- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- 1-72-563/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17511-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintojo pareigose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2021-05-28, ne vėliau kaip 17.38 val., (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, prie 81 buto durų, Klaipėdos m., žodinio konflikto metu, kumščiu smogė R. R. į veidą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje, kairio skruostikaulio lanko lūžį su poslinkiu, viršutinio žandikaulio kairio ančio sienelių lūžius, taip nesunkiai sutrikdė R. R. sveikatą.
Kaltinamasis M. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, nurodė, kad jis neginčija to, kad sužalojo nukentėjusįjį, tačiau taip pasielgė gindamasis. Dukra paskambino dieną prieš įvykį, t. y. 2021-05-27, ir papasakojo, kad su kaimynu (nukentėjusiojo sūnumi) buvo konfliktas, pastarasis vijosi buvusią jo žmoną su dukra. Konflikto metu, nukentėjusiojo sūnus, besivydamas jo buvusią žmoną su vaiku, susilaužė koją. Sekančią dieną nusprendė nueiti pas kaimynus pasikalbėti, išsiaiškinti, kadangi su kaimynais dažnai būdavo konfliktai, kabinėdavosi prie žmonos ir vaikų dėl smulkmenų, jog vaikai neuždaro bendro naudojimo koridoriaus durų, jog netvarkinga, kad paliktas šuo. Atėjęs pas kaimynus, duris atidarė nukentėjusysis R.. Paprašė nukentėjusiojo, kad pakviestų savo sūnų R., tačiau nukentėjusysis jo į buto vidų neįleido. Matė R. sugipsuotą koją, buvo iškišta iš holo, tačiau tėvas (nukentėjusysis R.) jam išeiti neleido. Tuomet jis nesuvaldė emocijų ir vieną kartą sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. Smūgį buvo sudavęs tik vieną. Piktas buvo ne ant nukentėjusiojo, o ant jo sūnaus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Jo veiksmus prieš nukentėjusįjį galima traktuoti kaip gynybą. Žino, kad po įvykio nukentėjusysis gydėsi. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka su turtinės žalos suma ir atstovavimo išlaidomis, tačiau neturtinė žala yra per didelė. Sutiktų atlyginti iki 3000 Eur neturtinės žalos. Po įvykio nuėjo į kiemą, skambino Bendrosios pagalbos telefono numeriu 112, bet ar jo skambutį užregistravo, nežino. Po to grįžo namo. Po įvykio su nukentėjusiuoju nekalbėjo, taikytis nebandė.
Nukentėjusysis R. R. nurodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas, gyvena tame pačiame aukšte, vienas priešais kitą, naudojasi bendru koridoriumi. Įvykio dieną kartu su sūnumi R. R. ir būsima marčia buvo balkone, kai išgirdo skambutį. Jo sūnus R. buvo pasitempęs kojos čiurną, tai jis nuėjo atidaryti duris. Atidarė buto duris, o kaltinamasis pasakė jam pakviesti sūnų. Paklausęs kaltinamojo kokios problemos, kaltinamasis dar kartą pasakė pakviesti sūnų. Antrą kartą pradėjus klausti kaltinamojo kokios problemos, pastarasis pradėjo smūgiuoti. Iš viso buvo tris smūgiai. Patį pirmą smūgį kaltinamasis smogė ir pataikė jam į veidą, nuo kitų smūgių, atstatęs koją, išsisuko. Prie kaltinamojo prisilietęs, paėmęs pastarąjį už kaklo nebuvo. Kaltinamasis