- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-676-856/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00584-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- E. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3216-1007/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui E. K. dėl paskolos, sutartinių palūkanų, administravimo mokesčio, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Finansų bitė“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. K. 1 120 Eur negrąžintą skolą, 95,61 Eur nesumokėtas palūkanas, priskaičiuotas už 158 dienas nuo 2017 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. balandžio 25 d., 29,97 Eur administravimo mokestį, 19 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 Eur žyminį mokestį.
2. Atsakovui ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti tinkamai, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. liepos 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo E. K. 1 120 Eur skolą, 95,61 Eur mokėjimo palūkanas, 29,97 Eur administravimo mokestį, 7 procentų metines palūkanas už 1 120 Eur sumą nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki visiško šios sumos grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 245,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Finansų bitė“, netenkino ieškinio dalies dėl likusių 12 procentų sutartinių palūkanų.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė be 1 120 Eur bendros vartojimo kredito sumos ir 125,58 Eur bendros vartojimo kredito kainos (95,61 Eur + 29,97 Eur), remdamasi Sutarties 8.11 punktu, kuriame numatyta, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, taip pat reikalauja priteisti ir 19 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos. Teismo vertinimu, Sutarties sąlygos, neatsižvelgiant į kredito gavėjo galimybes nustatančios kredito gavėjo prievolę net ir po Sutarties nutraukimo toliau mokėti tas pačias palūkanas, kurias buvo numatyta mokėti per Sutartyje konkrečiai apibrėžtą terminą, laikytinos nesąžiningomis
5. Teismas, įvertinęs pagal Vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ieškovės reikalaujamas priteisti 19 procentų metines palūkanas, sprendė, kad šios palūkanos mažintinos iki protingo ir pagrįsto dydžio, kad atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeistų ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyros. Teismas atsižvelgė į Lietuvos banko oficialiai skelbiamus vartojimo kreditų palūkanų dydžius, esančius šiai bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio, nurodydamas, jog aptariamu laikotarpiu vidutinė vartojimo kreditų palūkanų norma svyravo apie 11,56 procentų per metus. Net ūkio subjektams pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį tuo metu buvo taikoma tik 8 procentų metinė palūkanų norma. Teismas vertino, kad vartotojas už piniginių prievolių nevykdymą neturėtų atsidurti nepalankesnėje padėtyje, nei už tai įstatymu numatyta ūkio subjektui. Be to, CK 6.210 straipsnio 2 dalyje verslininkams ar privatiems juridiniams asmenims numatyta tik 6 procentų metinė palūkanų norma, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje – apskritai tik 5 procentų metinė palūkanų norma. Įvertinęs tai, kad atsakovas yra silpnesnioji sandorio šalis ir vartotojas, sudaręs Sutartį prisijungimo būdų, priimdamas kreditoriaus vienašališkai parengtas Sutarties sąlygas ir neturėdamas jokios galimybės dėl jų derėtis, tai, kad Sutartis buvo sudaryta palyginti trumpam dvylikos mėnesių terminui, o joje numatytų palūkanų taikymas ilgesnį terminą būtų neprotingas ir pažeistų šalių interesų pusiausvyrą atsakovo nenaudai, atsižvelgdamas į tai, kad Sutartimi išreikšta šalių valia dėl didesnių už įstatymines palūkanų, teismas sutartinių palūkanų, skaičiuotinų nuo ieškinio pateikimo, dydį sumažino nuo 19 iki 7 procentų per metus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl likusių nepriteistų (12 procentų dydžio) sutartinių palūkanų už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, priteisti iš atsakovo likusias nepriteistas 12 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisti iš atsakovo 28 Eur sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Sudarant sutartį atsakovui buvo pateiktas mokėjimo grafikas, kuriame nurodyta, kokią kasmėnesinės įmokos dalį sudaro grąžinama vartojimo kredito dalis, sandorio sudarymo mokesčio dalis, palūkanos, atsakovas patvirtino ir įsipareigojo mokėti sutartas įmokas pagal grafiką. Pagal sutartį, laikantis jos sąlygų ir mokėjimo grafiko, atsakovas ieškovei nuo 2017-10-17 iki 2018-10-18 turėjo sumokėti 12 įmokų po 106,97 Eur, iš viso 1283,64 Eur sumą, į kurią įeina kredito įmokos, palūkanos, administravimo mokestis.
6.2. Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 3 dalis numato, jog sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta, todėl teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti 19 procentų sutartines palūkanas traktavo kaip reikalavimą atlyginti nuostolius ar priteisti netesybas, ir todėl nepagrįstai jas sumažino. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimąsi traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, todėl teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų.
6.3. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir remiantis minėtu straipsniu atsakovas, ieškovei nutraukus su juo paskolos (vartojimo kredito) sutartį, privalo sumokėti visą negrąžintą paskolą, sutartines palūkanas ir administravimo mokestį, apskaičiuotus iki kreipimosi į teismą dienos, bei mokėti šalių sulygtas 19 procentų palūkanas iki visa paskolos suma bus grąžinta.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
10. Byloje nustatyta, jog 2017 m. spalio 17 d. su atsakovu E. K., kaip vartojimo kredito gavėju, tarpusavio skolinimo platformoje www.finbee.lt elektroniniu būdu buvo sudaryta Paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 9178 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui 12 mėnesių terminui buvo suteikta 1 120 Eur paskola, iš kurios 600 Eur buvo skirti Creditstar Lithuania, UAB atsakovui suteiktam kreditui refinansuoti, o 417,56 Eur, likę atskaičius 102,44 Eur sutarties sudarymo mokestį, pervesti atsakovui vartojimo reikmėms.
11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, ieškinį tenkino iš dalies, 2018 m. liepos 2 d. sprendimu už akių ieškovei UAB „Finansų bitė“ priteisė iš atsakovo E. K. 1 120 Eur skolą, 95,61 Eur mokėjimo palūkanas, 29,97 Eur administravimo mokestį, 7 procentų metines palūkanas už 1 120 Eur sumą nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki visiško šios sumos grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 245,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą priteisti 19 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą paskolą, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisdamas 7 procentų metines palūkanas.
12. Apeliantė nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria teismas nuo 19 procentų iki 7 procentų sumažino palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 27 d. (t. y. nuo ieškinio priėmimo dienos) iki visiško šios sumos grąžinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti 19 procentų sutartines palūkanas traktavo kaip reikalavimą atlyginti nuostolius ar priteisti netesybas, ir todėl nepagrįstai jas sumažino, ieškovės reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimąsi traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, todėl teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
13. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga AC-37-1 Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005).
14. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu, traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
15. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-29-248/2016).
16. Iš aukščiau nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo akivaizdu, kad skolininkui praleidus įvykdyti prievolę sutartyje nustatytu terminu, skaičiuojamos kompensacinės palūkanos, o ne mokėjimo (pelno) palūkanos, kaip nepagrįstai teigia apeliantė. Mokėjimo arba pelno palūkanos mokamos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki prievolės įvykdymo termino, numatyto sutartyje, pabaigos.
17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga AC-37-1 Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo, 5 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas E. K. 2017-10-17 Paskolos (vartojimo kredito) sutartimi susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti palūkanas ir kitus mokesčius, sudarančius bendrą paskolos kainą, laikydamasis Paskolos grąžinimo grafike nustatytų terminų (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.2. p.). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos sumos išmokėjimo paskolos gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visa paskola yra faktiškai sugrąžinama skolintojams (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 p.). Sutartyje numatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. p.). Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą.
19. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – ir VKĮ), pagal kurio 21 straipsnio 1 dalį bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 21 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis specialiuoju įstatymu – Vartojimo kredito įstatymu, įvertinęs Lietuvos banko oficialiai skelbiamus vartojimo kreditų palūkanų dydžius, CK 6.210 straipsnio normą, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, įvertinęs atsakovą kaip vartotoją ir silpnesnę sandorio šalį, sutarties terminą (12 mėnesių), pagrįstai kompensuojamųjų palūkanų normą sumažino iki 7 procentų dydžio. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, tuo labiau, kad nei Paskolos (vartojimo kredito) sutarties bendrosiose sąlygose, nei specialiosiose sąlygose nenurodytas nei pelno (mokėjimo), nei kompensuojamųjų palūkanų dydis, kuriuos apeliantė, kaip Sutarties organizatorė ir administratorė, taikė atsakovui. Prašydama priteisti 19 procentų dydžio kompensuojamąsias procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško prievolių įvykdymo, apeliantė nepagrindė, kodėl būtent tokio dydžio palūkanų ji reikalauja iš atsakovo, ir kad jos patirti nuostoliai yra būtent tokio dydžio.
20. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
21. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 2 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, jog netenkina ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų 7 procentų metinę normą viršijančių sutartinių palūkanų, nors teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl 12 procentų palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo už akių dalis dėl palūkanų (ne)priteisimo tikslintina.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas 28 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas netenkinamas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
patikslinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą už akių dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo, šią dalį išdėstant taip:
Netenkinti ieškinio dalyje dėl likusių nepriteistų 12 procentų metinę normą viršijančių sutartinių palūkanų.
Likusioje dalyje Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.