Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. 2025 m. vasario 9 d. apie 07.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį L. T. 3.0 CRD, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, 2025 m. vasario 9 d. alkotesteriu D. A. 7510 nustatė 2,03 promilės neblaivumą.

Šiais veiksmais P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis P. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad labai gailisi. Pats iškvietė pareigūnus. Po įvykio visiškai atsisakė alkoholio. Vasario 9 d. 18.30 val., grįžęs iš naktinio pasilinksminimo, neblaivus sėdo už vairo ir norėjo grįžti namo. Išsisukęs kliudė ratą įvykio vietoje ir ratas susigadino. Supratęs, kad elgiasi blogai, išsikvietė policijos pareigūnus, prasipūtė ir suprato, kad pasielgė blogai. Tą vakarą vartojo nemažai alkoholio, gėrė namie ir mieste, jautėsi apsvaigęs. Neįsivaizduoja, kodėl kilo mintis važiuoti. Niekada nėra padaręs nusikaltimų. Smerkia save ir gailisi. Gyvena teisingą gyvenimą ir niekada to nedarys. Nori ištaisyti klaidas ir dirbti darbą, vykdo individualią veiklą - Amerikos logistikos konsultavimą krovinių atžvilgiu, padeda kuruoti. Kad nuvykti į darbo vietą, reikia mašinos. Jis nėra profesionalus vairuotojas ir teisė vairuoti nėra būtina jo darbui. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju sutinka būti tėvas, santykiai su juo yra geri. Jis dirba užsienyje, bet kiekvieną dieną susiskambina ir bendrauja telefonu. Gyvai susitinka į mėnesį porą kartų, bet bendrauja kiekvieną dieną. Tėvas viską žino apie šitą įvykį. Tik padaręs jam paskambino ir papasakojo. Jis reagavo blogai. Visada atsižvelgia į tėvo nuomonę, jis yra jam autoritetas, pavyzdys. Visada tokius žmones, kurie vairuoja apsvaigę, smerkdavo. Nepalaiko didelio alkoholio vartojimo. Bet šį kartą buvo padaryta klaida, gailisi. Automobilis realiai priklauso jam, tiesiog, kai jis buvo įgytas, jis dar neturėjo teisės vairuoti, todėl registravo motinos vardu. Kai išsilaikė teises, pradėjo jį vairuoti. Tiesiog pamiršo jį persiregistruoti. Individualią veiklą vykdo tik mėnesį ir finansiškai dar sunku. Mašina naudojosi tik jis ir mama norėjo jam perrašyti automobilį. Labai būtų gerai, jeigu galima būtų konfiskuoti automobilį, nes finansiškai nėra pajėgus sumokėti jo vertę pinigais.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamasis P. M. yra jos sūnus. Jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į klausimus. Sutinka duoti parodymus. Automobilis, kurį vairavo sūnus, registruotas jos vardu ir faktiškai tai yra jos automobilis. Šiek tiek naudojosi tuo automobiliu po jo pirkimo, nes kai nupirko, neturėjo sūnus vairuotojo teisų, kai išlaikė, leido jam vairuoti. Pirko automobilį sau, bet leido vairuoti sūnui. Galima sakyti, perdavė automobilį jam, tik nespėjo perregistruoti. Jis planavo pirkti kitą automobilį ir, jeigu ji neturėtų kito automobilio, tai vėl naudotųsi šiuo. Pinigus už automobilį mokėjo ji, bet važinėja automobiliu sūnus, faktinis naudotojas yra jis. Prieš 3-4 metus perdavė mašiną sūnui ir jis kiekvieną dieną naudojosi automobiliu. Ji pati vairuoja kitą automobilį. Planavo perregistruoti automobilį jo vardu, bet atidėliodavo. 8 000 Eur mokėjo už automobilį, pirko prieš 3-4 metus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, prokurorė ir gynėjas sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 12 d. apklaustas įtariamuoju P. M. paaiškino, kad 2025 m. vasario 9 d. važiavo iš Pašilaičių, buvo pas draugą, tą naktį su draugu buvo mieste, išgėrinėjo. Tiksliai nepamena, kiek išgėrė, gėrė įvairius kokteilius. Tiksliai nepamena, kada iš miesto grįžo į draugo namus, galbūt apie 5-6 val. Negali paaiškinti, kodėl sugalvojo, kad reikia sėsti į automobilį ir važiuoti, kai buvo išgėręs, žino, kad to daryti negalima. Nesijautė prastai, jautėsi neapsvaigęs, tikriausiai todėl pamanė, kad gali nelikti pas draugą permiegoti ir parvažiuoti atgal į namus, į Kauną. Važiavo tikrai tvarkingai, nedideliu greičiu, nemano, kad manevravo po kelią. Važiavo pro žiedą, išsukinėjant iš jo į kažką užsižiūrėjo ir atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Iš karto sustojo ir išsikvietė policiją. Pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie ką tik įvykusį įvykį. Atvažiavus pareigūnams, jie patikrino jo blaivumą. Sutiko tikrintis blaivumą, žino, kad pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, antru pūtimu nepamena. Su neblaivumo nustatymo protokolo duomenimis susipažino, sutiko ir pasirašė jį. Pareigūnams pasakė, kad vartojo alkoholinius gėrimus, neneigė. Jis dėl savo veiksmų tikrai labai gailisi, niekada taip nesielgia, nežino, kas tą rytą jam buvo užėję. Nėra teistas, yra baustas administracine tvarka vieną kartą dėl to, kad paliko automobilį stovėti neleistinoje vietoje. Jeigu yra galimybė, norėtų, kad jam būtų taikytas laidavimas. Yra supažindintas su ikiteisminio tyrimo užbaigimu pagreitinto proceso tvarka, su juo sutiktų (b. l. 63-66).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 9 d. apklausta liudytoja D. D. parodė, kad 2025 m. vasario 9 d. dirbo dieninėje pamainoje nuo 06.00 val. iki 18.00 val. kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š., ekipaže „V1722“. Šiandien, apie 06.53 val., iš Vilniaus aps. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjas, vairuodamas automobilį, atsitrenkė į kelio bortelį. Apie 06.58 val. atvykus prieš tai minėtu adresu, kartu su kolega pastebėjo važiuojamoje kelio dalyje stovintį automobilį LANCIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo vyras. Išlipęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo, yra P. M., gim. (duomenys neskelbtini) tel. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vairuotojas paaiškino, kad vairuodamas automobilį LANCIA ir būdamas neblaivus, atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir apgadino automobilį. Vairuotojas taip pat teigė, kad automobiliu važiavo iš Pašilaičių link namų, o būtent, į Kauną. Vairuotojas nurodė, kad automobilis, kurį jis vairavo, priklauso ne jam, o jo mamai. Bendraujant su vairuotoju P. nuo jo buvo jaučiamas alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, šis iš karto prisipažino, kad prieš porą valandų vartojo alkoholinių gėrimų, o būdamas neblaivus vairavo automobilį LANCIA bei jį apgadino. Po įvykusio eismo įvykio vairuotojas pats išsikvietė policiją. Patikrinus P. M. girtumą alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. 2214649, pirmu pūtimu apie 07.04 val. buvo nustatytas 2.03 prom. girtumas, o antru pūtimu apie 07.22 val. buvo nustatytas 2.06 prom. girtumas. Automobilyje P. M. buvo vienas, daugiau jokių asmenų šalia ar aplink automobilį nebuvo (b. l. 43-46).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad P. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. N. P. M.neblaivumas alkotesteriu: „D. A. 7510“, Nr. ARKB-0191, 2025 m. vasario 9 d. 07:04:02 val. rezultatas 2,03 prom., 2025 m. vasario 9 d. 07:22:28 val. rezultatas 2,06 prom. Alkotesterio „D. A. 7510“, Nr. ARKB-0191 patikros sertifikato Nr.: 2214649 (b. l. 32-36).

2025 m. vasario 9 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas tamsios spalvos automobilis LANCIA THEMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu automobilis stovi ties adresu (duomenys neskelbtini) , kryptimi link Kauno. Apžiūrimas automobilis yra po eismo įvykio ir yra apgadintas. Matoma, kad apgadintas automobilio priekinis bamperis, dešinės pusės priekinis sparnas, taip pat yra išmuštas dešinės pusės ratas (ratas guli ant šaligatvio, šalia automobilio). Apžiūros metu daugiau vizualiai matomų apgadinimų nesimato. Atidarius automobilio kairės pusės priekines keleivio duris prie porankio, gėrimų laikiklyje stovi skardinė nuo energetinio gėrimo. Atidarius automobilio kairės pusės galines duris matoma ant sėdynės gulinti striukė bei plastikinis butelis „Neptūnas“. Atidarius ir apžiūrėjus automobilio bagažinę, joje guli sudėti įvairūs daiktai ir drabužiai. Automobilis LANCIA THEMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros paimtas ir išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 15-25).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis LANCIA THEMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio LANCIA THEMA 3.0 CRD 2011 metų laidos, vidutinė vertė Lietuvoje 2025 m. vasario mėnesį yra 8 570 Eur (su PVM) (b. l. 38).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo P. M.kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, kaltinamasis P. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2025 m. vasario 9 d. apie 07.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį L. T. 3.0 CRD, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, 2025 m. vasario 9 d. alkotesteriu D. A. 7510 nustatė 2,03 promilės neblaivumą. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojos D. D. parodymai, Įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir kita bylos medžiaga.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismui pateiktas prašymas atleisti P. M. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. M., (duomenys neskelbtini),atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl P. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis, padarydamas šią nusikalstamą veiką, elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jo veika yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį kaltinamasis įvertino kritiškai, pats iškvietė policijos pareigūnus. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad P. M. anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, tačiau ne už šiurkščius administracinius nusižengimus (b. l. 51-55), vykdantis individualią veiklą, teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad P. M. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju P. M. laiduotoju sutinka būti jo tėvas P. M.. Pastarasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis sūnui daro didelę įtaką, nors jie kartu negyvena, tačiau daug ir nuoširdžiai bendrauja tiek telefonu, tiek susitikę, jis pats alkoholio beveik nevartoja, dirba labai atsakingą darbą, susijusį su vairavimu. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad P. M. su tėvu sieja artimi ryšiai. Laiduotojas gebės padaryti sūnui teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad P. M. dirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad P. M., gim. (duomenys neskelbtini) yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas kaltinamajam, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad sūnus laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, P. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo P. M., gim. (duomenys neskelbtini)., atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas P. M. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, dirba, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti P. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio L. T. 3.0 CRD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 8 570 Eur, konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

P. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,03 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skirtinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. vasario 12 d. Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis prašė teismo, kad P. M. būtų taikomas minimalus uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas. Skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašė kaltinamojo gynėjas, nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kadangi kaltinamasis įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo P. M., atitinka konfiskuotino turto sąvoką, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios P. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis LANCIA THEMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso jo motinai A. M. (b. l. 37). Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis priklauso trečiajam asmeniui – kaltinamojo motinai, tačiau tiek kaltinamasis, tiek liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta automobilio savininkė, nurodė, kad faktiškai automobiliu apie 4 metus kiekvieną dieną naudojosi tik P. M., jis gi rūpinosi tuo automobiliu, A. M. tuo laikotarpiu automobiliu nesinaudojo, pilnai perdavė jį sūnaus valdymui, buvo planuota perregistruoti mašiną sūnaus vardu, tačiau nespėjo to padaryti. Taip pat į bylą pateiktas A. M. pareiškimas, kad ji neprieštarauja, kad būtų konfiskuotas jos vardu registruotas automobilis. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims jo negalima konfiskuoti, nėra pagrindo, nes transporto priemonė LANCIA THEMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keli metai iki nusikaltimo padarymo ir veikos įvykdymo metu faktiškai priklausė ir visą laiką buvo P. M. valdyme, o A. M. buvo iš esmės formali šio automobilio savininkė. Teismas sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas - būtent šio automobilio konfiskavimas, padės įgyvendinti kaltinamajam skirtinos bausmės paskirtį.

Dėl kitų klausimų.

K. P. M. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka buvo sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinis diskas, esantis voke su proceso dalyvių asmens duomenimis, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį P. M. (duomenys neskelbtini). atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra automobilio LANCIA THEMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

P. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, esantį voke su proceso dalyvių asmens duomenimis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.