Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-04-30 · Civilinė byla Nr. 2A-158-125/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-30
Bylos Nr.
2A-158-125/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Eugenija Morkūnienė
Atsakovas
L. D., V. P.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“, biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto vaiko krizių centrui
Advokatai
Galina Korobliova
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-158-125/2010Teisėjas Raimondas Dilys Procesinio sprendimo kategorija(S)77.6KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Irinai Valatkienei, atsakovei L. D., atsakovės atstovei advokatei Galinai Korobliovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1445-676/2009 pagal Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginant nepilnamečio R. D. interesus, ieškinį atsakovams L. D., V. P., tretiesiems asmenims Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“, biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto vaiko krizių centrui, institucijai išvadą teikiančiai – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nuginčyti J. D. tėvystę R. D.; nustatyti atsakovo V. P. tėvystę R. D.; neterminuotai apriboti tėvo atsakovo V. P. valdžią sūnui R. D.; neterminuotai apriboti motinos L. D. valdžią į sūnų R. D.; nustatyti nuolatinę globą R. D., paskiriant jo globėju Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“; R. D. gyvenamąją vietą nustatyti su globėju; priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą R. D. 2 MGL per mėnesį, pervedant pinigus į jo asmeninę sąskaitą; priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymo įsiskolinimą R. D. už 3 metus nuo 2004-07-24 iki 2007-07-24 po 2 MGL per mėnesį, iš viso 8 600 Lt; priteisti iš atsakovės L. D. išlaikymą R. D. po 2 MGL per mėnesį, pervedant pinigus į jo asmeninę sąskaitą; priteisti iš atsakovės L. D. išlaikymo įsiskolinimą R. D. už 3 metus nuo 2004-07-24 iki 2007-07-24 po 2MGL per mėnesį, iš viso 8 600 Lt; iš atsakovų priteisti teismo išlaidas. Nurodė, kad L. D. turi nepilnametį sūnų R. D., gim. 2001-06-22. Sūnaus biologinis tėvas yra V. P., tačiau gimimo liudijime tėvu įrašytas J. D., kadangi L. D. su sutuoktiniu J. D. nebuvo nutraukusi santuokos. V. P. pripažįsta, kad R. D. yra jo sūnus, tačiau dėl tėvystės nesikreipė, todėl ieškovas prašė nustatyti V. P. tėvystę sūnui R. D.. Kadangi nė vienas iš tėvų nesirūpina sūnumi, ieškovas prašė apriboti jų teises bei priteisti išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-16 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino, kad J. D., gimęs 1955-11-19, miręs 2006-02-03, nėra R. D., gimusio 2001-06-22, biologinis tėvas. Pripažino, kad atsakovas V. P. yra nepilnamečio R. D. biologinis tėvas, o R. D. yra atsakovo V. P. sūnus. Pripažino negaliojančiu R. D. 2001-07-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo akto Nr. 948 įrašą apie tai, kad tėvas yra J. D.. Neterminuotai apribojo atsakovo V. P. tėvo valdžią sūnui R. D.. Neterminuotai apribojo atsakovės L. D. motinos valdžią sūnui R. D.. Nustatė nuolatinę globą R. D. ir jo globėju paskyrė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos vaikų globos namus „Smiltelė“. R. D. gyvenamąją vietą nustatė su globėju. Priteisė iš atsakovo V. P. išlaikymą sūnui R. D. po 2 MGL mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2007-07-25 iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę R. D. sąskaitą. Priteisė iš atsakovo 8 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą R. D. už laikotarpį nuo 2004-07-24 iki 2007-07-24, skaičiuojant po 2 MGL per mėnesį. Priteisti iš atsakovės L. D. išlaikymą sūnui R. D. po 2 MGL mokamomis periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2007-07-25 iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę R. D. sąskaitą. Priteisė iš atsakovės 8 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą R. D. už laikotarpį nuo 2004-07-24 iki 2007-07-24, skaičiuojant po 2 MGL per mėnesį. Iš atsakovų valstybei priteisė po 93,60 Lt žyminio mokesčio bei po 19,80 Lt pašto išlaidų. Teismas iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos 2009-04-22 Ekspertizės akto nustatė, kad atsakovas V. P. yra vaiko R. D. tėvas su 99,9999998 proc. tėvystės tikimybe, todėl padarė išvadą, jog yra pagrindas tenkinti reikalavimus dėl J. D. tėvystės nuginčijimo sūnui R. D. ir nustatyti V. P. tėvystę į sūnui. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovai vengia atlikti savo kaip tėvų pareigą sūnui, materialiai jo neišlaiko, neprižiūri jo, nesudaro jam sąlygų normaliai augti ir vystytis kaip pilnavertei asmenybei, nuolat daro tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jiems nuolat apribojama laisvė, atsakovai neturi ir neturėjo nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų, neturi savo gyvenamojo ploto, todėl tenkino reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovų kaip tėvų valdžią į sūnų R. D. bei priteisė išlaikymą sūnui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimą, prašo jos motinystės teises neapriboti neterminuotai, nes apribojus neterminuotai gali prarasti sūnų, kadangi jis gali būti įvaikintas. Nurodo, kad byloje yra daug netikslumų, nes jis sūnumi visada rūpinosi, prižiūrėjo jį tinkamai, esant gyvenimo sąlygų pablogėjimui visada kreipdavosi į vaikų teisių apsaugos tarnybos viršininkę pagalbos laikinai patalpinti sūnų į globos namus „Smiltelė“ ar Krizių centrą. Atsakovė pažymi, kad jos niekad nėra radę apsvaigusios nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, ji niekada nesigydė nuo narkotikų priklausomybės. Taip pat apeliantė teigia, kad tai, jog ji neturi nuosavo būsto, negali būti vertinama, kad ji negali tinkamai auginti ir auklėti vaiko.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreipiantis į teismą buvo siekiama apginti nepilnamečio R. D. interesus. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigą sūnui, materialiai jo neišlaiko, neprižiūri, nesudaro jam sąlygų normaliai augti ir vystytis kaip pilnavertei asmenybei, todėl atsakovės neterminuotas motinos valdžios apribojimas į sūnų yra pritaikytas pagrįstai. Taip pat ieškovas pažymi, kad atsakovė nors ir teigia nesanti priklausoma nuo narkotinių medžiagų, tačiau yra nuteista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, buvo įrašyta į Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitą, todėl akivaizdu, kad atsakovės gyvenimo būdas daro žalą jos sūnaus raidai.

Trečiasis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Smiltelė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovei neterminuotai apriboti teises į sūnų, kadangi atsakovė šiuo metu neturi galimybių pasirūpinti savo vaiku. Nurodo, kad atsakovė nesutikdama su sprendimu neterminuotai apriboti valdžią į sūnų, užkerta kelią vaiko įvaikinimui ir augti pilnavertėje šeimoje. Atsiliepime teigiama, jog motinos pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove, o viską vykdė vaikų globos namų specialistų komanda.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kadangi atsakovė ginčija tik 2009-07-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kitos sprendimo dalies neginčija, kolegija patikrina tik ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas, tenkindamas ieškinį, neterminuotai apribojo atsakovės L. D. motinos valdžią į sūnų R. D., motyvuodamas tuo, kad atsakovai vengia atlikti savo kaip tėvų pareigą sūnui, materialiai jo neišlaiko, neprižiūri jo, nesudaro jam sąlygų normaliai augti ir vystytis kaip pilnavertei asmenybei, nuolat daro tyčinius nusikaltimus už kuriuos jiems nuolat apribojama laisvė, atsakovai neturi ir neturėjo nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų, neturi savo gyvenamojo ploto ir iš bylos medžiagos nematyti, jog atsakovai ateityje pasitaisys ir galės tinkamai rūpintis savo vaiku.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

Nagrinėjamu atveju iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko teisės ir interesai buvo pažeisti. Tai patvirtina byloje pateiktas ne vienas Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovų, Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ atstovų, Klaipėdos policijos komisariato paaiškinimas bei išvados, kad atsakovai vengia atlikti savo, kaip tėvų pareigą sūnui, materialiai jo neišlaiko, neprižiūri jo. Remdamasis CK 3.180 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (sprendimas Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė buvo ne kartą teista, šiuo metu taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau iš byloje pateiktos Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymos nustatyta, jog atsakovei nustatyta diagnozė – priklausomybės nuo opioidų sindromas (t. 1, b. l. 57). Taip pat pažymėtina, kad atsakovė šiuo metu yra nuteista ir atlieka bausmę už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Iš šių bylos duomenų darytina išvada, kad toks atsakovės, kaip nepilnamečio sūnaus motinos, elgesys daro ypatingą žalą vaiko raidai (CPK 185 str.), todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl neterminuoto atsakovės L. D. motinos valdžios sūnui R. D. apribojimo.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog neterminuotai apribojus jos teises į sūnų, ji gali jį prarasti. CK 3.181 str. 2 d. numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką. To paties straipsnio 3 d. numato, jog jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Todėl kolegija pažymi, kad atsakovė turi pakeisti savo elgesį, padaryti išvadas iš susiklosčiusios situacijos ir pati turi dėti pastangas, kad neprarastų sūnaus.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasEugenija Morkūnienė