Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-8-497/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-07
Bylos Nr.
1S-8-497/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Nuteistasis
D. Z.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-8-497/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z. (D. Z.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas D. Z. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 08 d. nutarimo Nr. 59-163 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-318/2015, įsiteisėjusiu 2016 m. spalio 14 d., D. Z. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį – septynerių metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir D. Z. paskirta galutinė subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į jos laiką įskaičiuojant nuteistojo kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 d. gruodžio 10 d. Tai atitinkamai reiškia, kad D. Z. paskirtos bausmės vykdymo pradžia yra 2015 m. vasario 11 d., o jos pabaiga – 2022 m. vasario 11 d.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. spalio 08 d. nutarimu Nr. 59-163 (toliau – Komisijos nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomenduojant jam: tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, D. Z. stengėsi vykdyti anksčiau Komisijos pateiktas rekomendacijas, mokosi (duomenys neskelbtini), dirba pagal Nuolatinio gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (vykdoma veikla – statybos baigimas ir apdaila, statinių griovimas), tačiau tik nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. pradėjo dalyvauti individualioje psichologinėje intervencijoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Be to, Komisija pažymėjo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, esant destabilizuojantiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip frustruojantys įvykiai, emocijų valdymo sunkumai, apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų būsena, yra galimos smurtinio elgesio raiškos didėjimo tendencijos. Jis per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį buvo skatintas tik vieną kartą, o baustas trylika kartų, kas rodo, kad nuteistojo nuostatos į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą ir apribojimus išliko dviprasmiškos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija priėjo prie išvados, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba ir mokosi, tačiau jo motyvacija valdyti su juo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, įsitraukiant į individualų resocializacijos procesą, išlieka nepakankama.

3. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, D. Z. jį apskundė teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi (toliau ir – skundžiama nutartis) nuteistojo skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą. Teismas, atsižvelgęs į jam pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis bei aplinkybes, konstatavo, kad Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam D. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Kaip nurodė, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus D. Z. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, net ir taikant intensyvią priežiūrą, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo D. Z. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jam paskirtos bausmės terminas yra 7 metai, iš kurių jis yra atlikęs 6 metų ir 10 mėnesių bausmę. Nurodo, kad šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose ir kiekvieną savaitgalį vyksta į trumpalaikę išvyką namo pas savo šeimą – sūnų ir žmoną. Per visą išvykų, kurios jam yra suteiktos nuo 2021 m. gegužės 7 d., laikotarpį nepadarė nei vieno nusižengimo, buvo ne vieną kartą tikrintas, grįždavo visada laiku, kaip buvo nurodyta administracijos. Skunde nuteistasis pastebi, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymą, mokosi (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną yra visuomenėje ir nepažeidžia jos interesu, yra visiškai nepavojingas. Nuteistojo teigimu, faktiškai visas darbo dienas nuo ryto iki vakaro jis praleidžia studijose bei darbe, į pusiaukelės namus sugrįžta tik tai pernakvoti, o nuo penktadienio iki sekmadienio laiką leidžia namuose. Šeima stresuoja dėl to, kad darbo dienomis jis negali grįžti ir būti su jais, negali padėti jiems buitiniais klausimais.

4.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo nuo aukštos iki vidutinės. Jis, kaip pats nurodo, stengiasi adaptuotis visuomenėje, išmokėjo skolas antstoliams (šiuo metu savo iniciatyva moku paskutiniam antstoliui), visiškai pats save išlaiko ir padeda savo šeimai, įsigijo vidurinį išsilavinimą, užbaigė pykčio ir agresijos valdymo, įžanginę, problemų ir nusikaltimų sprendimų, biblioterapijos ir spalvinimo terapijos grupės, taip pat dalyvauja visuose renginiuose, įvykdė visas Komisijos rekomendacijas bei pilnai vykdo socialinio plano nurodymus.

4.3. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tai yra paskutinė D. Z. galimybė į lygtinį paleidimą, kadangi, kai lieka mažiau nei trys bausmės atlikimo mėnesiai, Komisija jau nebesvarsto šio klausimo. Teigiama, kad nors bausmės tikslas yra padėti žmogui suprasti ir prisitaikyti, šiuo atveju teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis tik nuteistojo nusižengimais, padarytais visos bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistasis šiuo aspektu pabrėžia, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, laikosi visų režimo reikalavimų ir visiškai resocializavosi į visuomenę. Tuo metu, kai darė nusikaltimus, neturėjo šeimos, tačiau dabar turi visapusišką palaikymą, pareigas, tikslus bei atsakomybę.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo D. Z. skundas atmetamas.

6. Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su D. Z. skundu bei jame išdėstytais argumentais, išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis, kaip ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 08 d. nutarimas Nr. 59-163, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

8. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis D. Z. šiuo metu yra atlikęs minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtiniam paleidimui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos. Pirmiau aptartos įstatymo nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (pvz., padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pirmiausiai pažymėtina, jog nuteistasis teikiamame skunde pastebi, kad jis šiuo metu jau beveik atliko visą bausmės terminą – iš jam paskirtos 7 metų laisvės atėmimo bausmės atliko 6 metų ir 10 mėnesių bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylas ir priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius, nustato tokio dydžio bausmes, kurios, įvertinus visus šiam klausimui reikšmingus duomenis, būtų adekvačios (proporcingos) asmenų padarytoms nusikalstamos veikoms. Taigi nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-355-318/2015 buvo įvertinta, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. Z. atlikus būtent galutinę subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad jis šiuo metu yra atlikęs didžiąją dalį sankcijos, nesuponuoja būtinumo taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Priešingai, tai yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Kaip buvo minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant ir kt. Nagrinėjamu atveju D. Z. bausmės atlikimo laikotarpiu iš viso 4 kartus kreipėsi į pataisos įstaigų vadovybę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau visais atvejais, pasitelkiant OASys metodiką, jam buvo nustatoma aukšta arba vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Kaip rodo asmens bylos duomenys: 1) 2019 m. spalio 8 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta aukšta, t. y. 114 balų, iš kurių statiniai sudarė 45 balus, o dinaminiai 69 balus, rizika; 2) 2019 m. gruodžio 4 d. vertinimo metu ši rizika sumažėjo iki vidutinės 96 balų rizikos, tačiau išliko pakankamai didele ir artima aukštai; 3) 2020 m. birželio 9 d. įvertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo iki 89 balų, o 2021 m. sausio 19 d. – iki 77 balų (statiniai veiksniai sudarė 45 balus, o dinaminiai – 21 balą); 4) 2021 m. rugpjūčio 18 d., atsižvelgiant į nuteistojo teisės pažeidimų istorijos faktus, stebimus jo elgesio pokyčius ir jų pasekmės, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, buvo atliktas dar vienas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu nuteistajam nustatyta vidutinė rizika. Taigi, nors aukščiau nurodyti duomenys rodo tam tikrą D. Z. pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką nuo 114 iki 77 balų, šiuo metu minėta rizika vis dar yra priskiriama prie vidutinės ir išlieka pakankamai ženkli. Be to, vien teigiami asmens nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, neįvertinus ir nepasisakius dėl kitų reikšmingų nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

