- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-96-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos, Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- Sodininkų
- Trečiasis asmuo
- D. K., L. T. K., R. B., Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė, Donatui, D.
Teisėja M. Ambrazaitienė Proc. sprendimo kategorijos: 30.10;
2011 m. vasario 7 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
Z. M.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo kuriuo, patenkintas ieškovo Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovei R. M. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys D. K., L. T. K., R. B., Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrija), su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovę R. M. nugriauti tarp sodo sklypų Nr.54 ir 65 pastatytą tvorą per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovei – bendrijos narei, nuosavybės teise priklauso sodo sklypas Nr.54, tretiesiems asmenims Donatui ir L. T. K. priklauso sodo sklypas Nr. 55, o R. B. – sodo sklypas Nr. 65. Atsakovės ir trečiojo asmens R. B. sklypus skiria žemės ruožas pravažiavimui į trečiųjų asmenų D. ir L. T. K. žemės sklypą Nr.55. Atsakovė 2000 m. lapkričio mėn. pastatė tvorą ne savo sklype, kaip tai nurodyta projekte, o žemės plote skirtame pravažiavimui į žemės sklypą Nr. 55, tokiu būdu pravažiavimas nuo trijų metrų pločio, sumažėjo iki 2,10 metrų prie žemės sklypo Nr. 55 ir iki 2,70 metrų kitame pravažiavimo gale. Pravažiavimas yra bendrosios paskirties objektas, naudojamas bendrijos narių poreikiams tenkinti, o bendrija esanti šio žemės ploto valdytoja. Minėtą žemės sklypą atsakovei dovanojo tėvas, kuris raštiškai patvirtino privatizuojamo sklypo ribas, kurio plane akivaizdžiai pažymėtas trijų metrų pločio pravažiavimas į žemės sklypą Nr.55. Tą aplinkybę, kad atsakovė tvorą pasistatė ne savo žemės sklype, o jai nepriklausančioje žemėje, patvirtino 2001 m. lapkričio 23 d. surašytas savavališkos statybos aktas ir tų pačių metų lapkričio 15 d. bendrijoje sudarytas komisijos aktas. Sumažindama pravažiavimą, atsakovė nepagrįstai pasididino savo žemės sklypą, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakovę nugriauti tarp sodo sklypų Nr.54 ir 65 pastatytą tvorą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad bendrija visa apimtimi negali ginti sodininkų bendrijos narių pažeistų teisių. Spręndžiant bendrijos narių reikalus, bendrija turi derinti visų narių interesus ir negali spręsti problemų vieno bendrijos nario sąskaita ar veikti prieš vieną bendrijos narį, todėl ginčas išeina už bendrijos kompetencijos ribų ir bendrija šioje byloje netinkamas ieškovas. Be to, klausimus, susijusius su bendro naudojimo objektų valdymu ir tvarkymu, yra bendrijos susirinkimo kompetencija. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo kelias būtų pripažintas bendro naudojimo keliu. Ginčo kelias nebuvo įformintas kaip bendro naudojimo kelias, ginčo pravažiavimas tarp žemės sklypų Nr. 54 ir 65 neregistruotas, todėl ieškovės teiginys, kad pravažiavimas nuo 3-jų metrų sumažėjo iki 2,10 m, o kitame gale - iki 2,70 m nepagrįstas, nes gretimo sklypo savininkui tvorą patraukus, situacija yra pasikeitusi.
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu praš ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad atsakovė savo žemės sklypo plotą padidino bendro pravažiavimo sąskaita ir tai yra konstatuota Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Miesto plėtros departamento, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus civilinėje byloje Nr.2-121-127/2007.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Atsakovė R. M. įpareigota savo lėšomis perkelti tvorą iš pravažiavimo ant savo sklypo ribų Sodininkų bendrijoje per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš atsakovės R. M. ieškovo naudai priteista 68 Lt žyminio mokesčio ir 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas pažymėjo, kad Sodininkų bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str.1d.). Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) jos įstatų 11.1 p. nurodytas veiklos tikslas yra įgyvendinti Bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Teismas įvertinęs bendrijos teisinį statusą konstatavo, jog bendrija yra tinkamas ieškovas byloje, nes ginčas 2008 m. liepos 28 d. jau buvo svarstytas bendrijos valdyboje, o 2009 m. gegužės 2 d. – bendrijos narių visuotiniame susirinkime, kuris ginčą paliko spręsti teismui tuo pritardamas bendrijos valdybos pareikštam ieškiniui. Teismo vertinimu, pravažiavimas buvo susiaurintas dėl abiejų pusių sodo sklypų savininkų pastatytų tvorų, o 65 sklypo savininkei R. B. savo tvorą patraukus, pravažiavimas praplatėjo, tačiau ne tiek, kad būtų galima įvažiuoti į D. ir L. T. K. valdomą sklypą Nr.55. Teismo nurodytas aplinkybes patvirtino bendrijos narių visuotinio susirinkimo paskirta komisija ir atžymos susirinkimo protokole. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog bylos duomenys bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išvados, kad sodo sklypai Nr.65 ir 54 yra padidinti pravažiavimo sąskaita įrodė, kad R. B. atstačius savo tvorą, šiuo metu pravažiavimas susiaurėjęs dėl atsakovės tvoros, kuri savo sklypą pasididino pravažiavimo sąskaita, todėl teismas sprendė, jog pravažiavimo neįregistravimas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, netrukdo ginti asmenų kurie naudojasi šiuo pravažiavimu ir jį valdo teises. Kadangi byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad sodo sklypo Nr. 55 savininkai turi kitą normalią galimybę patekti į savo sklypą, teismas ieškovo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino, ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė R. M. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino aplinkybės, jog sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) yra netinkamas ieškovas byloje ir netinkamai aiškino bei taikė LR Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, bei nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Remiantis sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, todėl bendrija ieškovu gali būti tik bylose dėl bendrijos narių bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo arba dėl bendrųjų bendrijos narių teisių pažeidimo. Tuo tarpu byloje kilo ginčas dėl trečiųjų asmenų D. ir L. T. K. teisių pažeidimo, nes jie negali įvažiuoti į jų valdomą sklypą Nr. 55., tačiau byloje ieškovai ne Donatas ir L. T. K., bet Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kuri veikia priešingai įstatymo ir savo įstatų numatytiems tikslams ir gina vieno bendrijos nario teises atstovaudama jo interesus teisme su kitu bendrijos nariu atsakove. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pravažiavimas dėl kurio vyksta ginčas nėra bendro naudojimo objektas, todėl į teismą turėjo kreiptis tik sklypo savininkai, o ne bendrija. Be to, pravažiavimo plotis yra pakankamas, kad juo būtų galima naudotis be suvaržymų ir važiuoti iki jo pabaigos, ką patvirtina į bylą pateiktas 2008 m. rugpjūčio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog pravažiavimo plotis jo pradžioje 332 cm., o pabaigoje 338 cm., todėl bendrijos narių teisės nėra pažeidžiamos ir ieškovas pažeistų teisių ginti neturėjo teisinio pagrindo. Be to pagrįsdamas ieškinio reikalavimus ieškovas patikslintame ieškinyje nepagrįstai nurodė pravažiavimo duomenis, kad pravažiavimas pradžioje 210 cm., o pabaigoje 270 cm. Kitur nurodė, jog pravažiavimo plotis 291 cm, o pabaigoje 283 cm.Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad pravažiavimo plotis padidėjo po to kai atsakovė ir tretysis asmuo R. B. pasirašė taikos sutartį ir R. B. atsakovės lėšomis patraukė tvorą į savo sklypo pusę. Priimdamas skundžiamą sprendimą nevertino kokiu teisiniu pagrindu ir kas konkrečiai turi teisę naudotis ginčo pravažiavimu ir ar tas pravažiavimas yra bendro naudojimo objektas. Tuo tarpu iš Valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo kadastro duomenų centro 2007 m. sausio 25 d. rašto Nr. KT(5.1.31) matyti, jog ginčo sklypų pravažiavimas neįregistruotas kaip bendro naudojimo kelias ir neįtrauktas į sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų sąrašą, kaip tai numato LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnis, todėl nustatyti ar ginčo pravažiavimas yra bendrojo naudojimo objektas neįmanoma. Pravažiavimo plotui tarp sklypų ribų esant pakankamam, pagrindo ginti tariamai pažeidžiamas teises nebuvo pagrindo. Kadangi teismas neįvertino nurodytų aplinkybių, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas Sodininkų bendrija ,,Lakštingala“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas byloje yra tinkamas ir pagrįstai konstatavo, jog pravažiavimas yra laikytinas bendrojo naudojimo objektu, o tuo pačiu ir sodininkų bendrijos turtu. Civilinėje byloje Nr. 2-1212-127/2007 buvo konstatuotos prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčios aplinkybės (CPK 182 str. 2 p.), kad atsakovė savavališkai savo sklypo ribą taškuose 1-5 pailgino 83 cm., o taškuose 2-4 – 31 cm. į pravažiavimo pusę, todėl tretieji asmenys Donatas ir L. T. K. nebegali įvažiuoti į jiems priklausantį sklypą, todėl teismas priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi nurodytomis aplinkybėmis ir pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą siekti, kad nebūtų vilkinamas procesas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas, būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti laiku ir apeliantės nurodytu adresu. Apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą teismas neinformuotas, todėl laikytina, kad visi procesiniai dokumentai apeliantei įteikti ir apie teismo posėdžio datą ir laiką jai yra žinoma (CPK 121 str. 1, 2 d.). Be to, prašymų teikti įrodymus apeliacinės instancijos teismui nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą nagrinėja sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu nedalyvaujant apeliantei (CPK 319 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bei įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinius bei teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str.), konstatuoja, jog Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo mėnesio 31 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 263 str., 265 str.). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmos instancijos teismo argumentais ir išvadomis jų nebekartoja.
Prie nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovo sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrija) ieškinį R. M. (toliau - atsakovė) ya prijungta civilinė byla Nr. 2-1212-127/2007, kurioje priimtas Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartys turi prejudicinę reikšmę, nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).
Aptartoje civilinėje byloje R. M. reikalavo padidinti jos turimo žemės sklypo Nr. 54 plotą bendrijos naudojamo žemės ploto sąskaita. Jos ieškinys buvo atmestas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas Bendrija pareiškė ieškinį atsakovei Civilinio kodekso 4.98 straipsnio pagrindu, reikalaudamas perkelti tvorą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
Dėl ieškovo, kaip proceso šalies tinkamumo.
Ginčo žemė, kurią ieškovas ieškinio pareiškime įvardija kaip bendro naudojimo žemę, skirta patekimui į su šia žeme besiribojančius žemės sklypus ir nėra konkretaus bendrijos nario nuosavybė, ši žemė yra pripažinta kaip bendrijos valdomas turtas, skirtas bendrijos narių poreikiams tenkinti (CPK 182 str.).
Į bylą pateikta 2001 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija (b.l. 1,b.l. 9) šią aplinkybę patvirtina.
Ieškovo teises ir pareigas nustatė Bendrijos įstatai, įregistruoti 2000 m. birželio 19 d., galioję ieškinio pareiškimo dienai, taip pat Įstatai, patvirtinti 2005 m. liepos 21 d., kurie galiojo ir teismo sprendimo priėmimo dienai. Minėtų Įstatų 10 punktas nustato, kad Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais ir kitais teisės aktais, bendrijos įstatais ir Bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.
Tiek galiojusių, tiek ir galiojančių bendrijos įstatų analizė rodo, kad ieškovas kaip juridinis asmuo yra įgijęs ir turi visas teises ir pareigas, kurias juridiniams asmenims suteikia įstatymai bei konkretūs poįstatyminiai teisės aktai reglamentuojantys viešojo juridinio asmens veiklą.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas veikia išimtinai prieš atsakovę.
Apeliantės teiginį, paneigia sodininkų bendrijos narių pareiškimai bei 2001 m. lapkričio 17 d. bendrijos valdybos posėdžio protokolas (b.l. 1., b.l. 16,20,22).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, jog ieškovo reikalavimas prarado prasmę po to, kai apeliantė ir R. B. pasirašė taikos sutartį ir R. B. apeliantės lėšomis patraukė tvorą į savo sklypo pusę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. B. veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neturi įtakos ieškovo bei atsakovės ginčo išsprendimui, todėl nesvarstytini bei nevertinti.
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pareikštas nepagrįstas ieškinys.
Apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl prejudicinių faktų reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo žemės sklypo, kuris ieškovo laikytinas kaip sodo bendrijos narių bendro naudojimo žemė, neįregistravimas Nekilnojamojo turto registre, negali sukelti atsakovei turtinių teisių, nes ieškovė nepateikė įrodymų (CPK 178 str., CK 4.47 str.), kad tokias teises įgijo. Ieškovas savo teises valdyti bendrijos bendro naudojimo žemę įrodė (CPK 178 str.).
Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš atsakovės R. M. valstybės naudai priteistinos 20,00 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti Iš R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.