Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-07 · Byla Nr. 1N-50/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-07
Bylos Nr.
1N-50/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kategorijos
Byla Nr. 1N-50/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.13.12; 2.1.13.13
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, išnagrinėjęs M. S. (M. S. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria nutarta išduoti Baltarusijos Respublikos pilietį M. S. Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. liepos 27 d. teisinės pagalbos prašyme Nr. 25/621-2006 nurodytus nusikaltimus, numatytus 1999 m. Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baltarusijos Respublikos BK) 209 straipsnio 4 ir 3 dalyse.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-08-04 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-07-27 teisinės pagalbos prašymas Nr. 25/621-2006, kuriuo ši kompetentinga institucija, vadovaudamasi 1992-10-20 Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 63 ir 71 straipsniais, prašo suimti ir išduoti Baltarusijos Respublikai Baltarusijos pilietį M. S. , gim. 1974-01-20 Kirgizijoje (asmens kodas Baltarusijos Respublikos gyventojų asmenų registre: 3200174B077PBO), registruotą Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip matyti iš Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros pateikto prašymo bei prie jo pridėtų dokumentų, Minsko m. Centro rajono vidaus reikalų valdybos parengtinio tyrimo tardymo skyriuje tiriama baudžiamoji byla Nr. 050110992574, kurioje M. S. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus 1999 m. Baltarusijos Respublikos BK 209 straipsnio 4 ir 3 dalyse, t. y. jis įtariamas turto užvaldymu apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu (sukčiavimu), padarytu itin stambiu mastu bei turto užvaldymu apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu (sukčiavimu), padarytu pakartotinai ir stambiu mastu.

Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros prašyme nurodyta, kad M. S. įtariamas tuo, kad 2004 m. birželio mėn. (tikslesnė data nenustatyta), būdamas bendrosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini), Minske, pasinaudodamas esančiais sutartiniais santykiais tarp bendrosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrosios įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2002-05-01 - 2005-06-06 laikotarpiu dirbo turizmo vadybininku, turėdamas tikslą apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu (sukčiavimu), užvaldyti priklausančius bendrajai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ lėktuvo bilietus, pranešė šios įmonės darbuotojams – lėktuvų bilietų rezervavimo ir pardavimo skyriaus specialistei J. V. M. ir rezervavimo specialistei T. V. L. - žinomai melagingus duomenis apie bendrosios įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ketinimą įsigyti iš bendrosios įmonės „(duomenys neskelbtini) “ 28 lėktuvo bilietus maršrutu „Minskas – Paryžius – Monrealis – Paryžius – Minskas“, už kuriuos esą vėliau sumokėtų bendroji įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nepranešęs apie tai bendrosios įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovybei ir iš anksto ketindamas nesumokėti už gautus lėktuvo bilietus. Vėliau, 2004-06-21 J. V. M. ir T. V. L. bendrosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje perdavė M. S. 17 lėktuvo bilietų maršrutu „Minskas – Paryžius – Monrealis – Paryžius – Minskas“, kurių kiekvieno vertė – 962,3 JAV doleriai, o bendra vertė – 16 359,1 JAV dolerių, ir 11 lėktuvo bilietų maršrutu „Minskas – Paryžius – Monrealis – Paryžius – Minskas“, kurių kiekvieno vertė – 682,3 JAV doleriai, o bendra vertė – 7505,3 JAV doleriai, kuriuos M. S. užvaldė apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu bei disponavo jais savo nuožiūra, už juos nesumokėjęs.

Iš viso M. S. , apgaule ir piktnaudžiaudamas bendrosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pasitikėjimu, užvaldė šiai įmonei priklausančius 28 lėktuvo bilietus maršrutu „Minskas – Paryžius – Monrealis – Paryžius – Minskas“ už 23 864,4 JAV dolerius, kas pagal Baltarusijos Respublikos nacionalinio banko kursą sudarė 51 427 782 rublius, o tai daugiau kaip 2706 kartus viršija bazinį dydį ir laikoma itin stambiu mastu (Pastaba: pagal oficialų Lietuvos banko dolerio ir lito kursą tai atitinka 68 676,97032 Lt).

Be to, M. S. įtariamas tuo, kad 2005-03-03, būdamas bendrosios įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame Nemiga g. 8, Minske, kurioje jis 2002-05-01 - 2005-06-06 laikotarpiu dirbo turizmo vadybininku, po to, kai T. V. K. ir J. V. Š. kreipėsi į minėtą įmonę dėl turo į Jungtinius Arabų Emyratus keturiems poilsiautojams įsigijimo, turėdamas tikslą apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu užvaldyti jų pinigus, pranešė T. V. K. ir J. V. Š. žinomai melagingus duomenis apie šios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasirengimą suteikti jiems turistines paslaugas išankstinio apmokėjimo sąlygomis, nepranešęs apie tai šios bendrovės vadovybei ir iš anksto ketindamas nesuteikti T. V. K. ir J. V. Š. turistinių paslaugų. Realizuodamas savo nusikalstamą sumanymą, M. S. laikotarpiu nuo 2005-03-03 iki 2005-04-22 pagamino žinomai suklastotus dokumentus: apgyvendinimo viešbutyje „SHERATON Jumeira Beach Hotel“ (Jungtiniai Arabų Emyratai, Dubajus) laikotarpiu nuo 2005-04-26 iki 2005-05-04 pažymėjimus (vaučerius) keturių asmenų – J. V. Š. , V. A. K. , T. V. K. ir V. N. L. vardu, viešbučio „SHERATON Jumeira Beach Hotel“ (Jungtiniai Arabų Emiratai, Dubajus) rezervavimo 8 paroms patvirtinimą T. V. K. ir J. V. Š. vardu, taip pat internetinių kodų sąrašą Jungtinių Arabų Emyratų vizoms Dubajaus oro uoste gauti J. V. Š. , V. A. K. , T. V. K. ir V. N. L. vardu. Vėliau, 2005-03-10 M. S. gavo iš T. V. K. 4 000 JAV dolerių kaip mokėjimą už minėtą turą.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005 m. kovo viduryje (tiksli data tyrimo nenustatyta), būdamas bendrosios įmonės ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ biure, gavo iš J. V. Š. 2048 JAV dolerius kaip mokėjimą už turą, kuriuos užvaldė apgaule ir piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, o T. V. K. , ir J. V. Š. išdavė suklastotus dokumentus, nesuteikiančius J. V. Š. , V. A. K. , T. V. K. ir V. N. L. teisių gauti Jungtinių Arabų Emyratų vizas ir apsigyventi viešbutyje.

Iš viso M. S. apgaule ir piktnaudžiaudamas T. V. K. ir J. V. Š. pasitikėjimu užvaldė jiems priklausančius pinigus - 6048 JAV dolerius, kas pagal Baltarusijos Respublikos nacionalinio banko kursą sudarė 13 015 295 rublius, o tai daugiau kaip 542 kartus viršija bazinį dydį ir laikoma stambiu mastu (Pastaba:.pagal oficialų Lietuvos banko ir dolerio kursą tai atitinka 15 559,0848 Lt)

2009-07-16 Minsko miesto centro rajono administracijos vidaus reikalų valdybos parengtinio tyrimo tardymo skyriaus tardytojo vyresniojo milicijos leitenanto nutarimu M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei paskelbta jo paieška.

Baltarusijos valstybės teritorijoje padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurių įtariamas M. S. , pagal faktines aplinkybes atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikaltimų požymius.

Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų ieškomas M. S. 2009-08-31 buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio nustatyta tvarka. 2009-09-02 Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas nutarė netenkinti Vilniaus m. apylinkės prokuratūros pareiškimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo M. S. . 2009-09-03 Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokuroro nutarimu M. S. paskirtos kelios kardomosios priemonės: 1) įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Septintajame policijos komisariate adresu: Justiniškių g. 14A, Vilniuje; 2) dokumento – Baltarusijos Respublikos piliečio paso Nr. MC1659653, išduoto M. S. 2006-02-02 VRM, paėmimas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, vadovaudamasi 1992-10-20 Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose bei Lietuvos Respublikos BK 9 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BPK) 71 ir 73 straipsniais, 2009-09-08 pareiškime Nr. 17.2-15391(14.3-221/09) praše išduoti Baltarusijos Respublikos pilietį M. S. Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-07-27 teisinės pagalbos prašyme Nr. 25/621-2006 nurodytus nusikaltimus, numatytus 1999 m. Baltarusijos Respublikos BK 209 straipsnio 4 ir 3 dalyse.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir nutarė išduoti Baltarusijos Respublikos pilietį M. S. Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios neleistų išduoti M. S. baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Į. M. S. skunde prašo Vilniaus apygados teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti.

Įtariamasis nurodo, kad Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros prašymas nėra absoliutus, todėl teismas turėjo įvertinti jo (M. S. ) argumentus ir priimti motyvuotą sprendimą, o ne tik formaliai patikrinti turimą medžiagą.

Skunde nurodoma, kad M. S. nuo 2006 m. dirba ir gyvena Lietuvoje, todėl ši valstybė privalo ginti jo teises, o ne kitos valstybės interesus.

Įtariamasis teigia, kad Baltarusijos Respublikos prieš jį pradėtas baudžiamasis procesas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes minėta baudžiamoji byla buvo nutraukta dar 2007 m., nustačius, kad padarytoje veikoje nėra nusikaltimo požymių ir tai yra civilinio pobūdžio ginčas. M. S. pažymi, kad sutikdamas su tokiu teismo sprendimu, jis stengiasi atsiskaityti žalą patyrusia šalimi, kuri, be viso to, prašė netaikyti jam suėmimo.

Įtariamasis atkreipia dėmesį, kad 2009 m. liepos 16 d. pranešime apie įtarimą nėra aiškiai suformuluotas sukčiavimo mechanizmas, neaišku, kokie jo veiksmai yra baudžiami. Palyginus šį minėtą pranešimą apie įtarimą su 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu dėl baudžiamosios bylos nutraukimo matyti, kad byloje nėra jokių naujų faktinių aplinkybių, todėl neaišku, kokiu pagrindu tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas. M. S. įtaria, kad Baltarusijos Respublikos institucijos tai padarė neteisėtai.

2009 m. liepos 16 d. Minsko miesto Centro rajono prokuroras sankcionavo nutarimą skirti M. S. kardomąją priemonę – suėmimą Minsko miesto ir Minsko srities valdybos Tardymo izoliatoriuje Nr. 1, tačiau, kaip nurodo įtariamasis, byloje nėra jokių įrodymų, kad jis pasislėpė ar nori pasislėpti nuo teisėsaugos institucijų, vengia su jomis bendradarbiauti. Priešingai, M. S. teigia, kad nuo 2006 m. nuolat gyvena ir dirba Lietuvoje, kviečiamas visada atvykdavo į prokuratūrą, todėl mano, kad jo baudžiamoji byla yra suklastota.

Įtariamasis, prašydamas jo neišduoti, pažymi, kad Baltarusijos Respublikoje yra pažeidinėjamos žmogaus teisės. Pagal nutarimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo jis turi būti uždarytas į Minsko miesto tardymo izoliatorių Nr. 1, kuriame, pagal Žmogaus teisių Tarptautinės Federacijos Misijos 2008 m. liepos mėnesio išvadą Nr. 500/4, asmens laikymo sąlygos yra nežmoniškos ir pažeidžia žmogaus teises – izoliatorius perpildytas, sanitarinės ir higienos normos neatitinka reikalavimų, teikiamas maitinimas yra nekokybiškas, izoliatoriuje uždrausta skambinti telefonu, apribotas siuntų gavimas. Be to, komisija rekomendavo susilaikyti nuo asmenų ekstradicijos į Baltarusijos Respubliką dėl nežmoniško elgesio su suimtaisiais bei kvalifikuotos teisinės pagalbos stokos baudžiamajame procese.

Šalies argumentai

M. S. nurodo, kad Lietuvos Respublika, būdama Europos tarybos narė, turėtų vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios 3 straipsnis draudžia žiaurų ir nežmonišką elgesį bei nubaudimą.

