Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir jam paskirta 350 MGL, t. y. 17 500,00 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 306² straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 200 MGL, t. y. 10 000,00 Eur (dešimties tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. R. skirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL t. y. 17 500 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, kad A. R. privalo paskirtą 17 500 eurų baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninės civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. R. priteistas 37 561,27 Eur turtinės žalos atlyginimas VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninės naudai.

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko 2023 m. spalio 17 d. nutarimu skirtą siekiant užtikrinti civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. R. turtui: keleiviniam automobiliui „Volkswagen VW Tiguan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) negyvenamajai patalpai – garažo boksui Nr. 69, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki visiško VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninės civilinio ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 22 d., dirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, vairuotojo - mechaniko pareigose, pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė” direktoriaus 2017 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-263 patvirtintus techninės – ūkinės tarnybos vairuotojo pareiginius nuostatus, būdamas atsakingas už tikslų ir tvarkingą kelionės lapo ir kitų dokumentų pildymą, už turto, esančio jo darbo vietoje, išsaugojimą ir tinkamą naudojimą, privalėdamas vykdyti tik kelionės lape nurodytą maršrutą ir užduotį; taupyti degalus, tepalus, padangas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule savo naudai, įgyti svetimą VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ priklausantį didelės vertės turtą – kurą, naudodamasis ligoninei priklausančia transporto priemone – automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ nustatytą tvarką pildydamas kelionės lapus, įrašė į juos tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įrašė realiai neįvykusius maršrutus, jų laiką, ridą, neatitinkančius pagal automobilyje įrengtos GPS sistemos duomenis, tokiu būdu padidindamas realiai sunaudoto kuro sąnaudas, kurios realiai nebuvo sunaudotos ir 2019-2021 metais, ligoninės administracijos atsakingam asmeniui, pateikus VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam atsakingam darbuotojui, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio kelionės lapus, kuriuose buvo įrašyti realiai neįvykę maršrutai ir šių A. R. suklastotų automobilio „Opel Astra“ kelionių lapų pagrindu buhalterinėje apskaitoje buvo nepagrįstai nurašytas kuras, tai yra:

viso per 2019 metus, automobiliui „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), į kelionės lapus nepagrįstai įrašė 31 715,16 nuvažiuotų kilometrų, kurių pagrindu, apgaule, savo naudai įgijo 2 615,74 litrus kuro, už 2 787,26 EUR (su PVM) sumą;

viso per 2020 metus, automobiliui „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), į kelionės lapus nepagrįstai įrašė 39 476.4 nuvažiuotų kilometrų, kurių pagrindu, apgaule, savo naudai įgijo 3 158,11 litrus kuro, už 3106.00 EUR (su PVM) sumą;

viso per 2021 metų sausio – rugpjūčio mėn., automobiliui „Opel Astra“, v/n (duomenys neskelbtini), į kelionės lapus nepagrįstai įrašė 25 694.21 nuvažiuotų kilometrų, kurių pagrindu, apgaule, savo naudai įgijo 2 085.41 litrus kuro, už 2 289.00 EUR (su PVM) sumą;

be to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ vadovo būdamas paskirtas dirbti vairuotojo pareigose, projekte pagal 2017 m. spalio 13 d. Sutartį „Dėl skubios konsultacinės sveikatos priežiūros teikimo“ sudarytą tarp VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“, kurios pagrindu pagal ligoninės administracijos nustatytą darbo tvarką, sudarytus budėjimo grafikus, savo, kaip vairuotojo, kompetencijos ribose, ligoninei priklausančiomis arba pagal panaudos sutartį naudojamomis transporto priemonėmis – reanimobiliais „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskr. S. K. ligoninė“ pacientų pervežimą į/iš VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“, į/iš Varėnos, Lazdijų ir Druskininkų ligoninių, (duomenys neskelbtini) apskr. S. K. ligoninės kartu su pagal projektą dirbančiais gydytojais kardiologais ar anesteziologais-reanimatologais ir slaugytojais, gavus VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ telefoninį iškvietimą, savo ar kitų ligoninės vairuotojų dirbančių minėtame projekte darbo metu, pagal ligoninės nustatytą tvarką pildomus transporto priemonių kelionės lapus, įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įrašydavo realiai neįvykusių maršrutų arba pataisydavo realiai įvykusių maršrutų duomenis, maršrutų laikus, vairuotojų, gydytojų arba kito medicininio personalo duomenis ties įrašytais, tačiau nevažiuotais maršrutais, tikslu pateisinti realiai neįvykusius maršrutus įrašytus į kelionės lapus, tokiu būdu padidindamas sunaudoto kuro sąnaudas, kurios realiai nebuvo sunaudotos ir 2019-2021 metais, ligoninės administracijos atsakingam asmeniui, pateikus VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam atsakingam darbuotojui, 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio kelionės lapus, kuriuose buvo įrašyti realiai neįvykę maršrutai ir šių A. R. suklastotų reanimobilių „VW Transporter“, „Renault Master“ kelionių lapų pagrindu buhalterinėje apskaitoje buvo nepagrįstai nurašytas kuras:

viso per 2019 metus, reanimobiliui „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), į kelionės lapus nepagrįstai įrašė 9 265 nuvažiuotų kilometrų, kurių pagrindu, apgaule savo naudai įgijo 1 221.09 litrus kuro, už 1 202.96 EUR (su PVM) sumą;

viso per 2020 metus, reanimobiliui „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini), į kelionės lapus nepagrįstai įrašė 3 4359 nuvažiuotų kilometrų, kurių pagrindu, apgaule, savo naudai įgijo 4 466.67 litrus kuro, už 3 778.02 EUR (su PVM) sumą;

viso per 2021 metų sausio - rugpjūčio mėn. reanimobiliui „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , į kelionės lapus nepagrįstai įrašė 37 119 nuvažiuotų kilometrų, kurių pagrindu, apgaule savo naudai įgijo 4 899.44 litrus kuro, už 4 903.41 EUR (su PVM) sumą;

viso per 2019 metus, reanimobiliui „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini), į kelionės lapus nepagrįstai įrašė 68 780 nuvažiuotų kilometrų, kurių pagrindu, apgaule savo naudai įgijo 9 678.54 litrus kuro, už 9 585.23 EUR (su PVM) sumą;

viso per 2020 metus, reanimobiliui „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini), į kelionės lapus nepagrįstai įrašė 56 310 nuvažiuotų kilometrų, kurių pagrindu, apgaule savo naudai įgijo 7 770.78 litrus kuro, už 6 870.00 EUR (su PVM) sumą;

viso per 2021 metų sausio - rugpjūčio mėn., reanimobiliui „Renault Master“, v/n (duomenys neskelbtini), į kelionės lapus nepagrįstai įrašė 21 535 nuvažiuotų kilometrų, kurių pagrindu, apgaule savo naudai įgijo 2 971.83 litrus kuro, už 3 039.48 EUR (su PVM) sumą;

tokiu būdu A. R. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. klastodamas reanimobilių „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, ir automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapus, apgaule savo naudai įgijo svetimą VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskr. S. K. ligoninė“ priklausantį didelės vertės, viršijančios 400 MGL, bet neviršijančios 900 MGL, turtą – kurą už 37 561,27 EUR (su PVM) sumą, taip padarydamas VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskr. S. K. ligoninė“ didelę turtinę žalą - 37 561,27 EUR (su PVM) bendroje sumoje.

2. Be to, A. R. pagal BK 306² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninės mechaniko- vairuotojo pareigose, turėdamas prieigą prie tarnybinių automobilių – Opel Astra, v/n (duomenys neskelbtini), reanimobilio VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) reanimobilio Renault Master, v/n (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suklastojo jų ridas.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. R. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 306² straipsnio 1 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma, kurie sudaro vieningą įrodymų grandinę. Iš jų analizės neabejotinai sprendžia, jog kaltinamojo kaltė pasitvirtino ir jokių abejonių nekelia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad A. R. padarė du nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, kitas apysunkis, nusikalstamos veikos baigtos. Neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, bauda negaliojanti (t.14, b. l.152-153,155). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis niekur nedirba. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti paskyrus A. R. sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, šiek tiek didesnę negu minimumas. Bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 5 dalies 1 punktu, jas apimant, t. y. bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, apimant bausmę, paskirtą pagal BK 306² straipsnio 1 dalį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 5 dalies 1 punktas). Taip pat nustatyta, kad A. R. privalo paskirtą baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atitinkamai išspręstas ir byloje pareikšto 37 561,27 Eur civilinio ieškinio klausimas, jį tenkinant pilna apimtimi.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. R. gynėjas advokatas Viktoras Preikšas prašo skundą tenkinti, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir A. R. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4.1. Skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patikimai patvirtintų, kad A. R. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl turi būti vadovaujamasi principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, savo išvadas dėl A. R. veiksmų grindė ne patikimais įrodymais, o prielaidomis ir tai nulėmė neteisingo, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Tuo tarpu apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, jeigu nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme abejonių nėra galimybės pašalinti, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

4.2. Skunde teigia, kad A. R. savo kaltės nepripažino nė dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nuteistasis papasakojo visas su inkriminuotomis veikomis susijusias aplinkybes. Jo parodymai nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iki apklausiant jį teisme buvo tapatūs, logiški ir nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

4.3. Nuosprendis grindžiamas specialistės R. R. 2023 m. birželio 28 d. išvada Nr. IBPS-V-1767130-23, kurioje vertinant reanimobilių kelionės lapuose nurodytus pravažiuotus kilometrus, neskaitant liudytojų gana prieštaringų parodymų, buvo pasivadovauta iš esmės tik Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnalo duomenimis. Ligoninės automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytus kelionės lapus ir juose nurodytus pravažiuotus kilometrus specialistė lygino tik su GPS sistemos duomenyse esančiais atstumais. Taip pat ir teismas visus reanimobilių kelionės lapuose nurodytus maršrutus, kurie neatitiko nurodyto žurnalo įrašų, o automobilio „Opel Astra“ kelionės lapus, kurie neatitiko GPS duomenų, pripažino realiai nenuvažiuotais, A. R. prirašytais, pagal kuriuos nurašytą ligoninės kurą nuteistasis esą pasisavino.

4.4. Atkreipė dėmesį, kad kai kurie liudytojai vairuotojai, kurie dirbo su reanimobiliais (pvz. A. G., A. M. ir kiti) patvirtino, kad neva A. R. nurodymu bent pieštuku įrašydavo jų ridą į kelionės lapus. Skundo autoriaus teigimu, šioje vietoje svarbu tai, kad sekančią dieną reanimobiliams buvo išrašomas naujas kelionės lapas su naujai įrašytais pradiniais odometro rodmenimis. Tokiu atveju pagal nuosprendžio logiką A. R. turėjo beveik kiekvieną rytą prisukti odometre kelionės lapuose neva prirašytas nevykusias keliones. Tuo šie neva kiekvieną dieną jo atlikti nusikalstami veiksmai nėra pagrįsti jokiais baudžiamosios bylos įrodymais.

4.5. Teismas pripažino, kad liudytojos – slaugytojos nurodė, kad pasirašinėjo į kelionės lapus vairuotojams, kurie vežė „covid“ mėginius į Vilnių, tačiau negali patvirtinti, kokiais automobiliais jie buvo vežami. Daugelis liudytojų gydytojų ir slaugytojų (pvz. E. M., L. M., A. J., J. L., S. R., M. K., I. R., A. J., D. B. ir kt.) ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjusios joms pateiktus kelionės lapus nurodė, kad pasirašė juos, kad kelionės lapus pateikdavo ligoninės vairuotojai, kurie veždavo „covid“ testus į Vilnių, kad nežiūrėjo kokie automobiliai nurodyti kelionės lapuose. Liudytojos netvirtino, kad kelionės lapus pasirašyti pateikdavo būtent A. R.. Tačiau kuro pasisavinimas pagal šiuos kelionės lapus inkriminuotas A. R.. Tokiu atveju nėra paneigtas ir A. R. tvirtinimas, kad šie testai buvo gabenami ir reanimobiliais.

4.6. Kai kuriuose A. R. inkriminuotuose kelionės lapuose 43 grafoje, kur pasirašo ligonius lydintis gydytojas, aukščiau yra A. R. parašas ir spaudas, o žemiau - ligonį lydinčio gydytojo parašas ir spaudas, tačiau pasirašę liudytojai negalėjo šios aplinkybės logiškai paaiškinti. Tokiu atveju nepaneigtas A. R. tvirtinimas, kad į kelionės lapą įrašyta kelionė realiai vyko, o žemiau pasirašydamas gydytojas tai patvirtino, nors Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnale kelionė ir nėra užfiksuota. Tačiau nuteistajam vis tiek inkriminuotas tokio maršruto prirašymas ir kuro pasisavinimas.

4.7. Kai kurie liudytojai (pvz., B. M., L. P., J. V., J. J. ir kiti) tvirtino, kad jiems parodytuose kelionės lapuose yra ne jų parašai, ne jų antspaudų spaudai. A. R. tvirtino, kad svetimų asmenų parašų kelionės lapuose jis neklastojo ir svetimų spaudų juose nedėjo. Atvirkščiai, nuteistasis patvirtino, kad jeigu būdavo reikalas, kelionės lape įdėdavo savo spaudą ir pasirašydavo pats. Jokiais bylos įrodymais nėra patvirtinta, kad tą spaudą įdėjo arba už gydytoją ar slaugytoją pasirašė A. R.. Joks objektyvus nepripažįstamų parašų ar antspaudų spaudų tyrimas nebuvo atliktas, apibendrintai tvirtinant, kad visus nuosprendyje nurodytus kelionės lapus suklastojo A. R..

4.8. A. R. tvirtino, kad reanimobiliai buvo naudojami ne tik pagal nurodytą sutartį, bet ir kitais tikslais – vežti labdarą, pandemijos laikotarpiu vežioti Covid ligonius į kitas apskrities ligonines, vežti ligonius į slaugos namus, dializės atlikimui ir kt. Reanimobilius periodiškai reikėjo nuvaryti į Santaros klinikas testuoti jų įrangą, nes pats A. R. buvo paskirtas atsakingu už jų techninę būklę. Nors kai kurie liudytojai tvirtino, kad reanimobiliai negalėjo būti naudojami kitais tikslais, o tik vežti kardiologinius ligonius pagal ligoninės sutartyje su Santaros klinikomis nurodytą paskirtį, tačiau jokiais bylos įrodymais nėra paneigta, kad reanimobiliai buvo naudojami ir kitais tikslais, ne tik pagal nurodytą sutartį. Akivaizdu, kad ligoninė ir jos darbuotojai nėra suinteresuoti patvirtinti galimą reanimobilių naudojimą kitais tikslais, galimai ir ne savanaudiškais, o pagal ligoninės realius poreikius. Pažymėtina, kad kai kurios liudytojos slaugytojos, liudytojas vairuotojas A. G. patvirtino, kad reanimobiliais vežiojo ligonius į apskrities ligonines, kad vežiojo ligonius į namus. Kai kurios liudytojos slaugytojos tvirtino, kad ligoninės reanimobiliais ligonių į namus nevežiojo, o veždavo juos greitosios pagalbos automobiliais, tačiau negalėjo nurodyti, kuo skiriasi greitosios pagalbos automobilis nuo reanimobilio.

4.9. Teismas nuosprendyje vadovavosi ligoninės raštais, kad ligoninė labdaros į Santaros klinikas ir kitas klinikas negabeno, kad reanimobiliai negalėjo būti naudojami ne pagal 2017 m. spalio 13 d. sutartį dėl skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos teikimo, kad buvo laikomasi ligoninės direktoriaus 2016 m. liepos 19 d. įsakymo dėl tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Tačiau ligoninės, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, raštuose išdėstyti teiginiai nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, o teismas neabejodamas jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

4.10. Nuosprendyje tvirtinama, jog ligoninės reanimobilių „VW Transporter“ ir „Renault Master“ kelionės lapai inkriminuotu laikotarpiu be kita ko neatitiko GPS duomenų. Tačiau šiuos automobiliuose GPS nebuvo įdiegta. Iš to spręstina, kad teismas nuosprendyje vadovavosi ne bylos duomenimis, o neaiškiomis prielaidomis. Taip pat pažymėjo, kad specialistės išvadoje, kuria priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi teismas, nurodyta, kad ligoninės buhalterinė apskaita 2019-2021 m. buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo normų reikalavimo, kad ligoninė nepagrįstai apskaitė 31 008,35 litrų kuro panaudojimą už 29 379,10 Eur, kad pagal ligoninės buhalterinės apskaitos dokumentus ir kuro nurašymo dokumentus nenustatyta nepagrįstai nurašyto kuro panaudojimas. Akivaizdu, kad ligoninės buhalterinei apskaitai pateikti nuosprendyje išvardinti kelionės lapai, su galimais prirašymo požymiais ir prie jų pateikti kuro įgijimo dokumentai ligoninės buhalterijai nekėlė jokių abejonių ir kuras buvo nurašomas. Tuo tarpu teismas tuos kelionės lapus pripažįsta akivaizdžiai suklastotais.

4.11. Teismas konstatavo, kad pagal ligoninės direktoriaus 2017 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-263 patvirtintus vairuotojo pareiginius nuostatus už tikslų ir tvarkingą kelionės lapų pildymą (automobilio ridą, maršrutą ir kt.) buvo atsakingas vairuotojas. Pagal Techninės ūkinės tarnybos vairuotojo pareiginius nuostatus vairuotojai, vairuojantys ligoninės reanimobilius (pagal projektą) ir kitus automobilius pavaldūs Techninės ūkinės tarnybos vedėjui (nuostatų 5 p.), o ne vairuotojui mechanikui. Pagal nuostatus būtent vairuotojas pats atsako už tikslų ir tvarkingą kelionės lapo pildymą (24.2. p.). Taigi, už daugumos A. R. inkriminuotų kelionės lapų pildymą buvo atsakingi pagal šiuos kelionės lapus vykę vairuotojai, o ne nuteistasis. A. R. buvo atsakingas tik už tų kelionės lapų pildymą, pagal kuriuos jis dirbo kaip vairuotojas. Pagal vairuotojo mechaniko pareiginius nuostatus A. R. taip pat buvo pavaldus tarnybos vadovui (4 p.) ir privalėjo vykdyti jo nurodymus (17 p.), ir nebuvo įpareigotas pildyti kitų vairuotojų kelionės lapus, tik vykdyti transporto priemonių techninę priežiūrą ir pasirašyti kelionės lapuose išleidžiant ir priimant transporto priemonę grafoje „mechanikas“ (5 p.). Todėl liudytojų vairuotojų tvirtinimas, kad A. R. duodavo jiems nurodymus kaip pildyti kelionės lapus neturi jokio teisinio pagrindo. Kita vertus A. R. buvo priverstas taikstytis su ligoninės Techninės ūkinės tarnybos vedėjo J. Š. nurodymais pabaigti užpildyti nepilnai užpildytus kelionės lapus, nes jo protekcija į darbą priimti reanimobilio vairuotojai būtų turėję iš namų atvykti į darbą po budėjimo paros, nors per budėjimą gal ir nebuvo daugiau išvykimų. Akivaizdu, kad ligoninėje nebuvo laikomasi pareiginių nuostatų reikalavimų.

4.12. Teismas konstatavo, kad pagal liudytojų A. V. ir J. Š. parodymus ligoninės automobiliu „Opel Astra“ važinėjo tik A. R.. Nuteistasis nurodė, kad automobiliu „Opel Astra“ ligoninėje važinėjo ir ligoninės direktorius, ir tarnybos vadovas J. Š., ir kiti ligoninės darbuotojai, nors kelionės lapus jis pildydavo savo vardu. Tą aplinkybę patvirtino ir liudytoja G. S.. Iš liudytojo A. G. parodymų matyti, kad šiuo automobiliu važinėjo ir jis. Taigi, taip patvirtinamas suinteresuotų liudytojų siekis suversti A. R. visą kaltę dėl tariamo kuro pasisavinimo važinėjant automobiliu „Opel Astra“. Be to, iš reanimobilių kelionės lapų seka, kad per visą inkriminuotą laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. beveik be pertraukų A. R. inkriminuoti neva suklastoti kelionės lapai, pagal kuriuos jis neva apgaule pasisavino ligoninės kurą. Tuo tarpu per nurodytą laikotarpį A. R. kasmet buvo skiriamos nustatyto dydžio eilinės atostogos. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl kaltinimo pagrįstumo.

4.13. Nuosprendyje A. R. pripažintas kaltu, kad naudodamasis automobiliu „Opel Astra“ suklastojo daug kelionės lapų, kuriuose neva prirašyta vos po kelis kilometrus ir neva nusikalstamai nurašyta po kelis litrus kuro už kelis eurus. Iš viso per 2019 m. nuosprendyje yra nurodyti 28 kelionės lapai, kuriuose neva prirašyta po keliolika kilometrų, pagal kuriuos A. R. nuteistas pasisavinęs iki 2 eurų vertės kuro, 78 kelionės lapai, kur nuteistas pasisavinęs iki 5 eurų vertės kuro. 2020 m. A. R. inkriminuota 38 kelionės lapai, pagal kuriuos neva pasisavinęs iki 2 eurų vertės kuro, 72 kelionės lapai - iki 5 eurų vertės kuro, 128 kelionės lapai virš 5 eurų vertės kuro. Daugumoje šių kelionės lapų nurodytos kelionės po miestą. Taip pat ir su reanimobilių „VW Transporter“. 2019 m. A. R. inkriminuoti 32 kelionės lapai, pagal kuriuos neva nepagrįstai nurašytas kuras iki 2 eurų vertės, 2020 m. - 95 kelionės lapai iki 5eurų vertės kurui. Su reanimobilių „Renault Master“ nuosprendyje nurodyti atvejai, kai neva prirašyti nedideli atstumai - 2019-04-20 kelionės lapas su neva prirašytais 35 km ir nurašyta 4,8 l kuro už 4,84 eurų, 2019-07-14 - 65 km ir nurašyta 91 kuro už 8,94 eurų, 2019 m. spalio 2 d. - 40 km ir pasisavinta 5,5 1 kuro už 5,4 eurų ir pan. Pagal tokį kuro grobstymo mechanizmą A. R. pagal kiekvieną nuosprendyje nurodytą neva suklastotą kelionės lapą tomis dienomis turėjo iš kuro bako išsitraukti ar kitokiu būdu užvaldyti tuos kelis litrus kuro ir beveik kiekvieną dieną turėjo pasukti į priekį automobilio „Opel Astra“ ir reanimobilių odometrą per keletą kilometrų, kad jo rodmenys atitiktų nurodytus kelionės lape, nes kelionės lapuose ne šiaip nurodytas tą dieną pravažiuotų kilometrų skaičius, o nurodyti odometro duomenys. Jie kiekvieną dieną per tuos trejus metus po tuos kelis ar keliasdešimt kilometrų didėja. Ir tai turėtų būti daroma kiekvieną kartą, nes kelionės lapai buvo pildomi kiekvieną dieną, juos bent minimaliai pildydavo reanimobilių vairuotojai, jie bet kada galėjo būti patikrinti, juose nurodyti kilometrai galėjo būti sutikrinti su automobilio odometro duomenimis, su GPS duomenimis. Tikėtina, kad tokie kelionės lapuose įrašyti pravažiuotų kilometrų kiekiai galėjo atsirasti ir dėl klaidos. Tačiau teismas juos vertino kaip tyčinį ligoninės kuro pasisavinimą.

4.14. Skundo autoriaus teigimu, byloje nėra pateikta nė menkiausių įrodymų, kad A. R. būtų atlikęs kokius nors nurodytų automobilių ridos klastojimo veiksmus. Kadangi kaltinimas pagal BK 306² straipsnį kaip ir turėtų patvirtinti kitą kaltinimą- dėl kuro pasisavinimo, todėl ir kaltinimas pasisavinus ligoninės kurą nėra patvirtintas.

4.15. Teismas konstatavo, kad visi liudytojai patvirtino, kad ligoninės reanimobiliai vykdavo tik pagal iškvietimą, registruotą Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnale. Teismas sprendė, kad jeigu apie ligonių vežimą nėra duomenų šiame žurnale, vadinasi kelionės lapuose nurodytais maršrutais nebuvo vykta, kad šie maršrutai prirašyti. Nuosprendyje tvirtinama, kad niekuo nepatvirtinti A. R. aiškinimai, kad reanimobilius ir jų įrangą periodiškai reikėjo tikrinti Vilniaus Santaros klinikose, kad klinikos neatliko jokių gedimų šalinimo. Teismas, nenurodęs jokių konkrečių bylos duomenų, deklaravo, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pati ligoninė jokios labdaros niekam nevežiojo, tik kelis kartus parsivežė jiems skirtą labdarą, kad labdara reanimobiliais nebuvo vežiojama. Tačiau ligoninė nepateikė jokių patikimų duomenų ir apie gautos labdaros parsigabenimą - kada, kokiais automobiliais ji buvo pargabenta. Aplinkybę apie labdaros vežimą reanimobiliais patvirtino liudytojas G. M., apie kurio parodymus teismas nuosprendyje iš viso nepasisakė. Jeigu ir pripažinti, kad tais maršrutais, kurie nurodyti A. R. inkriminuotuose kelionės lapuose, reanimobiliai ligonių pagal projektą nevežė, gynybos nuomone nėra paneigta, kad jais buvo gabenama labdara, kad pandemijos laikotarpiu jais buvo vežiojami ligoniai į Daugų slaugos ligoninę, Šiluminių slaugos namus ir kitur. Tas aplinkybes patvirtino liudytojai A. G., L. P..

4.16. Teismas, remdamasis J. Š. ir V. V. parodymais, deklaravo, kad jokiais įrodymais nėra patvirtinti A. R. nurodyti ligoninės tarnautojų piktnaudžiavimai naudojantis tarnybiniais automobiliais, jų naudojimas ne pagal paskirtį, o kitiems tikslams, galimai ir ligoninės interesais, tačiau prieštaraujant ligoninės sutartyje su Santaros klinikomis nustatytai reanimobilių panaudojimo tvarkai. Teismas nepatikėjo nuteistojo parodymais, kad jis savo tiesioginio vadovo J. Š. ir ligoninės direktoriaus nurodymu dažnai tarnybiniu automobiliu vežiojo jų vaikams maistą ir kt. į Vilnių, kad vežiojo ligoninės direktoriaus žmoną į Klaipėdą ir kitais reikalais kitur. Akivaizdu, kad nėra pagrindo tikėtis, kad ligoninės tarnautojai, kurie galimai pasinaudojo tarnybiniais automobiliais ne tarnybos reikalais, pripažintų tokias aplinkybes. Tačiau šias aplinkybes patvirtino liudytoja G. S.. Tokiu būdu yra pagrindo abejoti nurodytų ligoninės tarnautojų parodymais ir kitais ligoninėje tebedirbančių darbuotojų parodymais, ir pripažinti, kad kaltinimai A. R. nėra patvirtinti neginčijamais įrodymais.

4.17. Pabrėžė, kad teismas nuosprendyje dažnai vadovavosi liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau apklausiant liudytojus ne visada paklausė ar jie patvirtina tuos parodymus, kai kurių liudytojų parodymai nebuvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais.

4.18. Dėl antspaudų suradimo techninės ūkinės tarnybos administratoriaus kabinete pažymėjo, kad nuosprendyje pasiremta liudytojo ligoninės darbuotojo T. D. parodymais ir ligoninės atstovės B. N. paaiškinimais, kad tame kabinete, kuris buvo priskirtas ir A. R., buvo rasti ligoninės darbuotojų antspaudai, neva A. R. panaudoti klastojant inkriminuotus kelionės lapus, kad A. R. dalyvavo komisijai surandant tuos antspaudus ir neva pripažino, kad jis nelikvidavo nebetinkamų naudoti antspaudų. A. R. neigia laikęs antspaudus ir tvirtina, kad nebuvo įpareigotas likviduoti juos. Byloje nėra patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. R. savo kabinete laikė ligoninės gydytojų ar slaugių antspaudus ir juos naudojo klastodamas inkriminuotus kelionės lapus. Iš komisijos išvadoje, kurios data nenurodyta, nėra nurodyta apie A. R. dalyvavimą inventorizacijoje, apie galimus jo komentarus dėl rastų antspaudų, kas neabejotinai būtų pažymėta komisijos išvadoje, jeigu jis būtų dalyvavęs. Šiuo aspektu pažymi, kad A. R. 2021 m. rugsėjo nuo 15 d. iki 21 d. sirgo, buvo nedarbingas ir darbe nebuvo, o 2021 m. rugsėjo 15 d. ligoninės direktoriaus įsakymu buvo atleistas nuo 2021 m. rugsėjo 22 d., todėl inventorizacijoje ir negalėjo dalyvauti. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo tikėti T. D. ir B. N. paaiškinimais apie antspaudų radimo aplinkybes ir kitas bylos aplinkybes verčiant kaltę A. R., kad neva šie antspaudai buvo naudojami klastojant kelionės lapus. Tos aplinkybės jokiais įrodymais nėra objektyviai patvirtintos.

4.19. A. R. kaltė pagal BK 306² straipsnio 1 dalį grindžiama ir tuo, kad jis turėjo prieigą prie tarnybinių automobilių „Opel Astra“, reanimobilių „VW Transporter“ ir „Renault Master“ ir nuosprendyje nurodytu laikotarpiu suklastojo jų ridas. Tačiau prieigą prie šių tarnybinių automobilių turėjo ir kiti ligoninės vairuotojai ir kiti darbuotojai. Byloje ne tik kad nėra jokių duomenų, kad šių automobilių ridą klastojo A. R., tačiau ir kad iš viso ji buvo klastojama. Taigi, nuteistojo kaltė ir čia grindžiama prielaida.

4.20. Teismas, vadovaudamasis liudytojo R. D. parodymais, padarė išvadą, kad A. R. lengvai galėjo koreguoti spidometro rodmenis, nes tai padaryti esą nesunku prisijungus kompiuteriu. Taip teismas pripažino A. R. informacinių technologijų specialistu. A. R. turi mechanizatoriaus profesiją (pateikiamas diplomas), tačiau informacinėmis technologijomis nesinaudoja. Be to, jei tuos duomenis A. R. galėjo koreguoti savo iniciatyva, tai kam reikėjo keisti automobilio „Opel Astra“ spidometrą, nes šia aplinkybe taip pat grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl teismo išvados dėl nuosprendyje nurodytų ligoninės automobilių ridos rodmenų klastojimo yra visai niekuo nepagrįstos prielaidos.

4.21. Teismas į nuosprendį iš kaltinamojo akto perkėlė eilę UAB „Autotransporto centro servisas“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų ligoninei už automobilių remontą. Kai kuriose iš jų nurodyta automobilių rida. Atkreipė dėmesį, kad kai kuriose iš šių PVM sąskaitų faktūrų, išrašytose ankstesne data, automobilio rida nurodyta didesnė, negu išrašytose vėlesne data. Arba rida nurodoma 10 km (2020- 12-22, 2021-04-12,2021-06-25 „Renault Master“), 10 km (2021-02-24 „VW Transporter“), 11 km arba 111 km (2021-02-22, 2021-05-20, 2021-06-18, 2021-08-30 „Opel Astra“), tuo tarpu kitose tos pačios bendrovės PVM sąskaitose faktūrose nurodoma rida 440 000 km (2020-02-07 „Opel Astra“), 416 490 km (2020-10-08 „Renault Master“), 752 700 km (2020-12-18 „VW Transporter“) ir kt. Teismas šiuose dokumentuose nurodytų automobilių ridų neatitikimus kelionės lapuose nurodytoms ridoms laiko A. R. kaltės įrodymu. Tačiau skirtingomis datomis nurodytas ridas - 10, 11 ar 111 km, dėl neaiškių priežasčių besiskiriančias šimtais tūkstančių kilometrų nuo kituose tos pačios bendrovės tiems patiems automobiliams išrašytuose dokumentuose nėra jokio pagrindo laikyti patikimais kaltės įrodymais.

4.22. Nors teismas nuosprendyje ir nurodė, kad į pagal ligoninės nustatytą tvarką pildomus transporto priemonių kelionės lapus A. R. įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, pastebi, kad ligoninėje nėra formaliai reglamentuota kelionės lapų užpildymo tvarka. Tik pagal vairuotojo pareiginius nuostatus numatyta, kad vairuotojas atsakingas už tikslų ir tvarkingą kelionės lapo pildymą. Tačiau tokios pareigos nevykdymas savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. R. kurą pasisavino. Byloje nėra patikimų duomenų, kad visus įrašus į kitų vairuotojų kelionės lapus padarė pats A. R..

4.23. Nuosprendyje A. R. kaltė prirašius automobilio „Opel Astra“ kelionės lapuose neva nenuvažiuotus kilometrus grindžiama vien šiame automobilyje įdiegtos GPS sistemos duomenimis. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje nenustatytas joks konkretus atvejis, kai automobilyje buvo atjungta GPS sistema. Byloje pateiktuose GPS duomenyse nurodyti tikslūs laikai, vietos ir kilometrai, kada, kur ir kiek važiavo automobilis „Opel Astra“ per nuosprendyje nurodytus metus. Tarnybos vadovas J. Š., kurio žinioje buvo ligoninės automobiliuose įrengtų GPS prietaisų valdymas ir kontrolė, teismui tvirtino, kad jis tų prietaisų nekontroliavo. Jeigu būtų bent kiek kontroliavęs, tai po kelių dienų būtų nustatęs, kad yra kažkokie neatitikimai. Kadangi iš byloje esančių duomenų - iš A. R. ir G. S. parodymų matyti, kad su „Opel Astra“ važinėjo ne tik A. R., bet ir kiti ligoninės darbuotojai, kad šiuo automobiliu buvo važinėjama ne tik tarnybiniais ligoninės reikalais, bet ir J. Š., o gal ir kitų ligoninės darbuotojų asmeniniais reikalais, akivaizdu, kad jie buvo suinteresuoti, jog tokios kelionės neatsispindėtų nei GPS duomenyse, nei kelionės lapuose. Liudytojas J. S. nepaneigė, kad konkretaus automobilio GPS sistema galėjo būti išjungta, kad negalima nustatyti ar konkretaus automobilio GPS sistema buvo išjungta. Liudytojas nurodė, kad GPS sistema veikia visą parą nepriklausomai ar automobilis važiuoja ar stovi, jei automobilis atjungtas nuo GPS sistemos, tai turi būti matoma GPS sistemoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad prie bylos pateiktuose GPS duomenyse iš tiesų nurodytas ir laikas, kiek automobilis „Opel Astra“ stovėjo garaže arba kitur. Tačiau laikotarpiuose tarp mėnesių po keletą dienų nieko nėra nurodyta, ar šis automobilis važiavo ar stovėjo. Šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo vertinti GPS duomenų, kaip patikimai patvirtinančių automobilio „Opel Astra“ judėjimą galimai ne kelionės lapuose nurodytais maršrutais ir grįsti jais A. R. kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas.

4.24. Pažymėjo, kad GPS sistemos techninėje specifikacijoje nėra nurodyta, kad sistema negali būti išjungta. Visiškai aišku, kad pats A. R. niekaip negalėjo prisidėti prie GPS sistemos valdymo. Šiomis aplinkybėmis nėra paneigta, kad ligoninės automobilio „Opel Astra“ GPS sistema atitinkamu laiku buvo išjungta ir neatsispindėjo į bylą pateiktuose duomenyse. Visas kaltinimas dėl automobilio „Opel Astra“ pagal kelionės lapus pravažiuotų atstumų, neva neatitinkančių GPS duomenų, suskaičiuotas pagal GPS duomenis. Labai neįtikėtina, kad A. R., žinodamas, kad automobilis „Opel Astra“ yra kontroliuojamas pagal GPS sistemą, savo iniciatyva, be vadovo žinios būtų prirašinėjęs kelionės lapuose papildomus kilometrus ir dar prisukinėjęs odometrą.

4.25. Skunde teigiama, kad ligoninėje nebuvo reikiamos tiek kelionės lapų pildymo tvarkos ir jos kontrolės, taip pat ir ligoninės automobilių naudojimo tvarkos kontrolės. Nuosprendyje A. R. kaltės įrodymu laikomas Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnalas, nors bylos įrodymais nėra paneigtas ligoninės reanimobilių panaudojimas kitais tikslais, kurį kategoriškai neigia ligoninės administracijos atstovai ir gydytojai, taip gindami ligoninės interesus, nes reanimobiliai negalėjo būti naudojami kitokiais tikslais, negu numatyti ligoninės ir Santaros klinikų sutartyje. Jeigu kai kuriais A. R. kelionės lapuose įrašytais maršrutais pagal Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnalą nebuvo vykta, tai savaime nereiškia, kad iš viso nebuvo vykta. Tokie kelionės lapai buvo pateikiami tarybos vadovui J. Š. ir toliau ligoninės buhalterijai. Nei J. Š., nei buhalterija nė karto nebuvo pateikę pastabų dėl jų surašymo formos ir turinio. Pastebėjo, kad ligoninėje nuolat dirba audito tarnyba, kuri A. R. veikloje niekada jokių pažeidimų nenustatė. Šios aplinkybės rodo, kad pateikiamų kelionės lapų ir jų priedų turinys nebuvo pakankamai kontroliuojamas arba ligoninės darbuotojai (pvz. J. Š.) buvo suinteresuoti juos tinkamai nekontroliuoti. Aplinkybė, kad A. R. inkriminuotuose kelionės lapuose nurodyta galimai netiksli ar neteisinga informacija, savaime nepreziumuoja išvados, kad A. R. pasisavino ligoninės kurą.

4.26. Nuosprendyje tvirtinama, kad ligoninės kurą pagal kelionės lapuose prirašytus kilometrus A. R. pasisavino. Tokiomis aplinkybėmis šį kurą nuteistasis turėjo periodiškai išsipilti iš nurodytų automobilių arba su ligoninės atsiskaitymo kortele pilti kurą į savo automobilį. Nuosprendyje nurodoma, kad inkriminuotu laikotarpiu A. R. kelionės lapuose trims nuosprendyje nurodytiems automobiliams viso prirašė 324 253,77 kilometrų ir viso apgaule įgijo 38 867,61 litrus ligoninės kuro už 37 561,27 Eur. Tai yra didžiuliai kiekiai netgi vertinant beveik trejų metų laikotarpį. Nuteistasis neigia savinęsis ligoninės kurą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pasinaudodamas ligoninės kuro kortele A. R. būtų pylęs kurą į savo asmeninį automobilį ar kokį kitą (netarnybinį) automobilį, arba kad būtų pylęs kurą iš ligoninės automobilių į savo automobilį ar savo talpas. Neabejotina, kad per visą jam inkriminuotų nusikaltimų laikotarpį tokios aplinkybės vienaip ar kitaip būtų užfiksuotos. Taip pat nėra jokių duomenų, kad jis būtų važinėjęs ligoninės reanimobiliais ar bent automobiliu „Opel Astra“ savo asmeniniais tikslais.

