Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovui A. S., atsakovui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. P. ieškinį dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (bylos esmė) :

II. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.

4. Teikianti byloje išvadą valstybės institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą dėl byloje iškelto ginčo, kuria ieškovės reikalavimą didinti išlaikymą sūnui įvertino kaip teisėtą ir pagrįstą bei atitinkantį nepilnamečio šalių vaiko geriausią interesą iš tėvų gauti ne tik jo būtiniausius, bet pagal galimybes ir kitus poreikius atitinkantį išlaikymą iš abiejų savo tėvų. Institucija taip pat patvirtino, kad ieškovė tinkamai vykdo tėvų valdžią sūnui, dabartinėje savo šeimoje sudariusi pakankamai geras sąlygas jo vystymuisi, ugdymui, įgimtų ir įgytų gebėjimų puoselėjimui, socialinė aplinka saugi ir palanki, pats vaikas lanko bendrojo lavinimo pagrindinę mokyklą, yra sveikas, papildomų ir (ar) specialių poreikių neturi.

5. Per vaiko teisių apsaugos instituciją byloje išklausytas vaikas nurodė, kad yra visiškai patenkintas savo gyvenimo, ugdymo ir kt. sąlygomis motinos namuose, kad myli ir bendrauja su abiem tėvais, savaitgalius dažniau praleidžia su tėvu jo namuose, dėl poreikio didinti jo išlaikymui skiriamas tėvo išmokas nuomonės neišsakė.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

6. Vaikas – J. P., gimė (duomenys neskelbtini), tėvams esant santuokoje, atsakovas yra jo tėvas, vaikas šiuo metu yra maždaug 11,5 m. amžiaus, iš prigimties yra sveikas, ugdomas pagal bendrojo lavinimo programą (duomenys neskelbtini) mokykloje, papildomų ir (ar) specialiųjų poreikių neturi. 2018 m. gruodžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ginčo sutartimi vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta pas motiną, ieškovę, o iš skyriumi gyvenančio tėvo, atsakovo, nustatytas jam, vaikui, išlaikymas periodinėmis 100 Eur/mėn. išmokomis.

7. Vaiko motina, ieškovė J. P., gyvena su vaiku, vykdo nuolatinę kasdienę jo globą ir priežiūrą (sveikatos, ugdymosi ir kt.), yra visiškai darbinga, įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirba nuolatinį darbą pagal neterminuotą darbo sutartį (duomenys neskelbtini), gaunamos grynosios pajamos iš darbo santykių sudaro 530-600 Eur/mėn. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 10 737 Eur vertės (masinio vertinimo, atlikto 2015 m. gruodžio 6 d., duomenys) nekilnojamą turtą (namų valdos žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovė turi vieną 16 m. senumo (praktiškai nelikvidų) lengvąjį automobilį kasdieniams poreikiams tenkinti. Vaiko motina, ieškovė, sukūrusi naujus faktinius šeimos santykius su sugyventiniu A. O., daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi. Papildomi, fakultatyvūs ar alternatyvūs šaltiniai vaikui J. P. išlaikyti bylos duomenimis pas jo motiną, bylos ieškovę J. P. nėra nustatyti, ieškovės dabartinė turtinė padėtis pagal bylos duomenis, įskaitant duomenis apie jos sugyventinio pajamas, daromas išlaidas buičiai ir kt. (maždaug 500 Eur vienam faktinės šeimos nariui) pripažįstama patenkinama.

