Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-09-10 · Civilinė byla Nr. 2-3293-911/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
2-3293-911/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02224-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
S. Č.
Trečiasis asmuo
L. V.
Advokatai
Zinaida Aksionova
Civilinė byla Nr. 2-3293-911/2013Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02224-2013-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.5.2.4; 73.2.5.5; 113.1; 116.1.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 10 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Gretai Simonavičienei,dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui S. M.,atsakovui S. Č., jo atstovei advokatei Zinaidai Aksionovai,trečiajam asmeniui L. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. Č., trečiajam asmeniui L. V. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6609 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-06-29 (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui L. V. priklausanti transporto priemonė Kawasaki ZX-9R, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Avarija įvyko dėl atsakovo kaltės, kuris vairavo transporto priemonę MTZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui 6609 Lt draudimo išmoką, kadangi transporto priemonės remonto kaštai viršijo 75 procentus rinkos vertės. Draudimo išmoka paskaičiuota iš transporto priemonės vardinės vertės 9000 Lt atėmus likutinę 2391 Lt vertę. Paaiškino, kad motociklo remonto kaštai buvo paskaičiuoti 8801,26 Lt, kas sudaro 97 procentus transporto priemonės vertės, todėl motociklą remontuoti buvo ekonomiškai netikslinga ir buvo nuspręsta išmokėti draudimo išmoką. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas S. Č. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad nesutinka su žalos paskaičiavimu. Paaiškino, kad po eismo įvykio nematė jokių motociklo detalių, gulinčių ant žemės. Traktorių vairavo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,5 promilių neblaivumas. Mano, kad trečiajam asmeniui priklausantis motociklas nebuvo taip stipriai apgadintas, koks yra ieškovo pateiktas žalos paskaičiavimas. Prašymų skirti ekspertizę nepareiškė. Prašė bylą išspręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė paaiškino, kad sutinka su 990 Lt žalos dydžiu dėl priekinės ir galinės pakabų vertės, tačiau nesutinka dėl likusios žalos paskaičiavimo dalies. Prašė ieškinį tenkinti iš dalie ir priteisti iš atsakovo ieškovui 990 Lt.

Tretysis asmuo L. V. su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad 2012-06-29 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas traktorių, jo nepraleido ir trečiojo asmens vairuojamas motociklas Kawasaki susidūrė su traktoriumi ir palindo po jo priekine dalimi. Po eismo įvykio motociklo užvesti nebandė, jį parsistūmė namo. Motociklas buvo stipriai apgadintas. Policijos pareigūnai aprašė padarytus transporto priemonės apgadinimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių dokumentų, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-526-287/2012, matyti, kad 2012 m. birželio 29 d. apie 18.23 val., S. Č. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo traktorių MTZ-80L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,52 promilės girtumas), įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklininko L. V., vairuojančio motociklą „Kawasaki ZX-9R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė (b. l. 7-8; administracinė byla Nr. A2.6.-526-287/2012, b. l. 21-22). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2012-03-30 sutartis Nr. 03/205674985 patvirtina, kad savaeigis mechanizmas MTZ 80L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 9-11). Byloje pateikti transporto priemonės techninės apžiūros aktas, 2012-07-09 ekspertizės sąmata, transporto priemonės Kawasaki ZX-9R likutinės vertės skaičiavimas ir žalos skaičiavimo išvada, fotonuotraukos patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė motociklas „Kawasaki ZX-9R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 14-15, 17, 70-82). Transporto priemonės rinkos vertė eismo įvykio dienai buvo 9000 Lt (b. l. 67-69), po eismo įvykio įvertinta transporto priemonės likutinė vertė - 2391 Lt (b. l. 17). Žalos dydis apskaičiuotas atėmus liekanų vertę iš motociklo rinkos vertės iki eismo įvykio (b. l. 63). UAB „Lietuvos draudimas“, remdamasis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, trečiajam asmeniui L. V. išmokėjo 6609 Lt žalos atlyginimą (b. l. 20). Ieškovas 2012-09-21 pretenzija ragino atsakovą atlyginti žalą gera valia (b. l. 4), tačiau atsakovas išmokėtos draudimo išmokos negrąžino ieškovui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmenų turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl ieškovo teisės regreso tvarka reikalauti iš atsakingo už žalą asmens išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo nekyla, tačiau keliamas paties žalos dydžio klausimas atsakovui teigiant, jog ieškovas reikalauja per didelio žalos atlyginimo.

Remiantis CPK 263 straipsnio 2 dalimi teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai dėl per didelio žalos dydžio neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi byloje esantys įrodymai tikėtinai pagrindžia eismo įvykio metu trečiojo asmens patirtos žalos dydį, o taip pat ir išlaidas, susijusias su žalos administravimu. Atsakovo, trečiojo asmens bei liudytojo parodymais, o taip pat administracinės bylos Nr. A2.6-526-287/2012 medžiaga nustatyta, kad 2012-06-29 eismo įvykio metu po atsakovo vairuojamu traktoriumi susidūrimo metu palindo trečiojo asmens vairuojamas motociklas „Kawasaki ZX-9R“. Ieškovas paskaičiavo sąmatą, kuri pagrįsta ieškovo specialisto apžiūra ir jos metu nustatytais trečiajam asmeniui priklausančio motociklo padarytų apgadinimų detaliu paskaičiavimu, todėl teismui nekyla abejonių dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo. Remiantis rungimosi principu ieškovas turi pareigą įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tačiau tuo pačiu atsakovas, neigdamas ir ginčydamas ieškovo pareikštą reikalavimą ir teigdamas, kad ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra per didelis, turi pareigą pateikti jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Priešingai, nors atsakovas neigia ieškovo nurodytą nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, tačiau jokių įrodymų, kurie paneigtų šią ieškovo nurodytą aplinkybę, teismui nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu teismui išaiškinus galimybę prašyti skirti ekspertizę, tokio prašymo atsakovas taip pat neišreiškė. Atsakovas savo atsikirtimuose remiasi aplinkybe, jog administracinėje byloje esančioje autoįvykio schemoje aprašyti tik smulkūs sugadinimai. Iš administracinėje byloje esančios eismo įvykio schemos matyti, kad policijos pareigūnas aprašė, jog motociklui buvo padaryti šie apgadinimai: sudaužytas priekinis žibintas, sudaužytas vėjo stiklas, priekinis kairės pusės posūkis, spidometro skydelis, nulaužtos priekinių stabdžių rankenėlės, sudaužyta apdaila (administracinė byla Nr.A2.6-526-287/2012, b. l. 8). Logiška, kad policijos pareigūnas eismo įvykio vietoje aprašė jam matomus daikto išorės sužalojimus. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai yra pakankami spręsti, jog ieškovo nurodytas patirtos žalos dydis yra realus ir buvo tikrai patirtas. Nors atsakovas ir ginčija nurodytą žalos dydį, tačiau jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus duomenis apie patirtos žalos dydį, teismui nepateikia. Įrodinėjimo pareiga civiliniame procese lemia, jog byloje dalyvaujantys asmenys turi pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl atsakovui ginčijant trečiojo asmens patirtos žalos dydį, jis turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas teigė, kad eismo įvykio metu motociklas nebuvo labai apdaužytas. Šią aplinkybę teismas vertina kritiškai, kadangi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nutarimu buvo konstatuota, kad atsakovas vairavo transporto priemonę – traktorių, neblaivus, jam buvo nustatytas 1,52 promilės girtumas. Neatmetama tikimybė, kad atsakovas dėl neblaivumo galėjo nesuvokti padarytos žalos dydžio. Liudytojas V. K. parodė, kad 2012-06-29 jis važiavo iš galo atsakovui. Įvykus eismo įvykiui atsakovas sustojo, o jis išlipęs pamatė, kad po atsakovo traktoriumi didžiąją dalimi buvo palindęs motociklas. Matė iš motociklo išbėgusio benzino dėmę. Nuolaužų ant asfalto nematė. Tai pamatęs, jis daugiau nieko nežiūrėjo ir apsisukęs nuvažiavo namo. Šio liudytojo parodymus teismas vertina kaip neišsamius. Tai, jog liudytojas teigė, kad nematė ant asfalto nuolaužų, nepaneigia tikimybės, jog detalių nuolaužos galėjo būti po traktoriumi, nes kaip byloje nustatyta trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojo parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga, eismo įvykio metu nuo smūgio motociklas palindo po traktoriumi. Be to liudytojas parodė, kad iš eismo įvykio vietos iš karto išvažiavo, todėl darytina išvada, kad liudytojas ir negalėjo pamatyti motociklui padarytų apgadinimų.

Atsakovui nepateikus jokių konkrečių duomenų ar juos patvirtinančių įrodymų, kad eismo įvykio, įvykusio 2012-06-29 (duomenys neskelbtini), dėl kurio kaltu pripažintas atsakovas, metu trečiajam asmeniui nebuvo padaryta žala ar jos dydis, nei kad nurodė ieškovas, yra mažesnis, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiojo asmens patirtą žalą bei su žalos administravimu susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis minėtomis teisės normomis ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6609 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs prievolės atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškinys dėl draudimo išmokos, procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas (LR CK 6.263, 6.270, 6.987 str.). Iš atsakovo priteistina ieškovui 6609 Lt draudimo išmoka, 5 procentų procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 198 Lt žyminis mokestis ir 600 Lt išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra teikiama antrinė teisinė pagalba, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo nepriteistinos valstybei 34 Lt pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 6609 Lt (šešių tūkstančių šešių šimtų devynių litų) draudimo išmoką, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6609 Lt sumos nuo 2013-04-05 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas - 198 Lt (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių litų) žyminį mokestį ir 600 Lt (šešių šimtų litų) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Kristina Serdiukienė