Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Gitanai Kaupei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 290 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį galutine 6 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, 286 straipsnį galutine 8 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

4) Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį 6 MGL bauda;

5) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme (bausmę atlikęs 2016 m. liepos 11 d.);

6) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

7) Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį, galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, iš dalies sudedant ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

8) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, galutine 10 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir pakeičiant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio taisykles, paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti registraciją darbo biržoje ir/ar pradėti dirbti, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusisiję su arbu, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį pataisos programose;

9) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2017 m. vasario 6 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose (2018 m. lapkričio 5 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų; 2018 m. gruodžio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų sąrašų);

10) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. S. 2019 m. balandžio 28 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino. Sutinka, jog galėjo būti prieš pusantro mėnesio, datos nepamena, sekmadienis, pjaudamas žolę išgėrė alaus. Kaimynė paprašė nuvežti į parduotuvę. Apie 18 val. iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), automobiliu Opel Vectra, 2000 metų laidos. Važiavo su kaimyne asfaltuotu kaimo keliuku į parduotuvę, esančią už pusės kilometro. Prie parduotuvės su signalais privažiavo policija. Buvo du pareigūnai, nustatė neblaivumą du kartus kas pusvalandį, pirmą kartą 2,6, antrą kartą 2,31 promilių. Sutiko su neblaivumu. Jo automobilis buvo užrašytas žmonos N. S. sūnaus A. K. vardu, be techninės apžiūros, nedraustas. Automobilį įsigijo prieš 4 mėnesius iki nusikaltimo iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), už savo pinigus, mokėjo 300 eurų, būtų A. jį suremontavęs. Parodė, jog pirkimo – pardavimo dieną automobilis buvo draustas, su technine apžiūra. Pirkimo dokumentai likę pas A., su kuriuo šiuo metu yra susipykę, kartu negyvena, nebendrauja. Įsigijus transporto priemonė perregistruota nebuvo. Šiuo metu automobilis yra Alytuje aikštelėje, jis pats nepageidauja atsiimti automobilį, A. K. taip pat nesidomi automobiliu. Parodė, kad buvo išgėręs 4 litrinius butelius 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Vairuotojo pažymėjimo neturi, teisių dėl psichinių problemų nelaikęs. Lankosi Prienuose pas psichologą, specialistą dėl alkoholio. Alkoholis įtakojo nusikalsti. Sugeba kontroliuoti savo elgesį, turi darbą, apsivedė, turi 11 metų vaiką iš pirmos santuokos, moka išlaikymą, blogai vertina savo poelgius. Uždirba nuo 70 iki 100 eurų per dieną, žinomos bausmės sankcijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę:

Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 28 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, susidedantis iš vyriausiojo patrulio Ž. Š. ir vyriausiojo patrulio D. B., sustabdė automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį J. Z., kurį vairavo V. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis teisės vairuoti. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. S. pirmas testas atliktas 18.28 val., nustatytas 2,04 promilių girtumas, antras testas atliktas 18.58 val., nustatytas 2,31 promilių girtumas (b. l. 1).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, esanti Prienų r. sav., Išlaužo k., Kauno pl. prie namo Nr. 1. Automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekiu Prienų miesto kryptimi, kėbulo išorinės detalės aplankstytos ir apibraižytos. Automobilio užpakalinių sėdynių atlošai nuversti į salono pusę. Automobilis užplombuotas, išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-14).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2019 m. balandžio 28 d. Neblaivumo nustatymo akte V. S. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 18.28 val. užfiksuota 2,04 promilių girtumas, 18.28 val. – 2,31 promilių girtumas (b. l. 15).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėja L. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazėje informaciją apie kelių transporto priemones nustatyta, kad automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 1 d. automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. balandžio 15 d. 20.00 val. žyma transporto priemonės išregistravimas (arba automatinis išregistravimas), transporto priemonė Opel Vectra automatiškai išregistruota iš VĮ „Regitra“ (b. l. 25-26).

Liudytojas Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2019 m. balandžio 28 d. dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. B. tarnybiniu automobiliu, ekipažas „(duomenys neskelbtini)“, apie 18.11 val. iš Alytaus operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobiliu Opel Vectra gatvėje važinėja gyventojas V. S., kuris gali būti neblaivus. Reaguodami į gautą pranešimą (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės pastebėjo atvažiuojantį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį sustabdžius, nuėjo prie automobilio vairuotojo V. S., kuris pateikė transporto priemonės Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą. Registracijos liudijime pažymėta, kad transporto priemonė priklauso J. Z.. V. S. neturėjo vairuotojo pažymėjimo, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Vairuotojas sutiko pasitikrinti girtumą ir alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 18.28 val. V. S. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas, antrą kartą patikrinus neblaivumą 18.58 val. V. S. buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas. Į įvykio vietą buvo iškviestas tyrėjas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 43-45).

