- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 1-423-369/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-00078-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nukentėjusysis
- V. T.
- Kaltinamasis
- V. M., I. P.
- Kategorijos
sekretoriaujant Jurgai Dringelytei.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pradinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 kartus teistas, paskutinį kartą 2009-12-04 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko pilnai. 2010-04-23 paleistas iš pataisos namų. Teistumas nepanaikintas ir neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
I. P. (buvusi pavardė A.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kaltinamajame akte nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), 7 kartus teistas, paskutinį kartą 2009-03-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko pilnai. 2010-03-24 paleistas iš pataisos namų. Teistumas nepanaikintas ir neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. ir I. P., 2011-01-16 apie 21.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, V. M. atsuktuvu išlaužius V. T. priklausančio sandėliuko (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) namo rūsyje durų užrakto sklendę, įsibrovė į sandėliuką – patalpą ir pagrobė V. T. priklausančius daiktus: dviratį „Pegasus“, 1500 Lt vertės, palapinę komplekte su krepšiu, 800 Lt vertės, sulčiaspaudę 90 Lt vertės, bendrais veiksmais padarydami V. T. 2390 Lt turtinę žalą.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. M. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, su savimi turėtu atsuktuvu išlaužė nukentėjusiosios sandėliuką bei pagrobė kaltinime išvardintus daiktus, tačiau teigė, kad I. P. kartu su juo nebuvo nusileidęs į rūsį ir nebuvo patekęs į sandėliuką. Eidamas gatve, spontaniškai, pastebėjęs atidarytas laukines rūsio duris, jis vienas nusprendė įsilaužti rūsyje esančius sandėliukus, ketindamas iš jų ką nors pagrobti. Apie savo nusikalstamą sumanymą kartu su juo buvusiam I. P. nesakė ir pastarojo neprašė likti lauke bei stebėti aplinką. Iš pradžių, iš įsilaužto sandėliuko jis pagrobė ir į lauką išvarė dviratį bei paprašė, kad I. P. jį palaikytų. Po to, į sandėliuką nuėjo antrą kartą ir paėmė kitus daiktus. I. P. nesakė iš kur pas jį atsirado dviratis bei kiti atsinešti daiktai, o pastarasis apie tai jo ir neklausinėjo. Jam išėjus iš rūsio, buvo sulaikytas namo gyventojo, o I. P. su pagrobtu dviračiu pabėgo. Jis ir I. P., atsitiktinai atsirado prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), į kurio rūsyje esantį sandėliuką jis įsibrovė.
Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. M. duoti parodymai. Apklaustas 2011-01-17 įtariamuoju (t. 1, b. l. 73-74). V. M. nurodė, kad jam ir I. P. einant Erfurto gatve, abiems kilo mintis įsibrauti į kokį nors rūsį ir ką nors iš ten pagrobti. Jie abu įėjo į vieną iš namų rūsių ir jam, atsuktuvu nuėmus pakabinamą spyną, kartu su I. P. pateko į sandėliuko vidų. Išeinat iš rūsio į lauką, I. P. stūmė rūsyje surastą dviratį, o jis nešėsi ten surastus daiktus, kuriuos jie buvo nutarę pagrobti.
Apklaustas 2011-04-24 įtariamuoju, V. M. pakeitė parodymus bei ėmė tvirtinti, jog I. P. apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Į sandėliuką jis nutarė įsibrauti vienas. I. P. į rūsį nusileidęs nebuvo. Jis neprašė, kad pastarasis stebėtų aplinką ir jo nesaugojo (t. 1, b. l. 90-91).
Ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, V. M. parodė į kokio namo sandėliuką buvo įsibrovęs ir bei kurioje vietoje I. P. perdavė iš sandėliuko pagrobtą dviratį (t. 1, b. l. 85-87).