11. D. Z. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas 15 metų amžiaus, iš viso buvo teistas 6 kartus už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir kt., jam ne kartą buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės su bausmės vykdymo atidėjimu, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis tinkamų išvadų nedarė, iš naujo pažeisdavo nustatytas sąlygas ir pakartotinai nusikalsdavo, jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, iš kurių viena atitinka labai sunkaus nusikaltimo kategoriją (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarymą, jis laisvės atėmimo vietoje taip pat nesielgė pakankamai pavyzdingai, nes per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo skatintas tik vieną kartą, o baustas už įkalinimo įstaigų vidaus taisyklių pažeidimus (dėl alkoholio vartojimo, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymo bei atsisakymo pasitikrinti blaivumą esant girtumo požymiams, draudžiamų daiktų laikymą, necenzūrinių žodžių vartojimą, dienotvarkės nesilaikymą ir pan.) net 13 kartų. Nors minėtos nuobaudos, kaip tvirtina nuteistasis, šiuo metu yra negaliojančios, paskutiniu metu jo elgesys tapo kiek labiau disciplinuotas, jis paskutinį kartą už administracijos nurodymų nevykdymą buvo nubaustas 2020 m. spalio 29 d., tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ne per paskutinius metus, o per visą bausmės atlikimo laikotarpį, o jis, kaip matyti iš asmens bylos, pradėjo gėrėti tik po to , kai buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, t. y. nuo 2019 m. spalio 8 d.

Taip pat svarbu pastebėti, kad skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai pastebėjo, jog nuteistasis praeityje buvo linkęs vadovautis nusikalstamumą palaikančiomis nuostatomis ir pasižymėjo impulsyviu elgesiu. Jis, būdamas laisvėje, dirbo nelegalius darbus, tai buvo jo pragyvenimo šaltinis, pajamos nebuvo stabilios, pinigų pragyvenimui trūkdavo. Be to, teismas pažymėjo, kad nuteistojo laisvalaikis būnant laisvėje nebuvo pozityvus, jis laisvalaikį leisdavo su draugais, kartais vartodavo alkoholį, nurodė, jog atlikdamas bausmę pataisos namuose, kartą atsisakė pasitikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo, dėl alkoholio vartojimo buvo baustas tris kartus, du kartus atsisakęs tikrintis blaivumą, motyvuodamas tuo, kad nenorėjo. Nuteistasis nemano, jog turi didelę alkoholio vartojimo problemą, kuri gali būti siejama su asocialaus gyvenimo būdo bei elgesio raiška, pastarasis priklausomybę neigia, tačiau dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, skirtuose mažinti alkoholio vartojimą, po kurių jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išliko minimali. Nuteistasis geba kritiškai vertinti nusikaltimus, supranta būtinybę laikytis įstatymų, tačiau kaltės jausmas dėl padarytų nusikaltimų nėra labai gilus. Šio aplinkybės, analizuojant jas kartu su kitais D. Z. nusikalstamo elgesio riziką ir jo asmenybę apibūdinančiomis duomenimis, nesuteikia pagrindo kategoriškai išvadai, jog nuteistasis, būdamas laisvėjes, bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, nepaisant jo reiškiamo noro būti visuomenės nariu, turėti legalų darbą, rūpintis bei būti kartu su savo šeima, ne visuomet linkęs suvaržyti savo elgesį ir ne visada gali lanksčiai reaguoti įvairiose socialinėse situacijose, o tai sąlygoja būtinumą toliau tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

12. Atsakydamas į skundo argumentus, Vilniaus apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su D. Z. pozicija, kad žemesnės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl Komisijos 2021 m. spalio 08 d. nutarimo Nr. 59-163 teisėtumo, vadovavosi tik nuteistojo nusižengimais, padarytais visos bausmės atlikimo laikotarpiu. Priešingai negu nurodoma skunde, apylinkės teismas vertino ne tik D. Z. bausmės vykdymo laikotarpiu padarytus teisės pažeidimus, tačiau atsižvelgė bei motyvuotai pasisakė ir dėl visumos kitų nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių. Antai teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, vykdo Komisijos rekomendacijas, palaiko ryšius su šeima. Šios aplinkybės yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes nuteistajam integruotis į visuomenę, tačiau jos nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 lapkričio 30 d. nutartyje buvo aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kodėl šiuo metu nuteistajam D. Z. vis dar negali būti taikomas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas. Kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo, nuteistasis skunde nepateikė, naikinti arba keisti skundžiamą nutarti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. Z. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas