Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-11-25 · Civilinė byla Nr. 2S-893-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
2S-893-440/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Kreditorius
J. M.
Skolininkas
V. M.
Civilinė byla Nr. 2S-893-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01043-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 109; 121.14; 122.4; 125.11 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės J. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1279-856-14 pagal kreditorės J. M. pareiškimą skolininkui V. M. dėl išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė J. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš skolininko V. M. priteisti nepilnamečiui vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą po 500,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-06-23 iki vaiko pilnametystės, 8000,00 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-02-08 iki 2014-06-22 bei 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

2014-06-25 Radviliškio rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko V. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-06-23 iki vaiko pilnametystės bei 8000,00 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-02-08 iki 2014-06-22 kreditorei J. M. valdant priteistas lėšas vaiko išlaikymui uzufrukto teise, 400,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų bei 105,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (2, 9-10 b.l.).

2014-07-08 šalys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kuria skolininkas įsipareigojo nepilnamečiui vaikui D. M. teikti išlaikymą mokamą po 350,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-06-23 iki vaiko pilnametystės, iki 2016-05-01 sumokėti kreditorei susidariusį 5600,00 Lt dydžio įsiskolinimą už vaiko išlaikymą ir 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, viso 6000,00 Lt (4 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-07-09 nutartimi atsisakė priimti J. M. ir V. M. taikos sutartį. Teismas nurodė, kad bylos dėl teismo įsakymų išdavimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nereikia pagrįsti rašytiniais įrodymais, skolininkui įteikus pareiškimo pagrindu išduotą teismo įsakymą, jam numatyta tik galimybė pareikšti įstatymo nustatyta tvarka prieštaravimus, dėl ko, kreditoriui pareiškus ieškinį, byla nagrinėjama pagal ginčo teiseną. Skolininkui asmeniškai neįteikus procesinių dokumentų, supaprastintas procesas yra negalimas. Skolininkui įteikus teismo įsakymo kopiją ir jam nereiškiant prieštaravimų, įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso tikslų, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, dėl ko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – LR CPK) yra numatytas teisė ginčo šalims baigti bylą taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į išdėstytas nuostatas, į tai, kad konkrečiu atveju byla nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, ginčo tarp šalių nėra, nes tai ne ginčo teisena, padarė išvadą jog nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka, nesant tarp šalių ginčo, taikos sutarties sudarymas byloje yra negalimas, todėl šalių pateiktą taikos sutartį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu kreditorė J. M. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartį ir patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį. Nurodė, kad nors civilinė byla nagrinėjama supaprastinta tvarka, tačiau tai nereiškia, kad tarp šalių nėra teisinio ginčo. Pabrėžė, kad šalies pasirinktas teisių gynybos būdas, o būtent kreipimasis į teismą supaprastinta tvarka nepaneigia šalių teisės civilinę bylą baigti taikos sutartimi. LR CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi. Įstatyme nėra numatyta, kad jei procesas pradėtas supaprastinta tvarka, tuomet baigti civilinę bylą taikos sutartimi negalima. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šalių pateikta taikos sutartis neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl šalių pateikta taikos sutartis yra priimtina ir patvirtintina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria byloje dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakyta priimti kreditorės ir skolininko sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis civilinio proceso įstatymo nuostatomis, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (LR CPK 140 straipsnio 3 dalis). Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, šalys joms priklausančiomis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra LR CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad šalių veiksmai, taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Vadovaujantis LR CPK 439 straipsnio 8 dalimi, jeigu kreditorius ir skolininkas po teismo įsakymo priėmimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2014-06-23 kreditorė J. M. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš skolininko V. M. priteisti nepilnamečiui vaikui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokamą po 500,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2014-06-23 iki vaiko pilnametystės, 8000,00 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-02-08 iki 2014-06-22 bei 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (1 b.l.). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-06-25 priėmė teismo įsakymą dėl skolos iš V. M. priteisimo (2 b.l.). Teismo įsakymas skolininkui įteiktas 2014-06-28 (3 b.l.). 2014-07-08 kreditorė J. M. ir skolininkas V. M. pateikė teismui taikos sutartį (4 b.l.), kurią teismas atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka taikos sutarties sudarymas byloje nėra galimas.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, LR CPK 439 straipsnio 8 dalies nuostatas, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas LR CPK normas, sprendė, kad bylą nagrinėjant LR CPK XXIII skyriuje numatyta tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo, taikos sutarties sudarymas byloje nėra galimas. Pažymėtina, kad LR CPK 439 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai numatyta galimybė byloje dėl teismo įsakymo išdavimo šalims sudaryti taikos sutartį ir teikti ją tvirtinti teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas procesinės teisės normas iš vis nevertino ir neanalizavo ar šalių pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-07-09 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, LR CPK 338 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį ir prašymo dėl taikos sutarties priėmimo ir patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė