Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-1426-993/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-18
Bylos Nr.
T-1426-993/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00548-16-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Nuteistasis
K. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1426-993/2020Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1631-993/2019
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00548-16-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.17; 2.5.19 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M. prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-1631-993/2020 peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu K. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 284 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d. (Žin. 2007, Nr. 81-3309) redakcija), ir nuteistas 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos, bausmei, paskirtai už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, apimant bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir prie šios bausmės pridėta dalis bausmių, paskirtų už nusikaltimus, numatytus BK 286 straipsnyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirta K. M. subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nurodyta įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 3 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. liepos 27 d. gautas nuteistojo K. M. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti paskirtą bausmę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pasikeitusią redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.

Pasikeitus baudžiamojo kodekso redakcijai, pakito BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo instituto teisinis reguliavimas (kitokių pakeitimų susijusių su bausmėmis nebuvo priimta).

Tačiau net ir esant BK 75 straipsnyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir panašiai. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama (2K-197-976/2015).

Nagrinėjamoje byloje reali laisvės atėmimo bausmė K. M. buvo paskirta atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Vertinant K. M. asmenybę teismas pažymėjo, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). K. M. padarė vieną apysunkį ir tris nesunkius nusikaltimus. Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, praeityje teistas tris kartus Lietuvoje, teistas ir užsienio valstybėje, niekur nedirba. Ankstesniais teismo nuosprendžiais du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Paskutiniu nuosprendžiu jam jau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir tai jo nepaveikė, kad daugiau nenusikalstų, naujas nusikalstamas veikas, jis padarė netrukus išėjęs į laisvę po bausmės atlikimo, teistumui neišnykus. Įvertinus visas aplinkybes, teismas nusprendė, kad bausmės tikslai, tai yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, gali būti pasiekti tik paskyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Taigi, nuosprendžio priėmimo metu teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nenustatė jokių pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą. Toks pagrindas neatsirado ir nuteistojo prašymo nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, esant išdėstytoms aplinkybėms, pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus K. M. polinkius, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra, todėl nuteistojo prašymas netenkintinas, nes yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. M. prašymo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 1 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės peržiūrėjimo taikant įstatymą, lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Averkienė