Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-10-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-1016-336/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
A2.6.-1016-336/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Kaltinamasis
S. G.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-1016-336/2014
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00863-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 45.4.7.; 52.3. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 27 d.Kėdainiai

Kėdainių r. apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje S. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis,

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 129 str., 130 str. 1 d., pažeidėjui nedalyvaujant, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 1-2),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas S. G. 2014-10-17, 20.30 val. (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių r., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį. Po eismo įvykio vartojo alkoholį.

Pažeidėjas kaltu padaręs pažeidimus prisipažino visiškai (paaiškinime nurodė, kad vairavo automobilį, kuris sugedo, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir sudaužė mašiną, o po įvykio gėrė alaus (b. l. 1- 2).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis– tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Vairuotojas, kuris net naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. N63-948/2010, N261-3550/2010).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Bylos duomenys patvirtina, kad eismo įvykio metu apgadintas tik S. G. priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina informacija iš VĮ „Regitra“- nuo 2014-10-17 šio automobilio savininkas yra S. G. (b.l.29). Taigi S. G. 2014-10-17 eismo įvykio metu buvo šio automobilio savininkas, taigi teisėtas jo valdytojas. Kadangi eismo įvykio metu apgadinta tik jo vairuota, jam priklausanti transporto priemonė, todėl esant šioms aplinkybėms, atsižvelgus į ankščiau nurodytą LVAT praktiką, jis neprivalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, be to jam taip pat nekyla atsakomybė ir pagal ATPK 127 str. 2 d. Taigi atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad S. G. veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, todėl administracinė byla S. G. atžvilgiu dalyje dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties- ATPK 250 str. 1 d. 1 p.

Tačiau S. G. veiksmuose (transporto priemonės vairavimas neturint teisės jos vairuoti, alkoholio vartojimas po eismo įvykio) yra pažeidimo, numatyto ATPK 129 str. požymių, t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis atitinka ATPK 129 str. sudėtį. KET 233 p. numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. S. G. kaltė dėl šio pažeidimo įrodyta bylos medžiaga: jo paties prisipažinimu (b. l. 1-2), administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.66P-20210671-14 (b. l. 1- 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitu (b. l. 5), patikros sertifikatu (b. l. 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema (b. l. 9), administraciniu sprendimu (b. l. 10), fotonuotraukomis (b. l. 13- 17), asmens duomenimis (b. l. 19- 21; teisės vairuoti S. G. neturi), todėl jis baustinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu padaręs pažeidimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. S. G. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 5), jis nedirba (b. l. 29). Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, jog pažeidėjui turi būti skirtina ATPK 129 str. sankcijoje numatyta švelnesnė nuobaudos rūšis- bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Iš S. G. priverstinai paimtas ir nuvežtas jam priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje Žibuoklių g. 26, Kėdainiai, grąžintinas automobilio savininkui (ATPK 286 str. 4 d.).

Byla išnagrinėta teisėjo vienasmeniškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str. pagrindu, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o Kodekso 249 str. nuostatos netaikytinos, nes protokolo rašymo klausimas minėtame Kodekso 285 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyse dėl S. G. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sudėties.

S. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. nubausti 4000,00 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

A/m VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Žibuoklių g. 26, Kėdainiai, grąžinti automobilio savininkui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teisėja Audra KriščiūnienėIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos. Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 6030. Rekomenduotina baudos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus nedelsiant pristatyti į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (A. Mickevičiaus g. 23, Kėdainiai), 31 kabinetą.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, ji išieškoma priverstinai.