Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014-03-26 Jurbarko r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais; 2016-04-06 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., 140 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 26 paros arešto. 2016-05-27 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str., 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2017 m. birželio 19 d., apie 17.30 val., Raseinių r., Šiluvos sen., Padubysio k., daugiabučio namo kieme tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,10 prom.), įžūliu elgesiu, matant bei girdint pašaliniams asmenims, tyčia ne mažiau du kartus sudavė kumščiu K. J. į veidą, šiam nugriuvus, koja ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, dar sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių rankomis į įvairias kūno vietas, bendrai sudavė nemažiau kaip vienuolika kartų, padarė kraujosruvą kairės akies obuolyje, poodines kraujosruvos kairės akies vokuose-skruoste, kairiame žande, kakle, nosyje, nugaroje, krūtinėje, dešinio žando sumušimą, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio lūžimą, apatinio žandikaulio kairės pusės 3 danties, dešinio viršutinio žandikaulio antro kandžio defektus, odos nubrozdinimus kairės alkūnės sąnaryje, žąste-dilbyje, dešiniame peties sąnaryje-nugaroje, dešinėje blauzdoje, nosies kaulų lūžimą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, 2017 m. birželio 19 d., apie 17.30 val., Raseinių r., Šiluvos sen., Padubysio k., daugiabučio namo kieme tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,10 prom.), tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau du kartus sudavė kumščiu K. J. į veidą, šiam nugriuvus koja ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, dar sudavė tyrimo metu nenustatytą skaičių rankomis į įvairias kūno vietas, bendrai sudavė nemažiau kaip vienuolika kartų, padarė kraujosruva kairės akies obuolyje, poodines kraujosruvos kairės akies vokuose-skruoste, kairiame žande, kakle, nosyje, nugaroje, krūtinėje, dešinio žando sumušimą, kairio viršutinio žandikaulio 1 kandžio lūžimą, apatinio žandikaulio kairės pusės 3 danties, dešinio viršutinio žandikaulio antro kandžio defektus, odos nubrozdinimus kairės alkūnės sąnaryje, žąste-dilbyje, dešiniame peties sąnaryje-nugaroje, dešinėje blauzdoje, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam K. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.

Kaltinamasis J. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad 2017 m. birželio 19 d. apie 17 val. jis buvo stipriai išgėręs. Tarp jo sugyventinės ir Jankūnų anksčiau buvo kilęs konfliktas. Tą dieną jie dar kartą aiškinosi to konflikto priežastis. Jis išėjo į kiemą ir K. J. jį pastūmė. Tai jį supykdė ir apimtas pykčio jis sudavė ranka ir spyrė kojomis Kęstučiui į įvairias kūno vietas, bet dėl girtumo neprisimena kiek smūgių. Žino, kad Kęstutis buvo sužalotas, kreipėsi į gydymo įstaigą. Praėjus kuriam laikui jis Kęstučio atsiprašė. Padarytos žalos neatlygino. Jis su sugyventine augina du mažamečius vaikus, todėl neturi lėšų. Su ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo sutinka, o prašoma priteisti neturtinė žala per didelė, jo finansinės galimybės leistų dalimis sumokėti 1000,00 eurų.

Kaltinamajam J. B. pripažinus savo kaltę, taikomas LR BPK 273 str. numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjai.

Iš 2017-06-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Raseinių r., Šiluvos sen., Padubysio k. (b.l.4,5).

Iš 2017-07-25 Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinio matyti, kad padaryta 127,25 Eur. turtinė žala (b.l.10,11,12).

Iš specialisto išvada Nr. G 208/2017(10) matyti, kad K. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. ( b. l. 45-36).

Iš 2017-07-24 akistatos protokolo tarp J. B. ir K. J. matyti, kad nukentėjusysis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o įtariamasis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( b. 1. 74-76).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, specialisto išvadą, turi pagrindo manyti, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo J. B. kaltę 2017 m. birželio 19 d., apie 17 val. 30 min. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Kaltinamasis J. B. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo K. J. atžvilgiu atliko viešoje vietoje, gyvenamojo namo kieme.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Nukentėjęs K. J. buvo priverstas kreiptis į gydymo įstaigą ir jam buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos dėl apatinio žandikaulio lūžio ir galvos smegenų sukrėtimo. Šiuos nukentėjusio sveikatos sutrikdymus nulėmė neteisėti kaltinamojo veiksmai. 2017-06-23 specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o taip pat į kaltinamojo asmenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. B., teismas, be jau nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, nedirbantis, su sugyventine augina du mažamečius vaikus.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė ieškinį dėl 127,25 eurų žalos atlygino. Nukentėjęs K. J. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų gydėsi ir tai sudarė 127,25 eurų išlaidų. Ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo nesunkai sutrikdyta nukentėjusiojo K. J. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jų kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų nukentėjęs K. J. patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius, tik nurodyta apie tęsiamą gydymą. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti. Visai tai sudaro pagrindą neturtinei žalai priteisti.

Iš kitos pusės, teismas, taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis per didelis ir mažintinas. Teismas vertina tai, kad pats nukentėjęs K. J. buvo neblaivus ir jo netinkamas elgesys išprovokavo konfliktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302, 303, 307, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p., 69 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per pirmus 6 bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per pirmus keturis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti nukentėjusiam turtinę žalą.

Iš J. B. priteisti nukentėjusiam K. J. 244,90 eurų turtinei žalai ir 2000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Iš J. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 127,25 eurų žalą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo probacijos tarnyboje pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.