Apklaustas įtariamuoju V. S. paaiškino, 2019 m. balandžio 28 d. jis dienos metu, savo gyvenamojoje sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini), pjovė žolę, gėrė 7,5 procentų stiprumo alų, per dieną išgėrė 1 litro talpos 4 butelius alaus. Apie 18 val., jis iš namų automobiliu Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vienas nuvažiavo pas savo kaimynę N., ji paprašė ją pavežtų iki Išlaužo kaimo parduotuvės, jis nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, sutiko pavežti kaimynę. Jam vairuojant automobilį Opel Vectra, (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) namo, jį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės dokumentus. Jis policijos pareigūnui pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, pateikė tik transporto priemonės Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą. Automobiliui nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pareigūnas jo paprašė pasitikrinti girtumą. Jam alkoholio kiekio matuokliu, nuo sustabdymo praėjus maždaug 15 minučių, buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas, vėliau – 2,31 promilių girtumas. Policijos pareigūnams jis prisipažino, kad jis dienos metu vartojo alų ir, būdamas neblaivus, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris registruotas J. Z. vardu. Automobilį pirko ne iš J. Z., kuris registracijos liudijime nurodytas kaip automobilio savininkas. Šį automobilį 2019 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis pirko iš firmos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Jis šį automobilį pirko pats, pardavėjui sumokėjo 230 eurų. Su automobilio pardavėju transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį sudarė jo sugyventinės septyniolikos metų sūnus A. K., kadangi jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi, o A. žadėjo išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą. Į VĮ „Regitra“ nesikreipė ir neužregistravo automobilio nei savo, nei A. K. vardu, automobiliui neatliko privalomosios techninės apžiūros, automobilio neapdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Dėl savo tokio poelgio, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, labai gailisi (b. l. 148-150).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, aiškiai nurodė nusikalstamos veikos padarymo, automobilio įsigijimo asmeninėn nuosavybėn ir kitas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, sutinka, kad transporto priemonė būtų konfiskuota. Kaltinamojo parodymus vienareikšmiškai patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, o būtent: ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai dėl įvykio vietos ir daiktų apžiūros, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo Ž. Š. apklausos protokolas, alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad V. S. buvo nustatytas 2,04, patikrinus pakartotinai 2,31 promilių girtumas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad V. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2019 m. balandžio 28 d. apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka pirmą kartą užfiksuotas 2,04 promilių girtumas, o, patikrinus antrą kartą, 2,31 promilių girtumas. Tokiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes V. S. nustatytas neblaivumas viršija 1,51 promilės.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. V. S. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą; atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas. Civilinio ieškinio byloje nėra. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, laipsnį, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka, neatlikęs paskirtosios bausmės. Specialisto išvada patvirtina, kad dėl diagnozuotų ligų V. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis pagal verslo liudijimą, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, iš pirmos santuokos turi nepilnametį vaiką, kuriam reikalinga teikti išlaikymą, neseniai sukūrė kitą šeimą, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis parinktinas sankcijos ribose ir, kurios sumokėjimui nustatytinas keturių mėnesių terminas.

Kaltinamasis V. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, baustumus, kaltinamajam nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, mano, kad šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti V. S. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą, interesų pusiausvyrą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl yra pagrindas V. S., kuris nusikalstamą veiką padarė tyčia, neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise prokurorės siūlomam terminui, kurios dydis lygus sankcijoje numatytam vidurkiui. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ informacinės sistemos duomenų (b. l. 24), matyti, jog 2019 m. balandžio 5 d. pranešta apie automobilio Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą. V. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad automobilis faktiškai nuosavybės teise priklauso jam, todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas aikštelėje MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 16, 17, 18), bei su juo susiję daiktai – automobilio registracijos liudijimas, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvitas (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23) (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo V. S. atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. S. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 28 d. 18.15 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 10.30 val. (b. l. 151-152, 153), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai). Sutinkamai su BK 65 straipsniu, bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Kaltinamajam V. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.154-155).

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas byloje pateikė pažymą apie patirtas proceso išlaidas Alytaus apskrities VPK ikiteisminiame tyrime – 60,50 Eur automobilio nuvežimo bei automobilio saugojimo išlaidas, skaičiuojant po 1,21 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 27-40).

Prokurorė prašė iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, t. y. 60,50 Eur dėl transporto priemonės nuvežimo ir 1,21 Eur už parą nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28) matyti, jog transporto priemonės Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimo išlaidos yra 60,50 Eur, o transporto priemonės saugojimo išlaidos skaičiuojamos po 1,21 Eur nuo pirmos saugojimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) arba teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105 straipsniu prašo pripažinti minėtas išlaidas – proceso išlaidomis. Iš į bylą pateiktos 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto matyti (b. l. 28-34), jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju prašomos pripažinti ir priteisti išlaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, t. y. nepateikti patirtų išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai – mokėjimo nurodymai, sąskaitos faktūros ir pan., todėl prašymas dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo iš kaltinamojo netenkintinas. Pažymėtina, kad toks sprendimas neužkerta kelio teisę į nuostolių atlyginimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3 000, 00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Vaidui paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 – 66 straipsniais į bausmės laiką V. S. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 28 d. 18.15 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 10.30 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100,00 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. S. priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje MB „Užubalis“, bei su juo susijusius daiktus – automobilio registracijos liudijimą.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. S., kad paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.