Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-05-20 · Byla Nr. A2.6.-3445-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
A2.6.-3445-932/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02677-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3445-932/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02677-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gegužės 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., dalyvaujant jo atstovei advokato padėjėjai M. J., išnagrinėjusi R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau faktiškai gyvenančio ne Lietuvos Respublikoje ((duomenys neskelbtini), SO163LN, UK), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2014 m. lapkričio 20 d., apie 10.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovėjusį automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad jis kartu su J. J. sėdėjo kieme, kai pro juos greitai pravažiavo raudonas automobilis „Chrysler“, kuris užkabino kitą automobilį ir nuvažiavo. „Chrysler“ vos nekliudė ir jo paties automobilio. Įvykis įvyko 2014-11-20, tikslesnio laiko neatsimena. Kartu su J. J. sėdėjo jo (A. B.) automobilyje, (duomenys neskelbtini) kieme. Įvykis įvyko tiesiai prieš juos, viską matė daugmaž 2,5 metrų atstumu. Matė, kaip raudonos spalvos automobilis „Chrysler“ galine dalimi užkabino kito automobilio (šiuo metu tikslios markės nebeatsimena, ją nurodė savo rašytiniame paaiškinime) priekinę dalį. Jie su J. J. išlipo apžiūrėti nukentėjusio automobilį. J. J. pasakė, kad tai jo kaimynės automobilis. Automobilis, kuris buvo užkliudytas, sujudėjo, signalizacija nesuveikė. Užkabinimo garsas nebuvo didelis, tiesiog pasigirdo plastiko garsas. Jo automobilio langai buvo atidaryti, todėl šį garsą išgirdo. Automobilio „Chrysler“ vairuotojas nestabtelėjo, t. y. nuvažiavo tolyn nesustodamas. Toje vietoje kiemas yra siauras, o automobilis „Chrysler“ greitis buvo pakankamai didelis. Jis matė tik „Chrysler“ vairuotoją, ar daugiau kas nors sėdėjo šiame automobilyje, negali pasakyti. Jo manymu, „Chrysler“ vairuotojas turėjo pajusti apgadinimą. Jis (V. B.) praeityje yra turėjęs panašų įvykį, kai galiniu bamperiu apgadino kitą automobilį, po ko iš karto pajuto atsitrenkimą.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. D. parodė esanti administracinėn atsakomybėn traukiamo R. B. buvusi sutuoktinė, su pastaruoju išsiskyrė prieš 15 metų, turi bendrą vaiką, prižiūri buvusio vyro tėvą (pati turi medicininį išsilavinimą). R. B. gyvena užsienyje, į Lietuvą sugrįžta aplankyti tėvo. Atsimena, kad pastarasis į Lietuvą buvo sugrįžęs praėjusių metų rudenį, galimai, lapkričio mėn., prabuvo gal kokį 10 dienų. Atsimena, kaip pastarasis ją vieną kartą ryte, gal apie 11 val., iš uošvio namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, parvežė į jos namus. Kadangi vežė tik kartą, matyt, tai buvo kaip tik 2014-11-20. Iš kiemo išvažiavo be jokių trukdžių. Kiemas yra siauras, tačiau nepastebėjo ir nepajuto, kad vairuodamas automobilį R. B. ką nors kliudė ar kur nors atsitrenkė. Kieme stovėjo daug automobilių, jokių konkrečių neįsidėmėjo. Nematė, kad juos būtų kažkas vijęsis, prašęs sustoti. Automobilyje grojo muzika, kalbėjosi, nieko neįprasto neįvyko. Liudytojos teigimu, R. B. tą dieną alkoholio vartojęs nebuvo, kadangi tokį faktą būtų pastebėjusi. Pažymėjo, jog pastarasis turi sveikatos problemų, susijusių su nugara (b. l. 50-51).

Šalies argumentai

R. B. 2015-02-23 rašytinio paaiškinimo duomenimis, jis 2014 m. lapkričio 20 d. vairavo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą dieną iš ryto, apie 10.00 – 12.00 val., važiavo iš tėvų namų adresu, (duomenys neskelbtini). Pakelyje jokio įvykio nepadarė, jokio automobilio neapgadino, negirdėjo jokių signalizacijos garsų ir negirdėjo bei nejuto jokių pašalinių garsų. Tas aplinkybes, kad joks eismo įvykis 2014-11-20 neįvyko, gali paliudyti su juo automobiliu važiavusi O. D. (b. l. 17).

Nors nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pats R. B. nedalyvavo, tačiau jis atsiuntė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė 2014-11-20, apie 10.00 val., vairavęs automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavęs juo iš tėvų namų adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su juo automobilyje važiavo O. D., kurią iš tėvų namų vežė namo. Pastaroji padeda prižiūrėti neįgalų tėvą P. B.. Minėtą dieną nejuto padaręs eismo įvykį, negirdėjo jokių pašalinių garsų, tokių kaip signalizacija, nepajuto, kad kliudė automobilį, tuo labiau, kad tą dieną važiavo kartu su O. D., kuri taip pat nieko nejuto, jokių pastabų iš jos pusės nesulaukė. Jeigu būtų kliudęs kitą automobilį, tikrai būtų sustojęs ir atlikęs savo pilietinę pareigą – pranešęs apie įvykį policijai. Jokio tikslo bėgti ar pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo ir to nedarė. Tą dieną važiavo blaivas, alkoholinių gėrimų nevartoja, keletą metų kenčia nugaros skausmus ir vartoja vaistus . Įvykio dieną transporto priemonės dokumentai buvo ir dabar yra tvarkingi. Gydosi užsienyje ir turi invalidumą, į Lietuvą važinėja pas neįgalų tėvą jam padėti. Pats jo slaugyti kiekvieną dieną negali, tėvui padeda O. D.. Apie šį įvykį sužinojo kitą kartą atvykęs į Lietuvą. Labai nustebo ir iš karto susisiekė su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, kur nuvykęs davė paaiškinimus dėl minėto įvykio. Vertinant padarytą administracinį teisės pažeidimą ir skiriant nuobaudą, prašo atsižvelgti į padarytą teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei kitas aplinkybes: buvo blaivus; įvykio dieną važiavo kartu su O. D., kuri taip pat nepajuto jokio kito automobilio kliudymo; transporto priemonės dokumentai įvykio dieną buvo tvarkingi; jeigu būtų išgirdęs signalizacijos kaukimą ar pajutęs, kad kliudė kitą automobilį būtų sustojęs ir informavęs policiją, jokio tikslo pasišalinti neturėjo; vairuotojo stažas nuo 1996 m. (b. l. 41-48).

Motyvuojamoji dalis

R. B. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio R. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-26278248-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. R. B. kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio vyr. postinio A. D. 2014-11-21 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2014-11-21, apie 14 val., į Vilniaus apskrities VPK adresu Mėnulio g. 11, Vilniuje, kreipėsi T. Ž., kuri paaiškino, kad 2014-11-19, apie 19.00 val., atvairavo automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko jį stovėti kieme adresu, (duomenys neskelbtini). Atėjusi prie savo automobilio 2014-11-20, apie 10.30 val., rado jį apgadintą. Liudininkas J. J., paaiškino, kad jos automobilį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino raudonas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį ir išraše iš VĮ „Regitra“, nurodoma, kad automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 6, 12). Fotolentelėje 2014-11-21 užfiksuoti automobilio „Fiat Stilo, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 7). Apgadinto automobilio „Fiat Stilo“ savininkės T. Ž. 2014-11-21 paaiškinimo duomenimis, ji 2014-11-20, apie 10.30 val., priėjo prie savo automobilio, stovinčio (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad šis apgadintas. Įvykį matęs kaimynas nurodė, jog raudonas „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino jos automobilį ir nuvažiavo (b. l. 8). Liudytojo J. J. 2015-01-09 paaiškinimo duomenimis, 2014-11-20 ryte, nuo 9.30 iki 11.15 val., jis su kolega sėdėjo pastarojo automobilyje ir šnekėjosi, kai tuo metu pravažiuojantis raudonas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkabino stovėjusį automobilį „Fiat“ savo dešine puse, maždaug nuo vidurio, ir nesustojęs nuvažiavo. Kontakto metu sujudėjo abu automobiliai ir buvo užkabintas „Fiat“ kairės pusės bamperis (b. l. 11). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. D. 2015-01-14 paaiškinimo duomenimis, 2014-11-20 jos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo R. B.. Jis automobiliu naudojosi kelias dienas, asmens duomenų neturi, žino, kad šiuo metu gyvena Londone, į Lietuvą atvyksta retai. Nurodo jo elektroninį paštą (b. l. 15). Abiejų transporto priemonių apgadinimai užfiksuoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros aktuose bei prie jų pridėtose fotonuotraukose (b. 25-28).

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. B., vairuodamas automobilį, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu R. B. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad apgadinęs automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus.

Pabrėžtina, kad administracinė atsakomybė kyla tik už tokią veiką, kuri atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kurią sudaro objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nebelieka faktinio atsakomybės pagrindo.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius, pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką išvadą, kad R. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Viso proceso metu R. B. nuosekliai tvirtino jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutęs, ką paliudijo ir kartu važiavusi O. D. (b. l. 24). Nors liudytojai nurodė, jog po kontakto nukentėjusiosios automobilis sujudėjo, tačiau tuo pačiu iš liudytojų parodymų matyti ir tai, kad atsitrenkimo garsas buvo nestiprus. Teisme apklausiamas V. B. parodė, kad garsas jo dėmesį patraukė, kadangi sėdėjo visai šalia (priešais) nukentėjusiojo automobilio, ir plastiko garsą išgirdo per atidarytą savo automobilio langą. Be to, įvykus kontaktui nesuveikė automobilio signalizacija, ką parodė ne tik minėtas liudytojas, tačiau ką tikina ir pats atsakomybėn traukiamas R. B., taip pat liudytoja O. D.. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog asmuo pasišalindamas iš eismo įvykio vietos paprastai siekia nuslėpti tam tikrą informaciją bei išvengti dar didesnių neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju R. B. automobilis „Chrysler Grand Voyager“ buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilis techniškai tvarkingas, R. B. turėjo teisę vairuoti, kas tik patvirtina R. B. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nepaneigtini R. B. teiginiai, jog pastarasis iš tiesų galėjo nejausti kontakto su kita transporto priemone, kadangi abiejų automobilių apgadinimai yra nežymūs, kas tik dar kartą patvirtina, kad smūgio nebūta stipraus. Svarstant administracinės atsakomybės klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad R. B. nuo policijos nesislapstė, sugrįžęs į Lietuvą, nuvyko pas policijos pareigūnus. Be to, pažymėtina ir tai, kad R. B. nesiėmė jokių priemonių, siekdamas pašalinti automobilio apgadinimus, nors, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės apžiūra buvo atlikta ženkliai vėliau, turėjo tam visas galimybes tuo atveju, jei būtų siekęs panaikinti galimus pėdsakus. Teismas neturi objektyvių duomenų, patvirtinančių asmens tyčią pabėgti iš eismo įvykio vietos. Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. B. buvo neblaivus ar kitų aplinkybių, galėjusių turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Nors liudytojas V. B. nurodė manantis, jog vairuotojas dėl garso bei automobilio sujudėjimo visgi turėjo pajusti kontaktą, remiantis vien tokiu liudytojo vertinimu negalima daryti neabejotinos išvados, kad R. B. suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį. Tad nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje nepašalinti neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė ir nurodė esant pagrindą pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad asmuo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iš paties R. B. rašytinių paaiškinimų matyti, kad pastarasis kaltės pripažinimą ir gailestį nurodė išreiškiantis tik tuo atveju, jeigu teismas, nepaisant jo parodymų, visgi nuspręs, kad jis kliudė ir apgadino kitą transporto priemonę, iš ko akivaizdu, jog nėra juridinio pagrindo minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui. Taip pat įvertinama R. B. asmenybė (neturi galiojančių administracinių nuobaudų, diagnozuotos sveikatos problemos). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. B. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam keturiasdešimt dviejų (42 Eur) eurų dydžio baudą.

R. B. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė