Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

išnagrinėjo pareiškėjų S. Ž. , A. Ž. (A. Ž. ) skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties, kuria patenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Švenčionių skyriaus skundas ir panaikintas Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2010-01-15 nutarimas atsisakyti patenkinti VSDFV Švenčionių skyriaus skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jan Paškevič 2009-12-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 92-2-00017-08 panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-12-19 Švenčionių rajono apylinkės prokuratūroje VSDFV Švenčionių skyriaus pareiškimo apie S. Ž. ir A. Ž. galimai padarytą nusikalstamą veiką pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jan Paškevič 2009-12-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Zinaidos Šnurovos 2010-01-15 nutarimu VSDFV Švenčionių skyriaus skundas dėl Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jan Paškevič 2009-12-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestas.

2010-01-29 Švenčionių rajono apylinkės teisme gautas VSDFV Švenčionių skyriaus skundas, kuriuo prašoma panaikinti Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2010-01-15 nutarimą atsisakyti patenkinti VSDFV Švenčionių skyriaus skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jan Paškevič 2009-12-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartimi patenkintas VSDFV Švenčionių skyriaus skundas ir panaikintas Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2010-01-15 nutarimas atsisakyti patenkinti VSDFV Švenčionių skyriaus skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jan Paškevič 2009-12-22 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, motyvuojant tuo, kad VSDF Švenčionių skyriaus pareiškimo pagrindu 2008-12-19 pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra išsamus, ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai neatliko A. Ž. IĮ mokestinio tyrimo; nenustatyta, kokius konkrečius darbus pagal apskaitininko pareigybinius nuostatus 2008 m. rugsėjo mėn. realiai dirbo S. Ž. ; neatlikta S. Ž. darbo laiko apskaitos analizė pagal darbo laiko žiniaraščius tose darbovietėse, kuriose ji dirbo 2008 m. rugsėjo mėn.; atliekant tyrimą, S. Ž. nustatytas atlyginimas nepalygintas su kitų darbuotojų (A. Ž. IĮ ar kitoje įmonėje) atlyginimais; nenustatyta, kokiu įstatyminiu pagrindu vadovavosi A. Ž. vieninteliam įmonės darbuotojui, priimamam į antraeiles pareigas, nustatydamas didesnį kaip 20 000 litų per 1 mėnesį atlyginimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nuomone, tik atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą ir įvertinus surinktų duomenų visumą, galima spręsti, ar veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., sudėties elementai.

Pareiškėjai S. Ž. , A. Ž. skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. vasario 18 d. nutartį. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje teisėjas nurodė, kad nutartis neskundžiama. Pareiškėjų nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas VSDFV Švenčionių skyriaus skundą, ne tik, kad šališkai vertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei bylos duomenis, bet ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Skunde nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas S. Ž. ir A. Ž. atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas 2009 m. gruodžio 22 d. prokuroro nutarimu, kurį VSDFV Švenčionių skyrius skundė Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei. Vyriausiosios prokurorės 2010 m. sausio 15 d. nutarimu VSDFV Švenčionių skyriaus skundas nebuvo patenkintas. VSDFV Švenčionių skyrius, kaip ir numato baudžiamojo proceso įstatymas, minėtą Švenčionių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimą skundė vadovaudamasis LR BPK 214 straipsniu. Tuo tarpu Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis LR BPK 64 str. 2, 4 ir 6 dalimis. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų nuomone, teisėjas, spęsdamas VSDFV Švenčionių skyriaus skundą, vadovavosi netinkama baudžiamojo proceso įstatymo norma, nes BPK 64 straipsnis reglamentuoja nesibaigusio ikiteisminio tyrimo proceso klausimus. Skundų dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo padavimo, nagrinėjimo tvarką ir procedūras reglamentuoja BPK 214 straipsnis. Vadovaujantis BPK 214 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai dėl skundų gali būti skundžiami aukštesnės instancijos teismui vadovaujantis LR BPK 439-442 straipsniais. Tokiu būdu, pareiškėjų įsitikinimu, Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. vasario 18 d. nutartis gali būti skundžiama, ką jie ir daro.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį, ikiteisminio tyrimo teisėjas vadovavosi ne ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais duomenimis, o svarstymais ir pamąstymais dėl A. Ž. individualios įmonės apyvartinių lėšų, jos pelnų, užsakymų srautų bei apie S. Ž. darbo apimtis mokykloje ir galimus darbo krūvius sutuoktinio įmonėje, kurie, pasak teisėjo, galėjo turėti įtakos naujai gyvybei. Pastebima ir tai, kad nutarties nuoroda: „...surasti kokiu įstatyminiu pagrindu vadovavosi A. Ž. ... nustatydamas atlyginimą S. Ž. ”, negali būti pripažinta pagrįsta, nes Lietuvos Respublikos įstatymai nereguliuoja tokio pobūdžio klausimų.