smūgiavo ir pataikė jam į veidą, žandikaulio sritį, beklausiant, t. y. esant pravertai burnai. Jis nuo kaltinamojo gynėsi. Pradėjo šaukti sūnų. Tačiau įbėgęs į buto holą, pamatė, kad sūnus balkone uždarytas. Sūnų uždarė balkone nevalingai. Kaltinamasis išsigando ir pabėgo. Anksčiau su kaltinamuoju bendravęs nebuvo. Toks įvykis pirmas. Įvykis įvyko bendro naudojimo koridoriuje, kuriame yra jo ir kaltinamojo butai. Taip pat, išgirdęs šauksmus, į bendrą koridoriaus aikštelę išbėgo kaimynas M. J.. Kaimynas gyvena vienu aukštu aukščiau. Kaimynas girdėjo visą įvykį, matė, kaip kaltinamasis nubėgo žemyn. Kaimynas stovėjo viena aikštele aukščiau. Kaltinamojo jam suduotų smūgių kaimynas nematė. Taip pat jam suduotų smūgių nematė ir jo sūnus su marčia. Pastarieji tik girdėjo triukšmą. Policiją ir greitosios medicinos pagalbą iškvietė jo sūnus R., o gal ir būsima marti. Įvykio aplinkybes su policija aiškinosi kieme. Ten pat buvo ir kaltinamasis. Iki šio įvykio jo sūnus R. buvo perspėjęs kaltinamojo vaikus dėl šiukšlinimo koridoriuje. Kojos čiurną sūnus pasitempė kai davė pastabą kaltinamojo buvusiai žmonai dėl netvarkos koridoriuje. Taip pat incidentų su kaimynais buvo ir anksčiau. Tiek dėl kaimynų šuns, tiek dėl vaikų šiukšlinimo koridoriuje, netvarkos. Įvykio metu jis buvo blaivas, alaus išgėrė po įvykio, iki policijos atvykimo, buvo streso būsenoje. Po įvykio, dėl patirtų sužalojimų, jam buvo atlikta operacija. Yra dirbantis, socialiai draustas AB „(duomenys neskelbtini)“, apdraustas gyvybės ir sveikatos draudimu. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Iki šiol jaučia didelį diskomfortą, po įvykio tris mėnesius valgė per šiaudelį, turėjo trinti maistą, didelis skausmas kamavo virš trijų mėnesių, buvo surakintas žandikaulis. Nedarbingumas buvo vieną mėnesį. Per visą gydymosi laikotarpį gavo tik 38 Eur. Nedarbingumo išmokos negavo, nes jam buvo nustatytas neblaivumas (girtumas), kraujyje buvo rasta alkoholio. Draudimo išmokos dėl sužalojimų negavo, nes tai įvyko ne darbo metu. Šiuo metu yra nežymus veido pažeidimas, negali gulėti ant to šono, skauda. Medicininio dokumento, išrašo, patvirtinančio, kad jam reikalinga tęsti gydymą, neturi. Reabilitacija jam paskirta nebuvo. Gydytojai tik liepė gerti vaistus nuo skausmo, kuriuos vartoja iki šiol. Po šio įvykio tapo irzlesnis, labiau nervingas, psichologiškai jaučiasi prastai, kankina nemiga, išgyvenimai, kamuoja skausmai. Į psichologą ar šeimos gydytoją dėl prastos savijautos, skausmų, prasto miego, išgyvenimų nesikreipė. Dar po šią dieną negali valgyti kieto maisto, o jei valgo šiltesnį maistą, tai užtirpsta pusė veido, pusė vidinės lūpos. Dėl kramtomosios funkcijos sutrikimų į medikus – odontologus, žandikaulio chirurgus – nesikreipė. Neturi jokio medicininio išrašo, jokių gydytojo rekomendacijų kaip elgtis pooperaciniu laikotarpiu. Taip pat turi baimės jausmą, kad kažkas iš pasalų suduos, užpuls. Darbe yra psichologė, tačiau ir į ją dėl atsiradusios baimės, nerimo, streso, nesikreipė. Darbe jis jaučiasi saugesnis. Su viskuo bando susitvarkyti pats.
Liudytoja D. J. nurodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis, dviejų jos vaikų tėvas. Su nukentėjusiuoju yra buvę konfliktų dėl bendro koridoriaus tvarkymo. Kartą vaikai buvo palikę koridoriuje šunį, kuris pridergė. Kaimynai iškvietė policiją. Buvo sutvarkyta ir daugiau jokių veiksmų nebuvo. Nukentėjusiojo ir jo sūnaus pretenzijos, kad ji mažai tvarkosi bendrame koridoriuje. Tvarkymosi grafiko nėra. Pati jokių pretenzijų kaimynams reiškusi nėra. Viskas prasidėjo savaitę prieš tą įvykį. Koridoriuje pradėjo atsiduoti žmogaus šlapimu. Dieną prieš įvykį sutiko nukentėjusiojo sūnų, jo vardo ir pavardės nežino, bet galimai R. R.. Pagal sklidusį iš jo kvapą, jis buvo neblaivus. Pasakė jam, kad koridoriuje yra jaučiamas žmogaus šlapimo kvapas. Pastarasis supyko, įbėgo į savo namus, padėjo gėles, o po to pradėjo ją vytis, sakė- „tuoj tau parodysiu“. Tuo metu ji buvo su vaiku. Bebėgant, apačioje, pirmame namo aukšte, sutiko nukentėjusįjį, kuriam pasakė, kad bijo jo sūnaus, nes jis ją vejasi. Tuomet nukentėjusysis nuramino savo sūnų. Kiek žino, bėgdamas nukentėjusiojo sūnus išsisuko koją. Tuo viskas ir baigėsi. Dar anksčiau jos vyresnioji dukra yra jai sakiusi, kad nukentėjusiojo sūnus vis kabinėjasi, reiškia pretenzijas. Daugiausia konfliktinių situacijų būdavo su nukentėjusiojo sūnumi. Pati jų nematė, tačiau vieną kartą nukentėjusiojo sūnus ir ją pačią buvo išplūdęs necenzūriniais žodžiais. 2021-05-28 namuose nebuvo, tai nieko nematė. Buvęs sutuoktinis buvo atėjęs pas vaikus. Apie įvykį žino tik iš pastarojo pasakojimų. Namo grįžo jau po incidento. Matė koridoriuje išmėtytas šlepetes. Kaip žino, tai incidentas įvyko dėl to, kad vaikas pasiskundė tėvui, jog kaimynas (nukentėjusiojo sūnus) vijosi ją ir vaiką, jog ji buvo labai išsigandusi, jog kaimynas ne kartą kabinėjosi. Bėgti nuo kaimyno teko vieną kartą. Su buvusiu sutuoktiniu dar gyveno kartu, tai jis žino, kad su kaimynais kildavo konfliktai dėl koridoriaus tvarkymo. Taip pat jis girdėjo, kaip nukentėjusiojo sūnus buvo išplūdęs ją rusiškais necenzūriniais žodžiais.
Liudytojas R. R. nurodė, kad nukentėjusysis R. R. yra jo tėvas. Įvykio dieną kartu su tėvu buvo balkone. Matė, kad į laiptinę įėjo kaimynas M.. Po ko išgirdo skambutį į duris. Jam buvo plyšę kojos raiščiai, tai duris nuėjo atidaryti tėvas. Išeidamas, tėvas nevalingai uždarė balkono duris. Paties įvykio nematė, tik per pravertus langus girdėjo triukšmą, bildesį. Po to grįžo tėvas, atidarė balkono duris ir pasakė, kad jį užpuolė kaimynas. Tėvo veidas buvo mėlynas, ištinęs. Iškvietė GMP ir policiją. Tą dieną su tėvu gėrė alų. Tarp jų ir kaimynų buvo ir anksčiau įvairių konfliktų, t. y. ir dėl šuns, ir dėl šiukšlinimo bendrame koridoriuje. Su kaimyne geranoriškai yra sutarę dėl bendro koridoriaus tvarkymo. Kaimynę išplūdo necenzūriniais žodžiais, kai kilo konfliktas dėl pastarųjų šuns. Buvo piktas, todėl taip pasielgė. Taip pat yra kvietęs policiją dėl kaimynų šuns, nes šuo buvo paliktas bendrame koridoriuje, pridergė, nebuvo galima išeiti. Kaimynės vijęsis nebuvo, šios aplinkybės išgalvotos. Po įvykio buvo dar vienas incidentas. Kieme buvo sutikę kaltinamąjį, kuris jų paklausė „ką kaimynai, ramūs?“. Tai suprato, kaip pasididžiavimą savo poelgiu. Po įvykio tėvas vieną mėnesį turėjo nedarbingumą. Po to gydymas tęsiamas nebuvo. Tėvas negalėjo normaliai valgyti, jautėsi blogai. Psichologinių problemų pas tėvą nebuvo, tik buvo nervingas. Taip pat tėvui baisu eiti namo, nes nežinia kas gali nutikti. Su tėvu gyvena kartu.
Liudytojas M. K. (M. K.) nurodė, kad nukentėjusysis yra jo kaimynas. Gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Jo butas yra toje pačioje laiptinėje, kaip ir nukentėjusiojo. Įvykio dieną lipo laiptais, kai tarp antro ir trečio aukšto sutiko bėgantį vyriškį, o jam iš paskos bėgo kaimynas R.. Vyriškis išbėgo iš bendro koridoriaus, kur yra du butai, t. y. Nr. 81 ir Nr. 82, ir kuris rakinamas atskiromis durimis. Vyriškis gyvena bute Nr. 82. Vyriškis nubėgo žemyn, o R. sustojęs paklausė ar jis matė tą vyrą. Tuo viskas ir baigėsi, jis nuėjo pas save į namus. Po pusvalandžio pas jį atėjo R. ir pasakė, kad atvyko GPM ir policija, paprašė jį išeiti į lauką. Jis nusileido, policija užrašė jo duomenis, jis paaiškino ką matė. Policijos pareigūnai skambino į butą Nr. 82, iš kurio išėjo tas pats vyriškis, t. y. kaltinamasis. Jam nusileidus į apačią, kaimyno R. nematė, tuo metu pastarąjį apžiūrinėjo gydytojai. Sužalojimus ant kaimyno R. veido matė tik tuomet, kai pastarasis bėgdamas paskui vyriški ties juo sustojo. Kaimyno buvo sužalota dešinė ar kairė veido pusė, matėsi šiek tiek kraujo. Pačių muštinių nematė. Po įvykio su kaimynu nekalbėjo, jo nematė.
Iš 2021-05-31 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021-05-28 policijos registruojamų įvykių registre gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendro naudojimo laiptinėje, pranešėjas susimušė su kaimynu. Nuvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendro naudojimo laiptinėje, prie 81 buto pranešėjui R. R. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kaimynas M. J. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš kumščio sudavė vieną smūgį į veido sritį. Dėl sužalojimų R. R. išvežtas į ligoninę. 20.11 val. iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad 2021-05-28 apie 18.34 val. GMP pristatė R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad apie 15.00 val. sumušė kaimynas. Diagnozė: kairio skruostikaulio lūžis, gydomas veido ir žandikaulio chirurgijos skyriuje. (t. 1, b. l. 1)
Iš 2021-05-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-05-28, apie 17.38 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ką tik laiptinėje susimušė su kaimynu, trenkė rankomis į veidą ir šoną. Kaimynas pasišalino. Pranešėjas laukia 81 bute. Info GMP, skauda veidą, ir šoną, vyras 59 m. Atvykus nurodytu adresu ir nuėjus į 81 butą, buto duris atidarė R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0018, metrologinės patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas lengvas 1,25 promilių girtumo laipsnis. Asmuo paaiškino, kad šiandien apie 17.35 val. bendro naudojimo koridoriuje prie savo buto durų, kaip vėliau nustatyta M. J., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), atėjęs pas savo buvusią žmoną, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), aplankyti vaikų, trenkė kumščiu į veido sritį vieną kartą, taip sukeldamas fizinį skausmą. R. R. teigė, kad konflikto metu koridoriuje buvo tik dviese su M. J., bet nurodė, kad konfliktą girdėjo kaimynas M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą atvyko GMP pagalba, kurie apžiūrėjo asmenį, suteikė pirmąją pagalbą ir išsivežė į gydymo įstaiga. Ant R. R. kairiojo skruosto matėsi paraudimo žymės. Daugiau sužalojimų nesimatė. Nustatyta, kad konflikto garsus girdėjo asmuo M. K. gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat įvykio vietoje buvo M. J., kuriam minėtu alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Asmuo paaiškino kad 81 bute gyvenantis asmuo kabinėjasi prie jo buvusios žmonos ir jo vaikų, kurie gyvena 82 bute. Pabeldus į 81 butą, buto duris atidarė R. R. su kuriuo sukonfliktavo ir trenkė asmeniui į veidą. M. J. pripažino, kad trenkė R. R. į veidą. 81 bute buvo R. R. sūnus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasiliko minėtame bute, teigė konflikto nematęs. Įvykis filmuotas vaizdo ir garso registratoriais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 9-10)
Iš 2021-05-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), 3-čiosios laiptinės, 3-čiojo aukšto bendro naudojimo koridoriaus, apžiūra. Minėtame koridoriuje nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų nėra, įvykio vietoje niekas nepaimta. Apžiūros metu R. R. parodė kūno sužalojimus - veido srityje ant kairiojo skruosto matėsi kraujosruva. (t. 1, b. l. 12-13)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. R. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinė kraujosruva kairėje veido pusėje, kairio skruostikaulio lanko lūžis su poslinkiu, viršutinio žandikaulio kairio ančio sienelių lūžiai. Veido sumušimo pasekoje, padaryti kairio skruostikaulio lanko ir viršutinio žandikaulio ančio sienelių lūžiai, todėl R. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 64-65)
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis M. J. 2021-05-28, ne vėliau kaip 17.38 val., (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo koridoriuje, prie 81 buto durų, Klaipėdos m., žodinio konflikto metu, kumščiu smogė R. R. į veidą, padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairėje veido pusėje, kairio skruostikaulio lanko lūžį su poslinkiu, viršutinio žandikaulio kairio ančio sienelių lūžius, t. y. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis M. J. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais sukelia nukentėjusiajam fizinį skausmą, žaloja jo sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Nors kaltinamasis M. J. teigia, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam gindamasis, tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamojo M. J. neteisėtus veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip padarytus esant būtinosios ginties sąlygoms. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl to, kad nukentėjusysis nepakvietė savo sūnaus pasikalbėti su kaltinamuoju, būtent kaltinamasis atėjo pas nukentėjusiojo sūnų išsiaiškinti dėl jo šeimai reiškiamų pretenzijų, o tėvui nepakvietus sūnaus, kaltinamasis, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, nesuvaldęs emocijų, kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad norėdamas pamatyti nukentėjusiojo sūnų ir pakviesti jį pasikalbėti, kaimynas (nukentėjusysis) užstojo duris, jas uždarė ir stvėrė jam už gerklės, dėl ko jis, kažkaip automatiškai gindamasis, smogė kaimynui kumščiu, tačiau šiuos jo teiginius dėl tariamos būtinosios ginties situacijos patvirtinančių duomenų byloje nėra. Stvėrimas už gerklės, jei ir buvo, neatitinka pavojingo kėsinimosi turinio. Nukentėjusysis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl šiuo atveju būtinosios ginties situacijos dėl grėsmės besiginančio asmens sveikatai ar gyvybei nebuvo. Taigi, visa tai patvirtina, kad toks M. J. priešingas teisei elgesys buvo tyčinis veiksmas, atliktas ne veikiant būtinosios ginties sąlygomis.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis M. J. padarė vieną tyčinį smurtinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas nukreiptas į kito asmens sveikatą, juo padaryta žala nukentėjusiajam, ji neatlyginta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau ne už smurtinio pobūdžio nusižengimus, yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), įpareigojant jį per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai, 6 dalis). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos.
Nukentėjusysis R. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo M. J. jo naudai priteisti 839,10 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei priteisti jo turėtas 500 Eur proceso išlaidas (t. 1, b. l. 138–142, 143-147).
Nukentėjusysis R. R. ir jo atstovas advokatas teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jo pateiktas atstovavimo išlaidas sudaro - atstovavimas baudžiamajame procese ir procesinių dokumentų parengimas. Turtinės žalos išlaidas sudaro - negautos pajamos jo nedarbingumo laikotarpiu. Neturtinę žalą sudaro – patirtas fizinis skausmas, dvasiniais išgyvenimai, psichologiniai išgyvenimai, miego sutrikimai. Dėl kaltinamojo jo atžvilgiu panaudoto smurto jis jaučiasi nesaugiai, jį persekioja baimės jausmas. Nuolat jaučia psichologinį diskomfortą. Be to, jis pasidarė nervingas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, yra laikomos asmens turtine žala. Privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiamo asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais yra kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ir kvalifikacijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį.
Nukentėjusysis R. R. nurodė, kad dėl nedarbingumo nuo 2021-05-29 iki 2021-07-01 jo negautos pajamos sudaro 839,10 Eur, kurias patvirtina kartu su ieškiniu pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 1, b. l. 146-147). Kadangi šias pajamas nukentėjusiajam sutrukdė gauti neteisėti jį sužalojusio kaltinamojo veiksmai, šią ieškinio reikalavimo dalį teismas laiko pagrįsta ir minėtą dydžio turtinę žalą priteisia iš kaltinamojo M. J..
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. R. taip pat prašo priteisti 7000 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo M. J. veiksmų, nukreiptų į nukentėjusiojo sveikatą, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis R. R. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kilusį dėl kairio skruostikaulio lanko lūžio su poslinkiu, viršutinio žandikaulio kairio ančio sienelių lūžių. Bylos duomenimis, R. R. nuo 2021-05-28 iki 2021-06-02 gydėsi stacionariai (duomenys neskelbtini), jam buvo daryta operacija (t. 1, b. l. 71), iki 2021-07-01 gydėsi ambulatoriškai, turėjo nedarbingumą (t. 1, b. l. 144-145), dėl veido sužalojimo jis patyrė nepatogumus, jam buvo sunku kramtyti, kurį laiką negalėjo valgyti kieto maisto, jautė skausmus žandikaulio srityje, vartojo vaistus nuo skausmo, negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo. Tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę nukentėjusysis teismui nepateikė, patvirtino, kad po operacijos ir grįžimo į darbą, daugiau į medikus nebesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiojo R. R. ieškinyje yra pateiktas prašymas priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato, dalyvavusio baudžiamajame procese, rengiant procesinius dokumentus, pagalba. Iš 2021-06-07 pinigų priėmimo kvito matyti, jog R. R. advokatui D. P. sumokėjo 500 Eur už šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 144). Minėtas advokatas atstovavo nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme, dalyvavo teisiamajame posėdyje, parengė civilinį ieškinį.
Įvertinęs bylos pobūdį, nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, suteiktų paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir nukentėjusiajam priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1911,59 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas (t. 1, b. l. 69-71). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl žala priteistina iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. J. nukentėjusiojo R. R. naudai priteisti - 839,10 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt devynis eurus 10 euro centų) turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš M. J. civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1911,59 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų vienuolikos eurų 59 euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.