens dokumentą bei nurodyti savo duomenis, B. G. atsisakė tai padaryti, dėl ko buvo pristatytas į Vilniaus rajono policijos komisariato budėtojų dalį asmenybės nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

B. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu B. G. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d., užtraukiantį administracinę atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu veiksmų kvalifikavimu.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, teismo posėdžio protokole užfiksuotas aplinkybes bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Iš policijos pareigūnų – A. A. ir A. V.tarnybinių pranešimų matyti, kad sustabdžius automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal policijos duomenų bazėje esančią nuotrauką buvo atpažintas automobilio keleivio vietoje sėdintis asmuo – B. G., ankščiau tuo pačiu automobiliu viršijęs greitį, tačiau už šio pažeidimo padarymą jam administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas. Policijos pareigūnai paprašė B. G. pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau asmuo tai padaryti atsisakė, todėl buvo pakviestas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį tapatybės nustatymui. Tarnybiniame automobilyje B. G. taip pat atsisakė pateikti savo asmens duomenis, nurodydamas, kad jam to daryti neleido advokatas. Dėl šios priežasties automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo paleistas, o keleivis – B. G. pristatytas į policijos komisariatą tapatybės nustatymui bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (b. l. 2-3). Apklausiami pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnai nurodė analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, pateiktas jų tarnybiniuose pranešimuose.

Pats B. G. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia, kad atsisakė pareigūnams pateikti savo anketinius duomenis, tačiau paaiškino, kad tai daryti jam suteikia ATPK nuostatose įtvirtintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tarp kurių teisė atsisakyti duoti bet kokius paaiškinimus.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad B. G., pakviestas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį nesipriešino, būdamas automobilyje paprašė susisiekti su savo advokatu. Pareigūnams neprieštaravus, apeliantas paskambino savo atstovui advokatui E. Dereškevičiui, kuriam paaiškino susiklosčiusią situaciją. Nepateikti pareigūnams savo anketinių duomenų jam patarė advokatas, todėl apeliantas, būdamas tikras, kad advokato patarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, pareigūnams atsisakė pateikti savo anketinius duomenis, dėl ko jis buvo pristatytas į policijos komisariatą tapatybės nustatymui. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad B. G. nesipriešino pareigūnams, kartu su jais vyko į komisariatą, kur savo anketinius duomenis pareigūnams pateikė.

Pažymėtina, kad LR ATPK 187 str. 2 d. įtvirtintas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, todėl šio pažeidimo inkriminavimui būtina nustatyti, kad pažeidimą padaręs asmuo žinojo, jog jo veiksmai yra neteisėti ir norėjo taip veikti. Atsižvelgiant į tai, kad B. G. policijos pareigūnams atsisakė pateikti savo asmens duomenis tik po skambučio savo advokatui, kuris jam patarė taip elgtis, apeliantas neprieštaravo ir nesipriešino pareigūnams nusprendus jį pristatyti į policijos komisariatą tapatybės nustatymui, kur savo asmens duomenis jis pateikė, spręstina, kad B. G. veiksmuose nėra ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantas atsisakė pateikti savo asmens duomenis policijos pareigūnams būdamas tikras, kad tokie jo veiksmai neprieštarauja įstatymams.

Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad policijos pareigūnai nagrinėjamoje byloje viršijo savo įgaliojimus, pastebėtina, kad iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus tyrėjos R. B. tarnybinio pranešimo „Dėl advokato E. Dereškevičiaus skunde išdėstytų aplinkybių patikrinimo“, matyti, kad buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2013 m. sausio 26 d. B. G. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatą buvo pristatytas teisėtai ir pagrįstai; duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, negauta. Šie duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnai, tikrindami B. G., veikė savo įgaliojimų ribose, jie turėjo teisę reikalauti įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu asmens anketinių duomenų, asmeniui jų nepateikus, turėjo teisę pristatyti jį į policijos komisariatą tapatybės nustatymui.

Tokius įgaliojimus policijos pareigūnams suteikia Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. nuostatos, kuriose numatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę, pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kaip numatyta LR ATPK 263 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į policiją.

Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje, pareigūnams prisistatyti atsisakęs asmuo, t. y. B.G., buvo pristatytas į policijos komisariatą. Toks asmens, anksčiau įtariamo padarius administracinį teisės pažeidimą, pristatymas į policijos įstaigą, jokių jo teisų nesuvaržė. Pastebėtina, kad policijos pareigūnai netrukdė B.G. bendrauti ir konsultuotis su advokatu. Taip pat pažymėtina, kad jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų pasakęs savo duomenis, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam galėjo būti surašytas ir nepristačius jo į policijos komisariatą, tačiau kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, būtent patarus advokatui, jis policijos automobilyje savo anketinių duomenų nepateikė. Tolimesni veiksmai, neprieštaravimas važiuoti į policijos įstaigą asmenybės nustatymui, anketinių duomenų pateikimas policijos komisariate, kaip jau minėta anksčiau rodo, jog administracinė atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo tyčios nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

Tokiu būdu konstatuotina, kad B. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATP 187 str. 2 d. sudėties. Kaip nustatyta LR ATPK 250 str. pirmame punkte, administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla B. G. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 302¹² str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

B. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą B. G. atžvilgiu nutraukti.

Teisėja Sigita Bieliauskienė