- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-172-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23776-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PST investicijos“
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“
- Ieškovas
- E. I.
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „PST investicijos“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. I. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PST investicijos“ dėl buto pirkimo kainos sumažinimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2015-07-10 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainą 8 687,29 Eur ir ją priteisti iš atsakovo ieškovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2005-08-24 pirkimo pardavimo sutartimi (toliau - Sutartis) iš atsakovo UAB „PST investicijos“ įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas). Sutarties 5.10 p. pardavėjas suteikė pastatui, kuriame yra Butas, paslėptiems statinio elementams dešimties metų garantinį terminą. Bute yra neįprastai šalta, todėl šildymo sezono metu būtinas didesnis nei įprasta šildymas, kas labai didina Buto eksploatacijos kaštus. Siekiant nustatyti šilumos nuostolių priežastis, buvo atliktas termovizinis tyrimas, po kurio paaiškėjo, jog yra nekokybiški, netinkamai sumontuoti langai (langų/stiklinio fasado sistemos), per kuriuos ir patiriami šilumos nuostoliai. Taip pat yra netinkamai apšiltintos šilumos sienos, todėl pastatas, taigi ir Butas, neatitinka privalomų energetinio naudingumo reikalavimų, keliamų tokios rūšies statiniui. Sutarties 4.5 p. pardavėjas garantavo, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo daikto (Buto) trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketina naudoti, arba dėl kurių turto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Trūkumų turintis daiktas kainuoja pigiau nei kokybiškas ir visus reikalavimus atitinkantis, todėl vadovaujantis minėtomis garantijomis ir pardavėjo pareiškimais bei CK 6.334 str. 1 d. 2 p., trūkumų šalinimo verte mažintina Buto pirkimo kaina, permokėtą dalį priteisiant pinigais. Siekdamas nustatyti, kiek kainuotų Buto trūkumų šalinimas, ieškovas kreipėsi į langų keitimo, montavimo paslaugas teikiančią bendrovę ir gavo jos sudarytą sąmatą, jog trūkumų šalinimas kainuotų 8 687,29 Eur, todėl Buto įsigijimo kaina mažintina būtent šia suma.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „PST investicijos“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Sutarties 5.10 punktu atsakovas suteikė pastatui 5 metų, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams) - 10 metų, o pardavėjo iš gamintojų (tiekėjų) įsigytoms medžiagoms bei inžinerinei įrangai - tokį garantinį laiką, kokį suteikė gamintojas. Taigi statinio langų montavimo darbams, kaip ir pastatui, atsakovas suteikė penkerių metų garantiją, o 10 metų garantija buvo suteikta tik paslėptiems pastato elementams (konstrukcijos, vamzdynai), kurių kategorijai langai nepriklauso, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo nurodomiems trūkumams suteikta 10 metų garantija. Ieškovas pateikė atsakovui 2015-05-06 pretenziją dėl buto kokybės, kuri pateikta jau pasibaigus kokybės garantijos terminui, o tai leidžia spręsti, kad ieškovo nurodyti trūkumai atsirado jau pasibaigus nustatytam garantijos terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir sumažino 2005-08-24 pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri sudaryta tarp E. I. ir UAB „PST investicijos“, nustatytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainą 8 687,29 Eur ir priteisė iš atsakovo UAB „PST investicijos“ ieškovui E. I. 8 687,29 Eur dydžio kainos skirtumą bei 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad byloje esantis 2015-12-11 Vertinimo aktas, surašytas eksperto dr. D. K., iš esmės patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų: kad netinkamai atlikti fasado šiltinimo darbai – vata suklota netolygiai, langai su stiklo fasadais netinkamai užsandarinti montavimo putomis – vietomis neužpurškiant putų, kad esami defektai sudaro galimybę patirti didesnius šilumos nuostolius. Ekspertas nurodė, kad racionalus būdas sumažinti buto šilumos nuostolius – esamus langus pakeisti langais su dvikameriniu stiklo paketu ir dviem selektyviniais stiklais, nes pagal faktą dėl nekokybiškai įrengtų sienų ir užsandarintų langų butas patiria 71,23 kWh (kv. m per metus). Byloje nebuvo įrodymų, paneigiančių eksperto išvadas apie trūkumus ir jų racionalų šalinimo būdą. Vien ta aplinkybė, kad namas pripažintas tinkamu naudoti, teismo vertinimu, nebuvo pakankamas įrodymas nuginčyti paslėptų trūkumų buvimo fakto (CPK 185 str.). Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas pirko butą, žinodamas apie minėtus trūkumus, todėl teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai prašo taikyti CK 6.334 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Byloje nekilo ginčas dėl ieškovo pateiktų paskaičiavimų dydžio, atsakovas ir trečiais asmuo nepateikė savų paskaičiavimų, todėl teismas rėmėsi ieškovo pateiktu įrodymu ir jame nurodyta kaina, kuri laikytina pirkimo-pardavimo kainos skirtumu (CPK 178 str.). Byloje konstatavus, kad trūkumai yra paslėpti, taikytina ne 5, o 10 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys teisme gautas nepraėjus 10 metų po sutarties sudarymo, todėl teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „PST investicijos“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ar ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, jei teismas manytų, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, atsakovas prašo taikyti CK 6.248 str. 4 d. ir 6.253 str. nuostatas ir atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas vadovavosi tik 2015-12-11 vertinimo aktu bei nurodė, kad byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių vertinimo akte nurodytas aplinkybes. Tokie teismo argumentai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes byloje yra kiti lygiaverčiai rašytiniai įrodymai, paneigiantys vertinimo akte nurodytas aplinkybes, o pats vertinimo aktas neatitinka CPK nustatytiems raštiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Tyrimo rezultatų užfiksavimo dokumentai faktiškai yra nepasirašyti jį atlikusio specialisto, nėra nurodyta, kokiu aparatu ir kas atliko tyrimą, neaišku, ar pats aparatas buvo kalibruotas ir meterologiškai patikrintas, taigi jų tikrumas ir patikimumas yra abejotinas, todėl minėtu įrodymu teismas negalėjo vadovautis.
2. Termovizinis tyrimas visiškai netiria ir nenustato energetinio naudingumo. Jis parodo tik tai, kad yra tam tikri energijos praradimai, tačiau ar tokios kategorijos pastatams jis yra leistinas ar ne, jis nenustato. Be to, ieškovo pateiktos patalpų termogramos yra atliktos prietaisu (termovizoriumi), kuris nėra įteisintas kaip matavimo priemonė ir neįtrauktas į Matavimo priemonių registrą. Pats termografinis tyrimas neturi įteisintos metodikos, todėl ir atliktas tyrimas negali nurodyti ar patvirtinti jokių faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų konstatuoti, kad yra neatitikimas galiojantiems normatyviniams statybos techniniams dokumentams.
3. Vertinimo akte specialistas nurodo, kad tyrimą atliko pagal pateiktas jam foto nuotraukas. Taigi jis pats neatliko jokio fiksavimo, todėl yra neaišku, kokios foto nuotraukos ir iš kokio buto ar namo jam buvo pateiktos. Taip pat vertinimo akto 50 puslapyje pateikti duomenys yra prieštaringi, nes minėto puslapio antroje pastraipoje yra nurodoma, kad esamo buto teoriniai šilumos nuostoliai, įvertinus projektinius sprendinius, sudaro 57,51 kWh. Taigi pats specialistas patvirtina, kad teoriniai šilumos nuostoliai atitinka projektinius sprendinius, todėl ieškovas nusipirko butą tokį, koks ir buvo deklaruotas pirkimo-pardavimo sutartimi.
4. Teismo argumentai, kad byloje nėra kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių vertinimo akte išdėstytas aplinkybes, yra nepagrįsti ir visiškai neaišku, kodėl teismas nevertino ar kokiu pagrindu atmetė Vilniaus Energijos 2015-11-27 rašte Nr. 008-04-24461/7372 pateiktus duomenis apie šiame bute suvartotos šilumos kiekius šildymui.
5. Teismas netinkamai nustatė ginčo objektui taikytinus garantinius terminus bei jų atsiradimo pradžią ir pabaigą, nepagrįstai netaikė ieškininės senaties, o teismo motyvai, kad ginčas kilo ne dėl paties langų kokybės, o dėl jų montavimo, yra nepagrįsti ir neparemti byloje esančiais leistinais įrodymais. Teismas garantinių terminų pradžią siejo su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu, tačiau garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo pastato atidavimo naudoti dienos, o pastatas pagal 2005-06-07 pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra atiduotas naudoti, todėl garantinių terminų pradžia yra 2005-06-07, o ne 2005-08-24.
6. Langams, kaip gaminiui, buvo suteiktas 5 m. garantinis terminas. Pagal Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ paslėpti darbai yra tie darbai, kuriems surašomas paslėptų darbų aktas ir šiame skyriuje yra įvardintas išsamus ir galutinis paslėptų darbų sąrašas, į kurį langai nepatenka. Joks paslėptų darbų aktas dėl langų nebuvo surašytas, todėl tai nėra laikytini paslėpti darbai ir tokiems gaminiams yra suteiktas 5 m. garantinis terminas. Teismo motyvai, kad ginčas kilo dėl langų montavimo, o ne dėl pačių langų, yra nepagrįsti, nes ieškovo ieškinio dalykas bei jo dydis yra sietinas su naujų langų pakeitimu, o ne su jų montavimu. Be to ir pačioje termovizijoje yra nurodoma, kad neva šaltis skverbiasi į patalpą ne per langų montavimo vietas, o per pačių langų, t. y. stiklo paketų, varčias bei gumas ar langų rėmų profilius ir juos pakanka tik sureguliuoti, todėl yra akivaizdu, kad ginčas yra tik dėl pačių langų.
7. Vadovaujantis CK 1.125 str. 5 d. 2 p., ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas pateikė atsakovui 2015-05-06 pretenziją dėl buto kokybės. Tačiau pretenzija dėl parduoto daikto kokybės pateikta jau pasibaigus kokybės garantijos terminui, o tai leidžia spręsti, kad ieškovo nurodyti trūkumai atsirado jau pasibaigus nustatytam garantijos terminui. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 1 dalimi, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nurodytus terminus. Ieškovo nurodomi trūkumai atsirado jau pasibaigus 5 m. nustatytam garantijos terminui, reikalavimai atsakovui pareikšti taip pat pasibaigus garantijai, todėl nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas praleidus įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą ieškovas E. I. prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas laikytinas silpnesne šalimi ir, vertinant, ar buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai ir interesai įsigyti kokybišką daiktą (butą) bei juos ginant, turi būti taikoma silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad atsakovas nesupranta ieškovo pareikšto reikalavimo esmės. Reikalavimas sumažinti Buto pirkimo kainą suma, lygia kokybiškesnių ir šilumą geriau sulaikančių langų bei stiklinių fasadų kainai, reikštas ne todėl, kad vien senieji langai buvo nekokybiški. Nekokybiškas yra visas butas: kaip nurodė ekspertas dr. D. K., butas realiai išleidžia į aplinką daug daugiau šilumos energijos, nei yra leistina tiek pagal projektą, tiek pagal teisės aktus. Suprantama, kad Butas protingomis sąnaudomis negali būti perstatytas ir visi jo trūkumai negali būti ištaisyti, nepertvarkant viso pastato, todėl pasikonsultavęs su specialistais, ieškovas ėmėsi pigiausio galimo sprendimo realiai sumažinti Buto šilumos išleidimą į aplinką - pakeitė esamus buto langus bei stiklinį fasadą į aukštesnės energetinio efektyvumo klasės gaminius. Ekspertas dr. D. K. patvirtino, kad toks sprendimas yra racionalus ir energijos sąnaudas sumažins bei priartins prie projektinių. Tokiu būdu ieškovas ekonomiškai naudingiausiu (pigiausiu) būdu pašalino buto, kurį atsakovas ieškovui pardavė nekokybišką, esminį bendrą trūkumą - per didelį šilumos laidumą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pastato, kuriame yra Butas, pridavimo metu negaliojo energetinį sertifikavimą numatantis statybos techninis reglamentas, todėl neva Butas jokių energetinio naudingumo reikalavimų atitikti neturėjo. Toks teiginys klaidingas, kadangi reikalavimus, jog statiniai išsaugotų šilumą ir taupytų energiją, nustatė STR 2.01.01(6): 1999 „Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Skunde pateikiamas klaidingas garantinių ir ieškinio senaties terminų skaičiavimas, apeliantui netinkamai suvokiant ieškinio esmę. Langų garantinis terminas šioje byloje neturi visiškai jokios reikšmės. Butas neatitinka vieno esminio statinio reikalavimo - tinkamo energijos (šilumos) išsaugojimo. Esminius statinio reikalavimus bet koks statinys privalo atitikti visą jo numatytą eksploatacijos laiką, o ne vien sąlyginai trumpą - 10 metų, garantinį terminą. Buto trukumai, nustatyti Vertinimo akte, atsirado dar iki Buto perdavimo ieškovui, t. y. jie buvo sąlygoti to, kad visas namas yra netinkamai pastatytas - per plonas šilumos izoliacinis sluoksnis, netinkamai sumontuoti langai, daug kitų probleminių vietų, kurių visuma ir lemia, jog Butas šilumos neišsaugo. Ieškinys buvo pareikštas nepraėjus 10 metų nuo Buto įsigijimo dienos, taigi bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
9. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti papildomus įrodymus byloje, kolegijai nustačius, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-808-450/2017 pagal ieškovo - Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovams AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „PST Investicijos“ dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Ieškiniu bendrija prašė solidariai iš atsakovų AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „PST investicijos“ priteisti 128 179,41 Eur išlaidų pašalinti netinkamai atliktus Pastatų statybos (apšiltinimo) darbų trūkumus, 2 158,48 Eur išlaidų (nuostolių), skirtų nustatyti bei įvertinti atliktų darbų trūkumus. Tai, kad abiejose byloje nagrinėjamos analogiškos aplinkybės - pripažinti, kad šioje byloje trečiojo asmens, o kitoje byloje – atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai yra nekokybiški, tai, kad kitoje byloje nagrinėjamas klausimas apima ir šios bylos nagrinėjimo dalyką – ar tinkamai apšiltintos pastato sienos, padaryta išvada, kad šioje byloje turi būti pateikti duomenys, ar ieškovas yra Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narys, ar šio ieškovo reiškiami reikalavimai dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo apima ir kokia dalimi ieškovo reikalavimą sumažinti įsigyto buto kainą dėl to, kad netinkamai atlikti fasado šiltinimo darbai. Dėl to ieškovas buvo įpareigotas pateikti papildomus įrodymus byloje - kokia dalimi atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas sudaro trūkumų, kurie turi įtakos ieškovo butui teikiamai šilumos energijai, pašalinimas. Kadangi išvados, kurios bus padarytos kitoje byloje – ar priteistinos statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai iš UAB „Panevėžio statybos trestas“ yra reikšmingos šiai bylai, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-808-450/2017.
10. Ieškovas E. I. pateikė prašymą pratęsti nustatytą terminą papildomiems įrodymams pateikti, nustatant, kad nurodyti duomenys turi būti pateikti kartu su pranešimu apie teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-808-450/2017 įsiteisėjimą. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi prašymas patenkintas dalinai ir ieškovui pratęstas terminas papildomam įrodymui – kokia dalimi ieškovo Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos reikalavimas apima ieškovo E. I. reikalavimą sumažinti įsigyto buto kainą, pateikti iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje.
11. Kolegijai nustačius, kad civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018 m. gruodžio 14 d. nutartį byloje Nr. e2A-662-196/2018, proceso dalyviai buvo įpareigoti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi pateikti byloje įrodymus, susijusius su priimtu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Nustatyta, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo dalinai patenkintas ieškovo Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinys ir iš atsakovės UAB „PST investicijos“ priteista ieškovės naudai 128 179,41 Eur statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 2 158,48 Eur nuostolių bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (130 337,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugpjūčio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas ir teismo posėdis atidėtas iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-808-450/2017.
12. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. ir 2019 m. sausio 15 d. nutartimis buvo nustatyta pareiga ieškovui E. I. pateikti duomenis, kokia dalis statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteista bendrijai įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl ieškovui E. I. parduoto nekokybiškos statybos buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas 2019-02-18 pateikė paaiškinimą, kad namo naudingas plotas yra 5050,47 kv m, ieškovo buto naudingas plotas 188,25 kv m, todėl ieškovo buto vienam kvadratiniam metrui tenka 25,38 Eur priteistos sumos. Visam butui tektų 4777,79 Eur kompensacija. Nurodė, kad skirtumas tarp ieškinio sumos ir ieškovo butui tenkančios kompensacijos – 3909,51 Eur, todėl prašo šią sumą priteisti. Atsakovas ir tretysis asmuo pateikė 2019-014-29 paaiškinimą, kad kitoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad šilumos nuostoliai susidaro per nesandarius langus, duris, plyšius tarp plintusų, per laiptinės sienų kampus, laiptinės sienas, dėl ko ir buvo priteista statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Nurodė, kad patenkintas ieškinys kitoje byloje visa apimtimi apima trūkumų šalinimo išlaidas pagal ieškovo reikalavimą šioje byloje.
13. Kolegija 2019 m. vasario 19 d. nutartimi konstatavo, kad byloje nepateikti duomenys apie tai, kokia dalis statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteista dėl ieškovui E. I. parduoto nekokybiškos statybos buto, todėl proceso dalyviai buvo įpareigoti pateikti šiuos duomenis. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kad netinkamai atlikti darbai nustatyti eksperto D. K. atlikto tyrimo aktu, nurodyta, jog buvo netinkamai atlikti fasado šiltinimo darbai bei langai netinkamai užsandarinti montavimo putomis. Ieškovas papildomų įrodymų dėl jo butui skirtų ir priteistų Bendrijai iš atsakovo statybos darbų trūkumų ištaisymo išlaidų nepateikė.
14. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog tuo atveju, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, tai pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Ieškovas pasirinko šį teisių gynimo būdą, tačiau Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrijai 2016-07-14 pareiškus ieškinį, įgyvendinant patalpų savininkų, tame tarpe ir ieškovo E. I. bendrąsias teises ir pareigas, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, t.y. Bendrijai pasinaudojus teise kreiptis į teismą, įgyvendinant netinkamos kokybės daiktą nusipirkusių pirkėjų - butų savininkų teises, prašant priteisti iš pardavėjo pirkėjams išlaidas, reikalingas daikto trūkumams ištaisyti, ieškovas turėjo teisę pasirinkti vieną iš šių teisių gynimo būdų. Ieškovui buvo žinoma tai, kokį ieškinį reikalavimą, gindamas ir jo, kaip buto savininko teises, reiškia bendrija. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi įpareigojus ieškovą pateikti teismui duomenis, kokia dalimi ieškovo reiškiamus reikalavimus apima Bendrijos ieškinys dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė. Pateiktame 2019-02-19 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jo butui tenkančią kompensacijos dalį, kuri yra priteista Bendrijai, apskaičiavo pagal namo naudingą plotą ir ieškovo buto naudingą plotą. Tai, kad Bendrijai išlaidos buvo priteistos pagal reikalavimą priteisti 128 179,41 Eur, reikalingų pašalinimui netinkamai atliktų pastatų statybos darbų, ir šios išlaidos nebuvo skaičiuojamos atsižvelgiant į namo naudingą palotą ir butų naudingus plotus, darytina išvada, kad ieškovo butui tenkanti priteistų išlaidų dalis negali būti skaičiuojama amo ir buto naudingą plotą. Atsižvelgiant į tai, kad buto kaina pagrįstai būtų sumažinta tokia suma, kokios išlaidos reikalingos statybos trūkumams ištaisyti proporcingai kiekvienam butui, darytina išvada, kad ieškovui šioje byloje buvo priteista nepagrįstai didelė suma, nes nebuvo pateikti duomenys, kokia dalimi sumažėjo buto rinkos kaina dėl to, kad butas buvo parduotas su statybos trūkumais. Ieškovas reikalavo sumažinti buto kainą suma, kuri reikalinga naujiems langams pagaminti ir sumontuoti. Kainos sumažinimas tokiu dydžiu butų pagrįstas tuo atveju, jei būtų pagrindas daryti išvadai, kad ieškovui buvo parduotas butas su netinkamos kokybės langais, kurie, šalinant trūkumus, turi būti pakeisti. Byloje pateiktas eksperto D. K. vertinimo aktas patvirtina, kad langai su stiklo fasadais buvo netinkamai užsandarinti montavimo putomis. Eksperto siūlymas – esamus langus pakeisti langais su dvikameriniu stiklo paketu ir dviem selektyviniais stiklais, pašalintų nekokybiškai įrengtų sienų ir neužsandarintų langų pasekmes, tačiau tokio dydžio nuostoliai būtų tuo atveju, jei pardavėjo padarytais nuostoliais nebūtų skaičiuojami sienų apšiltinimui reikalingos išlaidos. Šiuo atveju, konstatavus, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteistos išlaidos statybos trūkumams pašalinti apima visas reikalingas išlaidas, kad butai atitiktų jiems keliamus, kaip pardavimo objektui, reikalavimus, ieškovui priteista suma, kaip gautina sumažinus parduoto daikto kainą, būtų nepagrįstu ieškovo praturtėjimu, nes tokiu atveju jam būtų ir sumažinta daikto kaina, ir jis gautų išlaidas, reikalingas daikto trūkumams pašalinti. Pirkėjui, pasirinkus savo teisių gynimo būdą, t.y. numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kitoks teisių gynimo būdas yra nepagrįstas. Teismo sprendimui, pareikštam ginant ieškovo interesus, įsiteisėjus, atsirado pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, nes paaiškėjo aplinkybė, jog ieškovo naudai jau yra priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo jo , kaip pirkėjo teisės, yra pakankamai apgintos.
15. Atmetus ieškinį, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo, priteisiant 10,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu iš ieškovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
n u sprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 dienos sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. I. 10,38 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.