8. Atsakovas A. P. yra dar neseno (53 m.) ir darbingo amžiaus, visiškai darbingas (nors jo pareiškimu turintis sveikatos sutrikimų ribojančių fizinio darbo krūvį ir aplinką, tačiau įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas nepateikė, nors teismo ir buvo keliskart pasiūlyta tai padaryti, be to, netektas darbingumas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nustatytas). Atsakovas registruojasi ieškančiu nuolatinio darbo užimtumo tarnyboje, verčiasi žemės ūkio veikla iš valdomos 13,5 ha žemės ūkio paskirties žemės (nuosavybės teise pačiam priklauso 1,5 ha, likusi dalis gauta panauda iš sesers), praeitą 2020 m. sezoną iš šios veiklos gavo 6 763,94 Eur grynojo pelno, arba 563,66 Eur pajamas vidutiniškai per mėnesį. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 13 436 Eur vertės (masinio vertinimo, atlikto 2018 m. balandžio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 9 d., duomenys) nekilnojamą turtą (žemės ūkio paskirties bei namų valdos žemės sklypus su statiniais (duomenys neskelbtini), Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovas turi vieną 20 m. senumo (praktiškai nelikvidų) lengvąjį automobilį kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat maždaug 2.200 Eur vertės seną traktorių bei žemės dirbimo padargų prie jo. Atsakovas kitų išlaikytinių nepilnamečių vaikų taip pat neturi. Atsakovas, kaip ir ieškovė, yra sukūręs naujus faktinius šeimos santykius su užsienyje šiuo metu dirbančia sugyventine V. P.. Atsakovo turtinė padėtis pagal bylos duomenis teismo vertinama taip pat patenkinamai, o sulyginus duomenis apie abiejų bylos šalių turtinę padėtį ir darbinį potencialą (punktai 7 ir 8) tarpusavyje, akivaizdu, jog jie yra labai panašūs, todėl nesudaro faktinio pagrindo nukrypti nuo įstatymu preziumuojamo tėvų pareigų vaikui lygybės principo ir vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų skirstyti (nustatyti) nevienodai. Kita vertus, teismas sprendžia, jog atsakovo sunkios materialinės padėties, kuriai būtų aiškiai neproporcinga padidinti vaiko išlaikymo prievolės naštą, aplinkybė byloje nėra nenustatyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 179, 185 straipsniai), atsakovas, kuriam teko tokio įrodinėjimo našta, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje neįrodė, atsakovo materialinė padėtis (gerovė) ir objektyvios galimybės ją kurti ir gerinti pripažįstamos pakankamomis išlaikyti ne tik save, bet ir vienintelį savo nepilnametį vaiką (CPK 178, 185 ir 186 straipsniai), bent jau būtinųjų jo poreikių patenkinimo apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, laikinas nedarbas ar kokios tai kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Be to, jeigu tėvų padėtis ir galimybės leidžia (tokia galimybė nėra jų pačių paneigta), išlaikymu turi būti patenkinami ne tik būtiniausi, gyvybiniai vaiko poreikiai, bet ir kiti, kurie laiduoja jo įgimtų ir įgyjamų gebėjimų puoselėjimą ir stiprinimą, jo tapimą visaverte, išsilavinusia ir pasiruošusia savarankiškam gyvenimui visuomenėje asmenybe. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalimi įstatymų leidėjo nustatyta, kad esmingai pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko poreikių ženklus padidėjimas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų (nagrinėjamu atveju – ieškovė) gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo, taigi ir dėl sutartimi nustatyto išlaikymo vaikui padidinimo, o savo ruožtu teismas turi teisę atitinkamą sąlygą (-as) pakeisti, vadovaudamasis prioritetiškai gintinu geriausiu nepilnamečio vaiko interesu (CPK 538 straipsnio 5 dalis).

10. Kaip aukščiau jau buvo minėta, CPK 178 straipsniu įstatymų leidėjo nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose (šiuo atveju ieškovė ieškinyje) ar atsikirtimuose (šiuo atveju atsakovas atsikirtimuose daliai ieškinio). Kilus ginčui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ar neteikimo fakto, o taip pat dėl objektyvaus poreikio ir pagrindo tokį išlaikymą didinti/mažinti, įrodinėjimo našta aplinkybių, kad išlaikymas yra (buvo) teikiamas ir pakankamas, tenka skyriumi gyvenančiam vaiko tėvui ar motinai (šiuo atveju atsakovui). Būtent atsakovui taip pat tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ieškiniu prašomos padidinti ir naujai nustatyti išlaikymo prievolės dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai bei galimybėm ir (ar) nepilnamečio vaiko poreikiams ar pažeidžia kitų jo išlaikytinių interesus. Teismo jau aukščiau buvo konstatuota (punktas 8), jog po ginčo sutarties patvirtinimo, praėjus maždaug 2,5 m. laikotarpiui ir atsižvelgiant į vaiko amžiaus bei ugdymosi procesų pokyčių sąlygotus pasikeitimus jo poreikiuose, iš esmės ir nepilnamečio vaiko nenaudai pasikeitė iš dalies jau ginčo sutarties sudarymo (patvirtinimo) metu egzistavę aplinkybės (skyriumi gyvenančio tėvo teikiamo išlaikymo vaikui neatitikimas faktiniams jo, vaiko, poreikiams), todėl egzistuoja faktinis pagrindas keisti ginčo sutarties sąlygą dėl skyriumi gyvenančio tėvo vaikui teikiamo periodinėmis išmokomis išlaikymo ir šį išlaikymą (išmokas) padidinti proporcingai vaiko išlaikymo poreikių pokyčiui ir tėvo turtinei padėčiai bei galimybėms. Be to, kad egzistuoja pagrindas vaiko išlaikymo didinimui pripažįsta tiek išvadą dėl ginčo teikianti valstybės institucija, tiek ieškinį iš dalies pripažįstantis atsakovas.

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

11. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti nepilnametį vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Tam, kad ginčą spręsti teisingai, būtina palyginti ir pasverti vaiko poreikius (jų pokytį) bei tėvo galimybės ir teisingai suderinti vieno teisę ir antrojo pareigą. Tačiau šiame vertinime vaiko interesas ir prigimtinės teisės turi būti ginama prioritetiškai, t. y. visos abejonės, neaiškumai aiškinami būtent vaiko naudai.

12. Teismas, iš dalies pritardamas atsakovo pozicijai, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje nurodyti šios dienos vaiko poreikiai tėvų išlaikymui (jų dalis) nėra visiškai pagrįsti nei pagal teismo siūlymą ieškovės bylon pateiktais įrodymais, nei visuotinai žinomomis aplinkybėmis apie tokio amžiaus vidutinių poreikių vaiko, neturinčio papildomų ar specialiųjų poreikių, išlaikymo apytiksliais kaštus, kurių nereikėtų byloje įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Teismo vertinimu iš esmės atitinka bylos duomenis bei aukščiau minėtą kaip visuotinai žinomą vidutinių, apytikslių kaštų kriterijų ieškovės ieškinyje nurodytos kaip faktinės mėnesinės išlaidos vaiko : maistui (200 Eur), švaros ir asmens higienos palaikymui (15 Eur), vaistams ir maisto papildams (20 Eur), ugdymosi (mokykloje ir namuose) prekėms (20 Eur), telefonui ir internetui (15 Eur), faktinės šeimos narių skaičių atitinkanti šeimos būsto išlaikymo dalis (40 Eur). Tačiau kita vertus, minėtus duomenis ir kriterijų iš dalies neatitinka ir proporcingai mažintinos kitos ieškinyje nurodytos išlaidos, būtent : eilutė „drabužiams ir avalynei“ (mažintina iki 60 Eur/mėn.), eilutės „išlaidos pramogoms ir kitos išlaidos (rinkliavos mokykloje, išvykos su klase ir kt.)“ (antroji eilutė pagal vaiko ugdymo įstaigos pateiktus duomenis išviso pašalintina, o pirmoji, apjungiant su vidutiniškai 2 išvykomis su klase per metus ir padalinant iš 12 mėn., sumažintina iki 20 Eur/mėn.). Tokiu būdu vertinamos pagrįstomis tokios šiuo metu egzistuojančios išlaidos vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui (vidutiniškai per mėnesį) : maistui – 200 Eur, švaros ir asmens higienos priemonėms – 15 Eur, drabužiams ir avalynei – 60 Eur, vaistams ir maisto papildams – 20 Eur, ugdymosi priemonėms – 20 Eur, telefono ryšiui ir internetui – 15 Eur, proporcingai daliai būsto išlaikymo kaštų – 40 Eur, pramogoms ir kt. – 20 Eur, tokiu būdu išviso – maždaug 390 Eur/mėn. Pagal bylos duomenis tik patenkinama teismo aukščiau įvertinta tiek motinos, tiek tėvo materialinė padėtis ir potencialas ją gerinti nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reguliavimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), teikia galimybę patenkinti aukščiau teismo patikslintus vaiko poreikius kaip būtinuosius, tačiau ne daugiau. Kita vertus, kitų galimų vaiko poreikių bei jų dydžio ieškovė byloje neįrodinėjo, nenustatė išvadą byloje rengusi valstybės institucija bei ir bylą išnagrinėjęs teismas, todėl toliau bus sprendžiama tik dėl būtinųjų vaiko poreikių išlaikymui (390 Eur/mėn.) naštos paskirstymo tarp tėvų, ieškovės ir atsakovo, atitinkamai pakeičiant jų sudarytą ir teismo anksčiau patvirtintą ginčo sutartį.

13. Ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms : ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę ir vėl kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo (padidinamo) išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo. Kita vertus, tokiu išlaikymo dydžiu su vaiku abu tėvai ir gali, ir privalo pasidalinti, jie neturi teisės iškelti savuosius fizinius egzistencijos poreikius, teises ir interesus aukščiau už negalinčio save dar išsilaikyti mažamečio vaiko - jo prigimtinės teisės ginamos prioritetiškai atžvilgiu analogiškoms tėvų.

14. Teismas sutinka su atsakovo pozicija (prašymu), kad iš pripažintinų pagrįstais faktinių vaiko poreikių sumos (390 Eur) pagal šalies kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką ginčų dėl vaikų išlaikymo bylose turi būti atimti vaiko motinai (ieškovei) mokamos valstybės socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms lėšų suma („vaiko pinigai“), kas šiuo metu sudaro 70 Eur (duomenys apie socialines išmokas ieškovei bei šalių pripažinti faktai – CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu tarp vaiko tėvų paskirstytina 320 Eur (390 Eur – 70 Eur) jo išlaikymo našta. Kadangi teismas šioje byloje nenustatė pakankamo faktinio pagrindo nukrypti nuo tėvų lygios prievolės išlaikyti vaiką principo, to beje nereikalavo ir šalys, šiuo atveju iš atsakovo priteistina sūnui išlaikyti suma, pakeičiant ginčo sutartį, nustatytina periodinėmis išmokomis po 160 Eur/mėn. (320 Eur : 2).

15. Teismas nepritaria atsakovo atsikirtimui ieškiniui aplinkybe, jog, kaip byloje teismas nustatė, įskaitant apklaustos liudytoja atsakovo kaimynės D. A. parodymus, šalių paaiškinimus bei išvadą byloje rengusios valstybės institucijos vietoje nustatytus faktus, vaikas daugiau savaitgalių bei ugdymo proceso vasaros, rudens ir žiemos atostogų laiko praleidžia su tėvu jo namuose, kur nakvoja ir maitinasi, nei savo gyvenamojoje vietoje motinos namuose. Pirmiausiai reikia pažymėti, jog tėvas, nepriklausomai nuo to, kad gyvena skyriumi nuo vaiko, turi ne tik teisę, bet ir pareigą, vykdant tėvo valdžią, bendrauti su vaiku, tame tarpe ir ne jo gyvenamojoje vietoje, kas paprastai lemia ir išlaidas vaiko maitinimui ir nakvynei tuo laiku, kai jis yra tėvo globoje ir priežiūroje. Nors formaliai šiuo laiku vaiko motina yra atleidžiama nuo išlaidų vaiko maitinimui bei kai kuriems kt. poreikiams, pvz. vaikui tenkančiai daliai būsto išlaikymo išlaidų (elektrai, vandeniui ir kt.), tačiau, kaip jau buvo pažymėta aukščiau, vaiko motinai tenka nuolatinės vaiko (sveikatos, ugdymo proceso ir kt.) priežiūros našta kiekvieną darbo (ugdymo) dieną, o taip pat ta vaiko kasdienės globos dalis, kuri nėra vertinama ir apskaičiuojama pinigais, nuo kurios skyriumi gyvenantis tėvas, atsakovas, yra atleistas. Teismo vertinimu, nustatytoje konkrečioje bylos faktinėje situacijoje nukrypimas nuo vienodo vaiko išlaikymo naštos paskirstymo tarp tėvų principo, remiantis vien tik aptariama aplinkybe (kad vaikas didesnę dalį savaitgalių ir atostogų laiko praleidžia tėvo namuose), neatitiktų ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principo (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys). Be to, vaiko pas tėvą praleidžiamo laiko trukmė gali bet kada ir pasikeisti, ir ne vien tik jų kiekvieno valia, tačiau ir be jos, pavyzdžiui, dėl dabartinės atsakovo sugyventinės įsikišimo, grįžimo užsienio į atsakovo namus ar pan. Tokiu būdu ieškinys patenkintinas dalinai.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

16. Bylos duomenimis ieškovė bylos procese asmeniškai bylinėjimosi išlaidų nepatyrė, tokių kaip galimų nepagrindė ir jų atlyginimo iš atsakovo neprašė. Atsakovas bylos duomenimis patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, apmokėdamas advokatei už konsultacijas ir procesinio dokumento (atsiliepimo į ieškinį) surašymą, šias išlaidas prašo jam priteisti iš ieškovės. Ieškovės pirminis byloje pareikštas reikalavimas šiuo sprendimu patenkinamas 70 proc. dalimi, paskirstant aptariamas išlaidas tarp šalių, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalies taisyklė, nustatanti, jog išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintai (ieškovei) ir atmestai (atsakovui) reikalavimų daliai, pagrindo nukrypti nuo šios bendrosios taisyklės teismas byloje nenustatė (abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas), tokiu būdu atsakovas turi teisę į 30 proc. savo išlaidų atlyginimą iš ieškovės, kas šiuo atveju sudaro – 75 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 16,20 Eur (160-100) Eur x 12 x 0,03 x 0,75) nesumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti (padidinti) vaikui išlaikymą (pagal faktiškai papildomai priteisiamą (padidinamą) sumą), nuo kurio mokėjimo prievolės ieškovė yra atleista įstatymu, tačiau nėra atleistas atsakovas; b) 383,94 Eur išlaidų už ieškovei byloje suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-3891). Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos ieškinio reikalavimai patenkinami 70 proc. dalimi, tai būtent 70 proc. aptariamų (kiekvienų) išlaidų valstybei privalo atlyginti atsakovas, o likusi (tenkanti ieškovei) jų dalis padengtina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307, 376 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Iš dalies pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą tarp ieškovės J. P. ir atsakovo A. P. sudarytą sutartį dėl jų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nustatyti (priteisti) iš atsakovo A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo sūnui J. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) eurų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant šalies Vyriausybės nustatyta tvarka dėl infliacijos.

Nepilnamečio vaiko J. P. išlaikymo lėšų uzufruktoriumi toliau palikti ieškovę J. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės J. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), septyniasdešimt penkis eurus (75 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vienuolika eurų 34 ct. (11,34 Eur) bylinėjimosi išlaidų - nesumokėto žyminio mokesčio, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5660, įmokos paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susiję sau bylos nagrinėjimu).

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 75 ct. (268,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų – ieškovei byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimą valstybei (mokama/išieškoma – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimo dalį dėl sutarties pakeitimo ir išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis padidinimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.