Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Linos Lesinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo O. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu O. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; būti savo gyvenamojoje vietoje (neišeiti iš namų) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 5 dalimi, O. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ? 5810,00 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija) 3 punkto, 3.1. ir 3.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad: „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 2023 m. spalio 21 d. ryte, Vilniaus mieste, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, vykdydamas susitarimą, už sutartą 200 Eur atlygį iš Vilniaus miesto nuvežti į Kauno miestą akcizais apmokestinamas prekes cigaretes, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, jis - O. V., 2023 m. spalio 21 d. lengvuoju automobiliu „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), į kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pakrovė 3000 vnt. pakelių cigarečių „M. C.“, 2250 vnt. pakelių cigarečių pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 150 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumą, tai yra - 12 424,00 Eur, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, perdavus automobilį su cigaretėmis, O. V. iš (duomenys neskelbtini) turgavietės į Kauną gabeno įgytas cigaretes transporto priemone „Mazda 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2023 m. spalio 21 d. apie 10.10 val. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) sustabdžius automobilį patikrinimui, cigaretes surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Tokie O. V. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad O. V. nusikalstami veiksmai pagal BK 199² straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, jog O. V. suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia, pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – tabako gaminiais, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos banderolėmis. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant O. V. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą maksimaliam bei taikant BK 75 straipsnio nuostatas be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais. Taip pat, buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, mažinant bausmę vienu trečdaliu, bei nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą - 5810 Eur bei vežtas cigaretes.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo O. V. gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama O. V. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per ilgą bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir neproporcingus įpareigojimus, todėl prašo pakeisti nuosprendį šioje dalyje.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

7. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis baudžiamosios teisės teorija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę O. V., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcingos tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei ir atitinka bausmės paskirtį, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

9. Skundžiamu nuosprendžiu O. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Įstatymo leidėjas už šios nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, kuri yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad O. V. anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė O. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). O. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nekonstatavo.

11. Bylos duomenimis O. V. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (nėra jokių duomenų apie dviem ankstesniais nuosprendžiais paskirtų baudų sumokėjimą arba mokėjimą dalimis). Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamai vedamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas. Teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 1 metams 6 mėnesiams.

12. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija jam paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau prašo sumažinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienerių metų.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija.

14. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino pagrįstumo, atsižvelgtina į tai, kad O. V. anksčiau yra teistas septynis kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, iš kurių net tris kartus už analogiško nusikaltimo padarymą pagal BK 199² straipsnį (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – 248 MGL dydžio bauda; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – 100 MGL dydžio bauda; Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį – 200 MGL bauda. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad O. V. daug kartų yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tarp kurių ir už administracinius teisės pažeidimus susijusius su prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos sritimi bei administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Jau 2009 m. gegužės 26 d. nutarimu O. V. baustas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalį (Kontrabanda). 2012 m. sausio 31 d. nutarimu O. V. baustas pagal ATPK 163² straipsnio 4 dalį (Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas, laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką). Taip pat 2020 m. kovo 26 d. nutarimu O. V. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį (Kontrabanda).

15. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad O. V. nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o yra loginė jo pasirinkto gyvenimo būdo tąsa. Apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Darytina išvada, kad apylinkės teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 1 metų 6 mėnesių terminui, t. y. nustatė mažesnį nei vidurkis BK 75 straipsnyje numatytą galimą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nepažeidė bausmių skyrimo proporcingumo ir teisingumo principo. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir nuteistojo asmenybė nesudaro pagrindo sutrumpinti jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo termino.

16. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla.

17. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti du įpareigojimai: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje (neišeiti iš namų) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti įpareigojimą - neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu ir mokymusi. Apeliantas savo prašymą motyvuoja tuo, kad toks teismo paskirtas įpareigojimai neatitiks jo darbo grafiko.

18. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su nuteistajam paskirtų įpareigojimų nesuderinamumu su jo darbo grafiku yra nepagrįsti, kadangi jam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu. Taigi šiuo nustatytu laiku nuteistasis gali vykti į darbą ar mokslo įstaigą. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodyti argumentai, kad dėl įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku jis negalės išvykti į komandiruotes, nėra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą pareigą. Esant būtinumui išvykti iš namų ir juose nebūti nustatytu laiku, nuteistasis gali kreiptis į bausmės vykdymo atidėjimą vykdančią probacijos tarnybą dėl tokio leidimo suteikimo.

19. Nors nuteistojo manymu šis įpareigojimas skirtinas tuo atveju, jei nusikalstama veika padaroma nakties metu, tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad teismas atidėdamas bausmės vykdymą savo nuožiūra gali paskirti nuteistajam pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Kaip jau minėta, nuteistasis analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką padaro ketvirtą kartą. Taigi, teismo nuomone, O. V. nėra linkęs taisytis, jis vertinamas kaip linkusi nusikalsti asmenybė. Teisėjų kolegijos nuomone, šis teismo įpareigojimas yra adekvatus ir tinkamas teisingumo principo įgyvendinimui, sulaikantis jį nuo nusikalstamų veikų darymo bet kuriuo paros metu. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam O. V. paskirtas įpareigojimas - būti savo gyvenamojoje vietoje (neišeiti iš namų) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 2 d. patikslinta pažyma dėl 122,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo O. V., teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

22. Nagrinėjamoje byloje gynėjas nuteistajam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu, nuteistajam buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo jo valios. Taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu oficialiai niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, o skundžiamu nuosprendžiu iš jo išieškota ne maža konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos O. V. advokato pagalbai apmokėti neišieškotinos.

23. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nuteistojo O. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.