Apklaustas teisme kaltinamasis I. P. paaiškino, kad 2011-01-16 vakare, pas jį į butą užėjo V. M.. Netrukus jie nusprendė kartu nuvažiuoti pas jiems žinomą asmenį, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas ir norėjo jų įsigyti. V. M. paprašė, kad jis leistų pasinaudoti jo kuprine ir jis sutiko. Kartu su V. M. nuvažiavo į Lazdynų mikrorajoną, kur prie vieno iš Erfurto g. esančių namų, V. M. liepė jam pasilikti lauke, o pats nusileido į rūsį. Netrukus iš rūsio V. M. atsivarė dviratį ir paprašė jį palaikyti. Antrą kartą nusileidęs į rūsį, V. M. atsinešė kažkokius daiktus. Iš pradžių jis nesuprato, kad V. M. vykdo nusikaltimą, nors turėjo kažkokią negerą nuojautą, kad iš rūsio atsinešti daiktai V. M. nepriklauso. Pastarojo prašymu aplinkos nestebėjo ir jo nesaugojo. Tik namo gyventojui sulaikius V. M., suprato, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, todėl išsigando ir su iš rūsio pagrobtu dviračiu pabėgo. Po kelių dienų, jam paskambino policijos pareigūnai ir liepė grąžinti pagrobtą dviratį, ką jis ir padarė. Namuose, V. M. perduodant savo kuprinę, nematė, kad pastarasis į ją įsidėtų atsuktuvus bei peilius. Jis taip pat nepastabėjo, kad per atsitiktinumą kuprinėje liko jam priklausanti piniginė, kurioje buvo jo asmens dokumentai.
Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu I. P. duoti parodymai. Apklaustas 2011-01-19 įtariamuoju (t. 1, b. l. 115-116) nurodė, kad V. M. jo paprašė padėti iš kažkokio sandėlio išsinešti daiktus ir jį nuramino, kad tai ne vagystė. Jiems priėjus prie rūsio durų, suprato, kad V. P. ketina ką nors pagrobti, tačiau tam nesipriešino.
Apklaustas 2011-04-28 įtariamuoju, I. P. pakeitė parodymus bei ėmė tvirtinti, jog apie V. M. vykdomą nusikalstamą veiką nežinojo. Tai, kad buvo įvykdytas nusikaltimas suprato tik tada, kai juos ėmė vytis namo gyventojas. Jis į rūsį nusileidęs nebuvo, o stovėdamas lauke prie namo V. M. nesaugojo ir aplinkos nestebėjo. Stovėdamas lauke negirdėjo, kad iš rūsio būtų sklidę kažkokie įtartini garsai (t. 1, b. l. 134-135).
2011-01-26 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, I. P. savo kaltę pripažino pilnai, tačiau tvirtino, jog vykdamas kartu su V. M., buvo įsitikinęs, kad pastarajam reikia padėti atnešti jam priklausančius daiktus. Vėliau, V. M. nusileidus į namo rūsį, jam kuždėjo nuojauta, kad kažkas čia negerai, tačiau, kad jis dalyvauja nusikalstamoje veikoje suprato tik tada, kai juos ėmė vytis iš namo išbėgęs gyventojas (t.1, b. l. 124-127).
Ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu, I. P. parodė iš kurio namo rūsio jis ir V. M. pagrobė daiktus (t. 1, b. l. 85-87).
Apklausta teisme nukentėjusioji V. T. paaiškino, kad 2011-01-16, vakare, išlaužius jai priklausančio sandėliuko spyną, buvo įsibrauta į vidų. Iš sandėliuko buvo pagrobtas jai priklausantis dviratis, palapinė, sulčiaspaudė, bei kiti turtinės vertės neturintys daiktai. Vieną iš įsibrovėlių sulaikė jos gyvenamojo namo kaimynas. Pagrobti daiktai jai sugražinti. Civilinio ieškinio, dėl pagrobtų daiktų bei sulaužyto spynos nereiškė.
Ikiteisminio tyrimo metu iš V. T. priklausančio rūsio pagrobti daiktai buvo apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajai (t. 1, b. l. 23-32, 50-51).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad namo, Erfurto g. 18, Vilniuje, rūsyje esančio sandėliuko Nr. 6 durys išlaužtos (t. 1, b. l. 6-11).
Apklaustas teisme liudytojas V. V. paaiškino, kad 2011-01-16 apie 21.30 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jo butas yra pirmame aukšte, todėl išgirdęs rūsyje įtartiną triukšmą, pažiūrėjo pro virtuvės langą ir pamatė, kad pro rūsio lauko duris išeinančius du vyrus. Vienas iš rūsio išeinančių vyru stūmė dviratį, o kitas rankose nešėsi kažkokius daiktus. Supratęs, kad galimai apvogti rūsyje esantys sandėliukai, išbėgo į kiemą ir sulaikė daiktus nešusį vyrą. Kitas vyras, kuris turėjo dviratį, pabėgo. Vėliau išaiškėjo, kad buvo įsibrauta į rūsyje esančius sandėliukus.
Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigūnas A. S. paaiškino, kad praėjus ilgam laiko tarpui jis neatsimena įvykio, į kurį buvo iškviestas aplinkybių, todėl prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. S. paaiškino, kad 2011-01-16, kartu su patruliu G. G., apie 22.00 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namo pirmos laiptinės gyventojai sulaikė sandėliukus apvogusį asmenį. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko V. V., kurio duomenis nurodė tarnybiniame pranešime, kuris paaiškino, kad būdamas bute (o V. V. gyvena pirmame aukšte) išgirdo didžiulį triukšmą, kuris sklido iš namo rūsio. V. V. iškart išbėgo į lauką ir pamatė du vyrus. Vienas iš jų nešėsi kuprines, o kitas, varėsi dviratį. V. V. nurodė, kad vyras, kuris turėjo dviratį, pabėgo, o kitą su juo buvusį vyrą pastarasis sulaikė. Paklausus sulaikyto vyro, kaip nustatyta, tai V. M., ką šis čia veikia, pastarasis atsakė, kad laužėsi į šio namo rūsyje esančius sandėliukus kartu su draugu, kuris pabėgo. V. M. nurodė, kad žino tik savo draugo vardą – D.. Po kelių minučių į lauką išėjo V. T., kurios duomenis jie taip pat nurodė tarnybiniame pranešime, kuri pamačiusi šalia namo laiptinės sukrautus daiktus, atpažino juos kaip savo, kurie buvo pagrobti iš jos sandėliuko Nr. 6.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, jog kaltinamieji V. M. bei I. P., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į mechaninėmis apsaugos priemonėmis apsaugotą – užrakintą sandėliuką ir iš jo pagrobė V. T. priklausantį turtą. Ikiteisminio tyrimo metu jų įvykdyti nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 178 str. 2 d. nes jie įsibrovė į patalpą, kurioje nukentėjusioji laikė jai reikalingus ir turinčius materialią vertę daiktus. Nežiūrint į tai, kad tik I. P. realiai užvaldė pagrobtą turtą ir iš įvykio vietos pasišalino su pagrobtu dviračiu, nes V. M. su pagrobtais daiktais buvo sulaikytas įvykio vietoje ir faktiškai jais disponuoti negalėjo, tačiau teismas kaltinamųjų įvykdytą nusikalstamą veiką vertina kaip baigtą nusikaltimą. Teismo nuomone, atsižvelgus į tai, kad vienas iš nusikalstamos veikos bendravykdytojų (I. P.) pilnai užvaldė ir disponavo su 1500 Lt vertės dviračiu, o pas V. M. likęs turtas įvertintas tik 890 litų sumai, todėl abiejų kaltinamųjų nusikalstami veiksmai vertinami kaip baigtas nusikaltimas. 2005-06-23 Nr. 52 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ pažymėta, kad kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti.
Paskelbus kaltinimą V. M. ir I. P., pastarieji pareiškė, kad kaltais prisipažįsta pilnai, tačiau teismas, įvertinęs jų parodymus daro išvadą, kad pilno prisipažinimo kaltinamieji neišreiškė. V. M. neigė, kad kartu su juo nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir I. P., teigdamas, kad pastarasis nieko nežinojo apie jo nusikalstamą sumanymą ir tik vykdydamas jo prašymą, stovėjo laiptinėje prie rūsio durų. Pastarasis taip pat teigė, kad iš pradžių lyg ir turėjo kažkokia blogą nuojautą, tačiau, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje suprato tik tada, kai juos ėmė vytis namo gyventojas. I. P. nuomone, jis buvo įsitikinęs, kad V. M. eina į rūsį pasiimti savo daiktų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pačioje pirmoje apklausoje V. M. nurodė, kad I. P. kartu su juo nusileido į namo rūsį, ir jam išlaužius sandėliuko duris, pateko į jo vidų bei iš rūsio išstūmė dviratį. Pirmieji V. M. parodymai faktiškai sutampa su liudytojo V. V. parodymais, kad išgirdęs rūsyje įtartiną triukšmą, jis pažvelgė per langą ir matė kaip iš rūsio išėjo du vyrai bei pirmas vyras stūmė dviratį. I. P. pirmoje apklausoje taip pat nurodė, kad jam ir V. M. atėjus prie rūsio durų jis suprato, kad dalyvauja nusikalstamoje veikoje, tačiau vėliau nuo šių parodymų atsisakė.
Įvertinus nenuoseklius ir prieštaringus kaltinamųjų parodymus, atsižvelgęs į jų asmenybes – teistumus: V. M. 8 kartus, o I. P. – 5 kartus teistas už turtinius nusikaltimus, tai, kad sulaikius V. M. jo kuprinėje buvo rastas gausus įvairių įrankių arsenalas (t. 1, b. l. 31-32), teismas daro išvadą, kad kaltinamieji veikė kaip aktyvūs bendravykdytojai ir privalo atsakyti už sukeltas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad I. P. pabėgus, o įvykio vietoje sulaikius tik V. M., pastarasis stengėsi nuslėpti bendravykdytojo asmenybę. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė klaidingą, kartu su juo buvusio, asmens vardą – D., nors puikiai žinojo, kad P. vadas I.. Faktiškai tik laimingo atsitiktinumo dėka, suradus įvykio vietoje I. P. kuprinę, kurioje buvo jo asmens dokumentai, buvo išaiškintas ir antras nusikalstamoje veikoje dalyvavęs asmuo. Nors I. P. teisme aiškino, kad į V. M. vykdomą nusikalstamą veiką įsipainiojo per atsitiktinumą, tačiau iš įvykio vietos pabėgęs su pagrobtu dviračiu, laikė jį namuose ir į policiją atgabeno tik tada, kai jam į namus paskambinę policijos pareigūnai liepė tai padaryti. Tai patvirtina, kad I. P. puikiai suprato ir suvokė, kad įvykdė nusikaltimą, tačiau tikėdamasis, kad jo asmenybė nebus išaiškinta, neskubėjo skirtis su pagrobtu dviračiu, planuodamas ateityje jį parduoti ar pats juo naudotis.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas V. M. ir I. P. bausmes teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
V. M. 9 kartus teistas už tyčines ir savanaudiškas nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 142-190, baustas administracine tvarka, turi galiojančias nuobaudas (t. 1, b. l. 196-198), turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įvykdė apysunkę nusikalstamą veiką. Jos padarymo metu niekur nedirbo, pripažino, jog vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas ir buvo nuo jų priklausomas.
I. P. 7 kartus teistas už tyčines ir savanaudiškas nusikalstamas veikas (t. 2, b. l.17-45), baustas administracine tvarka, turi galiojančias nuobaudas (t. 2, b. l. 67-68), turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įvykdė apysunkę nusikalstamą veiką. Jos padarymo metu niekur dirbo, pripažino, jog vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas ir buvo nuo jų priklausomas.
Kaltinamųjų V. M. ir I. P. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas nepripažįsta kaltinamųjų prisipažinimą kaltais jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, teismas, norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).
V. M. teisme pilnai neatskleidė bendrininko – I. P. įvykdytų nusikalstamų veiksmų, o pastarojo išsakytą formalų kaltės pripažinimą, kuris akivaizdžiai skyrėsi nuo jo parodymų, teismas negali pripažinti kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismo nuomone, tai, kad I. P. gera valia negražinio pagrobto dviračio ir tai padarė tik paragintas policijos pareigūnų, todėl tokie jo veiksmai negali būti pripažįstami kaip savanoriškas žalos pašalinimas ir vertinami, kaip jo atsakomybe lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.) Atsižvelgiant į V. M. ir I. P. asmenybes, jų teistumus, įvykdytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis LR BK 56 str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:
nusprendė:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką V. M. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2011-01-17 iki 2011-01-18 ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2011-01-18 iki 2011-06-23. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.
I. P. (buvusi pavardė A.) , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nubausti 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. P. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti Vilniaus apskrities VPK 5 PK saugomus 5 atsuktuvus, 3 peilius (du iš jų sulankstomus), žiebtuvėlį/žibintuvėlį.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, voką, kuriame yra V. M. išduotas pažymėjimas apie jo paleidimą iš pataisos namų, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-369/11
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.