Skundžiamoje nutartyje išsakyti teisėjo samprotavimai ir svarstymai, teisės taikymo prasme, pareiškėjų įsitikinimu, abejotini dar ir todėl, kad jie nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatytos esminės aplinkybės - sudarant sutartį ir nustatant atlyginimą, nebuvo pažeisti jokie galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai. A. Ž. individuali įmonė, privalomų mokesčių pavidalu, pilnai atsiskaitė tiek su valstybe, tiek ir su VSDFV. Ikiteisminio tyrimo metu buvo neginčytinai nustatyta, kad S. Ž. atliko visus sutartyje aptartus darbus. Prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, nutarime išdėstė ir pagrindė tokio sprendimo motyvus ir argumentus, kurių nepaneigdamas ikiteisminio tyrimo teisėjas padarė priešingą išvadą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų nuomone, skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjo minimi trūkumai negali būti pripažinti pagrįstais ir pakankamais naikinti prokuroro priimtą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jų atžvilgiu iškeltoje baudžiamojoje byloje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas prašė skundą tenkinti.

Prokuroras ir pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjų skundas atmestinas.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog minėta nutartis yra neskundžiama. Kaip teisingai yra nurodyta pareiškėjų skunde, ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 214 straipsnis, kurio 4 dalis numato, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka, ką nepažeisdami LR BPK 440 str. 2 d. numatyto 7 dienų nuo nutarties priėmimo dienos termino pareiškėjai ir padarė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ši aplinkybė kaip nors suvaržė pareiškėjų teises ar tai įtakojo neteisėtos nutarties priėmimą. Todėl dėl šio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Kita vertus pažymėtina tai, kad priešingai nei teigiama pareiškėjų skunde, Švenčionių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nepažeidė pačios VSDFV Švenčionių skyriaus skundo nagrinėjimo tvarkos. Kaip jau aukščiau buvo minėta, LR BPK 214 straipsnio nuostatos reglamentuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarką, tačiau jis neapibrėžia skundo nagrinėjimo tvarkos, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas skundą, pagrįstai vadovavosi bendromis, LR BPK 64 straipsnyje numatytomis skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų išsprendimo nuostatomis.

Nepagrįsti yra ir skundo argumentai, jog priimdamas skundžiamą nutartį, ikiteisminio tyrimo teisėjas vadovavosi ne ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais duomenimis, o svarstymais ir pamąstymais. Priešingai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas neišsamiai.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (LR BPK 1 str.). Tik tokiu būdu galima garantuoti visos visuomenės saugumą bei valstybės valdžios autoritetą. Pareigą atskleisti nusikalstamas veikas, baudžiamojo proceso įstatymas, priskiria prokurorui bei ikiteisminio tyrimo įstaigoms, o tai reiškia, kad šios teisėsaugos institucijos turi reaguoti, nešališkai atlikti visus reikalingus veiksmus, priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista, jeigu tam nėra procesinių kliūčių, t. y. aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Tačiau net ir šiuo atveju, ikiteisminis tyrimas gali būti nutraukiamas tik kruopščiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su teismui skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas skubotai, išsamiai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių, neatlikus būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas A. Ž. , vykdančio individualią veiklą, registruoto adresu (duomenys neskelbtini), mokestinis tyrimas (patikrinimas) 2008 – 2009 m., nors mokestiniam tyrimui atlikti būtiną metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 metus Vilniaus apskrities VMI Švenčionių skyriui A. Ž. pateikė 2009-04-28. Minėta metinė pajamų mokesčio deklaracijos kopija prijungta ir prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Aukštesnės instancijos teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog tik atlikus A. Ž. , vykdančio individualią veiklą, mokestinį tyrimą (patikrinimą) 2008 – 2009 m., galima būtų spręsti apie realią A. Ž. įmonės veiklą, jos apyvartines lėšas, pelną, užsakymų srautus bei darbų apimtis atitinkamais laikotarpiais, tame tarpe ir 2008 m. rugsėjo 1 - 30 dienomis.

Pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuota ir tai, kad būtina nagrinėjamu atveju išsiaiškinti, kokius konkrečius darbus pagal Apskaitininko pareiginius nuostatus 2008 m. rugsėjo 1 - 30 d. laikotarpiu S. Ž. , dirbdama A. Ž. IĮ, faktiškai atliko ir, ar pagrįstai pagal atliktų darbų apimtį pastarajai buvo priskaičiuotas 21 481,82 Lt darbo užmokestis. Juolab, kad A. Ž. IĮ S. Ž. buvo priimta antraeilėms pareigoms, nes 2008 m. rugsėjo mėnesį ji dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose (0,25 etato), (duomenys neskelbtini) tarnyboje (1 etatas).

Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis S. Ž. A. Ž. IĮ dirbo tik 2008 m. rugsėjo 1 - 30 d. laikotarpiu. Iš S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka, jog ji savo vyrui A. Ž. , kuris vykdo individualią veiklą, padeda nuo pat veiklos vykdymo pradžios, tvarko buhalterinius dokumentus. Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, jog A. Ž. individualią veiklą įregistravo nuo 2005-03-24, PVM mokėtoju tapo nuo 2005-11-02. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kyla klausimas kodėl S. Ž. sutuoktinio individualioje įmonėje buvo įdarbinta, būtent 2008 m.. rugsėjo 1-30 d. laikotarpiui, t.y. prieš pat jos būsimas nėštumo ir gimdymo atostogas. Šias aplinkybes būtina išsiaiškinti ir tinkamai įvertinti.

Įvertinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad neatlikus aukščiau nurodytų bei pagal tyrimo eigą kitų būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, renkant duomenis apie S. Ž. ir A. Ž. galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Tuo pačiu teismas pažymi, jog nežiūrint į tai, kad darbo užmokesčio dydžio nustatymas nėra įstatymo reglamentuotas, išskyrus tai, kad darbuotojų darbo užmokestis negali būti mažesnis nei nustatytas minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga, jis skiriasi priklausomai nuo įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos srities, rezultatų ir panašiai, vis gi darbo užmokesčio dydžio nustatymą lemia kokybiniai ir kiekybiniai darbo rezultatų aspektai, paties darbuotojo savybės – kvalifikacija, sugebėjimai, darbo rinka, neatmetant ir tokių svarbių kriterijų kaip valstybėje nusistovėjęs statistinis vidutinis darbo užmokestis, ekonominė padėtis ir kiti su tuo susiję aspektai. Teismo manymu, nagrinėjamu, kaip ir kiekvienu atveju, svarbus ir teisės doktrinoje priimtas protingumo, sąžiningumo principų įgyvendinimas, vertinant pareiškėjų veiksmus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų kontekste bei atkreipiant dėmesį į tai, kad S. Ž. buvo nustatytas ženkliai didesnis darbo užmokestis, nei jį gaudavo pats individualios įmonės savininkas A. Ž. . Todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje padarytomis išvadomis, jog be išsamaus tyrimo nėra galimybės ištirti, įvertinti visumą surinktų duomenų ir tik tai atlikus spręsti apie tai ar veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., sudėties požymiai. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės, tai yra tai, kad sudarant darbo sutartį antraeilėms pareigoms, vieno mėnesio laikotarpiui su savo kūdikio besilaukiančia žmona, kuri dirba ir kitose darbovietėse, jai buvo nustatytas 7 kartus didesnis atlyginimas, nei gauna įmonės direktorius (savininkas), galimai atitinka sukčiavimo požymius, kai apgaule siekiama gauti nepagrįstai dideles motinystės (tėvystės) išmokas iš socialinio draudimo biudžeto.

Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjų S. Ž. , A. Ž. skundą ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.