- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-343-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00878-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. Š., V. Š.
- Trečiasis asmuo
- K. B., A. Č., Nacionalinei žemės tarnybai
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Š. ir V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Š. ir V. Š. ieškinį atsakovams sodų bendrijai „Šermukšnis“, J. T., tretiesiems asmenims K. B., A. Č., Nacionalinei žemės tarnybai dėl civilinių teisių gynimo bei pagal J. T. priešieškinį dėl žemės sklypo ribų patvirtinimo ir tvoros nugriovimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti, kad SB „Šermukšnis“ žemės sklypo Nr.787, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba nustatoma pagal 2007-12-07 UAB „Neranta“ paruoštą sodo sklypo Nr.787 kadastrinių matavimų planą. Nurodo, kad ieškovams – sutuoktiniams – A. Š. ir V. Š. SB „Šermukšnis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Nr.787 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 788 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie ribojasi su K. B., J. T., V. Š. ir A. Č. žemes sklypais. Pagal generalinį sodų bendrijos „Šermukšnis“ planą tarp sklypų 786 ir 789 nebuvo suformuotas savarankiškas žemės sklypas, kuris būtą buvęs skirtas konkrečiam sodų bendrijos nariui. Šis tarpinis sklypas suformuotas kaip specialios paskirties sklypas, skirtas arteziniam šuliniui ir tenkinti bendrijos narių poreikius, todėl realiai jis buvo žymiai mažesnis, nei 6 arai. Kaip ir kokiu pagrindu buvo suformuotas ir įformintas žemės sklypas sodų bendrijos planuose žymimas Nr.786a ir kokiu pagrindu buvo parduotas D. K., neatsakė nei sodų bendrijos pirmininkas nei komisijos, bandžiusios nustatyti sklypų ribas. Šiuo metu sklypas Nr.786a nuosavybės teise priklauso atsakovui J. T., nors sklypas yra nenaudojamas iki šiol. 2004-09-18 sodų bendrijos visuotinio susirinkimo metu buvo pripažinta, kad J. T. buvo skirtas žemės sklypas Nr.863. Sklypai Nr.786a ir Nr.786 ribojasi su ieškovei A. Š. priklausančiu žemės sklypu Nr.787, kertasi ir užima dalį ieškovei A. Š. priklausančio žemės sklypo Nr.787. Žemes sklypų persidengimo ir kirtimosi taškai yra nurodyti ieškovų pateikiamame UAB „Neranta“ žemės sklypų plane. Iš ieškovų turimų dokumentų matyti, kad žemės sklypo Nr.786a, generaliniame plane, privatizuojant ieškovei A. Š. jos žemes sklypą, nebuvo, o šiuo metu, remiantis faktine padėtimi, šis privatizuotas žemės sklypas Nr. 786a dengia ieškovės A. Š. aukščiau nurodyto žemės sklypo dalį. Su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad neginčija sodų bendrijos nario teisės privatizuoti naudojamą žemės sklypą, tačiau šiuo atveju teigia, kad sklypo privatizacija atlikta tik dokumentaliai, nes sklypas niekuomet realiai nebuvo naudojamas.
Atsakovas SB „Šermukšnis“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal ieškovų pateiktus į bylą dokumentus prašoma nustatyti sklypo ribas, bet atliekant 787 žemės sklypo kadastrinius matavimus, jie buvo atlikti netiksliai, buvo pažeisti 2002-04-15 Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai Nr.534.
Atsakovas J. T. priešieškiniu prašė patvirtinti jam priklausančio žemės sklypo Nr.786a, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (SB „Šermukšnis“), ribas pagal 2009-06-17 UAB „GEOTEC-Baltija“ parengtą žemės sklypo planą; remiantis 2009-06-17 UAB „GEOTEC-Baltija“ parengtu atsakovo J. T. žemės sklypo Nr. 786a planu įpareigoti ieškovus nugriauti atsakovo žemės sklype Nr. 786a esančią ieškovų pastatytą tvorą; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovai savavališkai pastatė tvorą atsakovo žemės sklypo ribose, bei kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo patvirtinti tariamai jų žemės sklypo ribas atitinkantį 2007-12-07 UAB „Neranta“ parengtą ieškovų sodo sklypo Nr. 787 kadastrinių matavimų planą. Atsakovo pateiktas žemės sklypo planas yra vienintelis, kuris atitinka SB „Šermukšnis“ generalinį planą bei žemės sklypo Nr. 786a privatizavimo dokumentus, žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, todėl atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos privalo būti nustatomos vadovaujantis būtent šiuo planu. Ieškovų savavališkas bei neteisėtas tvoros pastatymas negali būti vertinamas kaip įrodymas, nustatantis ieškovų žemės sklypo Nr. 787 ribą, kadangi tai neatitinka pateiktų dokumentų bei generalinio SB „Šermukšnis“ plano.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010-12-03 sprendimu ieškinio netenkino; priešieškinio netenkino; priteisė iš ieškovų A. Š. ir V. Š. 24,09 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo, pareiškusio priešieškinį J. T. 24,09 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas, apibendrinęs byloje esančius dokumentus, šalių, specialistų ir liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad sodininkų bendrijos „Šermukšnis“ generalinis planas yra daug kartų tikslintas, netikslumai jame atsirado dėl minimų patikslinimų, žemės sklypų planai (schemos), kurias turėjo sklypų savininkai, nebuvo patikslintos. Šalių vieno žemės sklypo ir kito žemės sklypo ribos persipina, žemės sklypų riba yra ginčytina. 786a sklypo žemutinė riba realybėje neatitinka pavaizduotai plane (turėtų būti 20 m. ilgio, o plane yra nurodyta 30 metrų), todėl planas neatitinka realiai egzistuojančios situacijos. Teismas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos specialistės L. J. išsakyta pozicija, kad norint, kad sklypų planai sutaptų su generaliniu planu, šalims yra būtina daryti pertvarkymo projektą, kuris ir išspręstų ginčą tarp šalių, teismo posėdžio metu šių trūkumų pašalinti neįmanoma, todėl ieškinys ir priešieškinys yra atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo 2010-12-03 sprendimą dalyje, kuria ieškinys netenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus, išreikalauti iš Vilniaus rajono savivaldybės sodininkų bendrijos Šermukšnis generalinio plano originalą; iškviesti liudytoja N. M..
Apeliantų nuomone, sprendimas dalyje, kuria ieškinys netenkintas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesines bei materialines teisės normas, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas argumentuodamas savo sprendimą patvirtina, kad sklypo ribos nėra visiškai aiškios iš galiojančių dokumentų, todėl ginčą dėl ribų turi išspręsti teismas. Teismas pateiktų į bylą įrodymų UAB „Naranta“ žemės sklypo plano, pirminių planavimo dokumentų, sodininkų bendrijos „Šermukšnis“ generalinio plano, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro ir kadastro žemėlapių, faktinio valdymo ir kitų įrodymų tinkamai neištyrė ir konstatavęs, jog sklypų riba ginčytina, ginčo neišsprendė. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog teismas turi išspęsti ginčą (2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010), darytina išvada, kad teismas turėjo ieškinį tenkinti.Nurodo, jog teismas pažeidė CPK 114 str. bei 158 str. 3 d. numatytas pareigas. Teismas byloje nutarė išreikalauti iš Vilniaus rajono savivaldybės SB „Šermukšnis“ generalinio plano originalą, tačiau Vilniaus r. savivaldybė pateikė tik ištrauką iš SB „Šermukšnis“ žemėtvarkos projekto, o ištrauka yra ne kas kita kaip originalo dalies kopija, todėl negavus plano originalo ir byloje esant kelioms plano kopijų versijoms neteisingai išspręsta byla. Be to teismas atsisakė iškviesti ir apklausti liudytoją, rajono savivaldybės teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus darbuotoją, kuri savo parašais tvirtino daugelį generalinio plano pakeitimų. Taip pat byloje iškilo abejonių dėl sklypo Nr. 786a atsiradimo teisinio pagrindo, su tuo susijusių kitų aplinkybių, sklypo ploto. Šie duomenys reikalingi ne tik ginčijant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorį, bet ir sprendžiant klausimą apie žemės sklypo suformavimo momentą, sklypo dydį, jo vietą. Realiai suformuotas ir dokumentaliai įformintas žemės sklypo dydis gali ir nesutapti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. T. ir SB „Šermukšnis“ prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai klaidingai nurodo, kad UAB „Neranta“ parengtas ir teismui pateiktas žemės sklypo planas atitinka tiek pirminius teritorijų planavimo dokumentus, SB „Šermukšnis“ generaliniame plane nurodytus sklypo kraštinių matmenis, teik faktinio naudojimosi žemės sklypais ribas. Ieškovai neteisingai remiais LAT praktika. Teismas pagrįstai atsisakė nustatyti žemės sklypų ribą pagal ieškovų pateiktą pasiūlymą. Ieškovai ieškiniu nepareiškė reikalavimo nuginčyti atsakovo J. T. žemės sklypo Nr. 786a privatizavimo sutarties, tačiau siekia sumažinti jo sklypo ribas. Nurodo, jog atsižvelgiant į bylos medžiagą, institucijų pateiktus atsakymus, darytina išvada, kad SB „Šermukšnis“ generalinio plano originalas nėra saugomas valstybės institucijose. Nurodo, jog apeliantų prašoma apklausti liudytoja buvo kviečiama, tačiau jai neatvykus į posėdį, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo nuspręsta remtis jos paaiškinimais ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Nelaikytina, kad šios aplinkybės lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliantai apeliaciniame skunde prašė prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, išreikalauti iš Vilniaus rajono savivaldybės sodininkų bendrijos „Šermukšnis“ generalinio plano originalą bei kviesti liudytoją N. M., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus darbuotoją; 2012-04-17 pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pakartojo prašymus dėl generalinio plano originalo išreikalavimo bei liudytojos N. M. apklausos. Apeliantų prašymai dėl papildomų įrodymų – pateiktų su apeliacinių skundu VĮ registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro ir registro žemėlapių su koordinatėmis nuorašų prijungimo bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano išreikalavimo ir liudytojos apklausos atmetami. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovai, nors ieškinį ir apeliacinį skundą pagrindžia abejonėmis dėl atsakovo žemės sklypo privatizavimo ir sodininkų bendrijos 1996 m. plano teisėtumo, teismui reikalavimų dėl jų nuginčijimo nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo; su apeliaciniu skundu pateikti rašytinai įrodymai (trečiojo asmens K. B. žemės sklypo žemėlapiai ir išrašas) neturi tiesioginio ryšio su apeliacinio skundo argumentais; prašymas dėl jų prijungimo taip pat netenkinamas.
Prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmetamas. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliantai nurodo, kad tik paskyrus nagrinėjamoje byloje žodinį nagrinėjimą galima užtikrinti visapusišką ir objektyvų įrodymų vertinimą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, tačiau teisėjų kolegijai atmetus prašymą dėl įrodymų išreikalavimo žodinis bylos nagrinėjimas netikslingas; pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas – skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, taigi teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas raštinio proceso priemonėmis. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, tačiau pažymi, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui, kai nustatomi CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodyti pagrindai (absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai) arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, pagal byloje surinktus įrodymus byla gali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, taigi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas pateikto apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai su ieškiniu, atsakovas su priešieškiniu kreipėsi į teismą CK 4.45 str. pagrindu. Pagal CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).
Ieškovai prašė nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo Nr. 787 ribas pagal 2007-12-07 UAB „Neranta“ paruoštą sodo sklypo Nr.787 kadastrinių matavimų planą (t.1, b.l. 39), tačiau pagal ieškovų pateiktą planą žemės sklypų Nr. 786a (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio J. T., ir Nr. 787 (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio ieškovams, persidengia apie 10 m., užimant dalį atsakovo žemės sklypo, o tai reiškia, kad ieškovų pateikto plano patvirtinimo atveju atsakovo sklypo plotas sumažėtų. Ieškovai laiko šią aplinkybę teisiškai nereikšminga, motyvuodami, kad žemės sklypas Nr. 786a negalėjo būti suformuotas, nebuvo suformuotas ir iki šiol nenaudojamas. Atsakovas priešieškiniu prašė patvirtinti atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 786a ribas pagal 2009-06-17 UAB „Geotec-Baltija“ parengtą žemės sklypo planą (t.1, b.l. 109); ieškinys buvo atmestas, tačiau atsakovas nepateikė apeliacinio skundo; atsakovo žemės sklypo ribų patvirtinimas pagal jo pateiktą negali būti apeliacijos dalyku.
Ieškovai savo poziciją byloje (ir ieškinį, ir apeliacinį skundą) pagrindžia savo abejonėmis dėl sklypo Nr. 786a atsiradimo teisinio pagrindo, su tuo susijusių aplinkybių ir sklypo plotu. Bylos duomenimis, atsakovui priklausantis žemės sklypas Nr. 786a, 0,066 ha ploto, esantis sodininkų bendrijoje „Šermukšnis“ buvo privatizuotas D. K. vardu pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996-07-25 patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/96-1719, reg. Nr. 41/34118, ir įregistruotas jo vardu pagal 1997-02-26 pažymėjimą apie piliečio žemės sklypo įregistravimo Valstybinio žemės sklypo duomenų registre; buvo perleistas atsakovui 2000-07-27 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (t.1, b.l.99-100, 104-107, 163-166). Ieškovų pateiktame 2007-12-07 UAB „Neranta“ parengtame plane (t.1, b.l. 36) atsakovo žemės sodo sklypas Nr.786a pagal konfigūraciją ir kraštinių ilgius faktiškai sutampa su atsakovo įsigyto sklypo schema (t.1, b.l. 103) ir sodininkų bendrijos „Šermukšnis“ generalinio plano duomenimis (t.1, b.l. 31). Taigi atsakovui priklausantis sklypas yra suformuotas, tinkamai įregistruotas ir objektyviai egzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektas, priklausantis atsakovui nuosavybės teise; kaip jau buvo paminėta, sprendžiant šalių ginčą dėl žemės sklypo ribų, nei vienos iš šalių sklypo plotas negali būti mažinamas.
Ieškovai nagrinėjamoje byloje pareiškė vienintelį reikalavimą – dėl jiems priklausančio žemės sklypo Nr. 787 ribų nustatymo pagal 2007-12-07 UAB „Neranta“ paruoštą sodo sklypo Nr.787 kadastrinių matavimų planą; reikalavimas dėl atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypą nuginčijimo pareikštas nebuvo. Nagrinėjama byla – ginčas tarp dviejų žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribos – nėra priskiriama prie bylų kategorijų, kuriose teismas gali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų; tokiu būdu, nesant reikalavimo dėl atsakovo nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. 786a nuginčijimo, ieškovų nurodytos aplinkybės (nėra sodininkų bendrijos valdybos sprendimo dėl sklypo privatizacijos, nepateiktas Vilniaus rajono valdybos sprendimo kopijos dėl sodų pardavimo 8 priedėlio originalas, pirminis sklypo savininkas sklypo privatizavimo metu buvo nepilnametis ir subjektinės teisės privatizuoti sklypą neturėjo, galimai buvo du sodininkų bendrijos planai, sklypas niekada nebuvo realiai naudojamas ir pan.) nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes išeina už ieškovų pareikštų reikalavimų ribų.
Dėl analogiškų motyvų atmetami ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių normų pažeidimo. Apeliantai įvertino kaip CPK 114 str. nuostatų pažeidimą tai, kad teismas pasitenkino ištrauka iš sodininkų bendrijos „Šermukšnis“ žemėtvarkos projekto, bet neišreikalavo Vilniaus rajono savivaldybės sodininkų bendrijos „Šermukšnis“ generalinio plano originalą, kaip prašė ieškovai. Prie procesinių pažeidimų apeliantai priskyrė ir atsisakymą kviesti ir apklausti liudytoją N. M. apie tai, kad galimai buvo du bendrijos planai. Apeliantai nurodo, kad dėl minėtų aplinkybių neištyrimo galimai buvo neteisingai išspręsta byla, kad teismas pažeidė savo pareigą rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, išaiškinti šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas. Tačiau prašymai dėl įrodymo išreikalavimo ir liudytojos apklausos yra susiję su ieškovų abejonėmis dėl sklypo Nr. 786a atsiradimo teisinio pagrindo, t. y. nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, atmesdamas prašymą dėl liudytojos apklausos ir neišreikalavęs sodininkų bendrijos generalinio plano originalo, CPK 114 str. nuostatų nepažeidė.
Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą nustatyti SB „Šermukšnis“ žemės sklypo Nr.787, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), ribas pagal 2007-12-07 UAB „Neranta“ paruoštą sodo sklypo Nr.787 kadastrinių matavimų planą; apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.