Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-96-382-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-19
Bylos Nr.
1A-96-382-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Arvydas Daugėla, Valentinas Janonis
Nuteistasis
A. D.
Advokatai
Gintautas Daugėla
Pranešėjas Z. Pocius Baudž. byla Nr. 1A-96-382/2011Teisėja N. Šimkienė Procesinio sprendimo kategorija(S)1.2.4.5.; 2.1.7.4.KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisėjų Arvydo Daugėlos, Valentino Janonio,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, Aistei Šeibelytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nukentėjusiosios atstovui Tomui Leščinskui,nuteistajam A. D.,gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai atlyginti padarytą turtinę žalą ir per visą bausmės atlikimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad 2007-08-27, apie 00.30 val., Šilutės r., Rusnėje, (duomenys neskelbtini), jam pačiam priklausančiame bute, tarpusavio konflikto metu, vieną kartą spyrė batu apauta koja V. J. į apatinę nugaros dalį, dėl ko lūžo uodegikaulio pamatas, ir kumščiu trenkė V. J. į kairę galvos pusę, tai sukėlė kairės ausies III° trauminės kilmės neurosensorinį prikurtimą, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, o pati nukentėjusioji turi pagrindą ir finansinį interesą jį apkalbėti, nes siekia nukreipti dėmesį nuo savo pačios netinkamų, o gal net nusikalstamų veiksmų (girtavimo bei lytinių santykių su nepilnamečiu). Nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą kaip liudytoją apklausti pardavėją, kuri galėtų patvirtinti, jog alkoholį Rusnėje pirko būtent V. J., o ne jo sūnus, be to, nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs: 2007-08-27 pranešime nurodė tik apie smūgius rankomis; 2007-08-27 nurodė apie mušimą tik rankomis ir delnais į įvairias kūno vietas; 2007-09-11 nurodė, kad A. D. ranka sudavė 2–3 smūgius į galvą, o mergina sudavė nemažai smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas; 2007-09-25 nurodė, kad jie visi (trys) pradėjo tampyti už plaukų, spardyti kojomis, tiksliai pasakyti, kiek kuris sudavė smūgių, negali; 2007-11-29 nurodė, kad mergina paėmė už plaukų ir numetė ant grindų, mušė tik mergina ir vyriškis; 2008-04-24 teismo posėdžio metu nurodė, kad G. S. draskė tik už plaukų, o spyrė A. D. ir davė su kumščiu į galvos kairę pusę.

Nuteistasis pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad jo, P. D., I. D., G. S. parodymai prieštarauja specialisto išvadai bei kitoms aplinkybėms. Iš specialisto išvados ir paaiškinimo matyti, kad niekas nebuvo nustatęs, kad jis, A. D., sužalojo ar galėjo sužaloti V. J.. Nėra ir tai patvirtinančių kitų duomenų: liudytojai Z. J., V. J., V. S., R. A. nebuvo įvykio vietoje, nematė, kas ir kaip vyko. V. J. yra V. J. brolis, o V. J. – jos mama, todėl jie yra subjektyvūs liudytojai. Be to, pati nukentėjusioji nėra sakiusi, kad būtų mačiusi, jog jis būtų jai spyręs.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad specialisto išvadoje nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai galėjo būti padaryti kitokiomis aplinkybėmis ir kitu laiku, be to, pačių sužalojimų buvimas kelia pagrįstų abejonių, nors teismas to netikrino, tokiu būdu pažeisdamas BPK 1, 6, 7 str. įtvirtintus principus. Ekspertas V. A. teismo posėdyje parodė, kad eksperto išvada buvo formuojama tris dienas, o nukentėjusioji lankėsi vieną dieną, atsivežė dokumentus, buvo apžiūrėta. Specialisto išvados 2.1. p. nurodyta, kad iš asmens sveikatos istorijos matyti, jog V. J. kreipėsi 2007-08-27, skundėsi galvos skausmu, sumušimo žymių nepastebėta. Pakartotinai kreipėsi 2007-09-12, trauma buvo prieš dvi savaites, sutrenktas sėdynkaulis, užpuolė gatvėje ir suspardė; 2007-09-13 užrašyta audiograma. Kyla klausimas, kaip 2007-09-12 Klaipėdoje apžiūrint V. J., galėjo atsirasti duomenys apie jos 2007-09-12 bei 2007-09-13 apžiūras Šilutės miesto ligoninės poliklinikoje. Be to, nukentėjusioji, 2007-08-27 apžiūrint ją Šilutės ligoninės Priimamajame skyriuje, net neužsiminė apie skausmus uodegikaulio srityje, kas yra neįtikėtina, jeigu ji jau būtų patyrusi smūgį, dėl kurio lūžo uodegikaulio pamatas. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti virsdama, atsitrenkdama į kietą daiktą, o ir pati V. J. pripažįsta, kad konfliktavo su mergina, krito, virto ir pan., be to, nebuvo tikrintos nukentėjusiosios nurodytos sužalojimo gatvėje aplinkybės.

Nuteistasis nurodo, kad teismas be pagrindo atmetė jį teisinančius liudytojų parodymus, be to, nepašalino esminių prieštaravimų tarp liudytojų V. J., Z. J., V. S. bei R. A. parodymų dėl nukentėjusiosios sužalojimų. Taigi teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, įrodymai nepagrindžia jo kaltės, o nuosprendis pažeidžia BPK 301 str. 1 d., 303 str. 2 d., 305 str. reikalavimus. Nepagrįsta ir bausmės skyrimo bei ieškinio priteisimo motyvacija. Nuteistasis A. D. atkreipia dėmesį, jog jis, kaip ir jo šeima, yra sąžiningas ir principingas visuomenės narys, nebuvo teistas, problemų su teisėsauga neturėjo.

Nuteistais ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš nuosprendžio turinio matyti, kad įrodymais, pagrindžiančiais nuteistojo kaltę, teismas pripažino nukentėjusiosios V. J., liudytojų Z. J., V. J., V. S., R. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nukentėjusiosios akistatos su nuteistuoju protokole užfiksuotus duomenis, eksperto V. A. išvadą Nr. G 2149/07 (03) dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo bei minėto eksperto teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl pateiktos išvados turinio.

Vertindamas V. J. parodymus, teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios parodymai bylos ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Su šia apylinkės teismo padaryta išvada galima sutikti tik iš dalies, nes iš tiesų (tą savo apeliaciniame skunde pažymi ir nuteistasis) nukentėjusiosios parodymai tyrimo pradžioje nebuvo tokie nuoseklūs ir išsamūs.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keturis kartus (be pirminio pranešimo apie įvykį) bei vieną kartą parodymus apie įvykį davė akistatos su nuteistuoju metu. Šilutės rajono policijos komisariate 2007-08-27 2.05 val. pildant protokolą-pareiškimą apie nusikalstamą veiką, nukentėjusioji nurodė, kad 2007-08-27 0.30 val. suduodami smūgius rankomis, ją sumušė nepažįstamas vyriškis ir moteriškė. Tą pačią naktį atliktos apklausos metu nukentėjusioji patikslino, kad įvykio metu buvo dvi moterys ir vyras, tačiau delnais ir kumščiais mušė tik moteris tamsiais plaukais, kurią vėliau nukentėjusioji atpažino kaip G. S., ir vyras. Apklausos, atliktos 2007-09-11, metu nukentėjusioji savo parodymus patikslino nurodydama, kad A. D. kumščiais sudavė į galvą du ar tris kartus, G. S. mušė rankomis ir kojomis, tačiau nurodė, kad tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negalinti. Apklausiama 2007-09-25 V. J. nurodė, kad pirmąjį smūgį, nuo kurio ji nukritusi, sudavė A. D., kuris dar ir spyrė jai į sėdmenis, tada ją visi pradėjo tampyti už plaukų ir spardyti kojomis. Jai atsistojus ant kojų, A. D. paklausęs, ar ji dar norinti gauti, jai atsakius, kad praneš policijai, vyriškis jai trenkęs ranka per veidą. 2007-11-29 vykusios apklausos metu, nukentėjusioji parodė, kad pirmoji prie jos priėjo G. S. ir pradėjo jai trankyti per veidą, tampė už plaukų, jai nukritus, A. D. spyrė jai į nugarą, o jai atsistojus, kumščiu trenkė į kairę galvos pusę. Akistatos, atliktos 2008-02-14, su nuteistuoju metu, nukentėjusioji parodė, kad stiprų smūgį į sėdmenis pajutusi jai gulint ant žemės, atsisukusi pamatė jai už nugaros stovintį A. D.. Šios akistatos metu nukentėjusioji pakartojo, kad kumščiu į kairę galvos pusę jai trenkė A. D..

