Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-651/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
1A-87-651/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06240-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė, Regina Bertašienė
Nuteistasis
E. M.
Advokatai
Olegas Romanovas
Kategorijos

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-651/2019

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Teisminio proceso Nr.1-01-1-06240-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,nuteistajam E. M., jo gynėjui advokatui Olegui Romanovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė E. M. paskirta - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Paskirtą bausmę nurodyta atlikti pataisos namuose.

E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo pagal Europos arešto orderį ir suėmimo laikas nuo 2018-11-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Nuteistasis E. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. vasario 5 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės pirmo aukšto aikštelėje priėjęs iš nugaros prie A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., apkabindamas iš nugaros ranka, užspaudė jam burną ir pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko nukentėjusysis išsigandęs ištraukė telefoną ir atidavė E. M.. Tokiu būdu E. M., atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė A. V. priklausantį 201 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi“.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 218 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažino įrodyta, kad E. M. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Be paties nuteistojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtino liudytojų parodymai, rašytinė medžiaga. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę švelninančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 13 p.), įvertino jo asmenybę. Teismo manymu, tai, kad nuteistasis ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, sprendė, kad yra pagrindas paskirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau jos trukmę numatė mažesnę nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir švelnesnė bausmė, anot apelianto, leis įgyvendinti bausmės tikslus. Nurodo, kad jokia turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta – jo ryšio priemonė grąžinta, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Nukentėjusiajam jokių sužalojimų nebuvo padaryta, fizinis skausmas taip pat nebuvo sukeltas. Mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino jo darbinės patirties ir prie apeliacinio skundo pateikia dokumentus anglų kalba, patvirtinančius, kad jis nuo 2018 m. gegužės 31 d. dirbo Jungtinėje Karalystėje. Be to, neįvertino, kad jis turi deklaravęs gyvenamąją vietą. Mano, kad šios aplinkybės rodo, kad jis visuomenei pavojaus nekelia, stengiasi ištaisyti savo klaidas, keisti gyvenimą ir integruotis į visuomenę. Pasak apelianto, taikius jam bausmės vykdymo atidėjimą ir paskiriant įpareigojimus, būtų pasiekti bausmės tikslai.

2.1. Apeliantas, vadovaudamasis 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto nuostatomis, teigia, kad teismai gali taikyti amnestiją, jei nuteistajam apkaltinamasis aktas neįsigaliojęs arba jis skundžiamas kasacine tvarka.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė tenkinti jo skundą. Nurodo, kad jis nebėgo nuo teismo, o norėjo vykti dirbti. Kadangi stengiasi ištaisyti savo klaidą ir daro pažangą, mano, kad teisingumo tikslus galima pasiekti jam paskyrus įpareigojimus.

3.1. Nuteistojo gynėjas advokatas O. Romanovas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistais dirbo Anglijoje, kad stengėsi integruotis į visuomenę. Mano, kad ši aplinkybė yra svarbi ir sudaranti pagrindą švelninti paskirtą bausmę.

3.2. Prokurorė R. Ušinskienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį. Nurodo, kad nuteistasis prieš tai teistas 9 kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, pripažintas recidyvistu, todėl teismas visiškai pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Dėl amnestijos akto taikymo nurodė, kad jis nuteistajam negali būti taikomas, nes jis pripažintas recidyvistu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

4. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir nuteistojo E. M. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas Kadangi nuteistasis neginčija kaltės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su paskirta bausme. Prašo ją švelninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, todėl pasisakytina tik dėl paskirtos bausmės ir galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

6. Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmės rūšimi bei dydžiu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į nuteistojo nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir gailisi, ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – nusikalto būdamas ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, už analogiško pobūdžio veikas, nusikalto esant neišnykusiam teistumui. Be to, nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 93-94). Nustatyti duomenys rodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, tai patvirtina, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti ir prieš tai jam paskirtos bausmės, net ir susijusios su realiu laisvės atėmimu, neturėjo įtakos (t. 1, b. l. 95-98). Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuteistajam parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis šiuo atveju yra žymiai mažesnis už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį. Mažesnės bausmės nei sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis paskyrimą šiuo atveju lėmė būtent nusikalstamos veikos pobūdis – realiai žala nebuvo padaryta, nes telefonas rastas lombarde ir grąžintas nukentėjusiajam, ir nukentėjusiajam nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Taigi į šias aplinkybes buvo atsižvelgta skiriant bausmę. Be kita ko, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino trečdaliu ir galutinė bausmė yra tik 1 (vieneri) metai. Tokią bausmę laikyti per griežta ar neatitinkančią nuteistojo padarytos nusikalstomos veikos pobūdžio, jo asmenybės bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nėra jokio pagrindo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis pradėjo dirbti, kitų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

7. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apelianto manymu, atsižvelgus į tai, kad jis pradėjo dirbti, nori keisti savo elgesį, adaptuotis visuomenėje, sudaro pagrindą atidėti bausmės vykdymą ir paskirti jam įpareigojimus. Mano, kad atidėjus bausmės vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai.

8. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.). Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Be to, taikydamas BK 75 straipsnio nuostatą, teismas sprendžia klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar ne.

8.1. Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei vadovaudamasi teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai E. M. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad E. M., nors yra labai jauno amžiaus, yra teistas 8 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (t. 1, b. l. 95-98). Ankstesniais nuosprendžiais (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-29, 2010-05-03, 2010-05-07, 2010-09-08 nuosprendžiais) nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-09, 201-12-30, 2011-03-15 nuosprendžiais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Paskutinį kartą E. M. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Iš įkalinimo įstaigos paleistas 2017 m. balandžio 19 d., o nusikalstamą veiką padarė 2018 m. vasario 5 d., t. y. nepraėjus nė metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai rodo, kad nuteistojo iki tol taikytos bausmės, net ir laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo. Jo elgesys rodo, kad jam būdingas kriminalinis, nevisuomeniškas elgesys. Nurodyti argumentai suponuoja išvadą, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaiso jam paskirtų bausmių, ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kuris nuteistajam neturėjo jokio teigiamo poveikio, nėra pagrindo.

10. Vertinant galimybę atidėti bausmės vykdymą, svarbu įvertinti ir nuteistojo socialinius ryšius su šeima, t. y. kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistojo teigiamus socialinius ryšius. Duomenų, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius ir realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali jiems pakenkti, nėra. Bylos duomenimis nuteistasis niekur nėra dirbęs, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2009-11-24 iki 2010-06-28 (t. 1, b. l. 91-92), niekur nesimoko, yra nevedęs, nors turi deklaruojamą gyvenamąją vietą, tačiau vien ši aplinkybė kitų aplinkybių kontekste nepatvirtina, kad nuteistasis turi tvirtus socialinius ryšius. Jo tvirtų socialinių ryšių bei noro keistis nepatvirtina ir pateikti duomenys apie nuteistojo darbinę patirtį Jungtinėje Karalystėje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis į Jungtinę Karalystę išvyko norėdamas pasislėpti nuo teismo. Pagal Europos arešto orderį į Lietuvos Respubliką pargabentas 2018 m. lapkričio 24 d. Iš prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų matyti, kad nuteistasis 2019 m. gegužės 31 d. sudarė darbo kontraktą su „L“, gavo pajamas, tačiau įvertinus tai, kad jis tuo metu slapstėsi nuo teismo, jo įsidarbinimas Jungtinėje Karalystėje, vertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, negali būti vertinamas kaip realus nuteistojo siekimas taisytis ar bandyti keisti gyvenimo būdą ir sudarantis pagrindą atidėti bausmės vykdymą. Nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad realus laisvės atėmimas itin nepaveiks nuteistojo teigiamų socialinių ryšių.

11. Įvertinus E. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo tikslą, nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Taikius bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto taikymo

12. Iš apeliacinio skundo argumentų galima manyti, kad nuteistojo manymu jam amnestija gali būti taikoma vadovaujantis minimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kuriame nurodyta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Tačiau su tokia pozicija nesutiktina.

13. Minimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyti atvejai, kada šio įstatymo nuostatos atitinkamiems asmenims negali būti taikomos, tai viena iš jų tada, kai asmuo yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl amnestijos akto taikymo, 8 straipsnio 8 punktas). Nuteistasis E. M. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), ir ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu įvertinta kaip nuteistojo atsakomybę sunkinti aplinkybė. Taigi taikyti šio įstatymo nuostatas ir atleisti nuteistąjį nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nėra pagrindo.

14. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, pagrįstai netaikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. apeliacinį skundą.

Teisėjai Regina BertašienėDalius JocysDalia Kursevičienė