Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Pareiškėja RAB „Bel-Trans“ teismui 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-325-796/2023. Nurodė, jog ieškovė UAB „SCT Lubricants“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės RAB „Bel-Trans“ 755 415,23 JAV dolerių už alyvas ir kitus transporto chemijos produktus, kuriuos atsakovė neva užsakė ir gavo iš ieškovės, tačiau už tai neatsiskaitė. Su ieškinyje nurodyta faktinių aplinkybių interpretacija nesutinka. Nurodė, kad ieškovės akcininkas yra J. S. Ukrainoje turėjo verslo partnerį R. H.. J. S. ir R. H. buvo sutarę dėl alyvų ir kitų transporto chemijos produktų tiekimo iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą. Kadangi atsakovė yra Ukrainoje veikianti logistikos įmonė ir turėjo patirties prekių išmuitinimo klausimais, R. H. pasiūlė atsakovei bendradarbiauti, atvežant minėtas prekes į Ukrainą. Atsakovei sutikus, preliminariai buvo nuspręsta, kad prekių užsakovu turi būti atsakovė. Kadangi J. S. yra ieškovės akcininkas, 2019 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. CTP(P)/2019.103-BEL buvo sudaryta tarp atsakovės ir ieškovės (toliau – ir Sutartis). Vėliau J. S. ir R. H. sutarė dėl kitokio bendradarbiavimo modelio – derinant užsakymus ir atsiskaitymus tiesiogiai tarpusavyje, o ne per atsakovę. Todėl Sutartis dėl ieškinyje nurodytų prekių net nebuvo pradėta vykdyti. Apie inicijuotą bylą atsakovė informavo R. H., kuris ir buvo ieškovės akcininko J. S. verslo partneris Ukrainoje. R. H. pranešė atsakovei, kad jis iš tikrųjų užsakinėjo prekes iš J. S., tačiau vėliau tarp jų kilo konfliktas, kurį R. H. žadėjo išspręsti. Atsakovei nepalankus Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-325-796/2023 buvo netikėtas. Apie šį sprendimą atsakovė sužinojo 2024 m. balandį, kai gavo pranešimą iš Ukrainos teismo apie tai, kas ieškovė kreipėsi dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo pripažinimo ir vykdymo Ukrainoje. Atsakovei dar kartą susisiekus su R. H. ir pranešus apie priimtą sprendimą, pastarasis paaiškino, kad su ieškove yra visiškai atsiskaityta, tačiau pavedimus darė ne R. H., o su juo susiję asmenys, ir ne tiesiai ieškovei, o su ieškove susijusiems asmenims. Savo paaiškinimams pagrįsti R. H. pateikė atsakovei sąskaitas, kurias J. S. priklausanti įmonė St. Anne Limited išrašė su R. H. susijusiai įmonei Commodities Trading S.R.O., registruotai Čekijos Respublikoje, taip pat pastarosios įmonės banko pavedimus pagal šias sąskaitas bei išrašus iš registro. Šie dokumentai, kurių autentiškumas yra patvirtintas Commodities Trading S.R.O. įmonės vadovo, teikiami kartu su šiuo prašymu. Kaip matyti iš šių dokumentų, įmonė St. Anne Limited priklauso J. S. ir yra įregistruota Normandijos salose, tai yra lengvatinio apmokestinimo zonoje (ang. offshore). Šie dokumentai rodo, kad sąskaitos buvo išrašomos būtent už alyvas ir kitus transporto chemijos produktus. Tiesa, R. H. nesugebėjo pateikti pavedimų visai ieškovės reikalaujamai sumai, kadangi Commodities Trading S. R.O. yra uždaryta ir jos banko sąskaita jam nėra prieinama. R. H. patikino, kad išreikalavus iš banko visus pavedimus, jų bendra suma turėtų prilygti visai sumai, kurios ieškovė reikalauja iš atsakovės. Todėl, pasak R. H., J. S. bando pasinaudoti aplinkybe, kad atsakovė pavedimų į ieškovės banko sąskaitą nedarė, imituodamas atsakovės neatsiskaitymą prieš ieškovę, ir ieškovės ieškinys tėra būdas pasipelnyti formaliais pagrindais. Pareiškėja neatmeta tikimybės, kad ieškinys pareikštas ne tiesiai R. H., o RAB „Bel-Trans“, kadangi ji yra didelė moki įmonė. Be to, su RAB „Bel-Trans“ sudarytoje Sutartyje yra numatyta ieškovei palanki jurisdikcija – Lietuvos Respublikos teismai. Toks ieškovės elgesys laikytinas piktnaudžiavimu teisėmis ir negali būti toleruojamas. Pareiškimas grindžiamas toliau nurodomomis aplinkybėmis:

2.1. Naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovei, yra: a) atsiskaitymas su ieškove per trečiuosius asmenis; ir b) teismo apgaulė, ieškovei nuslepiant reikšmingas aplinkybes ir imituojant skolą, kurios iš tikrųjų nebuvo. Tai, kad šios aplinkybės laikytinos esminėmis aplinkybėmis, matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-325-796/2023 – ieškinys buvo patenkintas tik dėl to, kad buvo konstatuota, kad su ieškove neva yra neatsiskaityta. Šios aplinkybės atsakovei nebuvo žinomos, kadangi su ieškove dėl ieškinyje nurodytų prekių ji nebendradarbiavo. Ieškovė nepateikė užsakymus patvirtinančių dokumentų, prekių priėmimą patvirtinančius dokumentus ir sąskaitų pateikimą atsakovei patvirtinančius dokumentus – nė viename ieškovės pateiktame dokumente atsakovės parašų nėra, o elektroninės komunikacijos dokumentuose nurodomas ne atsakovės, o kažkoks kitas atsakovei nežinomas elektroninis paštas, kuris galimai buvo dirbtinai sukurtas apgaulei įvykdyti. Tai, kad minėtos aplinkybes atsakovei anksčiau nebuvo žinomos, pasirengęs teisme patvirtinti pats R. H..

2.2. Priimant sprendimą padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, reguliuojančios procesinių dokumento įteikimą užsienyje. Buvo pažeistas procesinių dokumentų vertimo kalbos reikalavimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dalis procesinių dokumentų (pavyzdžiui, ieškinys su priedais) buvo siunčiami atsakovei su vertimu į rusų kalbą, tačiau be vertimo į ukrainiečių kalbą. Remiantis Konvencijos 5 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsniais, į Ukrainą siunčiami procesiniai dokumentai turėjo būti išversti į Ukrainos valstybinę kalbą, tai yra į ukrainiečių kalbą. Tiesa, prisijungdama prie Konvencijos, Ukraina padarė pareiškimą ir deklaraciją, kad jeigu asmuo, kuriam turi būti įteikti dokumentai, laisvai moka kalbą, kuria surašyti įteiktini dokumentai, vertinimas nėra būtinas (ang. lf the addressee is fluent in the language in which the documents to be served are written, the translation of documents to be served is not necessary). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, dalis medžiagos (pavyzdžiui, ieškinys ir jo priedai) buvo išversti ne į ukrainiečių, o į rusų kalbą. Reaguodama į tai, kad atsakovė du kartus raštu informavo teismą, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti ne rusų kalba, į kurią jie prieš tai buvo verčiami, o ukrainiečių kalbą. Taigi atsakovė iš anksto įspėjo, kad rusų kalba surašyti dokumentai nepriimtini. 2023 m. balandžio 21 d. prašyme nurodyta, kad rusų kalba yra „mums nesuprantama kalba“. 2023 m. balandžio 22 d. prašyme taip pat nurodoma, kad rusų kalba „neleidžia atsakovei įgyvendinti savo procesinių teisių, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 42 straipsnyje“. Išvada apie tai, kad procesinių dokumentų nereikia versti į ukrainiečių kalbą, buvo grindžiamas tuo, jog atsakovės tuometinis vadovas suprantą rusų kalbą, kadangi Sutartis buvo sudaryta anglų ir rusų kalbomis, o į rusų kalbą išversti procesiniai dokumentai buvo priimti. Ukrainos pareiškimas ir deklaracija, padaryti jungiantis prie Konvencijos, rodo, kad vertimo galima nereikalauti tik tuo atveju, jeigu adresatas laisvai moka tą kalbą, kuria surašyti įteiktini dokumentai. Teismo teiginys, kad atsakovės tuometinis vadovas tik suprato rusų kalbą, yra nepakankamas išvadai apie laisvą kalbos mokėjimą. Pažymi, kad buitinės kalbos mokėjimas neprilygsta teisinės kalbos mokėjimui. Procesinių dokumentų teisiniam įvertinimui ir tolimesniam atstovavimui atsakovei buvo būtinas advokatas. Ukrainos universitetuose teisė dėstoma ukrainiečių kalba, todėl Ukrainoje praktikuojantys advokatai (ypač jaunesnės kartos) daug geriau moka ukrainiečių teisinę kalbą nei rusų. Atsakovė yra logistika užsiimant įmonė, todėl gauna korespondenciją iš įvairių šalių įvairiomis kalbomis. Todėl dokumento priėmimas savaime nereiškia kalbos, kuria surašytas dokumentas, mokėjimo (ypač turint omenyje, kad ant įteikiamo voko nėra parašyta, kokia kalba surašyti jame esantys dokumentai, todėl laiško priėmimo metu turinio kalbos nėra galimybės nustatyti). Teismo konkliudentiniai veiksmai, organizuojant vėlesnių procesinių dokumentų vertimą būtent į ukrainiečių kalbą, taip pat rodo, kad teisinio pagrindo nukrypti nuo kalbos reikalavimo nebuvo. Vis dėlto, anksčiau paruošti procesiniai dokumentai į ukrainiečių kalbą taip ir liko neišversti.

2.3. Buvo pažeistas procesinių dokumentų įteikimo formos reikalavimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdį, kuriame ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, atsakovė buvo informuojama 2023 m. balandžio 27 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas 2023 m. gegužės 3 d. elektroniniu paštu adresu (duomenys neviešinami) Remiantis Konvencijos 10 straipsnio „a“ punktu, į Ukrainą siunčiami procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami įprastu paštu. Galimybė siųsti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis nei Konvencija, nei Ukrainos padaryti pareiškimai ir deklaracijos nenumato. Dėl šio pažeidimo atsakovė apie 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdį nežinojo. Paaiškino, kad elektroninis paštas (duomenys neviešinami) yra atsakovės buvusio vadovo asmeninis elektroninis paštas. Tikrasis atsakovės elektroninis paštas yra (duomenys neviešinami) ir yra nesunkiai nustatomas. Į Google paieškos langelį suvedus atsakovės pavadinimą originalo kalba, kuris yra nurodytas bylos medžiagoje esančioje Sutartyje, pirmu numeriu siūloma interaktyvi nuoroda į atsakovės tinklalapį. Kaip matyti, šiame tinklalapyje nurodytas ne tik atsakovės tikrasis elektroninis paštas (duomenys neviešinami), bet ir oficialus atsakovės tinklalapis – (duomenys neviešinami). Šiame oficialiame atsakovės tinklalapyje skiltyje „Kontaktai“ nurodyta daugiau kontaktinių duomenų, tarp kurių ir paminėtasis elektroninis paštas (duomenys neviešinami). Tačiau, kaip buvo minėta, pranešimas apie 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdį buvo išsiųstas ne į atsakovės elektroninį paštą, o į atsakovės tuometinio vadovo asmeninį elektroninį paštą (duomenys neviešinami), kuris nebuvo ir neturėjo būti reguliariai tikrinamas. Minėtame 2023 m. gegužės 3 d. elektroniniame laiške, kuriuo buvo išsiųstas 2023 m. balandžio 27 d. pranešimas apie teismo posėdį, yra paryškintai nurodyta, jog atsakovės prašoma patvirtinti, kad teismo pranešimas yra gautas. Tokio atsakovės patvirtinimo bylos medžiagoje nėra. Prašymas patvirtinti teismo pranešimo gavimą rodo suvokimą, kad procesinių dokumentų įteikimas tokiu būdu yra rizikingas ir neužtikrina faktinio gavimo. Atitinkamai, išsiuntus pranešimą neteisingu adresu ir negavus prašomo patvirtinimo, teismas neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovė gavo ir laiku susipažino su pranešimu apie teismą posėdį. Todėl 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo dėl to, kad apie jį nežinojo. Tačiau net jeigu atsakovė ir žinotų apie 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdį, atsakovės tuometinis vadovas jame nebūtų galėjęs dalyvauti. Pažymi, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d., tai yra likus vienai dienai iki numatyto teismo posėdžio, tuometinis atsakovės vadovas pagal šaukimą atvyko į karinį komisariatą karinės prievolės atlikimo tikslais. Lygiai tokiu pat būdu atsakovė buvo informuojama ir apie galutinį teismo sprendimą, kuris buvo išsiųstas į atsakovės tuometinio vadovo asmeninį elektroninį paštą - (duomenys neviešinami) 2023 m. rugpjūtį, kai vyko teismo posėdis, priimtas ir išsiųstas skundžiamas sprendimas, atsakovės informacinė sistema buvo sutrikusi, ką patvirtina 2023 m. spalio 5 d. atliktų darbų aktas, kuriame nurodyta, jog atsakovei buvo suteiktos serverio ir informacijos atstatymo darbai. Ši aplinkybė rodo, kad apie galutinį sprendimą atsakovė nežinojo ne tik dėl to, kad jis buvo išsiųstas į neteisingą elektroninį paštą, bet ir dėl to, kad dalis elektroninės dokumentacijos atsakovės kompiuteriuose dingo. Procesinių dokumentų įteikimas elektroninio ryšio priemonėmis nėra legalizuotas ir dėl tokio pobūdžio techninių kliūčių, kurios gali užkirsti kelią sklandžiam procesui. Pasikeitus atsakovės vadovui, buvęs atsakovės vadovas naujajam atsakovės vadovui jokios informacijos apie procesą neperdavė. Vadovo pasikeitimą patvirtina išrašas iš Ukrainos registro, kuris yra išduodamas tokios elektroninės formos kaip teikiamas kartu su šiuo prašymu. Tai įvyko tikėtinai dėl to, kad buvęs atsakovės vadovas tikėjosi, kad apie tolimesnę proceso eigą atsakovė bus informuojama lygiai taip pat kaip jis buvo informuojamas apie ieškinį – įprastu paštu. Apie galutinį sprendimą naujasis atsakovės vadovas sužinojo daug vėliau, kai ieškovė pradėjo šio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Ukrainoje procedūrą. Tuo metu apskundimo terminas jau buvo suėjęs.

2.4. Buvo pažeistas teismo posėdžio organizavimo būdo reikalavimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos (bendradarbiavimo) principas reikalauja iš proceso dalyvių atsižvelgti į jų situacijos specifiką, priimant procesinio pobūdžio sprendimus. 2023 m. balandžio 22 d. prašyme atsakovė nurodė, kad nuotolinio posėdžio organizavimo tikslais prašoma „pasirinkti teismą Ukrainos teritorijoje“. Tačiau šis prašymas taip pat nebuvo patenkintas. Paaiškino, kad prašymas organizuoti nuotolinį teismo posėdį per Ukrainoje esantį teismą taip pat nebuvo savitikslis. Kaip yra visuotinai žinoma, Ukraina yra smarkiai bombarduojama, dėl ko elektros tiekimas yra ne nuolatinis, o periodinis, prioritetą suteikiant valstybinėms institucijoms. Būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovė pateikė minėtą prašymą, elektros tiekimo problema Odesoje, kurioje yra atsakovė, buvo itin aktuali. Atsakovė nebuvo tikra, ar teismo posėdžio dieną savo patalpose turės elektrą ir interneto ryšį, todėl ir pageidavo dalyvauti teismo posėdyje iš teismo patalpų, tačiau tam buvo būtinas Lietuvos Respublikos teismo kreipimasis į Ukrainos teismą. Teisminis procesas vyko atsakovei itin sudėtingu laikotarpiu, kas įtakojo jos procesines galimybes: darbuotojai dėl nuolatinių apšaudymų buvo priversti nuolat slėptis slėptuvėse, sutriko krovinių judėjimas per pasienį, o atsakovės sandėlis, esantis šalia Odesos esančiame Mykolajive, 2023 m. kovo 12 d. smarkiai nukentėjo nuo apšaudymo, dėl ko buvo apgadintas kartu su ten stovinčiais vilkikais. Ši situacija aprašyta žiniasklaidos pranešimuose. Pasibaigęs teisminis procesas vyko atsakovei itin sudėtingu laikotarpiu, kas taip pat įtakojo atsakovės procesines galimybes aktyviai dalyvauti procese. Paminėtos teisės normos taikymo klaidos yra aiškios, kadangi bylos medžiagoje yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. (1214/22)9R-1464 apie procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Iš šio dokumento konkrečiai matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei kaip Ukrainos rezidentui turėjo būti siunčiami įprastu paštu ukrainiečių kalba. Tačiau šių reikalavimų, kuriuos teismui išaiškino kompetentinga valstybės institucija, nebuvo laikomasi. Ši raštas bylos medžiagoje atsirado dėl to, kad teismas pradžioje kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl procesinių dokumentų įteikimą per ją, kas buvo neteisinga. Atsakovės nuomone, minėtos tvarkos nesilaikymas iš esmės apribojo atsakovės galimybę tinkamai ir laiku apsiginti nuo pareikšto ieškinio, užkirto kelią visapusiškam bylos nagrinėjimui ir lėmė neteisingas išvadas: negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kuriame ginčas buvo išspręstas iš esmės, negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo ir kt. Proceso metu atsakovė dar nežinojo vėliau paaiškėjusių aplinkybių, kad R. H. per Čekijos įmonę atsiskaitė su ieškove, pervesdamas pinigus į J. S. priklausančią įmonę St. Anne Limited. Tačiau net ir nežinodama šių aplinkybių atsakovė galėjo gintis kitais pagrindais: a) atsakovė neteikė ieškovei užsakymų dėl prekių, nurodyt ieškinyje. Remiantis Sutarties 2.1 punktu, kiekvienos prekių partijos pardavimui buvo būtinas atsakovės užsakymas. Užsakyme turėjo būti nurodyta ir kaina, kadangi Sutartis jos nenumato, o tikėti ieškovės vienašališkai nurodoma kaina nėra jokio pagrindo. CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti savo ieškinį, kas savo ruožtu reiškia pareigą įrodyti visų pareikšto reikalavimo sąlygų įvykdymą. Kadangi viena iš tokių sąlygų yra užsakymo pateikimas, ieškovė turėjo pateikti užsakymų pateikimą patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė; b) ieškinyje nurodytų prekių iš ieškovo atsakovė negavo. Remiantis Sutarties 2.3 punktu, ieškovė, priėmęs užsakymą, išsiunčia prekes 10 dienų laikotarpyje. Avanso sumokėjimo Sutartis nenumato. Tai reiškia, kad atsakovės pareiga sumokėti už prekes gali kilti tik po prekių gavimo. Kaip buvo minėta prieš tai, ieškovei tenka pareiga įrodyti visų pareikšto reikalavimo sąlygų įvykdymą. Kadangi viena iš tokių sąlygų yra prekių pristatymas atsakovei, ieškovė turėjo pateikti prekių pristatymo atsakovei patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, atsakovės pasirašytus važtaraščius), tačiau to nepadarė. Pažymi, kad ieškovės pateikti važtaraščiai neįrodo prekių pristatymo atsakovei, kadangi jie yra arba nepasirašyti, arba pasirašyti kitų gavėjų nei atsakovė. Tik keliuose važtaraščiuose randamas atsakovės antspaudas. Kadangi Ukrainoje yra įprasta naudoti antspaudo faksimilę, neatmestina tikimybė, kad šių važtaraščių skenuotos kopijos nėra autentiškos. Atitinkamai, ieškovė įpareigotina pateikti šių važtaraščių originalus arba nurodyti asmenį, kuris pateikė ieškovei šių važtaraščių kopijas. Tikėtina, kad originaliuose važtaraščiuose atsakovės antspaudo nebus. Be to, važtaraščių originalų gavimas yra būtinas ir dėl to, kad pateiktose važtaraščių kopijose nurodytas tekstas nėra įskaitomas, todėl nėra galimybės identifikuoti pristatytas prekes. Ieškovei pateiktus prekių pristatymo dokumentus, kurie rodys, kad prekės buvo pristatytos kitiems asmenims nei atsakovė, tai bus papildomas pagrindas ieškiniui atmesti, kadangi Sutarties 6.2 punktas įpareigoja ieškovę prekes gabenti vadovaujantis atsakovės nurodymais, o jokių nurodymų pristatyti prekes kitiems asmenims atsakovė ieškovei nėra davusi; e) ieškovė nepateikė atsakovei sąskaitų, pagal kurias šioje byloje reikalauja atsiskaitymo. Remiantis Sutarties 3.2 punktu (redakcija lietuvių kalba), už prekes sumokama per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Remiantis Sutarties 3.2 punktu (redakcija rusų kalba), už prekes sumokama per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Mano, kad Sutarties 3.2 punktas aiškintinas, remiantis redakcija rusų kalba, kadangi skolininkas objektyviai negali vykdyti pareigos, jeigu apie ją nežino, todėl pareigos apmokėti sąskaitą atsiradimo momentas sietinas būtent su sąskaitos pateikimu. Kaip buvo minėta prieš tai, ieškovei tenka pareiga įrodyti visų pareikšto reikalavimo sąlygų įvykdymą. Kadangi viena iš tokių sąlygų yra sąskaitų pateikimas atsakovei, ieškovė turėjo pateikti sąskaitų pateikimą atsakovei patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, siuntimo kvitus ar elektroninius laiškus), tačiau to nepadarė. Pažymi, kad ieškovės pateiktos sąskaitos neįrodo šių sąskaitų pateikimo atsakovei, kadangi šios sąskaitos yra vienašališkai pasirašytos išimtinai ieškovės atstovo, o atsakovės atstovo parašų sąskaitose nėra; d) ieškovės nurodoma įvykių interpretacija neatitinka logikos ir sveiko proto. Tikint ieškove, nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. trečiojoje šalyje esančiai užsakovei, negaudama atlyginimo ir toleruodama nuolatinius atsiskaitymo tvarkos pažeidimus, avansu pristatė 18 krovinių, kurių bendra vertė sudarė net 658 752,23 JAV dolerių. Toks elgesys yra itin rizikingas ir akivaizdžiai neatitinka net vidutinio atidumo standarto. Kaip yra žinoma, verslininkui taikomas aukštesnis atidumo standartas. Kaip matyti iš viešųjų šaltinių, ieškovė veikia rinkoje daugiau nei 30 metų, turi 183 darbuotojus, o pardavimų pajamos 2023 m. sudarė daugiau nei ketvirtadalį milijardo Eur. Akivaizdu, kad ieškovė yra profesionalė, todėl ieškinyje aprašomas elgesys yra mažai tikėtinas. Atsakovės nuomone, jeigu ieškovė iš tikrųjų nuolat tiekė ieškinyje nurodytas prekes, tikrasis prekių užsakovas ir gavėjas jai už šias prekes reguliariai mokėjo; e) Ieškovė praleido senaties terminą. Kaip matyti iš Sutarties turinio, ieškovė ir atsakovė susitarė dėl tęstinio prekių tiekimo pagal atsakovės užsakymus. Pažymi, kad ieškovė įsipareigojo ne tik parduoti, bet ir pateikti atsakovei prekes Incoterms CPT Kijevas 2010 sąlygomis (Sutarties 2.2 punktas). Ši sąlyga reiškia, kad ieškovė kaip pardavėjas privalėjo paruošti prekes eksportui ir savo jėgomis ar sąskaita pristatyti jas. Taigi šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip mišri: pirkimas-pardavimas dalyje dėl prekių tiekimo ir vežimas dalyje dėl prekių pristatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnis numato, kad asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį per įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminą), kuris laikomas ieškinio senatimi. CK 1.125 straipsnio 11 dalis numato, jog iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Atitinkamai, šiuo atveju taikytinas Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 32 straipsnio 1 dalies „c“ punktas numato, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų, o senaties terminas prasideda praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Pažymi, kad teismų praktikoje vežėjų ieškiniai užsakovams dėl neatsiskaitymo už vežimo paslaugas yra atmetami, kai ieškiniai pateikiami, praleidus Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos numatytą ieškinio senaties terminą“. Šioje byloje pareikštas ieškinys yra datuotas 2022 m. rugsėjo 16 d. Tai reiškia, kad senaties terminas reikalavimams pagal užsakymus, pasirašytus iki 2021 m. birželio 16 d., ieškinio dieną buvo suėjęs. Kaip matyti iš skolų suvestinės, kurią ieškovė pateikė kaip ieškinio priedą Nr. 2, vėliausia užsakymo data yra 2020 m. kovo 12 d. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl atlyginimo už vežimą buvo pareikštas, praleidžiant ieškinio senaties terminą. Nei Sutartis, nei ieškovės pateiktos sąskaitos nedetalizuoja mokėtinos sumos sandaros. Kitaip tariant, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, kiek turi būti sumokėta konkrečiai už prekes, o kiek turi būti sumokėta konkrečiai už šių prekių atvežimą. Atitinkamai, atsakovė kreipėsi į kitą vežėją su prašymu pateikti komercinį pasiūlymą, kad būtų įmanoma bet preliminariai įvertinti, kiek kainoja ieškovės nurodytų prekių atvežimas iš Lietuvos į Ukrainą. Iš pateikto komercinio pasiūlymo matyti, kad vienos partijos atvežimo kaina yra 2 300 JAV dolerių. Ieškovei ieškinyje nurodant, kad buvo 18 partijų, darytina išvada, kad jų atvežimo kaina sudarė apie 41 400 JAV dolerių (2 300 x 18). Taigi ieškovei priteista suma mažintina mažiausia šia suma dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

3. Ieškovė UAB „STC Lubricants“ su pareikštu prašymu nesutinka.

3.1. Nurodė, kad atsakovės teigimu, įteikiant jai procesinius dokumentus tariamai buvo pažeistas procesinių dokumentų vertimo kalbos reikalavimas, kadangi jie buvo išversti į rusų kalbą (be vertimo į ukrainiečių kalbą). Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikiami vadovaujantis 1965 m. Konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse byloje įteikimo užsienyje (toliau – ir Konvencija). Teikdama pareiškimus dėl šios Konvencijos Ukraina yra nurodžiusi, kad visi įteikiami dokumentai turi būti išversti į ukrainiečių kalbą, tačiau jeigu adresatas gerai moka kalbą, kuria parašyti įteikiami dokumentai, įteikiamų dokumentų versti nereikia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. SCT(P)/2019.103-BEL tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta lietuvių ir rusų kalbomis, susirašinėjimas tarp Šalių dėl šios sutarties vykdymo taip pat vyko rusų kalba. Minėtą sutartį, kurią pasirašė šalys, atsakovės vardu pasirašė RAB „BEL-TRANS“ direktorius V. S.. Būtent šiam asmeniui procesiniai bylos dokumentai buvo įteikti Ukrainos teisme 2023 m. vasario 10 d. rusų kalba. Duomenų, kad pasirašant sutartį dalyvavo vertėjas, byloje nėra. Ukrainos teismo pateiktame protokole matyti, kad atsakovės direktorius gavo dokumentus surašytus lietuvių kalba su vertimu į rusų kalbą ir sutiko juos priimti. V. S. nenurodė, kad atsisako dokumentus priimti, nes nesupranta rusų kalbos. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovės direktorius V. S. gerai moka rusų kalbą. Kartu su prašymu, kaip prašymo priedus, atsakovė pateikė vaizdo įrašus (kaip nurodė atsakovė, šiuos vaizdo įrašus padarė atsakovės darbuotojas, tačiau nėra nurodyta nei jo vardas, nei pavardė, nei užimamos pareigos). Kaip galima suprasti, paaiškinimai šiuose įrašuose taip pat yra teikiami rusų kalba. Ši aplinkybė taip pat patvirtina faktą, jog ir dabar kasdieninėje verslo veikloje atsakovė (jo atstovai) naudoja rusų kalbą. Pažymi ir tai, jog atsakovė 2023 m. balandžio 24 d. buvo pateikusi teismui prašymą (elektroniniu paštu) nustatyti terminą vertimams pasidaryti ir atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, jeigu ieškovė nebus įpareigota išversti dokumentus į ukrainiečių kalbą. Teismas 2023 m. balandžio 25 d. protokoline nutartimi šį atsakovės prašymą tenkino ir nustatė jai 30 dienų terminą nuo teismo pranešimo gavimo dienos, atsiliepimui į ieškinį pateikti. Jeigu atsakovė tikrai būtų nesupratusi rusų kalbos, kaip dabar bando įrodyti, ir būtų nesiekusi išvengti dalyvavimo procese, ji procesinius dokumentus būtų išsivertusi į ukrainiečių ar kitą jam suprantamą kalbą. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 5 straipsnyje taip pat yra numatyta, kad prašymas suteikti teisinę pagalbą ir jo priedai surašomi prašymą pateikiančios Susitariančiosios Šalies kalba ir prie jų pridedami patvirtinti nuorašai vertimų į kitos Susitariančiosios Šalies kalbą arba į rusų kalbą. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka ir tinkamai. Atsakovė teigia, kad tariamai buvo pažeistas procesinių dokumentų įteikimo formos reikalavimas, kadangi apie 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdį atsakovė buvo informuota elektroniniu paštu ir apie ši teismo posėdį ji tariamai nežinojo ir nebūtų galėjusi jame dalyvauti, nes atsakovės atstovas 2023 m. rugpjūčio 7 d. pagal šaukimą atvyko j karinį komisariatą prievolės atlikimo tikslais. Minėta, kad atsakovei ieškinys su priedais ir kiti teismo dokumentai buvo išsiųsti ir įteikti vadovaujantis Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse byloje įteikimo užsienyje, pasirašytoje Hagoje 1965 m. lapkričio 15 d. nuostatomis. Atsakovės RAB „BEL-TRANS“ atstovui 2023 m. vasario 10 d. asmeniškai įteiktame teismo pranešime buvo nurodyta, kad: „parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2023 m. balandžio 25 d. 9.30 val., kita teismo posėdžio data numatoma 2023 m. rugpjūčio 8 d. 9.30 val.“. 2023 m. balandžio 25 d. protokoline nutartimi teismas nusprendė dokumentus atsakovei siųsti elektroniniu paštu, kuriuo buvo gauti atsakovės prašymai. Taigi, atsakovės informavimas apie 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdį elektroniniu paštu buvo tik papildomas informavimas, kadangi apie posėdį ji jau buvo informuota teismo pranešimą įteikiant asmeniškai Ukrainos teisme pagal Konvencijos nuostatas. Gavusi teismo šaukimą, esant poreikiui, atsakovė galėjo pateikti teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo, ką jau ir buvo dariusi procese – 2023 m. balandžio 24 d. elektroniniu paštu atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdį dėl negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ir sudaryti galimybę pasirūpinti atstovu Lietuvos Respublikoje. Teismas 2023 m. balandžio 25 d. protokoline nutartimi šį atsakovės prašymą tenkino. Be to, žinodama, kad numatytą dieną negalės dalyvauti teismo posėdyje, atsakovė galėjo įgalioti kitą asmenį ar advokatą atstovauti atsakovę procese. 2022 m. spalio 10 d. pranešimu teismas atsakovei išaiškino (2023 m. balandžio 27 d. pranešimu tą padarė pakarotinai), kad: ,,pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 51 straipsnį ir 56 straipsnio l dalį, asmenys turi teisę byloje turėti atstovus, kuriais gali būti: advokatai, advokatų padėjėjai arba bylos šalimi esančio juridinio asmens darbuote jai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teismas informavo atsakovę, kad jeigu tokio atstovo byloje nepaskirs, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsniu, privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenanti Lietuvos Respublikoje, kuriam ateityje būtų įteikiami su šia byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu Jūs šios pareigos neįvykdysite ir teismui nenurodysite atstovo ar įgalioto asmens Lietuvoje, visi procesiniai dokumentai, susiję su byla ir skirti Jums, liks byloje ir bus laikomi įteiktais“. Atsakovės pateiktas šaukimas atvykti į karinį komisariatą nepatvirtina aplinkybės, kad šaukiamas asmuo ten atvyko ir kad teismo posėdžio dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 8 d. ten buvo, ar juo labiau, kad ši aplinkybė neleido paskirti kito atstovo, pvz. advokato Lietuvoje. Atsakovė teigia, kad apie priimtą sprendimą tariamai nežinojo, kadangi jis buvo išsiųstas į tuometinio bendrovės vadovo asmeninį elektroninį paštą (duomenys neviešinami). Kaip nurodo atsakovė ir ką patvirtina pateikti dokumentai, bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovas buvo V. S.. Atsakovės vadovas pasikeitė jau po sprendimo priėmimo, t. y. tik 2023 m. lapkričio 7 d. Visi procesiniai dokumentai, įskaitant ir sprendimą, buvo įteikti tinkamam atsakovės atstovui. Aplinkybė, kad naujas atsakovės vadovas, pareigas pradėjęs eiti jau po sprendimo priėmimo tariamai nebuvo informuotas ankstesniojo atsakovės vadovo apie priimtą sprendimą, niekaip neįtakoja sprendimo teisėtumo ir juo labiau nereiškia teisės normos taikymo klaidos.

3.2. Atsakovės nuomone, buvo pažeistas teismo posėdžio organizavimo būdo reikalavimas, kadangi nebuvo patenkintas atsakovės prašymas organizuoti nuotolinį posėdį, kreipiantis į Ukrainos teismą. CPK 1752 straipsnio l dalimi numatyta, jog bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba. Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines bylas tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. lR-309, kurio 7 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdyje ir liudytojo apklausa naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas gali būti organizuojami bet kuriuo atveju ir teismo iniciatyva, teismui įvertinus tikslingumą ir teismo galimybes organizuoti posėdį naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas, taip pat – proceso dalyvių galimybes dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas. Teismas teisėtai 2023 m. balandžio 25 d. protokoline nutartimi nusprendė organizuoti nuotolinį teismo posėdį ZOOM konferencine programa. Toks posėdžio organizavimo būdas pagrįstai pasirinktas siekiant operatyvumo, taupant teismo ir šalių laiką. Kaip matyti iš teismo 2023 m. balandžio 27 d. pranešimo, atsakovei buvo sudaryta galimybė prie teismo posėdžio jungtis ir per programą Skype for Business. Atsakovė nurodo, kad nebuvo tikra, jog teismo posėdžio dieną savo patalpose turės elektrą ir interneto ryšį. Tačiau lygiai taip pat elektros ir interneto ryšio galėjo nebūti ir Ukrainos teisme. Atsakovė teigia apie aplinkybę, kuri neįvyko ir nepateikė įrodymų, kad teismo posėdžio dieną interneto ryšio ji neturėjo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisakė savo teisės dalyvauti teismo procese, prisiimdamas riziką neįgyvendinti savo teisės būti išklausyta. Žinodama apie jos atžvilgiu pradėtą teismo procesą, atsakovė į bylą neteikė atsiliepimo į ieškinį, nesielgė pakankamai rūpestingai, apdairiai ir sąžiningai, nesiekė dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime. Nėra pagrindo manyti, jog buvo padaryta aiški teisinė klaida priimant sprendimą ir atitinkamai pareiškėjos (atsakovės) prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu negali būti tenkinamas.

3.3. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio l dalies 2 punktu, tuo, jog naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, t. y. naujai paaiškėjo faktas, kad R. H. per Čekijos įmonę atsiskaitė su ieškove, pervesdama pinigus į J. S. priklausančią įmonę St. Anne Limited. Atsakovė savo prašyme nurodo tariamus R. H. ir J. S. susitarimus, tačiau niekaip nepagrindžia, kaip tai yra susiję su išnagrinėta civiline byla. Šios bylos šalys yra UAB „SCT Lubricants“ ir RAB „BEL-TRANS“, tuo tarpu nei R. H., nei J. S., nei atsakovės minimos bendrovės Commodities Trading S.R.O bei St. Anne Limited nebuvo proceso dalyviais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. rugsėjo 10 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SCT(P)/2019.103- BEL, kurios l. l punkte nurodyta, kad UAB „SCT Lubricants“ (pardavėja) parduoda RAB „Bel-Trans“ (pirkėjui) prekes, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir atsiskaityti už jas sutartyje numatyta tvarka. Prekių pristatymas buvo vykdomas vadovaujantis INCOTERMS-2010, CPT Kiev sąlygomis, o tai reiškia, kad pardavėjas prekes atgabena į atsakovės pasirinktą vietą Kyjive. Faktą, kad ieškovė prekes pristatė, patvirtina antspaudai ant CMR važtaraščių. Jokių pretenzijų dėl prekių pristatymo ar krovinio kokybės nebuvo gauta. Atsakovė nepateikia jokių įrodymų apie savo sąsajas su R. H., juo labiau įrodymų, kad šis asmuo už atsakovei pristatytas prekes būtų atsiskaitęs su ieškove. Atsakovė teigia, kad tarp jos ir ieškovės sudaryta pirkimo-pardavimo sutartį Nr. SCT(P)/2019.103-BEL tariamai nebuvo pradėta vykdyti, tačiau šią jos nurodomą aplinkybę neabejotinai paneigia byloje esantys įrodymai ir nustatyti faktai apie prekių pristatymą atsakovei: iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų faktūrų, prekių eksportą lydinčių dokumentų, eksportuojamų prekių sąrašų, judėjimo sertifikatų, tarptautinių krovinių važtaraščių nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. šalys suderino 18 užsakymų, kuriuos vykdydama, pardavėja pateikė ir išsiuntė pirkėjui prekių už bendrą 658 752,23 JAV dolerių sumą. Šias prekes pirkėjas tinkamai gavo, priėmė, patvirtindamas pirkėjo atstovo parašais ir antspaudais tarptautiniuose krovinių važtaraščiuose. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad pirmosios 15-20 partijų buvo apmokėtos, o tik vėliau prasidėjo vėlavimai ir atsakovė nustojo mokėti. Ieškovė susisiekė su R. H. ir pateikė jam susipažinimui atsakovės prašymą bei jo priedus. R. H. kategoriškai paneigė prašyme nurodytas aplinkybes apie tariamas jo sąsajas su atsakove bei bet kokių mokėjimų atlikimą ieškovei už atsakovei parduotas ir pristatytas prekes. R. H. nurodė, kad jokių susitarimų su atsakove niekada nebuvo sudaręs, nežino bendrovės RAB „BEL-TRANS“, nepažįsta jos direktoriaus K. S., nėra bendravęs nei su šiuo asmeniu, nei su kitais atsakovės atstovais, nėra niekaip susijęs su prekių tiekimu iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą. R. H. teigimu, jokių sąskaitų ar kitų dokumentų atsakovei jis neteikė. Be to, jis nėra niekaip susijęs su bendrove Commodities Trading S.R.O. R. H. nurodė, kad atsakovės pateiktų tariamai jo rašytinių paaiškinimų jis nesurašė ir nepasirašė. Kad nekiltų abejonių, R. H. šiuos savo paaiškinimus surašė Ukrainoje, notaro akivaizdoje, patvirtinant pasirašančiojo asmenybę. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kuriomis ji grindžia proceso atnaujinimą pagal CPK 366 straipsnio l dalies 2 punktu yra ne tik melagingos, išgalvotos, bet ir neturi jokios reikšmės bylai, kadangi nėra susijusios su ginčo dalyku t. y. niekaip nesusijusios nei su ieškove, nei su atsakove, nei su tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. SCT(P)/2019.103-BEL bei jos vykdymu.

3.4. Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. CPK 365 straipsnio l dalimi nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 368 straipsnio l dalis, 2 dalis, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kaip savo prašyme nurodo atsakovė, apie teismo sprendimą ji sužinojo 2024 m. balandžio mėnesį. Apie procesinių dokumentų įteikimo formą, būdą, posėdžio organizavimą atsakovei buvo jau žinoma bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės teiginys, kad apie R. H. nurodytas aplinkybes apie tariamą atsiskaitymą su ieškove ji sužinojo tik 2024 m. birželio 28 d. (tariamų R. H. rašytinių paaiškinimų data) yra niekaip nepagrįstas ir turi būti vertinamas kaip siekis vilkinti vykdymo procesą, kuris atsakovės atžvilgiu jau yra pradėtas Ukrainoje. Akivaizdu, kad jeigu atsakovės į bylą pateikti R. H. rašytiniai paaiškinimai būtų tikri, atsakovė, prieš gaudama šį raštą turėjo bendrauti su nurodytu asmeniu, susitarti dėl dokumento surašymo ir pan. Be to, atsakovei apmokėjimui buvo pateiktos sąskaitos-faktūros, pretenzijos, tačiau atsakovė, nesutikdama su reikalaujama skola, niekada nesigynė prašyme nurodomomis aplinkybėmis apie R. H. ir juo labiau atsiskaitymą su ieškove. Prašymas atnaujinti procesą buvo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio l dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą, todėl atmestinas ir šiuo pagrindu.