Įvertinus šiuos nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad iš tiesų jie nėra tokie išsamūs ir apklausų, vykusių nuo 2007-08-27 iki 2007-11-29, metu kito. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad jie yra tiek prieštaringi, jog ir iš jų turinio negalima būtų nustatyti esminių įvykio aplinkybių.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2007-08-27 po vidurnakčio į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Rusnėje, atvyko A. D., I. D. ir G. S.. Taip pat nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir atvykusių į butą asmenų kilo konfliktas. Šito fakto neginčija ir pats nuteistasis, tačiau teigia, kad jokio fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nevartojo, kad išgirdęs triukšmą viršuje, atbėgo ir išskyrė rankomis susikabinusias V. J. ir dukrą I. D.. Be to, nuteistasis viso tyrimo metu teigė, kad pamatęs nuogą lovoje gulinčią nukentėjusiąją, liepė jai greitai apsirengti ir išeiti, o pats nusileido į pirmą aukštą. Išgirdęs dukros kvietimą, pakilo į viršų, išskyrė merginas ir pakartojo savo reikalavimą nukentėjusiajai greičiau apsirengti ir išeiti. Merginai išeinant iš jo namų, jokių sužalojimų ant jos kūno nematė. G. S. buvimą įvykio vietoje neigė.

Tačiau nuteistojo išdėstyta gynybinė versija visiškai neatitinka byloje esančių duomenų, kuriuos ištyrė pirmosios instancijos teismas, ir kurių patikimumas buvo papildomai tirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nustatyta, kad nukentėjusioji iš buto po konflikto išėjo jame palikusi dalį savo viršutinių rūbų, t. y. liemenėlę ir bluzelę, apnuogintą viršutinę dalį apsisiautusi paklode. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja R. A., kuri pirmoji po įvykio matė nukentėjusiąją, liudytojas V. J. bei Z. J.. Šią aplinkybę galima patvirtinti ir iš nuteistojo žmonos V. D. duotų parodymų, kad kitą dieną ji radusi nukentėjusiosios viršutinius rūbus. Tai visiškai paneigia nuteistojo pasakojimą apie neva nukentėjusiajai suteiktą galimybę apsirengti ir netrukdomai išeiti iš buto. Priešingai, bylos duomenimis patvirtinta, kad V. J. po įvykio buvo ypač sukrėsta ir išsigandusi, kad dėl patirto streso sunkiai galėjo kalbėti ir pasakoti įvykio aplinkybes. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. Skuodas, dirbantis Šilutės rajono policijos komisariate tyrėju, kuris užpildė V. J. pareiškimą dėl nusikaltimo ir dėl įvykio iš karto ją apklausė. Pažymėtina, kad pareiškimas buvo rašomas ir apklausa vyko po gydytojų apžiūros, kurios metu nukentėjusiajai buvo duoti raminamieji bei nuskausminamieji vaistai, o tai neabejotinai galėjo paveikti nukentėjusiosios gebėjimą smulkiai nupasakoti visas įvykio aplinkybes. Tuo paaiškinamas ir V. J. iškart po įvykio duotų parodymų neišsamumas. Tačiau nukentėjusioji 2007-08-27 neabejodama nurodė, kur buvo sumušta ir kas ją mušė (nenurodydama pavardžių, nes tuo metu jų nežinojo), kam pirmajam paskambino ir kur kreipėsi susirūpinusi dėl savo sveikatos. Nė vienas iš tyrimo metu apklaustų liudytojų, išskyrus nuteistąjį A. D. bei jo dukrą I. D., nenurodė, kad nukentėjusioji buvo aiškiai neblaivi. To nepatvirtino nei iš karto po įvykio ją mačiusi R. A., nei VšĮ Šilutės ligoninės Priėmimo skyriuje ją apžiūrėjusi slaugytoja V. S.. Nukentėjusiosios nurodytas suvartotas alkoholio kiekis ir laikas, per kurį jis buvo palaipsniui vartojamas, neduoda jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios gebėjimu prisiminti įvykių seką ir juos vėliau atpasakoti. V. J. parodymai dėl jos sužalojimo mechanizmo bei ją sužalojusio asmens abejonių nekelia. Taip pat kaip niekuo nepagrįsta, atmestina ir nuteistojo kelta versija, kad V. J. galėjo susižaloti krisdama nuo laiptų, nes to nenurodė nei nukentėjusioji, nei išvadą dėl sveikatos sutrikdymo masto pateikęs ekspertas V. A., kuris pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad uodegikaulio lūžis įvyko ne dėl kontakto su laiptais, bet tiesiogiai jį traumuojant kietu buku ribotu paviršiumi.

Tai, kad nukentėjusioji apie patį įvykį bei nuteistojo veiksmus, lėmusius jai padarytų sužalojimų atsiradimą, tiksliau nupasakojo tik 2007-09-25 vykusios apklausos metu, taip pat logiškai paaiškinama, nes tikslūs įvykio metu patirti sužalojimai V. J. buvo nustatyti 2007-09-12, 2007-09-13 atlikus išsamius tyrimus pagal nukentėjusiosios išsakytus nusiskundimus. Nors apžiūros VšĮ Šilutės ligoninės Priėmimo skyriuje metu nukentėjusioji nusiskundimų dėl uodegikaulio skausmo neišsakė, tačiau, kaip apeliacinės instancijos teisme paaiškino ekspertas V. A., esant net keliems sužalojimams, žmogus pirmiausia skundžiasi intensyviausiai pasireiškiančiu skausmu. Iš karto po įvykio nukentėjusioji skundėsi galvos skausmu, dėl to jai ligoninėje buvo atlikta gavos kraniograma, ji buvo objektyviai apžiūrėta, patikrinta jos reakcija į šviesą, atlikti kiti, galbūt galvos traumai nustatyti būtini tyrimai. Visi minėti tyrimai buvo atliekami nepriklausomai nuo to, kad išorinių galvos sumušimo žymių ir nesimatė. Apeliacinio teismo posėdžio metu kitokią nei eksperto V. A. išvadą pateikęs ekspertas R. R. taip pat paaiškino, kad ne kiekvienas smūgis palieka matomus sužalojimus žmogaus kūne.

Nuteistasis apeliaciniu skundu išsakė savo abejones dėl eksperto V. A. pateiktos išvados patikimumo nurodydamas, kad ekspertas netyrė nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo kitokiomis nei ekspertui prieš tyrimą nusakytomis nukentėjusiosios aplinkybėmis. Be to, neaišku, kaip eksperto išvadoje galėjo atsirasti duomenys apie V. J. apžiūras 2007-09-12, 2007-09-13 Šilutės miesto ligoninės poliklinikoje, nes nukentėjusioji eksperto buvo apžiūrėta Klaipėdoje 2007-09-12.

Siekiant pašalinti šias nuteistojo abejones, į apeliacinės instancijos teismo posėdį apklausai buvo iškviestas ekspertas V. A., kuris paaiškino, kad išvada buvo daroma keliais etapais, t. y. 2007-09-12 apžiūrint nukentėjusiąją tiesiogiai ir ištyrus 2007-09-14 nukentėjusiosios pateiktus dokumentus. Eksperto paaiškinimai neprieštarauja išvadoje Nr. G 2149/07 (03) užfiksuotiems duomenims, kad tiriamoji 2007-09-14 pateikė medicininius dokumentus. Tai, kad nukentėjusioji V. J. pati kreipėsi į ekspertą, kolegijai neduoda jokio pagrindo abejoti išvados patikimumu.

Pažymėtina, kad pagrindinis teismo eksperto tikslas, tai nurodyta ir pačioje išvadoje, tiriamo asmens sveikatos sutrikdymo masto bei jo atsiradimo laiko nustatymas. Fakto, ar sužalojimai atsirado nukentėjusiojo nurodytomis ar kitomis aplinkybėmis, yra teisėsaugos institucijų prerogatyva. Teismo medicinos ekspertas V. A. savo pareigą atliko ta apimtimi, kokia buvo prašomas ją atlikti ir kuri priklauso jo kompetencijai.

Nukentėjusioji V. J. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad savo šeimos gydytojai O. B. apie tikrąsias jos sužalojimo aplinkybes nepasakiusi, nes jai buvo gėda. Be to, nepagalvojusi, kad visi jos žodžiai bus fiksuojami jos sveikatos istorijoje. Ir iš tiesų, pati situacija, į kurią pateko nukentėjusioji, negalėtų būti pavadinta įprastine, kasdien pasitaikančia, kurią norėtųsi pasakoti pašaliniams asmenims. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnams nukentėjusioji nuo pat pirmosios jos apklausos nurodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. ją sužalojusius asmenis ir įvykio vietą, jomis nėra jokio pagrindo abejoti.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo gynėjas, remdamasis medicininėje literatūroje aprašytais uodegikaulio lūžimo požymiais, suabejojo, ar nukentėjusiajai apskritai jis buvo sulaužytas įvykio dieną, pateikė versiją, kad uodegikaulis galėjo būti sulaužytas ne įvykio metu, bet vėliau. Taip pat buvo suabejota, ar nukentėjusiajai galėjo būti padaryti ir kiti, specialisto išvadoje Nr. G 2149/07 (03) nurodyti, sužalojimai. Siekiant pašalinti iškilusias abejones buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti: 1) kokie kūno sužalojimai (remiantis pateikta dokumentacija ir bylos medžiaga) padaryti V. J. ir kada jie buvo padaryti; 2) koks kūno sužalojimų sunkumo laipsnis; 3) jei V. J. buvo padarytas uodegikaulio lūžimas, ar jis galėjo būti padarytas naktį iš 2007 m. rugpjūčio 26 d. į 27 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 16(193)/10 (01) teismo ekspertai R. R. bei J. M.-Č. pateikė išvadą, kad nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių, jog V. J. naktį iš 2007 m. rugpjūčio 26 d. iki 27 d. buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Uodegikaulio lūžimo diagnozė nepatvirtinta rentgenologiškai, o kairio klausos nervo uždegimas su patirta trauma nesiejamas, nes nekonstatuota objektyvių galvos ir kairės ausies traumavimo požymių. Ekspertai, išanalizavę pateiktą medžiagą, padarė išvadą, kad uodegikaulio lūžio diagnozę 2007-09-12 įrašė gydytojas traumatologas, nors rentgenogramą vertinusios gydytojos radiologės J. V. ir D. K. lūžio diagnozės nepatvirtino. Ekspertizėje pažymėta, kad kaulų lūžių rentgenologinis įvertinimas yra gydytojų radiologų, o ne traumatologų prerogatyva. Norint įvertinti kaulų vientisumo pažeidimą, būtina atlikti tiriamos srities dviejų krypčių rentgenogramas. Teikdami išvadą dėl kairio klausos nervo uždegimo, ekspertai pažymėjo, kad tiriamuoju atveju nebuvo nustatyta objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių buvus galvos ir (ar) kairės ausies traumą, t. y. nenustatyta jokių išorinių sužalojimų. Be to, klausos nervo uždegimas buvo nustatytas praėjus dviem savaitėm po įvykio, o pirminės apžiūros metu jokių nusiskundimų, būdingų trauminiam klausos nervo pažeidimui, nebuvo.

Taigi naują išvadą pateikę ekspertai, išanalizavę tuos pačius dokumentus, kuriuos pateikdamas išvadą turėjo ir ekspertas V. A., padarė išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta nekokybiška rentgenograma, iš kurios negalima patikimai patvirtinti lūžio diagnozę. Be to, diagnozės patikimumu suabejota, nes diagnozę įrašė ne radiologas, o traumatologas, kuris nėra kompetentingas vertinti rentgenogramas.

Ekspertas R. R. savo duotas išvadas pakartotinai patvirtino apeliacinės instancijos teisme nurodydamas, kad uodegikaulio lūžį galima būtų patikimai nustatyti tik atlikus kokybiškas dviejų krypčių rentgenogramas ir stuburo kompiuterinę tomografiją.

Susidarius situacijai, kai byloje neliko neginčytinų duomenų dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo, o tai lemia tinkamą veikos kvalifikaciją, nukentėjusiajai buvo pasiūlyta atlikti naujus tyrimus, kuriuos atlikti nukentėjusioji neprieštaravo. 2011-08-02 teismui buvo pateikta VšĮ Klaipėdos respublikinės ligoninės 2011-07-04 pažyma, išduota gydytojos radiologės V. Ž., kurioje nurodyta, kad atlikus dviejų krypčių uodegikaulio radiolodinį tyrimą, V. J. nustatyta S formos uodegikaulio deformacija, su ryškesniu pasisukimu į dešinę. Supažindinus proceso dalyvius su teisme papildomai gautais medicininiais dokumentais, juos pakomentuoti į teismą buvo iškviestas nešališkas ekspertas D. Vitkus, kuris patvirtino, kad naujai padarytoje nuotraukoje akivaizdžiai matoma uodegikaulio deformacija po neteisingai suaugusio lūžio. Ekspertas taip pat paaiškino, kad kompiuterinė tomografija nėra tikslinga, nes ir iš rentgenogramos aiškiai matomas senas suaugęs lūžis. Ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiosios patirtas lūžis būdingas griuvimui sulenktomis kojomis, tačiau tokia trauma galima ir nuo tiesioginio smūgio, spyrio. Žmogus, kuris traumą patyrė būdamas normalios būsenos, skausmą pajaučia iš karto, tačiau stresinėje situacijoje gali jo ir nepajausti. Esant tokioms aplinkybėms kolegija neturi pagrindo abejoti eksperto V. A. išvadų teisingumu.

Taigi papildomai patikrinus pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių teisingumą, buvo pašalintos visos apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl parodymų prieštaringumo, specialisto išvadų neteisingumo bei kartu paneigtos nuteistojo iškeltos versijos, neva paneigiančios jo kaltę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu nesunkiai sužalojus nukentėjusiąją V. J.. Kolegijai nekyla abejonių, kad būtent nuo A. D. ranka ir koja suduotų smūgių nukentėjusiajai buvo sulaužytas uodegikaulis bei sukeltas kairės ausies III° trauminės kilmės neurosensorinis prikurtimas. Tai, kad nukentėjusioji pirmojo kreipimosi į medikus metu nenurodė visų jos sužalojimo aplinkybių, neapibūdino visų prieš ją pavartoto smurto požymių, nepaaiškino, kiek ir į kurias konkrečias vietas jai buvo suduota, dar nereiškia, kad nukentėjusioji iš viso nebuvo sužalota. To negalima tvirtinti ir remiantis aplinkybe, kad ant nukentėjusiosios kūno nebuvo matyti aiškių sužalojimų. Bylos nagrinėjimo metu net trys skirtingi ekspertai paaiškino, kad kiekvieno žmogaus skausmo pojūtis yra skirtingas, o ypač stresinės būsenos asmens, kad ne kiekvienas fizinis kontaktas ir pavartotas smurtas palieka žymes ant žmogaus kūno. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais bei daryti prielaidą, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti kitokiomis, nei nurodo nukentėjusioji, aplinkybėmis. To nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie neva netinkamą pačios nukentėjusiosios elgesį su nepilnamečiu nuteistojo sūnumi nenagrinėtini, nes tai nėra šios bylos tyrimo dalykas ir neturi jokios reikšmės kvalifikuojant A. D. veiką. Be to, dėl minėtų faktų Šilutės rajono apylinkės prokuratūroje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad V. J. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių. Net jei tyrimo metu ir būtų nustatyta, kad nukentėjusioji padarė nusikalstamą veiką, tai jokiu būdu nepateisintų nuteistojo veiksmų prieš nukentėjusiąją ir pasirinkto konfliktinės situacijos sprendimo būdo. 2007-08-27 susidariusioje situacijoje nebuvo jokio pagrindo vartoti smurtą prieš V. J. ir įrodinėti savo tiesą fiziškai ir morališkai traumuojant bei žeminant jaunesnę, fiziškai silpnesnę ir efektyviai (nukentėjusioji jos užpuolimo metu buvo nuoga) pasipriešinti negalinčią moterį.

Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumą laipsnį, nuteistojo motyvus ir tikslus, į tai, kad anksčiau neteistas, byloje nėra nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios medžiagos, A. D. parinko tinkamą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, pagrįstai atidėjo vieneriems metams.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su teismo motyvais iš jo nukentėjusiajai priteisiant jos pareikštą civilinį ieškinį, tačiau tiksliai nenurodo, su kokiomis teismo padarytomis išvadomis nesutinka.

Nuosprendžiu iš A. D. nukentėjusiajai V. J. priteisti 492 litai turtinei ir 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Jai padarytos turtinės žalos dydį nukentėjusioji pagrindė dokumentais bei kitais duomenimis, todėl teismas pagrįstai šią žalą priteisė atlyginti iš nuteistojo. Nukentėjusiosios pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti buvo patenkintas tik iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinus V. J. patirtus išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, o ypatingai pažeminimą, kurį be abejonės nukentėjusioji išgyveno ne tik įvykio metu, bet ir vėliau, kai artimiesiems ikiteisminio tyrimo institucijose, teisme teko smulkiai pasakoti įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios bei nuteistojo interesų pusiausvyrą, iš A. D. nukentėjusiajai priteista suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, jos mažinti nėra jokio pagrindo.

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Arvydas DaugėlaValentinas Janonis