Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravusi, išsituokusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbanti, teista:

1) 2008 m. spalio 16 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009 m. sausio 23 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2013 m. spalio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

3) 2017 m. vasario 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu,

4) 2017 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, 2018 m. rugpjūčio 24 d. bausmę atliko, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji A. S. 2022 m. birželio 6 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), kieme, prie lauko virtuvės, tyčia kirviu sudavė ne mažiau du kartus į galvos sritį savo sugyventiniui K. M., taip padarydama jam muštines žaizdas ir odos nubrozdinimus kairiame momenyje, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji A. S. (e. b. l. 113-116, 112-125) kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu K. M.. Su juo kartu gyvena daugiau kaip trejus metus, veda bendrą ūkį, gyvena viename name, bendrai sprendžia iškilusius šeimyninius nesutarimus, dalinasi bendrais pinigais. 2022 m. birželio 6 d., apie 19 val. 30 min., ji kartu su sugyventiniu K. M. namuose, lauko virtuvėje, vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė dviese degtinę 0,5 litro talpos. Kadangi visą dieną sunkiai dirbo, buvo labai pavargusi ir visą dieną nieko nevalgiusi, tai po išgertos degtinės jautėsi gana stipriai apsvaigusi. Ji su K. M. žodžiais sukonfliktavo ir sugyventinis jai delnu trenkė į veidą. Po tokių jo veiksmų, ji išėjo iš lauko virtuvėlės į kiemą ir jautėsi labai blogai, todėl atgal grįžo į lauko virtuvėlę ir jam pasakė, kad jis yra melagis, aferistas ir niekada tiesos nesako. Tada K. M. griebė viena ranka jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Ji tada pamatė lauko virtuvėlėje prie krosnies padėtą kirvį. Ji buvo labai susinervinusi, verkė ir pasiėmusi kirvį ėjo link jo, o tuo pačiu metu K. M. ėjo lauk iš lauko virtuvėlės. Jis jau būdamas kieme atsisukęs pamatė, kad ji rankoje laikė kirvį ir ji jam pasakė „nu kaip dabar duosiu iš kirvuko už tai, kad mane sumušei“, užsimojo suduoti jam, bet sugyventinis ranka sugriebė kirvio kotą ir neleido suduoti. Įvyko susistumdymas, kurio metu ji savo rankose laikė kirvį ir norėjo jį pamokyti už tai, kad jis ją mušė. Stumdymosi metu, K. M. paleido kirvį ir ji juo trenkė jam į galvą, bet kiek kartų trenkė, neprisimena. Kai pamatė iš jo galvos bėgantį kraują, suprato, kad jam kirviu prakirto galvą. Pamačiusi kraują, ji labai išsigando ir pagriebusi nuo žemės kirvį nusinešė jį į kambarį ir padėjo ant savo lovos. K. M. liko kieme. Praėjus 15-20 minučių, į kambarį įėjo K. M. ir pasakė, kad kvies policiją ir išėjo į kiemą. Jos kirvis buvo padėtas ant lovos. Po kelių minučių atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Ji atsiprašė K. M. už tai, kad jam sukėlė skausmą ir sužalojimus, jis jai atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. S. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis K. M. (e. b. l. 13-17) parodė, kad 2022 m. birželio 6 d. 20 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus su sugyventine A. S.. Pradėjo kartu konfliktuoti, susižodžiavo. Konflikto metu jis ją pastūmė, o A. S. pasiėmė peilį ir jam pasakė, kad jam įdurs, bet peilį padėjo. Sugyventinė sakė jam „kiek jis ją gali mušti“, pasiėmė kirvuką ir lauke prie lauko virtuvėlės jam iš kirvuko sudavė į galvos sritį, kairę pusę. Prakirto galvą, pradėjo bėgti kraujas. Po įvykio, jis iškart išsikvietė policijos pagalbą. A. S. prieš jį nėra anksčiau smurtavusi. Sugyventinė jam sukėlė fizinį skausmą, fizinį skausmą juto 7 balų. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir vežėsi tolimesnei apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių.

Nukentėjusysis K. M. (e. b. l. 63-66) papildomai parodė, kad jis gyvena kartu su sugyventine A. S., su kuria veda bendrą ūkį, naudojasi bendrais pinigais ir gyvena trejus metus. 2022 m. birželio 6 d. apie 20 val. jis kartu su A. S., lauko virtuvėlėje vartojo alkoholinius gėrimus. Jis kartu su sugyventine sukonfliktavo žodžiais. Apie 21 val., po to, kai ji jam kažką pasakė, jis ją pastūmė ir ji nugriuvo nuo medinio suoliuko lauko virtuvėje ant grindų. Po konflikto, jis A. S. pagriebęs už peties apkabinęs abiem rankomis iš priekio, išsitempė ją į kiemą. Prisimena, kad kelis kartus A. S. įspyrė į įvairias kūno vietas. A. S. ištrūko iš jo ir nubėgo į kambarį, iš ten išėjo su peiliu rankoje, ji jį gąsdino sakydama, kad jam įdurs, tačiau to nepadarė. Kieme jie vėl susistumdė. Po to, ji nuėjo į lauko virtuvėlę ir iš jos išėjo su kirviu rankoje,. Kirvis buvo padėtas prie krosnies, geltonai juodu kotu su geležine galva. Kirvis priklauso namo savininkui R. A.. Jis bandė iš A. S. atimti kirvį, tačiau ji jam kirvio neatidavė. Vyko susistumdymas prie lauko virtuvės, kirvį rankoje laikė sugyventinė. Jis kirvį laikė už koto ir norėjo jį atimti iš sugyventinės rankų. Stumdymosi metu, kirvis nuolat keitė kryptis, tai pakildamas į viršų, tai nusileisdamas žemyn, kol galiausiai A. S. kirvio metaline galva, vieną kartą sudavė jam į kairę galvos pusę ir prakirto ją. Matė, kaip kirvis iškrito iš sugyventinės rankų ant žemės ir ji nubėgo į kambarį ir kirvį nusinešė kartu. Jis rankomis čiupo už savo galvos, pasilenkė į priekį, pajuto skausmą ir pamatė kruvinas rankas ir kraują. Paėjęs apie 20 metrų iki suoliuko, jis atsisėdo ant jo. Po kiek laiko iš kambario išėjo sugyventinė ir ji jam padavė rankšluostį, kad užsidėtų ant galvos ir taip sustabdytų kraujavimą. Sėdėdamas ant suoliuko iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Greitosios medikai jį apžiūrėjo ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo ir paskui išvežė į (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių. Ten jį apžiūrėjo ir nustatė galvos sutrenkimą. Civilinio ieškinio dėl patirtų sužalojimų A. S. nereikš, jokių pretenzijų jai neturi.

Nukentėjusysis K. M. (e. b. l. 69-72) papildomai parodė, kad jis dirba įvairius darbus, kuriuos atlieka genėdamas obelis, slyvas, kirsdamas krūmus ir pjaudamas įvairius kitus medžius, todėl jo kūne nustatyti sužalojimai ir nubrozdinimai galėjo atsirasti nuo darbų, susijusių su medžių kirtimu ir jų paruošimu. Prieš 2-3 mėnesius, buvo tokių atvejų, kai ne vieną kartą buvo slydęs miške ir nugriuvęs veidu į žemę, ir po tų virtimų jam labai skaudėjo nosį ir aplink ją, tačiau jokių kraujosruvų ar akivaizdžių lūžių veide nematė. Jis po griuvimų miške į medikus nesikreipė, bet nosies sritį ir aplink ją jam skaudėjo apie 2 savaites laiko, po to skausmas sumažėjo ir praėjo. A. S. jam akiduobės nesulaužė, nes jis pats griuvo miške ir susižalojo, jokių muštynių ar konfliktų su asmenimis neturėjo ir niekas jo nemušė. Patikslina, kad jis jokių pretenzijų A. S. neturi, ji jo atsiprašė. Jokių pašalinių asmenų konflikto metu kieme nebuvo. Jis mano, kad A. S., turėdama rankoje kirvį, norėjo jį sužaloti ir tyčia ne mažiau du kartus sudavė jam į galvos sritį, dėl ko jis juto fizinį skausmą.

- PRĮR duomenyse (e. b. l. 8-12) užfiksuota, kad 2022 m. birželio 6 d. 21 val. 20 min. iš K. M. buvo gautas pranešimas, kad neblaivi sugyventinė prieš 30 min. kieme su kirvuku trenkė per galvą. Kraujuoja prakirsta vieta;

- greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėse (e. b. l. 46-47) nurodyta, kad apžiūrėtas K. M., nustatyta preliminari diagnozė (duomenys neskelbtini) (galvos plaukuotosios dalies žaizda);

- įvykio vietos apžiūros protokole (e. b. l. 8-12) ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18-24) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo ir kiemo, kur buvo smurtaujama apžiūra. Užfiksuota prie lauko virtuvėlės ant kiemo grindinio raudonos spalvos, galimai kraujo dėmė. Ant lovos padėtas kirvukas su plastikiniu kotu, geltonos ir juodos spalvos, kuris paimtas. Daugiau reikšmingų bylai aplinkybių neužfiksuota;

