- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- eI-1085-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00536-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
- Atsakovas
- S. O.
- Advokatai
- Giedrius Gvildys
2017 m. liepos 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei S. O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir Rinkliavų centras) prašymu nurodo kad atsakovė S. O. gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis – gyvenamoji (butų) kaime, plotas 34,55 kv. m.). Prašo priteisti iš atsakovės 66,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2016-12-31.
Prašyme nurodo, jog pareiškėjui pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis.
Pareiškėjas prašyme nurodė bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovei teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovė neatvyko, atsiliepimas negautas.
Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso būdu (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Pagėgių savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos: 2012-01-26 Nr. T-12, 2012-04-26 Nr. T-103, 2014-10-23 Nr. T-183) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.pagegiai.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.uabtratc.lt). Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan. Nuostatų 21 punktas išsamiai reglamentuoja vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo tvarką.
Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Pagėgių savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. O., gim. (duomenys neskelbtini).
Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtas išlaidas.
Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (2015 m. kovo 20 d. redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis brutto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas.
Pareiškėjo rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti 5,80 Eur sumą sudaro prašymo teismui parengimo išlaidos. Patirtas išlaidas patvirtina 2017 m. vasario 7 d. skolų išieškojimo iš vietinės rinkliavos mokėtojų paslaugų pirkimo sutartis Nr. 4.34-17/05 sudaryta tarp UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro ir VšĮ „Credibell“, 2017 m. gegužės 4 d. atstovavimo sutartis sudaryta tarp pareiškėjo atstovo UAB „Credibell“ ir advokato padėjėjo Giedriaus Gvildžio, 2017 m. gegužės 26 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 811432 ir teisinių paslaugų sutarties Nr. 20170504/01 priedas Nr. 1.
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2017 m. I ketvirtį buvo 817,60 Eur, todėl maksimali galima priteisti suma už 2017 m. gegužės 22 d. prašymo parengimą sudaro 2044 Eur (2,5 x 817,60), t. y. prašomos priteisti išlaidos yra ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus dydis.
Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, pareiškėjo prašymo turinį, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, pripažįsta, jog šios išlaidos yra pagrįstos, todėl pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės priteistinas 5,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės S. O. 66,00 Eur (šešiasdešimt šešis eurus) vietinę rinkliavą už butą adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2016-12-31.
Iš atsakovės S. O. pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui priteisti 5,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.