Įtariamasis atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos Respublikoje nėra galimybės užtikrinti jo pažeistas teises, o Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtinta tarptautinės teisės viršenybė, todėl sprendžiant jo išdavimo klausimą, jis prašo vadovautis minėta konvencija ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl M. S. išdavimo Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. liepos 27 d. teisinės pagalbos prašyme Nr. 25/621-2006 nurodytus nusikaltimus, numatytus 1999 m. Baltarusijos Respublikos BK 209 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71 ir 73 straipsnių, 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nėra aplinkybių, kurios neleistų išduoti M. S. Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Nors skunde teigiama, kad baudžiamoji byla prieš įtariamąjį buvo nutraukta dar 2007 m. rugpjūčio 6 d. ir neaišku, kokiu pagrindu ji vėl buvo atnaujinta, tačiau iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateikto nutarimo matyti, kad 2007 m. gruodžio 6 d. buvo panaikintas 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo M. S. ir tyrimas byloje atnaujintas, nes ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Pažymėtina ir tai, kad nors iš 2009 m. spalio 7 d. M. S. pateikto rašto matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų įtariamajam, kuris atlygino padarytą žalą, neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nėra kompetentingas spręsti klausimo dėl kitoje valstybėje pradėtos baudžiamosios bylos nutraukimo, o žalos atlyginimas nukentėjusiajam nėra aplinkybė, kuriai esant ir baudžiamasis persekiojimas nėra galimas.

Įtariamasis nepagrįstai nurodo, kad 2009 m. liepos 16 d. nutarime patraukti kaip kaltinamąjį (skunde šis nutarimas vadinamas pranešimu apie įtarimą) neaiškiai suformuluotas sukčiavimo mechanizmas ir kad M. S. nesuprantama, kokie jo padaryti veiksmai yra baudžiami. Minėtame nutarime aiškiai nurodyta, kad M. S. padarytas sukčiavimas pasireiškė tuo, kad jis apgaule ir piktnaudžiaudamas kitų asmenų (įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų bei T. V. K. ir J. V. Š. ) pasitikėjimu užvaldė jiems priklausančius lėktuvo bilietus bei pinigus. Pasitvirtinus M. S. kaltei, jo veika būtų kvalifikuota pagal Baltarusijos Respublikos BK 209 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Skunde teigiama, kad M. S. be pagrindo buvo pratęstas suėmimo terminas. Pažymėtina, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarta išduoti M. S. Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kardomosios priemonės terminas įtariamajam paskirtas Minsko miesto centro rajono administracijos vidaus reikalų valdybos parengtinio tyrimo tardymo skyriaus tardytojo vyresniojo milicijos leitenanto nutarimu, o Lietuvos apeliacinis teismas nesprendžia klausimo dėl šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Įtariamasis nepagrįstai mano, kad Lietuvos Respublika, išduodama jį Baltarusijos Respublikai, gina tik kitos valstybės interesus ir tuo pačiu pažeidžia jo, kaip asmens, gyvenančio Lietuvoje, interesus. Teismas atkreipia dėmesį, kad ekstradicijos instituto normos reglamentuoja valstybinės prievartos taikymą, o tai yra išimtinė kiekvienos valstybės teisė. Tačiau valstybės prievartos taikymas savaime nereiškia asmens teisių pažeidimo. M. S. pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuojamas veikas, todėl vykdant tarptautinius įsipareigojimus (šiuo atveju minėtą Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartį) ir nesant aplinkybių, kurios neleistų išduoti M. S. , jis turi būti išduotas Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Nepagrįstas ir kitas skundo argumentas, jog M. S. negali būti išduotas, nes priešingu atveju jis būtų laikomas nežmoniškomis sąlygomis Minsko miesto tardymo izoliatoriuje Nr. 1. Teismas neturi duomenų, kad šiuo metu Baltarusijos Respublikoje suimtųjų laikymo sąlygos pažeistų žmogaus teises ir būtų nesuderinamos su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl įtariamojo M. S. skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys