Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1634-395/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-03Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-04
Bylos Nr.
2A-1634-395/2011
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00224-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
Atsakovas
M. J.
Ieškovas
Muitinės kriminalinės tarnybos
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1634-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00224-2010-4)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Laimutis Vaitkus
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5;121.18;121.21;129.22; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo atstovui A. K., atsakovui M. J., atsakovo atstovui advokatui E. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-305/2011 pagal ieškovo Muitinės kriminalinės tarnybos ieškinį atsakovui M. J. dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10000,00 Lt skolos bei 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos (toliau – MKT) pareigūnas M. J. už akivaizdų muitinės pareigūno vardo diskreditavimą buvo atleistas iš pareigų pagal MKT direktoriaus 2006-01-30 įsakymą Nr. 1P-06 „Dėl M. J.“, kurį M. J. apskundė. Byla pasiekė apeliacinės instancijos teismą, – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2007-01-29 priėmė sprendimą, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2006-05-31 sprendimas, t.y. tenkintas M. J. skundas ir MKT direktoriaus 2006-01-30 įsakymas Nr. 1P-06 „Dėl M. J.“ buvo pripažintas neteisėtu. Atsižvelgdamas į šį teismo sprendimą, M. J. kreipėsi į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir VAAT 2007-06-18 sprendimu tenkino šį skundą, priteisdamas 33 636,46 Lt. Muitinės kriminalinė tarnyba sutiko tik dėl dalies teismo sprendimo, į M. J. sąskaitą pervedė dalį priteistos sumos – 20 953,22 Lt, bei dėl dalies teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kadangi LVAT 2007-12-21 nutartimi atnaujino procesą administracinėje byloje dėl MKT direktoriaus 2006-01-30 įsakymo Nr. 1P-06 „Dėl M. J.“, ir 2009-04-30 nutartimi atmetė M. J. skundą, pripažindamas, kad atsakovas už akivaizdų muitinės pareigūno vardo diskreditavimą pagal MKT direktoriaus 2006-01-30 įsakymą Nr. 1P-06 „Dėl M. J.“ buvo atleistas teisėtai. Atsižvelgdamas į šį sprendimą, LVAT atnaujino bylos nagrinėjimą dėl VAAT 2007-06-18 sprendimo, priėmė MKT patikslintą apeliacinį skundą, ir 2009-06-26 sprendimu panaikino visą VAAT 2007-06-18 sprendimą (pripažino M. J. skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo nepagrįstu).

LR CK 6.241 str. 1 dalyje nurodytas turtas, kurio negalima išreikalauti. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos „sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K–3–321/2006 pasisakė, jog teismo priteista išeitinė išmoka nelaikytina išmokėta CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Taigi, Vilniaus apygardos administraciniams teismui 2007-06-18 sprendimu (kuris vėliau buvo panaikintas) priteisus ir Muitinės kriminalinei tarnybai šį sprendimą iš dalies įvykdžius, t.y. išmokėjus M. J. 20953,22 Lt, ši suma nelaikytina išmokėta CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Ieškovo nuomone, teismas, privalo išnagrinėti sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą ir priimdamas naują sprendimą užbaigia bylą. Pagal LR CPK 762 str. 2 d., jeigu apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo nutartyje nėra jokių nurodymų dėl įvykdymo atgręžimo, atsakovas turi teisę paduoti atitinkamą pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Kadangi LVAT sprendime nebuvo nurodymų dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, buvo pateiktas šis ieškinys. Nurodė, kad M. J. pradžioje pripažino savo skolą. 2009-09-21 pateikė MKT prašymą, kuriuo prašė leisti vėliau grąžinti 20953,22 Lt sumą ir pervedė į MKT sąskaitą 5 953,22 Lt., po to dar mokėjo įmokas. Teismui pateiktame tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte (b.l. 63), nurodoma likusi 10000,00 Lt šiuo metu likusi negrąžinta suma.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 10000,00 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-02-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat teismas patenkino atsakovo prašymą ir išdėstė atsakovui teismo sprendimu priteistų sumų sumokėjimą ieškovui dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui lygiomis dalimis, mokėti pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, visą skolos sumą sumokant iki 2013 metų birželio mėnesio imtinai.

Teismas konstatavo, kad LR CPK 760 str. įsakmiai nurodoma, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui (šiuo atveju MKT) turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo (šiuo atveju M. J.) naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Teismas laikė, kad pinigų grąžinimo terminas jau seniai yra suėjęs, tačiau atsakovas dalies jam neteisėtai išmokėtos sumos nėra grąžinęs iki šiol. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis dalį sumos ieškovui grąžino gera valia, tačiau, visą likusią 10 000 Lt skolą ieškovui nepripažino. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis CK 6.38 str. 1 d., teismas konstatavo, kad piniginių lėšų gavėjas (šiuo atveju atsakovas) privalo grąžinti neteisėtai gautą piniginę sumą nustatytu laiku ir tvarka, dėl ko sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 10 000 Lt negrąžintos išmokėtos sumos yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš darbo Muitinės kriminalinėje tarnyboje atsakovas buvo atleistas 2006-01-30, o galutinis sprendimas buvo priimtas tik 2009-04-30, t. y. praėjus daugiau nei trims metams. Atsakovo nuomone, jo elgesys buvo teisėtas ir pagrįstas, t. y. jis veikė sąžiningai, todėl jam išmokėtas darbo užmokestis negali būti išreikalaujamas. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog LAT yra išaiškinęs, jog teismo priteista išeitinė išmoka nelaikytina išmokėta CK 6.241 str. 1 d. 4 p. prasme. Tačiau ieškovo cituojamoje LAT nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-321/2006 išaiškinta, kad negali būti išreikalaujamos be pagrindo įgytos sumos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai. Pirmosios instancijos teismas dėl šio atsakovo argumento nepasisakė, jo nevertino ir netyrė.

2. Ieškovas savo reikalavimus grindžia CK 6.241 str. nuostatomis dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovas nesutinka, kad jis yra nepagrįstai praturtėjęs ieškovo sąskaita, nes ieškovas neįrodė būtinųjų nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, kai pirmoji nepagrįsto praturtėjimo sąlyga yra būtent konkretaus sandorio, iš kurio atsiranda prievolė, buvimas. Šiuo atveju tarp šalių buvo pasirašyta darbo sutartis. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas negalėjo patenkinti ieškovo ieškinio nurodytais pagrindais ir apimtimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Šioje byloje Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2007-06-18 sprendimu (kuris vėliau buvo panaikintas) priteisus ir Muitinės kriminalinei tarnybai šį sprendimą iš dalies įvykdžius, t.y. išmokėjus M. J. 20 953,22 Lt, ši suma, kaip yra išaiškinta LAT 2006-05-30 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-321/2006, nelaikytina išmokėta CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Ir atitinkamai teismo sprendimo peržiūrėjimas dėl šios išmokos priteisimo įstatymu nėra uždraustas.

Kadangi LVAT 2009-06-26 sprendime, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-06-18 sprendimą ir pripažino M. J. skundą dėl darbo užmokesčio priteisimo nepagrįstu, nebuvo nurodymų dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, Muitinės kriminalinė tarnyba Vilkaviškio raj. apylinkės teismui pateikė ieškinį (CPK 760 str. 1 d., 762 str. 2 d.).

2. M. J. buvo atleistas iš pareigų 2006-01-30, grąžintas į pareigas 2007-01-31, per šį laikotarpį (už kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-06-18 sprendimu M. J. priteisė 33 636, 46 Lt) jokių darbinių funkcijų Muitinės kriminalinėje tarnyboje nevykdė, su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Taigi apelianto argumentas, kad tarp ieškovo ir jo buvo pasirašyta darbo sutartis, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjama ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ginčas tarp šalių kilo po to, kuomet ieškovas Muitinės kriminalinė tarnyba, kaip buvęs apelianto M. J. darbdavys, vykdydamas 2007 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (b. l. 3-4) išmokėjo didesnę dalį iš 33636,46 Lt priteistos darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumos, o vėliau, t. y. 2009 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.A556-23/2009 Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas aukščiau paminėtą sprendimą, kuriuo buvo patenkintas M. J. skundas atsakovui – Muitinės kriminalinei tarnybai dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir delspinigių priteisimo, panaikino (b. l. 5-8). Kadangi būtent šiame sprendime Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo ne tik apelianto M. J. skundo Muitinės kriminalinei tarnybai dėl kompensacijos ir delspinigių priteisimo nepagrįstumą, bet ir piniginės kompensacijos, priteistos apeliantui už priverstinės pravaikštos laiką nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytus faktus ginčo atveju laikė prejudiciniais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo atveju aukščiau paminėtą ir M. J. pagal panaikintą Vilniaus administracinio teismo 2007-06-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-733-14/07 išmokėtą piniginę kompensaciją nelaikė išmoka CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų yra aišku, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriui priėmus 2006-01-30 įsakymą Nr. 1P-06 „Dėl M. J. atleidimo iš pareigų“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog ginčo atveju buvusių darbo (tarnybos) sutarties šalių santykiams darbo teisė netaikoma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šalių turtinius santykius reglamentuojančiomis CK normomis ir pagrįstai nusprendė, jog ginčo atveju taikytini CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyti prievolių vykdymo principai. Tuo pačiu akivaizdu, jog teismas, tenkindamas ieškinį, pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui palūkanas, nes ginčo atveju yra visos tam būtinos įstatyminės prielaidos, o byloje esantys įrodymai patvirtina apelianto vengimą grąžinti iš ieškovo be pagrindo gautas pinigines išmokas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo atveju ieškovas nėra ribojamas atgręžti sprendimo įvykdymo dėl DK 140 str. 1 d. ir 297 str.1 d. nustatytų išmokų, nes kompleksinis DK ir CK normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė ginčo teisiniams santykiams materialines teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasAlgirdas Remeika