4.27. Pažymėjo, kad 2021 m. pabaigoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl A. R. tariamai pasisavintos ligoninės žoliapjovės. 2021 m. lapkričio 9 d. buvo atliekama krata A. R. bute ir garaže, kurios metu nei žoliapjovė, nei jokių talpų su galimai pasisavintu ligoninės kuru nerasta. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Žoliapjovė buvo rasta ligoninėje. Abi A. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra neatsiejamai susijusios. Nesant jokių įrodymų apie nuosprendyje nurodytų ligoninės automobilių ridos duomenų klastojimą ir jokių duomenų, kad A. R. iš nuosprendyje nurodytų automobilių pylėsi sau ligoninės kurą arba pylė sau kurą su ligoninės kuro kortelėmis, arba kad jis šiais automobiliais važinėjo savo asmeniniais reikalais, ir nesant paneigta, kad šiais automobiliais ligoninės tarnautojai galėjo naudotis netarnybiniais reikalais arba kad reanimobilius naudojo ne pagal ligoninės sutartyje su Santaros klinikomis nurodytą paskirtį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis apgaule siekė pasisavinti ir savinosi ligoninės kurą.

4.28. Pabrėžė, kad ne kaltinamojo pareiga įrodinėti savo nekaltumą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pareiga yra patikimais duomenimis neginčijamai įrodyti kaltinamojo kaltę bei šiuo atveju paneigti A. R. teiginius, kad nurodyti automobiliai ligoninės tarnautojų buvo naudojami asmeniniams tikslams arba reanimobiliai naudojami ne pagal ligoninės ir Santaros klinikų sutartyje numatytą paskirtį. Teismo nuosprendyje išvada, kad A. R. iš ligoninės pasisavino kurą, turi būti pagrįsta patikimais įrodymais. Gynybos nuomone, nei atskiri nuosprendyje paminėti įrodymai, nei jų visuma, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina A. R. kaltės pasisavinus ligoninės kurą, klastojus kelionės lapus ir nurodytų ligoninės automobilių odometrų rodmenis. Šiomis aplinkybėmis teismo išvados apie nusikalstamus A. R. veiksmus, yra tik niekuo nepatvirtintos prielaidos. Todėl A. R. veikoje nėra jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 306² straipsnio 1 dalyje, sudėties.

4.29. Kadangi teismas nuosprendyje visiškai neaptarė nuteistajam palankaus liudytojo G. M. parodymų, nutylėjo liudytojos G. S. nurodytas aplinkybes apie ligoninės automobilių panaudojimą netarybiniais reikalais, visas, neva A. R. padarytų nusikaltimų aplinkybes ir jas neva patvirtinančius duomenis su netikslumais (dėl neva reanimobilių kelionių neatitikimo GPS duomenims, nes reanimobiliuose nebuvo sumontuota GPS sistema) į nuosprendį žodis žodin perkėlė iš kaltinamojo akto, dėl to kelia abejonę dėl teismo nešališkumo.

4.30. Jeigu A. R. pažeidė kokias nors kelionės lapų pildymo taisykles ir ligoninei padarė žalos, už tai gali būti taikoma atitinkama atsakomybė (administracinė, civilinė ar kt.). Nors buvo prašoma, į bylą nepateikti žurnalai iš ligoninės skyrių, kurie galėtų patvirtinti aplinkybes apie covid ligonių gabenimą reanimobiliais į apskrities ligonines, apie ligonių vežiojimą atlikti dializes ir kt. A. R. dirbo ligoninėje nuo 1986 m., niekada neturėjo nuobaudų, yra gavęs padėkų (pateikiamos), ne kartą jam buvo skiriamos premijos, visą savo darbo laiką tinkamai atliko savo pareigas ligoninei vadovaujant skirtingiems vadovams, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės taip pat duoda pagrindą manyti, kad A. R. asmenybė nesudaro pagrindo netikėti juo ir spręsti, kad jis galėjo padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėjo, kad 2021 metais iš ligoninės ūkio tarnybos buvo atleista apie 15 darbuotojų, nuteistojo nuomone, siekiant nuslėpti galimus piktnaudžiavimus.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti bei A. R. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o byloje pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. R. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinis skundas atmetamas

6. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

7. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis dėl jo ginamojo A. R. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 306² straipsnio 1 dalyje ir prašo A. R. išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistojo gynėjas argumentuoja, kad teismas neteisingai vertino byloje ištirtus įrodymus, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

8. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nenustačius, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistajam nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 56/2013, Nr. 2K-421/2013).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbi ir LAT pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aptartų BPK nuostatų bei vieningai formuojamos teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant A. R. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas remiasi bendro pobūdžio samprotavimais apie menamai netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikdamas savitą nagrinėjamo įvykio vertinimą, kritikuodamas liudytojų parodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistojo išdėstytoms vertinamo įvykio faktinėms aplinkybėms, tačiau šiuo aspektu vis tik pastebėtina, kad teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602/2014).

12. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis A. R. 1997 m. spalio 1 d. – 2021 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“, vairuotojo, vairuotojo – mechaniko pareigose. Taip pat nustatyta, kad pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė direktoriaus 2017 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-263 patvirtintus techninės – ūkinės tarnybos vairuotojo pareiginius nuostatus, 24.2 punktą jis buvo atsakingas už tikslų ir tvarkingą kelionės lapų ir kitų dokumentų pildymą (8 t., b. l. 137-138). Atitinkamai pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė direktoriaus 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-230 patvirtintus techninės - ūkinės tarnybos vairuotojo – mechaniko pareiginius nuostatus, 19.6 punktą jis buvo atsakingas už tikslų ir savalaikį automobilio naudojimo apskaitos vedimą, privalėjo kiekvieną dieną vesti mašinos ridos ir kuro sunaudojimo ataskaitą, o kelionės lapą darbo dienos pabaigoje pristatyti atsakingam už transportą asmeniui (11 punktas) (9 t., b. l. 14-15). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninei“ priklausė transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 115-116), kuriomis pagal užimamas pareigas naudojosi ir A. R.. Be to, 2017 m. spalio 13 d. sutarties „Dėl skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos teikimo“ pagrindu (6 t., b. l. 131-132) pagal ligoninės administracijos nustatytą darbo tvarką, sudarytus budėjimo grafikus, savo, kaip vairuotojo, kompetencijos ribose, A. R. ligoninei priklausančiomis arba pagal panaudos sutartį naudojamomis transporto priemonėmis – reanimobiliais „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskr. S. K. ligoninė“ pacientų pervežimą į/iš VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“, į/iš Varėnos, Lazdijų ir Druskininkų ligoninių, (duomenys neskelbtini) apskr. S. K. ligoninės kartu su pagal projektą dirbančiais gydytojais kardiologais ar anesteziologais-reanimatologais ir slaugytojais, gavus VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ telefoninį iškvietimą. Šios faktinės aplinkybės pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamos, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog A. R. įrašai kelionės lapuose yra neteisingi, o juose nurodyti kelionės maršrutai yra fiktyvūs. Sutikti su tokia apelianto gynėjo pozicija, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

13. Nors A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės nepripažino, kritiškai vertindamas bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, kaip vienintelius ir objektyvius nurodydamas tik savo paties teikiamą nagrinėjamos situacijos vertinimą, tačiau teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

14. Vienas pagrindinių skundo argumentų yra tai, kad teismas nepagrįstai visus reanimobilių kelionės lapuose nurodytus maršrutus, kurie neatitiko Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnalo įrašų, o automobilio „Opel Astra“ kelionės lapus, kurie neatitiko GPS duomenų, pripažino realiai nenuvažiuotais. Tačiau minėtos aplinkybės patvirtintos tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų, tiek rašytinės bylos medžiagos visuma.

15. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai neleidžia abejoti tuo, kad apie poreikį kur nors vykti reanimobiliu buvo registruojama būtent Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnale. Iš to seka, kad šio žurnalo įrašai faktiškai turi atsispindėti ir pagal kvietimą vairuotojo pildomame kelionės lape. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja I. V., kuri parodė, kad nuo 2019 m. dirba (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos skyriuje, gydytoja – reanimatologe. Pagrindinis dokumentas tai ligonių pervežimo registracijos žurnalas, kuris keliauja kartu su gydytoju ir yra kruopščiai pildomas. Kelionės pabaigoje pasirašomas kelionės lapas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu teiktus duomenis, jog lyginant žurnalo įrašus su kelionės lapuose padarytais įrašais, kurių nėra ligonių pervežimo registracijos žurnale, visi tie įrašai yra netikri. Su reanimobiliu ligoniai buvo vežami iš visos pietų Lietuvos į Santaros klinikas. Jeigu vežant pacientą priėmimo skyriuje būdavo prisikaupusių „Covid“ testų ir tai būdavo pakeliui, tuomet paimdavo ir juos. Kelionės lape dėdavo tiek spaudų kiek veždavo ligonių. Kelionės lapo nepildydavo, tik dėdavo spaudus ir pasirašydavo. Reikia vadovautis registracijos žurnalo įrašais, nes jie yra teisingi (17 t., b. l. 47-48). Liudytoja E. B. paaiškino, kad nuo 2019 m. dirba (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos skyriuje, gydytoja anesteziologe – neurologe. Budėjimo metu pagrindinis dokumentas, kurį pildė yra ligonių registracijos žurnalas, kuriame aiškiai nurodoma data kada reanimobilis yra iškviestas, iš kur pacientas paimamas ir kur vežamas. Vėliau pasirašomas kelionės lapas, jis niekada nelikdavo nepasirašytas. Nežino kas kelionės lapų tarpuose padarė prierašus. Negirdėjo, kad „Covid“ testai būtų vežami atskirai reanimobiliu. Kelis kartus yra vežę „Covid“ testus, tačiau tik su ligoniu (17 t., b. l. 48-49). Liudytojas D. K. patvirtino, kad 2019-2021 m. vykdytas Santaros projektas, pagal kurį kardiologijos skyriaus pacientai reanimobiliu buvo gabenami į Santaros klinikas. Visi iškvietimai tiksliai buvo registruojami reanimacijos skyriaus žurnale. Po kelionės pasirašydavo kelionės lape. Ikiteisminio tyrimo metu rodytuose kelionės lapuose įrašytos datos nesutapo registracijos žurnale įrašytomis datomis. Kelionės lapuose į papildomai prirašytas keliones nevyko. Jei žurnale nėra įrašo dėl kelionės į Lazdijus, o kelionės lape yra, vadinasi tokios kelionės nebuvo (17 t., b. l. 69-70). Liudytoja V. J. parodė 2019-2020 metais dirbusi (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, šiuo metu yra šio skyriaus vedėja. Iškvietimai buvo registruojami registracijos žurnale, žurnale visi įrašai tikslūs. Po to vairuotojai paduodavo pasirašyti kelionės lapą. Nustatyta, kad ne visuose kelionės lapuose įrašai sutapo su registracijos žurnalo įrašais. Kai kur pataisytas laikas, A. R. prirašytas maršrutas, prirašytais maršrutais nebuvo važiuojama. Jei užmirštama pasiimti savo antspaudą, tuomet kelionės lape ranka įrašydavo savo vardą, pavardę ir pasirašydavo. 2019 m. gruodžio 21 d. kelionės lapo įrašai nesutampa su registracijos žurnalo įrašais, vadinasi šio išvykimo nebuvo (17 t., b. l. 71). Liudytoja D. J. paaiškino, kad 2019-2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos skyriuje – slaugytoja. Gavus iškvietimą vykdavo gydytojas, slaugytojas, ligonis ir vairuotojas. Buvo pildomas registracijos žurnalas įrašant ligonio vardą, pavardę iš kur į kur vežamas, slaugytojos, gydytojos, vairuotojo pavardės. Kelionės lapų nepasirašinėdavo. 2019 m. gruodžio 21 d. kelionės lape uždėtas spaudas su sena pavarde „G.“ yra ne jos iniciatyva, parašas šalia spaudo taip pat ne jos. Maršrutai turi sutapti su registracijos žurnalo įrašais (17 t., b. l. 72). Liudytoja L. T. parodė, kad nuo 2019 m. dirba (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimatologe ir kaip gydytoja važinėjo reanimobiliu, t. y. veždavo pacientus iš Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ligoninių į Santaros klinikas. Buvo registracijos žurnalas, kuriame įrašydavo paciento vardą, pavardę, gimimo metus, diagnozę, kokioje ligoninėje pacientas yra kur bus vežamas, iškvietimo laiką ir sugrįžimo laiką, žurnalas buvo reanimacijos skyriuje. Kelionės lapai būdavo pas vairuotoją, ten įrašomas kelionės maršrutas, ji kaip gydytoja dėdavo savo spaudą ir pasirašydavo kelionės lape. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose kelionės lapuose, kuriuose yra jos spaudas ir parašas buvo prirašyta papildomų maršrutų. Reanimobiliu specialiai „Covid“ mėginių niekas neveždavo (17 t., b. l. 42-44). Liudytoja A. C. paaiškino, kad nuo 2019 m. dirba (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos intensyvios terapijos gydytoja. Dirbant pagal projektą buvo sudarytas darbo grafikas, kuomet iškviesdavo į budėjimą reikėdavo pildyti ligonių registracijos žurnalą. Žurnale įrašydavo ligonio vardą, pavardę, gimimo metus, diagnozę, lydinčio personalo duomenis, iš kur į kur bus vežama. Po to, pasirašydavo kelionės lapą, kurį pateikdavo vairuotojas, padėdavo savo spaudą. Negali paaiškinti kaip kelionės lape atsirado kiti tos dienos kelionės įrašai, kurie buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu. Po maršrutais, kuriais nevyko nedėjo savo spaudo. Jei pagal registracijos žurnalą kelionės lape nurodytas maršrutas neatitiko, tai vadinasi tokio maršruto nebuvo. Jei registracijos iškvietimo žurnale padarytas įrašas yra patvirtintas jos parašu ar kito personalo darbuotojo parašu, vadinasi buvo važiuota. Visi reisai, kurie buvo įtraukti į registracijos žurnalą buvo sutikrinti, vairuotojai priėjimo prie šio žurnalo neturėjo, jie pildydavo kelionės lapus (17 t., b. l. 45-46). Liudytoja R. N. nurodė, kad nuo 2019 m. dirba (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos skyriuje gydytoja – reanimatologe. Jei iškviesdavo į budėjimą reikėdavo pildyti ligonių registracijos žurnalą, į kurį įrašydavo ligonio vardą, pavardę, gimimo metus, lydinčio personalo duomenis, diagnozę, iš kur į kur bus vežamas ligonis, išvykimo ir parvykimo laikas. Karu vykdavo slaugytoja ir vairuotojas. Grįžę pasirašydavo kelionės lapą, kurį pateikdavo vairuotojas. Kelionės lape buvo įrašomas maršrutas ir laikas. Būdavo atvejai, kuomet kelionės lapą pasirašyti atnešdavo ne iš karto po grįžimo, o vėliau, pasitikėdavo vairuotojų sąžiningumu (17 t., b. l. 46-47). Liudytoja I. S. patvirtino, kad 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninės reanimacijos intensyvios terapijos skyriaus vedėja. Būdavo reanimacijos skyriaus iškvietimų registracijos žurnalas, kuriame pasirašydavo, kai slaugytojos priimdavo iš centro iškvietimus dėl ligonių pervežimo. Jei 2019 m. lapkričio 2 d. kelionės lape nurodytas maršrutas sutampa su registracijos žurnale nurodytu, tuomet kelionė vyko. Reanimobilis turėjo būti naudojamas tik ligonių pervežimui, kadangi neaišku, kada bus iškvietimas. Pandemijos laikotarpiu kartu su ligoniu yra vežę „Covid“ testus (17 t., b. l. 73-74). Liudytoja P. S. paaiškino, kad 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje gydytoja anesteziologe-reanimatologe, taip pat dalyvavo skubios pagalbos kardiologiniame projekte. Iškvietimai buvo registruojami reanimacijos registracijos žurnale, kuriame nurodoma iš kokios ligoninės paimamas ligonis ir į kokią konkrečią ligoninę vežamas. Jame neprikursi pacientų, kurių nėra. Jei tame žurnale nėra ligonio, vadinasi ir maršruto tokio negali būti. Ant kelionės lapo buvo dedami gydytojų spaudai ir parašai. Ikiteisminio tyrimo metu viską kruopščiai tikrino ir nurodė kokie konkretūs neatitikimai pagal registracijos žurnalą ir kelionės lapus (17 t., b. l. 97-99). Liudytojas A. J. parodė, kad 2019-2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje – gydytoju anesteziologu-reanimatologu. Reanimacijos žurnale buvo registruojami visi iškvietimai, todėl kelionės lape galėjo būti tik tas maršrutas, kuris buvo registracijos žurnale. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė visus neatitikimus lyginant kelionės lapus ir registracijos žurnalą. Reanimobilis negali važinėti savais reikalais, nes gali būti, kad kardiologinis ligonis, kuriam čia ir dabar reikia reanimobilio (17 t., b. l. 101).

16. Vadovaujantis aukščiau aptartais liudytojų parodymais akivaizdu, jog apelianto keliamos versijos dėl reanimobilių panaudojimo kitiems, nei Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnale nurodytiems tikslams, atmestinos kaip logiškai nepagrįstos. Reanimobilių paskirtis iš esmės rodo, specializuotos ir itin skubios pagalbos teikimo būtinybę, dėl ko sunkiai tikėtina, kad tokio pobūdžio transporto priemone būtų galima laisvai, neapibrėžtu laiku važinėtis kitais nei numatyta tikslais.

17. Tai, kad su reanimobiliu buvo vykstama tik pagal iškvietimą ir gydytojų nurodomais maršrutais patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu apklausti kiti reanimobilio vairuotojai dirbę kartu su A. R., pabrėždami ir tai, kad dalis jų A. R. paliepimu spidometro parodymų, nuvažiuoto kilometražo kelionės lape nerašydavo, arba rašydavo jį tik pieštuku. Liudytojas A. M. patvirtino 2019 m. dirbęs (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimobilio vairuotoju, šiuo automobiliu nevežė nieko kito tik ligonius. Į kelionės lapą įrašydavo maršrutą, gydytojas pasirašydavo jį ir uždėdavo spaudą, tačiau nuvažiuotų kilometrų nerašydavo, taip buvo nurodęs mechanikas A. R. (17 t., b. l. 9-11). Liudytojas A. M. nurodė, kad 2020 m. dirbęs (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje vairuotoju, su reanimobiliu dirbdavo tik vieną kartą per mėnesį iš šeštadienio į sekmadienį, prieš pradėdamas darbą į kelionės lapą įrašydavo skydelio duomenis, juo įrašydavo ir baigęs darbą, nurodydavo kilometražą, gydytojas pasirašydavo ir uždėdavo savo spaudą. Kelionės lapus palikdavo automobilyje, kažkas juos paimdavo. Ikiteisminio tyrimo metu parodytuose kelionės lapuose sudėti ne jo parašai, ne jo važiavimo laiku, kadangi jis pirmadienį ir antradienį su reanimobiliu nedirbdavo. 2021 m. liepos 3 d. prierašas ranka taip pat padarytas kito asmens. A. R. turėjo galimybę patekti į visus ligoninės automobilius (17 t., b. l. 24-26). Liudytojas S. Z. paaiškino, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje vairuotoju. Priklausė vairuotojų grupei, kurie vairavo reanimobilį. Į kelionės lapą įrašydavo maršrutą, savo vardą, pavardę, o gydytojas dėdavo savo antspaudą ir pasirašydavo, ridą įrašydavo A. R.. Buvo pasakyta, kad spidometro duomenų į kelionės lapus nerašyti. Darbo pabaigoje kelionės lapus palikdavo garaže ant stalo. „Covid“ testus vežiodavo lengvaisiais automobiliais „Ford“, „Toyota“. Vežant ligonius su reanimobiliais ant kelionės lapo visada dėdavo spaudą ir pasirašydavo tik gydytojas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kurie parašai kelionės lapuose yra ne jo, tai tie, kuriuos šalia pasirašo slaugytojos, kadangi šalia jo parašo yra tik gydytojo parašas. Labdaros su reanimobiliu nevežė (17 t., b. l. 26-27). Liudytojas J. L. parodė, kad nuo 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje – vairuotoju, priklausė vairuotojų komandai, kurie vairavo reanimobilį. Viso kelionės lapo nepildydavo, A. R. nurodė maršrutus užrašyti ant balto popieriaus lapo, toliau viską sutvarkydavo A. R.. Į kelionės lapą būdavo įrašyta pavardė, automobilio valstybinis numeris, spidometro duomenys, tokį kelionės lapą pasirašydavo kartu važiavęs gydytojas. Budėjimo metu niekas kitas reanimobilio paimti negali (17 t., b. l. 102-103). Liudytojas E. V. parodė, kad 2016 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje, šiuo metu ten nedirba. Dirbo reanimobiliu, gavus skambutį turėdavo prisistatyti į ligoninę. Kelionės lapą rasdavo automobilyje, kelionės maršrutą nurodydavo kelionės pabaigoje, arba viską supildydavo A. R., kuris įrašydavo spidometro duomenis. Jam buvo paliekamas juodraštis prie kelionės lapo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kurie maršrutai buvo prirašyti ne jo ranka, kadangi pažįsta savo raštą. Kelionės lapas pildytas jo budėjimo metu negali būti pasirašytas A. R.. Gydytojas visada pasirašydavo kelionės lapą iškart kai grįždavo, nereikėdavo jo ieškoti vėliau (17 t., b. l. 103-104). Liudytojas A. C. parodė, kad (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje nuo 2010 iki 2020 m. dirbo vairuotoju tik savaitgaliais. Vairavo du reanimobilius. Budėjimo metu, gavus iškvietimą atvykdavo į ligoninę, paimdavo reanimobilį, kelionės lape įrašydavo vardą, pavardę išvykimo laiką, maršrutą, grįžimo laiką ir pasirašydavo, spidometro parodymų nerašydavo, kilometražo nepildydavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus (4 t., b. l. 122-124), dėl nustatytų neatitikimų, kadangi kai kuriuose kelionės lapuose padaryti įrašai ne jo ranka. Nebuvo atvejo, kad gydytojai nepasirašytų kelionės lapo (17 t., b. l. 113-114). Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje, turėjo reanimobiliu gabenti ligonius iš Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ligoninių į Santaros klinikas. Kelionės lape įrašydavo savo vardą, pavardę, maršrutą ir pasirašydavo. Kilometražą kelionės lape A. R. prašydavo rašyti pieštuku. Pilnai visas kelionės lapo grafas užpildydavo A. R.. Yra važiavęs „Opel Astra“ automobiliu, dažniausiai juo į Vilnių veždavo „Covid“ testus. Važiuojant reanimobiliu į Santaros klinikas gydytojas visada pasirašydavo ant jo pateiktų kelionės lapų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus (4 t., b. l. 26-51) dėl nustatytų neatitikimų (17 t., b. l. 110-112).

18. Akivaizdu, jog teisme apklausti vairuotojai vykdę analogiškas funkcijas kaip ir A. R., aplinkybes susijusias su pacientų gabenimu, kelionės lape nurodoma informacija ir jos patvirtinimu gydytojų spaudu aiškino vienodai. Tuo tarpu A. R. pateisinti jo ranka atliktus prierašus kelionės lapuose, kurie nesutapo su Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnale nurodytais įrašais nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės negalėjo.

19. Atitinkamai 2022 m. lapkričio 4 d., lapkričio 11 d., lapkričio 18 d. apžiūros protokoluose užfiksuota lyginamoji analizė VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnalo (2019 m. balandžio – 2021 m. rugsėjo) ir 2019 m., 2020 m., bei 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio reanimobilių „VW Transporter“, valst. Nr. FGZ 433, „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionių lapų (10 t., b. l. 117-202), kuri patvirtina nustatytus neatitikimus, o apie jų realų egzistavimą pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai.

20. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas J. V. nurodė dirbantis chirurgijos skyriuje ir per visą savo darbinę veiklą, kuri trunka 40 metų jam neteko naudotis ligoninės automobiliu (reanimobiliu, greitąja pagalba) niekada nevažiavo, o kelionės lapuose esantis parašas ne jo, nors spaudas ir atitinka, tačiau jie buvo keičiami, o senųjų spaudų naikinimo tvarkos nežino (16 t., b. l. 177-178). Liudytoja J. J. – vidaus ligų gydytoja, taip pat patvirtino, kad ji neturi teisės pasirašyti ar dėti spaudo ant kelionės lapų, ten esantis parašas ne jos. Teigė, kad reanimobiliu nėra važiavusi, kadangi jos darbo vieta yra tik ligoninėje. Yra įsitikinusi, kad spaudas pakeitimui buvo perduotas ūkio skyriaus vadovui (16 t., b. l. 178-179). Liudytojas T. D. nurodė, kad 2019-2020 m. dirbo ligoninės personalo skyriaus vedėju, kuomet atleidus tuo metu dirbusią administratorę G. S., naujai įdarbinta administratorė pastebėjo, jog kelionės lapuose yra neatitikimų. Paaiškėjo, jog kelionės lapai buvo antspauduoti gydytojų spaudais, pasirašyti gydytojų parašais, tačiau pokalbio su gydytojais metu jie patvirtindavo, kad ant kelionės lapų jie nedėjo savo antspaudų ir jų nepasirašė. Vidinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad kelionės lapuose buvo užrašoma daugiau kilometrų nei realiai buvo nuvažiuota. Visi automobiliai buvo priskirti A. R. kaip mechanikui (16 t., b. l. 179-180). Liudytojas J. Š. paaiškino, kad pagal 2016 m. įsakymą A. R. buvo atsakingas už kelionės lapo duomenis. Užpildytą kelionės lapą su nuvažiuotais kilometrais, spaudais ir visais kitais rekvizitais vairuotojai turėjo atiduoti mechanikui A. R., o jis viską perduodavo administratorei. „Opel Astra“ automobilis buvo priskirtas A. R., atlikus šio automobilio ridos patikrą pagal GPS duomenis nustatyta, kad kelionės lapuose buvo užrašyta žymiai daugiau nuvažiuotų kilometrų, nei iš tikrųjų buvo nuvažiuota. Kuomet viskas išaiškėjo, A. R. inicijavo šio automobilio spidometro keitimo procesą, tačiau tokio leidimo negavo, kadangi spidometras buvo veikiantis (16 t., b. l. 180-184). Liudytoja E. M. parodė nežinanti kaip ant reanimobilio kelionės lapo galėjo atsirasti jos parašas ir spaudas, įtaria, jog taip galėjo atsitikti vairuotojui pateikiant pasirašyti tiesiog užlenktą kelionės lapą. Kuomet veždavo „Covid“ testus kartu su pacientu, tai kelionės lapą pasirašydavo lydintis gydytojas (17 t., b. l. 7-9). Liudytoja J. L. parodė, kad priėmimo skyriaus darbuotojams nepriklauso važiuoti ligoninės transportu. Kuomet atiduodavo šaltkrepšį su „Covid“ mėginiais tyrimams į Santaros klinikas pasirašydavo ant kelionės lapų, gali būti, kad pasirašydavo ir dėl ligonių pervežimo, galvodama, kad pasirašo kelionės lapą dėl „Covid“ mėginių pervežimo (17 t., b. l. 20-21). Liudytoja S. R. nurodė negalinti paaiškinti kaip ant kelionės lapo atsirado jos spaudas, nors ji pagal grafiką tą dieną nedirbo, galvoja, kad galėjo pavaduoti sergantį kolegą. Be to nematydavo kas parašyta kelionės lape, nes jį duodavo sulankstytą (17 t., b. l. 21-22). Liudytoja L. M. nurodė patvirtinusi, jog vienas spaudas kelionės lape su parašu yra jos, tačiau dėl kito nėra tikra, kad jį būtų pasirašinėjusi. Kelionės lapai pateikiami užlenkti, jo turinio nemato (17 t., b. l. 22-23). Liudytoja A. J. paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu jai parodytas spaudas žalios spalvos korpusu yra ne jos, kadangi jos spaudas yra mėlynu korpusu ir kito šrifto. 2021 m. rugpjūčio 2 d. kelionės lape maršrutu Alytus – Vilnius – Alytus uždėtas ne jos spaudas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu parodyti kelionės lapai Alytus – Vilnius, Alytus – Druskininkai pasirašyti ne jos, kadangi ji važiavo tik vieną kartą su ligoniu maršrutu Alytus – Druskininkai – Alytus ( 17 t., b. l. 23-24). Liudytoja M. K. patvirtino, kad nuo 2019 m. dirba (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja. Ji niekada nevažiavo reanimobiliu. Kuomet veždavo „Covid“ testus, ji dėdavo spaudą ant kelionės lapų ir jį pasirašydavo, nieko netikrindavo, pasitikėdavo vairuotoju. Vairuotojas duodavo pasirašyti per pusę sulenktą lapą (17 t., b. l. 44). Liudytoja B. M. parodė, kad 2019-2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje akušere ginekologe. Su reanimobiliu ar kitu ligoninės transportu niekada nevažiavo. Kelionės lape buvo jos vardas, pavardė, bet parašas ne jos. 2019 m. rugpjūčio 2 d. kelionės lape yra jos spaudas su vardu, pavarde, bet parašo nėra. Spaudas, kurį parodė ikiteisminio tyrimo metu yra 20 metų senumo (17 t., b. l. 72-73). Liudytoja L. P. paaiškino, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje. Prasidėjus pandemijai dirbo pervežimo bendrosios praktikos slaugytoja. Ligonius pervežinėjo su greitąja pagalba. Buvo vedamas registracijos žurnalas, kuriame žymėdavo maršrutus. Pasirašydavo kelionės lapus, bet nematydavo juose nurodytų maršrutų. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktame viename kelionės lape buvo nurodytas maršrutas savaitgalį, nors savaitgalį ji nedirba. Taip pat kelionės lape matė ne savo uždėtą antspaudą, kadangi jis buvo didesnėmis spaudo raidėmis ir prie spaudo buvo padėtas ne jos parašas (17 t., b. l. 75). Liudytoja A. J. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje priėmimo skyriuje vidaus ligų gydytoja. Su ligoninės automobiliais niekur nevažiavo, nes negali palikti priėmimo skyriaus. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose kelionės lapuose buvo jos antspaudų su parašais, greičiausiai jie buvo pakišti vairuotojų pasirašyti dėl „Covid“ tyrimų vežimo (17 t., b. l. 75-76). Liudytoja R. J. parodė, kad 2019-2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninės priėmimo skyriuje – slaugytoja. Su reanimobiliu nevažinėjo, ligonius lydėdavo su greitąja pagalba. Grįžusi pasirašydavo kelionės lapą, kurį pateikdavo vairuotojas, maršruto netikrindavo (17 t. b. l. 76). Liudytoja G. A. parodė, kad 2019-2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje priėmimo skyriuje – slaugytoja. Pasirašinėjo kelionės lapus dėl „Covid“ testų vežimo, jų netikrindavo. Su reanimobiliu niekada nevažiavo, nežino kaip ant reanimobilio kelionės lapo atsirado jos spaudas ir parašas. Ligonius lydėdavo su greitąja pagalba (17 t., b. l. 77). Liudytoja A. J. parodė, kad 2019-2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje priėmimo skyriuje – slaugytoja. Kelis kartus yra lydėjusi ligonį, su reanimobiliu nėra važiavusi. Yra dėjusi savo spaudą ir parašą ant kelionės lapo. Kai paimdavo „Covid“ testus pasirašydavo, kokiu automobiliu juos veždavo nežino (17 t., b. l. 77-78). Liudytoja N. G. parodė, kad 2019-2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje priėmimo skyriuje – bendrosios praktikos slaugytoja. Mano, kad nedėjo parašų, kuomet buvo paimami „Covid“ testai. Vieną kartą lydėjo ligonį į Merkinės slaugą (17 t., b. l. 78). Liudytoja I. G. parodė, kad 2019-2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje priėmimo skyriuje – bendrosios praktikos slaugytoja. Reanimobiliu važiavo vieną kartą, kuomet vežė naujagimį į Kauno klinikas. 2020 m. lapkričio 20 d. dirbo, tačiau iš (duomenys neskelbtini) ligoninės į Druskininkų ligoninę nevažiavo. Kuomet paimdavo „Covid“ testus vairuotojas duodavo pasirašyti kelionės lapą, tačiau kokiu maršrutu ir kokiu automobiliu jie buvo vežami nežino (17 t., b. l. 78-79). Liudytoja V. V. parodė, kad nuo 2020 m. sausio 20 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje priėmimo skyriuje – bendrosios praktikos slaugytoja. Su reanimobiliu niekada nevažiavo. Kelionės lapus pasirašinėdavo, kai vairuotojai paimdavo „Covid“ testus. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus (3 t., b. l. 66-69), jog 2021 m. sausio 3 d., 2021 m. vasario 13 d. jai buvo nedarbo dienos ir kelionės lapuose nurodytais maršrutais ji nevažiavo, kokiomis aplinkybėmis ten atsirado jos spaudas nežino (17 t., b. l. 99). Liudytoja D. B. parodė, kad nuo 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje priėmimo skyriuje – slaugytoja. Vieną kartą yra lydėjusi ligonį į Lazdijus greitosios pagalbos automobiliu, pasirašė kelionės lape, kuriame buvo nurodytas maršrutas Alytus - Lazdijai. Reanimobilyje nėra buvusi. Ikiteisminio tyrimo metu matė tą patį kelionės lapą, kuriame buvo prirašytas maršrutas į Varėną, nors ten ji nevažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus palaiko (17 t., b. l. 99-100). Liudytoja I. S. parodė, kad 2019-2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos skyriuje slaugos administratorės pareigose, sudarinėjo vairuotojų, slaugytojų darbo grafikus. Žino, kad direktorius prašė, jeigu reanimobilis vyks tuo laiku, kai iš priėmimo skyriaus reiks vežti „Covid“ testus, kad vairuotojas užeitų ir juos paimtų, nes tai būtų vienas važiavimas (17 t., b. l. 100). Liudytoja Ž. B. parodė, kad 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje – slaugytoja padėjėja. Vieną kartą yra važiavusi su ligoniu į Merkinę. Kartais tekdavo pasirašyti kelionės lapus, kuomet išveždavo „Covid“ testus. Vairuotojai atnešdavo sulenktą kelionės lapą pasirašyti, jais pasitikėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 60-63) apie tai, kad 2021 m. sausio 1 d. buvo ne jos budėjimo diena, todėl kelionės lape nurodytais maršrutais nevažiavo, ten esantis spaudas yra jos, o parašas ne jos. 2021 m. birželio 15 d. kelionės lape nurodytu maršrutu nevažiavo, spaudą ir parašą galėjo uždėti vairuotojui paimant „Covid“ mėginius (17 t., b. l.109-110). Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojos N. J. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai (3 t., b. l. 72-75), kuriuose ji nurodė dirbanti (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninėje priėmimo skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja. Pandemijos metu, vairuotojams paimant „Covid“ mėginius, kuriuos jie veždavo į Vilniaus Santaros klinikas tyrimams, ji uždėdavo savo spaudą ant vairuotojų pateiktų kelionės lapų. Lapai būdavo perlenkti, kas juose parašyta nežino. Ligoninės transporto priemonėmis nėra važiavusi, pacientų nelydėjo. 2021 m. sausio 16 d. keliones lape nurodytu maršrutu (duomenys neskelbtini) ligoninė, Vilniaus Santariškių 14, (duomenys neskelbtini) ligoninė nevažiavo. Spaudą galėjo uždėti vairuotojui paimant „Covid“ mėginius. Papildomai apklaustas liudytojas J. Š. parodė, kad kelionės lapų jis nematydavo, kelionės lapus išduodavo administratorė, pagal 2016 m. direktoriaus įsakymą mechanikas A. R. buvo atsakingas už kilometražo kontrolę. Administratorė jam kelionės lapų mėnesio gale neatnešdavo. Asmeniškai jis kuro kortelės neturėjo, jos buvo atiduotos mechanikui. Reanimobilio kuro kortelė buvo atskira. Didelių reanimobilio medicininės įrangos gedimų nebuvo. Su reanimobiliu labdara nebuvo vežama. Esant būtinybei pakeisti spaudą, seni spaudai buvo perduodami A. R.. Komisijai apžiūrint administratorės darbo vietą, buvo rasti spaudai, kurie nebuvo sunaikinti (17 t., b. l. 166-168).

21. Tokiu būdu liudytojų nurodyti neatitikimai kelionės lapuose, lyginant juos su Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnalu nėra atsitiktiniai, kaip tai bando traktuoti nuteistasis. Apklausti liudytojai patvirtino pagal kuriuos kelionės lapuose nurodytus maršrutus jie nevyko, taip pat išreiškė abejones dėl kelionės lapuose esančių jų spaudų ir parašų tikrumo. Šiame kontekste tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad A. R. darbo vietoje, kurią jis dalinosi su G. S. buvo rasta įvairių ligoninės darbuotojų jau nenaudojamų spaudų (11 t., b. l. 1-4) tarp kurių ir spaudas „D. G.“. Būtent ši liudytoja D. J. yra nurodžiusi, kad 2019 m. gruodžio 21 d. kelionės lape uždėtas spaudas su jos sena pavarde „G.“ yra ne jos iniciatyva, parašas šalia spaudo taip pat ne jos. Be to, liudytojos L. P. ir A. J. parodė, kad ant kai kurių kelionės lapų taip pat uždėti spaudai, kurių jos nenaudoja, o parašai ne jų. Šių liudytojų nenaudojami spaudai, t. y. spaudas „SL012943 Slaug. L. P.“ su įskaitoma identifikacine juostele ir žalios spalvos korpusu spaudas su užrašu „SL037708 B.pr. slaug. A. J.“ su įskaitoma identifikacine juostele, buvo rasti kartu su kitais, A. R. ir G. S. naudotame darbo kabinete (11 t., b. l. 1- 4). Sutiktina su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, jog parašų ar antspaudų spaudų klastojimas, neteisėtas jų panaudojimas kaip atskira nusikalstama veika nuteistajam nebuvo inkriminuotas, joks konkretus tyrimas dėl šių aplinkybių nebuvo atliekamas. Visgi, tai netrukdo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui vertinti šių aplinkybių bendrame byloje surinktų duomenų kontekste, formuojant teismo vidinį įsitikinimą dėl asmeniui inkriminuotos veikos padarymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistės R. R. 2023 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1767130-23 konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti, specialistė atlikusi tyrimą ir pateikusi išvadą atsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu liudytojų (gydytojų, slaugytojų, vairuotojų) duotus parodymus ir Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnaluose registruotus (neregistruotus) iškvietimus, pagal kurių duomenis ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu atliko duomenų lyginamąją analizę su kelionės lapuose įrašytais maršrutais ir pagal atliktą duomenų analizę nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ pagal reanimobilių „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapus, kuriuose įrašyti realiai neįvykę maršrutai (realiai pacientai nebuvo pervežami) buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai nurašė kuro tiriamuoju laikotarpiu (2019-2021 m.) iš viso: 31 008,35 litrus (13 t., b. l. 56-57). Detalūs analizės duomenys pagal kiekvieno kelionės lapo duomenis, Gydytojo konsultanto iškvietimų registravimo žurnalo duomenis, ir liudytojų (gydytojų, slaugytojų, vairuotojų) parodymus patvirtina, kurie maršrutai yra teisingi ir jais buvo realiai važiuota, o kurie yra fiktyvūs, prirašyti papildomai, tačiau realiai neįvykę (12 t., b. l. 173-200; 13 t., b. l. 1-63).

23. Visa tai, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ vadovo būdamas paskirtas dirbti vairuotojo pareigose, projekte pagal 2017 m. spalio 13 d. sutartį „Dėl skubios konsultacinės sveikatos priežiūros teikimo“ sudarytą tarp VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“, kurios pagrindu pagal ligoninės administracijos nustatytą darbo tvarką, sudarytus budėjimo grafikus, savo, kaip vairuotojo, kompetencijos ribose, ligoninei priklausančiomis arba pagal panaudos sutartį naudojamomis transporto priemonėmis – reanimobiliais „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskr. S. K. ligoninė“ pacientų pervežimą į/iš VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“, į/iš Varėnos, Lazdijų ir Druskininkų ligoninių, (duomenys neskelbtini) apskr. S. K. ligoninės kartu su pagal projektą dirbančiais gydytojais kardiologais ar anesteziologais-reanimatologais ir slaugytojais, gavus VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos“ telefoninį iškvietimą, savo ar kitų ligoninės vairuotojų dirbančių minėtame projekte darbo metu, pagal ligoninės nustatytą tvarką pildomus transporto priemonių kelionės lapus, įrašydavo tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įrašydavo realiai neįvykusių maršrutų arba pataisydavo realiai įvykusių maršrutų duomenis, maršrutų laikus, vairuotojų, gydytojų arba kito medicininio personalo duomenis ties įrašytais, tačiau nevažiuotais maršrutais, tikslu pateisinti realiai neįvykusius maršrutus įrašytus į kelionės lapus, tokiu būdu padidindamas sunaudoto kuro sąnaudas, kurios realiai nebuvo sunaudotos ir 2019-2021 metais, ligoninės administracijos atsakingam asmeniui, pateikus VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam atsakingam darbuotojui, 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio kelionės lapus, kuriuose buvo įrašyti realiai neįvykę maršrutai ir šių A. R. suklastotų reanimobilių „VW Transporter“, „Renault Master“ kelionių lapų pagrindu buhalterinėje apskaitoje buvo nepagrįstai nurašytas kuras. Tokiu būdu sukčiaudamas A. R. neteisėtai apgaule užvaldė svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

24. Siekdamas pagrįsti kelionės lapuose nurodytų maršrutų realumą, A. R. ir jo gynėjas teikė įvairias versija, jog reanimobiliai nebuvo naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį, jais taip pat buvo gabenami „Covid“ testai, labdara, nuolat reikėjo vykti šalinti reanimobilio dažnus gedimus. Visgi, nurodytos aplinkybės paneigtos bylos duomenimis. Dėl transporto priemonių įrangos gana dažnų gedimų paneigta byloje esančia rašytine medžiaga, jog jokių gedimų šalinimo Santarų klinikos neatliko (17 t., b. l. 158-163). Liudytoja V. J. parodė, kad A. R. buvo atsakingas už reanimobilio remontą, o ne medicininės įrangos esančios jame remontą. Reanimobilio patikros būdavo kas ketvirtį Santaros klinikose. Patikras derindavo su paciento vežimu. Nežino tokių atvejų, jeigu reanimobilis vežamas remontui, o kelionės lape rašytų, kad vežamas pacientas. (17 t., b. l. 168-169). (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninės rašte nurodyta, kad labdaros į VUL Santaros klinikas ar kitas klinikas ši ligoninė negabeno (7 t., b. l. 30). VšĮ (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninės 2022 m. spalio 28 d. raštu Nr. SD-2406 (7 t., b. l. 36-37), nurodyta kad (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninei priklausantys reanimobiliai „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti naudojami kitaip nei pagal 2017 m. spalio 13 d. sutartį dėl skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos teikimo. Parvežant miokardo infarktu sergančius pacientus į kitas gydymo įstaigas, šiais reanimobiliais taip pat nebuvo vežami „Covid-19“ mėginiai, išskyrus išimtinius atvejus, jeigu vežamas pacientas tuo laiku, kai yra numatytas mėginių išvežimo laikas<...>. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti įstaigos rašte nurodyta informacija. Be to, aplinkybes dėl „Covid“ mėginių vežimo reanimobiliais patvirtino ir kiti teisminio nagrinėjimo metu apklausti reanimobilio vairuotojai, reanimacinės brigados gydytojai bei slaugytojos, nurodydami, jog sutapus paciento vežimo ir „Covid“ mėginių vežimo laikui, jie buvo gabenami kartu. Tai, jog dalis slaugytojų nežinojo, kokiomis transporto priemonėmis yra vežami „Covid“ mėginiai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog šie mėginiai buvo vežami išimtinai reanimobiliu.

25. Be to, priešingai apeliaciniame skunde dėstomai pozicijai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti ir toms pagal kaltinimą pasitvirtinusioms aplinkybėms, jog A. R., būdamas atsakingas už tikslų ir tvarkingą kelionės lapo ir kitų dokumentų pildymą, už turto, esančio jo darbo vietoje, išsaugojimą ir tinkamą naudojimą, privalėdamas vykdyti tik kelionės lape nurodytą maršrutą ir užduotį; taupyti degalus, tepalus, padangas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule savo naudai, įgyti svetimą VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ priklausantį didelės vertės turtą – kurą, naudodamasis ligoninei priklausančia transporto priemone – automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ nustatytą tvarką pildydamas kelionės lapus, įrašė į juos tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. įrašė realiai neįvykusius maršrutus, jų laiką, ridą, neatitinkančius pagal automobilyje įrengtos GPS sistemos duomenis, tokiu būdu padidindamas realiai sunaudoto kuro sąnaudas, kurios realiai nebuvo sunaudotos ir 2019-2021 metais, ligoninės administracijos atsakingam asmeniui, pateikus VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam atsakingam darbuotojui, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., laikotarpio kelionės lapus, kuriuose buvo įrašyti realiai neįvykę maršrutai ir šių A. R. suklastotų automobilio „Opel Astra“ kelionių lapų pagrindu buhalterinėje apskaitoje buvo nepagrįstai nurašyta 7859,26 litrai kuro.

26. Teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu apklausti liudytojai patvirtino, kad su ligoninei priklausančia transporto priemone – automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrinde važinėjo A. R., o 2018 m. gruodžio 4 d. Transporto stebėjimo ir kontrolės sistemos įrengimo ir palaikymo paslaugų sutartis Nr. LS-1-352 patvirtina, kad VŠĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninei“ priklausančiuose automobiliuose 4 tarnybiniuose automobiliuose (tame tarpe ir automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įdiegta transporto stebėjimo sistema (GPS) (6 t., b. l. 133-137). Liudytojas J. S. parodė, kad jo įmonė įrengė GPS sistemą ligoninės automobiliuose ir visą administravimą su visais kodais perdavė ligoninės administracijai. Apie GPS naudojimą buvo instruktuotas J. Š. ir teisininkė. Per visą sutarties laikotarpį jokių nusiskundimų negavo. Turint prisijungimus matosi kaip automobiliai juda žemėlapyje realiu laiku. Vizualiai sumontuota GPS sistema nesimato ir jos atjungti negalima. Programiškai išjungti GPS sistemos negalima, tik fiziškai arba su blokatoriumi. Jei automobilyje atjungtas GPS tai matosi programoje. Adresai, atstumai negali skirtis, galimos tik nežymios paklaidos. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 55-58) teiktų parodymų teisingumą (17 t., b. l. 114-116). Tokiu būdu vėlgi darytina pagrįsta išvada, jog kelionės lapuose nurodyti atstumai faktiškai turi sutapti su GPS sistemos duomenimis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistės R. R. 2023 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1767130-23 konstatuota, jog pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ tyrimui pateiktų automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pildytus kelionės lapų duomenis, ir pagal pateiktus „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), GPS sistemos kelionės lapų duomenis, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu atlikta kelionės lapų duomenų lyginamoji analizė. Analizės metu palyginta kelionės lapuose įrašyta rida, pagal kiekvieną dieną, kuriuos pildė vairuotojai, su GPS sistemos kelionės lapuose fiksuota rida pagal kiekvieną dieną. Analizės metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu (2019 m. – 2021 m. rugpjūčio mėn.) VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapuose įrašyta 139 182 nuvažiuoti kilometrai, o pagal GPS duomenis, su automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuota 42 296,23 kilometrai, tai yra kelionės lapuose įrašyta 96 885,77 km (139 182 km – 42 296,23 km) didesnė rida, nei pagal GPS duomenis (spec. išvados 5.2. p.).(12 t., b. l. 48). Visa tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog A. R. veika, atitinka sukčiavimo veikos sudėtį, kadangi A. R. iniciatyva automobilio „Opel Astra“ kelionės lapuose nurodyta rida, akivaizdžiai prasilenkia su realiai nuvažiuota rida pagal GPS duomenis, o tai leido A. R. užvaldyti realiai nesunaudotą kurą, kuris buvo nurašytas kaip sunaudotas.

27. Kaip matyti A. R. siekdamas pateisinti neatitikimus dėl automobilio „Opel Astra“ nuvažiuotų realių atstumų toliau apeliuoja į tai, kad automobilio skydelis buvo sugedęs ir pakeistas, o GPS sistema gali būti atjungta, taip pat jis ligoninės vadovo ar J. Š. liepimu turėdavo vykti dėl jų asmeninių reikalų įvairiais maršrutais. Visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos apylinkės teismo nuosprendyje ir atmestos kaip nepagrįstos. Daryti priešingos išvados apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Visų pirma, jokie realūs atvejai, kad GPS sistema neveiktų, ar ji būtų atjungta bylos medžiagoje nefiksuojami. Taip pat, byloje nėra duomenų, jog automobilio „Opel Astra“ skydelis buvo pakeistas. Priešingai, liudytojas R. D. parodė, kad 2019-2021 m. dirbo ATS servise – vadovu, kuriame buvo aptarnaujamas (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninės transportas. Žino, apie A. R. prašymą pakeisti automobilio „Opel Astra“ spidometrą ir nurodė kokie skydelio ridos duomenys turi būti, buvo surašytas šių darbų atlikimo aktas, tačiau paklausus darbuotojų paaiškėjo, kad darbas nebuvo atliktas, todėl aktas ir išrašyta sąskaita faktūra sunaikinti. Žino, kad yra galimybė atsukti spidometro duomenis kompiuterio pagalba, jeigu skydelis yra elektroninis (17 t., b. l. 104-105). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad specialistui sulyginus automobilio GPS duomenis su kelionės lapais, nustatyti neatitikimai, kurie sudaro 2019 m. - 31 715 km, 2020 m. – 34 359 km, 2021 m. per 8 mėnesius - 25 694 km. Akivaizdu, kad tokie skaičiai niekaip negali būti vertinami kaip GPS paklaida. Nuvažiuotiems kilometrams buvo nupirktas kuras, kuris nurašytas kaip sunaudotas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas pagrįstai laikė įrodytą tą faktą, kad ligoninės kuras nebuvo naudotas darbinėms funkcijos atlikti, o užvaldytas A. R., klastojant kelionės lapuose nuvažiuotus kilometrus.

28. Nors, A. R. gynėjas taip pat kritiškai vertina ir jo ginamajam inkriminuotą kaltinimą pagal BK 306² straipsnio 1 dalį (transporto priemonės ridos suklastojimas) nurodydamas, jog toks kaltinimas iš esmės yra išvestinis iš kaltinimo padarius sukčiavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu bylos duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog A. R., turėdamas prieigą prie tarnybinių automobilių – „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reanimobilio „VW Transporter“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) reanimobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suklastojo jų ridas. Šias aplinkybe betarpiškai patvirtina GPS duomenų rodmenų neatitikimas ir kelionės lapuose nurodytų rodmenų neatitikimas, atitinkamai transporto priemonių techninių apžiūrų centre ir remonto įmonėse fiksuojamų odometro rodmenų neatitikimas rodo, jog manipuliacijos transporto priemonės ridos fiksavime iš tiesų vyko. Iš 2024 m. sausio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint VŠĮ (duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninės pateiktus automobilių „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Transporter“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini), „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapus segtuvuose už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., bei 2024 m. sausio 8 d. gautą raštą iš UAB „Skrilita“ apie atliktas minėtų transporto priemonių technines apžiūras, sulyginus automobilių ridas, nustatyta, kad: „Opel Astra“ techninė apžiūra buvo atlikta 2020 m. vasario 6 d. bei fiksuota rida 440 075, tačiau atsivertus to automobilio kelionės lapą Nr. 0073586, matyti, kad automobilio spidometro duomenys grįžus į garažą 441 342. Apibendrinus: 440 075 (rida tech apž.) – 441 342 (rida grįžus) =1267. Darytina išvada, kad rida kelionės lape neatitinka su rida užfiksuota tech. apžiūroje. Automobilio „VW Transporter“ techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. vasario 13 d., 2020 m. vasario 5 d., 2021 m. vasario 9 d. Peržiūrėjus kelionės lapą 2019 m. vasario 14 d. Nr. 0072410, matyti, kad automobilio spidometro duomenys grįžus į garažą 703 577. Apibendrinus: 701 408 (rida tech. apž.) – 703 577 (rida grįžus) = 2169, kai per 2019 m. vasario 14 d. nuvažiuota 270 km. Darytina išvada, kad rida kelionės lape neatitinka su rida užfiksuota tech. apžiūroje. 2020 m. vasario 5 d. tech. apžiūros metu fiksuota rida 716 312, kelionės lape Nr. 0073562, matyti, kad automobilio spidometro duomenys grįžus į garažą 718 192. Apibendrinus: 716 312 (rida tech apž.) – 718 192 (rida grįžus) = 1880. Darytina išvada, kad rida kelionės lape neatitinka su rida užfiksuota tech. apžiūroje. 2021 m. vasario 9 d. tech. apžiūros metu fiksuota rida 775 790, kelionės lape 2021 m. vasario 8 d., tai yra diena anksčiau, Nr. 0074886, matyti, kad automobilio spidometro duomenys grįžus į garažą 767 859. Apibendrinus: 775 790 (rida tech apž.) – 767 859 (rida grįžus) = 7931, kai per 2021 m. vasario 8 d. nuvažiuota tik 260 km. Darytina išvada, kad rida kelionės lape neatitinka su rida užfiksuota tech. apžiūroje. Automobilio „Renault Master“ techninė apžiūra buvo atlikta 2019 m. birželio 7 d., 2020 m. birželio 3 d., 2021 m. birželio 8 d. Kelionės lape 2019 m. birželio 7 d., Nr. 0072780, matyti, kad automobilio spidometro duomenys grįžus į garažą 230 380. Apibendrinus: 225 460 (rida tech. apž.) – 230 380 (rida grįžus) = 4920, kai per 2019 m. birželio 6 d. nuvažiuota 700 km. Darytina išvada, kad rida kelionės lape neatitinka su rida užfiksuota tech. apžiūroje. 2020 m. birželio 3 d. tech. apžiūros metu fiksuota rida 374 907, kelionės lape 2020 m. birželio 2 d., tai yra diena anksčiau, Nr. 0073779, matyti, kad automobilio spidometro duomenys grįžus į garažą 378 195. Apibendrinus: 374 907 (rida tech. apž.) – 378 195 (rida grįžus) = 3288, kai per 2020 m. birželio 2 d. nuvažiuota tik 600 km. Darytina išvada, kad rida kelionės lape neatitinka su rida užfiksuota tech. apžiūroje. 2021 m. birželio 8 d. tech. apžiūros metu fiksuota rida 455 397, kelionės lape 2021 m. birželio 7 d., tai yra diena anksčiau, Nr. 0075304, matyti, kad automobilio spidometro duomenys grįžus į garažą 455 100. Apibendrinus: 455 397 (rida tech. apž.) – 455 100 (rida grįžus) = 297, kai per 2021 m. birželio 7 d. nuvažiuota 297 km. Darytina išvada, kad rida kelionės lape neatitinka su rida užfiksuota tech. apžiūroje (11 t., b. l. 5-6).

29. A. R. turėjo prieigą prie minėtų transporto priemonių, buvo atsakingas už ridos rodmenų tinkamą fiksavimą, tačiau akivaizdžiai tokiais duomenimis manipuliavo sau palankia linkme, siekdamas neteisėtomis priemonėmis savintis ligoninei priklausantį kurą. Visiškai nepagrįsti gynėjo argumentai apie tai, kad remiantis kaltinimu, odometro duomenis A. R. turėjo atsukinėti kiekvieną dieną. Priešingai, jau iš pačio kaltinimo formuluotės matyti, jog konkretus laikas kada rida buvo klastojama ir kokiu dažnumu A. R. neinkriminuojama. Tačiau pats ridos klastojimo faktas neabejotinai patvirtintas rašytiniais bylos duomenimis, t. y. GPS duomenų ir kelionės lapuose įtvirtintų rodmenų akivaizdūs neatitikimai, UAB „Autotransporto centro servisas“ sąskaitose – faktūrose nurodytos transporto priemonių ridų, bei UAB „S.“ pateikti duomenys, kuriuose užfiksuoti transporto priemonių teikiamų techninei apžiūrai ridų neatitikimai. Teismo įsitikinimu, byloje esančių duomenų kontekste neabejotina, jog nuteistasis suvokė, jog pildydamas duomenis atitinkamuose dokumentuose jis privalo nurodyti teisingus transporto priemonės ridos duomenis, tuo tarpu transporto priemonės ridos rodmenų pakeitimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, dėl ko A. R. atžvilgiu visiškai pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis padarius veiką, numatytą BK 306² straipsnio 1 dalyje.

30. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio gynėjas taip pat akcentuoja pirmosios instancijos teismo šališkumą, kadangi nuosprendyje nėra aptarti liudytojo G. M. parodymai, ir jais priimant nuosprendį nesivadovauta. Iš tiesų, bylos medžiaga patvirtina, kad 2024 m. gruodžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas G. M., kuris parodė, kad 2019-2021 m. dirbo (duomenys neskelbtini) S. K. ligoninės ūkio skyriuje, tvarkė ligoninės teritoriją. Matė, kad direktorius važinėja su automobiliu „Opel Astra“ per savaitę porą kartų matydavo jį vairuojant šį automobilį. Kartais į darbą direktorių atveždavo žmona. J. Š. taip pat vairuodavo šį automobilį. Neatsimena koks direktoriaus valdiškas automobilis. Pandemijos metu kartais su reanimobiliu vežiojo labdarą. Su A. R. siejo tik darbo santykiai, dėl šios apklausos su A. R. nekalbėjo, tik buvo susitikę parduotuvėje ir jis paklausė ar galėtum paliudyti. Santykiai su tiesioginiu vadovu J. Š. nebuvo geri, pasibardavo, buvo atleistas iš darbo. Žino, kad A. R. pakeitė automobilio „Opel Astra“ spidometrą, pačio keitimo proceso nematė, tačiau senas spidometras buvo paliktas pas jį, kurį po išėjimo iš darbo išmetė. Kad automobilyje naujas „Opel Astra“ spidometras matėsi iš naujo prietaisų skydelio. Nežinojo, jog ligoninė turėjo du „Opel“ automobilius (17 t., b. l. 112-113). Taigi, liudytojo parodymų turinys leidžia spręsti, kad parodymus jis teikė būtent paties nuteistojo prašymu, atitinkamai jo santykiai su ligoninės administracijos atstovais nėra pozityvūs, dėl pastarojo atleidimo aplinkybių todėl šio liudytojo parodymų patikimumas ir jų objektyvumas kelia pagrįstas abejones. Atsižvelgiant į aptartą, tai, kad pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymų apskritai nevertino, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumo ir juolab, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi minėtos aplinkybės nesutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai išspręsti bylą.

31. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nėra nustatytos aplinkybės kokiu konkrečiu būdu sukčiaudamas A. R. pasisavino ligoninės kurą, t. y. ar jį pylėsi į savo transporto priemonę su ligoninės kuro kortelėmis, ar ligoninei priklausančiais automobiliais važinėjo savo asmeniniais reikalais, ar šį kurą pylėsi į talpas, tame tarpe apeliuojant į tai, kad 2021 m. lapkričio 9 d. kratos A. R. nuosavybės teise priklausančiame bute ir garaže metu jokios talpos su galimai pasisavintu ligoninės kuru nerastos. Visgi, minėtos aplinkybės neturi lemiamos įtakos teisingo procesinio sprendimo priėmimui byloje. Kaip matyti, byloje nagrinėjamos veikos, įvykdytos 2019-2021 m. dėl ko, bylai reikšmingų duomenų rinkimas laiko kontekste iš esmės buvo apsunkintas, tuo tarpu 2021 m. lapkričio 9 d. krata A. R. patalpose buvo atliekama ne dėl kuro talpų ieškojimo, o dėl žoliapjovės. Šiuo atveju nustatyti faktiniai duomenys neleidžia abejoti, kad būtent A. R. pagal savo pareigas naudojosi ligoninei priklausančiomis transporto priemonėmis ir pagal pareigas buvo atsakingas už teisingą kelionės lapų pildymą, dėl ko sąmoningai įrašyti netikslūs duomenys kelionės lapuose apie nuvažiuotus maršrutus, žymima klaidinga automobilių rida, lėmė ligoninei priklausančio kuro nurašymą, pagal realiai nenuvažiuotą kilometražą.

32. Nors apelianto atstovas nurodo, jog pasisavinto kuro kiekis (38 867,61 litrų) yra itin žymus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad veika buvo tęstinė ir truko ilgą laiką, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Be to, nustatytas sisteminis neteisėtas elgesys, todėl priešingai nei to norėtų apeliantas ir jo gynėjas, tai neleidžia net ir smulkių neatitikimų apskritai nevertinti ar juos eliminuoti iš kaltinimo.

33. Apibendrinant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Baudžiamasis įstatymas A. R. veikoje nustačius visus inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymius, pritaikytas teisingai. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis įvertinus įrodymus, pateikiamas kitoks tų pačių įrodymų vertinimas, tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar nevisapusišką nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, įvertinimą. Kaip matyti, skirdamas bausmę apylinkės teismas laikėsi BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Atsižvelgė į tai, kad A. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną apysunkį nusikaltimą, tačiau nusikaltimai padaryti esant tiesioginiai tyčiai, nukreipti į savanaudiškus poreikius, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atitinkamai įvertino A. R. charakterizuojančią medžiagą, jog praeityje neteistas, administracine tvarka baustas. Apygardos teismo teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, jog analizuojamu atveju už 2 nusikalstamų veikų padarymą A. R. skirtinos baudos bausmės, parenkant jų dydį kiek didesnį nei minimalus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad galutinė apėmimo būdu subendrinta 350 MGL dydžio bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo padarytų veikų tęstinį, ilgalaikį pobūdį ir apimtį yra pakankamai griežta, efektyvi ir baudžianti, kad jis ne tik suvoktų savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir žalingumą, bet ir pajustų neigiamas tokių veiksmų pasekmes. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nei veikos kvalifikavimo, nei bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo.

34. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

35. Nagrinėjamu atveju, civilinis ieškovas VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ byloje pareiškęs civilinį ieškinį dėl 37561,27 Eur turtinės žalos atlyginimo (18 t., b. l. 20-21), žala grindžiama 2023 birželio 28 d. FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, kurios 5.3. punkte nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, ir kuro nurašymo dokumentus, VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ tiriamuoju laikotarpiu (2019 m. – 2021 m. 1-8 mėn.) reanimobiliams „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, ir automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai nurašyta iš viso 38 867,61 litrų kuro panaudojimas už 37 561,27 Eur (su PVM) sumą (spec. išvados 6. p.) (12 t., b. l. 25-58). Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas palaikė reikalavimą tenkinti civilinį ieškinį. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas pripažinęs A. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 306² straipsnio 1 dalyje, atitinkamai nustatė, kad dėl A. R. veiksmų buvo pasisavintas 37 561,27 Eur vertės VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ priklausantis kuras. Tokiu būdu VšĮ „(duomenys neskelbtini) apskrities S. K. ligoninė“ patyrė nuostolius. Nurodyta žala atsirado dėl A. R. kaltų nusikalstamų veiksmų (sukčiavimo, transporto priemonės ridos klastojimo), todėl jis yra tinkamas civilinis atsakovas byloje. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertinęs tai, kad, civilinio ieškovo patirta žala atsirado dėl nuteistojo A. R. neteisėtų veiksmų, nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl patenkintinas pagal byloje nustatytas ir įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes, kuriomis abejoti aukštesnės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuteistojo gynėjo reiškiamas nepasitenkinimas civilinio ieškinio tenkinimu ir prašymas jį palikti nenagrinėtu jokiu būdu neįtakoja priimto teisėto ir teisingo sprendimo naikinimui ar jo keitimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. R. gynėjo advokato Viktoro Preikšo apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.