- daiktų apžiūros protokole (e. b. l. 25-27) ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 28-32) užfiksuota kirvio apžiūra. Kirvis įpakuotas į plastikinį permatomą maišelį. Ant maišelio matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“ su barkodu. Toliau ant maišelio matomi užrašai, kurie apibūdina objektą, jo paėmimo vietą, pagrindą, iš ko paimtas, paėmimo datą ir kas įpakavo objektą. Kirvis susideda iš dviejų dalių, t. y. metalinės galvos ir plastikinio koto. Metalinė galva pritvirtinta prie koto, kotą įstatant į kirvio galvoje esančią angą. Metalinė kirvio galva yra 14,5 cm ilgio, per plačiausią galvos vietą yra 9 cm skersmuo, o per siauriausią vietą 3,8 cm skersmuo. Kirvio galva yra tamsios spalvos, kai kurios vietos paveiktos korozijos, ašmenys šviesesnės spalvos su smulkiais įbrėžimais bei ašmenų kraštas su įvairiais įlinkimais. Ant kirvio galvos kairės pusės, ties ašmenimis, matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Kirvio metalinės galvos dalis, kuri tvirtinama prie koto yra 2,2 cm pločio ir 4,1 cm ilgio. Toliau apžiūrimas kirvio kotas, kuris yra geltonos ir juodos spalvų. Kirvio koto gale yra apvali skylutė, o aplink skylutės kraštus matoma šešiakampio formą. Ant koto kairės pusės matomas užrašas „(duomenys neskelbtini), kuris įrėmintas į stačiakampio formą, ant dešinės koto pusės matomi du vienodi užrašai „(duomenys neskelbtini)“, kurių vienas įrėmintas į stačiakampio formą ir yra arčiau kirvio metalinės galvos, o kitas įrėmintas apvalioje, pailgoje formoje ir yra apatinėje koto dalyje. Ant koto matomi įvairūs raštai, pusė koto geltonos spalvos, kita pusė koto juodos su geltonos spalvos figūromis. Koto galas šiek tiek užsilenkęs ir nelygus. 2022 m. liepos 8 d. pakvitavimu kirvis grąžintas R. A. (e. b. l. 33-34);

- asmens apžiūros protokole (e. b. l. 35-36) ir fotolentelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 37-39) užfiksuoti K. M. sužalojimai: galvos kairėje pusėje kirstinė žaizda;

- Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 50-53) nurodyta, kad remiantis K. M. apžiūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: K. M. nustatyta: muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai kairiame momenyje, kairiame smilkinyje; odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, nugaroje, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, kairiojo peties viršutiniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinės pusės riešo-plaštakos srityje, kairės alkūnės-žasto srityje, kairėje alkūnėje; kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis. K. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 14 trauminių poveikių metu. K. M. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus odos nubrozdinimus kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, dešinėje alkūnėje, kairėje alkūnėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimai kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, dešinėje alkūnėje, kairėje alkūnėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. K. M. nustatyti muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai kairiame momenyje, kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, nugaroje, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, kairiojo peties viršutiniame paviršiuje padaryti mažiausiai 8 trauminių poveikių metu, prieš 1-3 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku. K. M. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinės pusės riešo-plaštakos srityje, kairės alkūnės-žasto srityje, kairėje alkūnėje padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu, prieš 3-5 paras iki apžiūros ir nėra susiję su užduotyje nurodyto įvykio laiku. K. M. nustatytas kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis padarytas 1 trauminio poveikio metu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2022-06-07, kadangi išorinių kūno sužalojimų šioje srityje nenustatyta, radiologinių lūžio padarymo laiko požymių nenurodyta, kategoriškai susieti su užduotyje nurodytu laiku turimais duomenimis nėra galimybės. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, K. M. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, konkrečios griuviminės traumos aplinkybės tyrimui nepateiktos. K. M. nustatyti muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai kairiame momenyje, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, nugaroje, krūtinės kairėje, dešiniame petyje, kairiojo peties užpakaliniame paviršiuje, kairiojo peties viršutiniame paviršiuje galėjo būti padaryti ir kontaktuojant su kietomis bukomis tyrimui pateikto daikto dalimis. Vertinant sužalojimus atskirai, K. M. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus kairės akiduobės vidinės sienelės lūžį, atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant sužalojimus atskirai, K. M. nustatytas kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis atskirai kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl pastarojo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu;

- 2022 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (e. b. l. 56-58) nurodyta, kad alkotesteriu K. M. nustatytas 1,35 promilių neblaivumas, A. S. nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamoji A. S., būdama neblaivi, tyčia su kirviu sudavė ne mažiau du kartus į galvos sritį savo sugyventiniui K. M., padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (e. b. l. 158-159, 160-163).

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. A. S. kaltinama nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teista, tačiau teistumas neišnykęs (e. b. l. 130-135), per penkerių metų laikotarpį bausta administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjusi (e. b. l. 143-147), Sodros duomenimis niekur nedirba (e. b. l. 148-149), nėra registruota Užimtumo tarnyboje (e. b. l. 150). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. S. prokurorės siūlomos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis 1 dalis), uždraudžiant kaltinamajai vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta šeimos nariui, todėl tikslinga paskirti jai prokurorės prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kadangi A. S. visiškai prisipažino kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 6 d. 21 val. 30 min. (e. b. l. 94-96) iki 2022 m. birželio 7 d. 15 val. 31 min. (e. b. l. 97-99), t. y. viena laikinajame sulaikyme išbūta diena, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (e. b. l. 126-129).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2022 m. birželio 6 d. 21 val. 30 min. iki 2022 m. birželio 7 d. 15 val. 31 min., t. y. 1 (vieną) laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginti 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – A. S. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. S., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.