Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-15 · Administracinė byla Nr. I-4988-821/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-15
Bylos Nr.
I-4988-821/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05719-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4988-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05719-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui A. T. viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu, kurį vėliau papildė, kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisti 600 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Skunde ir jo papildyme (b. l. 1, 19) pareiškėjas nurodo, kad 2015-08-28 nuobaudos atlikimui buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K). Vilniaus pataisos namų buhalterija privalėjo iš karto pervesti jo Vilniaus pataisos namų asmeninėje sąskaitoje buvusias lėšas į Lukiškių TI-K sąskaitą, tačiau to nepadarė. Pinigus pervedė tik pareiškus raštišką prašymą. Pareiškėjas negalėjo naudotis turimais pinigais ir įsigyti produktų ilgesniam laikotarpiui prieš gaunant nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui pirkti maisto produktus. Taip pat negalėjo įsigyti taksofono kortelės, pašto ženklų, dėl to negalėjo bendrauti su artimaisiais, pranešti jiems apie savo buvimą Lukiškių TI-K. Dėl nurodytų priežasčių jautė diskomfortą, nepatogumus, išgyvenimus, negalėjo palaikyti socialinių ryšių su artimaisiais. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 600 EUR.

Atsiliepimas

Valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 7-9) su reikalavimu priteisti neturtinę žalą nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas 2015-08-28 buvo perkeltas į Lukiškių TI-K atlikti jam paskirtą nuobaudą. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-12-18 įsakymu Nr. V-372 patvirtintą Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašą, nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos persiunčiamos ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo konvojuojamų asmenų sąrašo pateikimo Buhalterinės apskaitos skyriui. Pareiškėjo asmeninės lėšos į Lukiškių TI-K buvo pervestos 2015-09-11, t. y. praėjus 10 darbo dienų. Paaiškina, kad šis nesusipratimas įvyko dėl vasaros laikotarpiu padidėjusio Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriuje dirbančių specialistų darbo krūvio (didelio nuteistųjų judėjimo ir dalies skyriaus kasmetinių atostogų). Pripažįsta, kad nuo 2015-08-28 iki 2015-09-11 pareiškėjas negalėjo naudotis jam priklausančia 169,13 EUR pinigų suma. Su reikalavimu priteisti neturtinę žalą nesutinka, nes pareiškėjas savo asmeninėmis lėšomis negalėjo naudotis trumpą laikotarpį, tuo metu buvo išlaikomas valstybės. Atsakovės atstovas mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės negalėjo jam sukelti intensyvios ir ilgai trunkančios slogios emocinės būsenos, sukeliančios papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami jiems paskirtą bausmę.

Posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad labai išgyveno negalėdamas susiekti su artimaisiais, jiems paskambinti ar parašyti laiško. Paskambinti gali tik vieną kartą per mėnesį. Socialiai ryšiai su artimaisiais labai stiprūs.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 31).

Skundas tenkintas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų - delsimo pervesti pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas į kitoje pataisos įstaigoje esančią jo asmeninę sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę. 2015-08-28 pareiškėjas buvo perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą atlikti jam paskirtos drausminės nuobaudos (b. l. 10-11). Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-12-18 įsakymu Nr. V-372 patvirtinto Nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančių lėšų siuntimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos siunčiamos kai nuteistasis iš pataisos namų siunčiamas į tardymo izoliatorių ir grąžinamas atgal (Aprašo 2.4 papunktis). Kalinimo įstaigos įskaitos tarnyba sudaro konvojuojamų asmenų sąrašą penkiais egzemplioriais, iš kurių vienas pateikiamas Buhalterinės apskaitos skyriui, kad iš asmeninių sąskaitų būtų persiųsti nuteistųjų ir suimtųjų pinigai. Buhalterinės apskaitos skyrius, gavęs minėtą sąrašą, ne vėliau nei per tris darbo dienas, įskaitant sąrašo gavimo dieną, persiunčia sąraše išvardintų nuteistųjų ir suimtųjų asmeninėse sąskaitose esančias pinigines lėšas pagal šių asmenų paskyrimo vietas, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu suimtasis ar nuteistasis konvojuojamas į kitą įstaigą ne ilgiau kaip 10-čiai parų, jos asmeninės lėšos nepervedamos (Aprašo 4 punktas). Iš byloje esančio pareiškėjo atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyrius pareiškėjo pinigines lėšas iš jo asmeninės sąskaitos į Lukiškių TI-K pervedė 2015-09-11 (b. l. 12), t. y. pažeidus Apraše nustatytą piniginių lėšų persiuntimo terminą. Atsakovės atstovas šios aplinkybės neginčija, pažeidimą pripažįsta. Paaiškina, kad nesusipratimas įvyko dėl vasaros laikotarpiu padidėjusio Buhalterinės apskaitos skyriaus darbo krūvio (padėjusio nuteistųjų konvojavimo iš/į pataisos namus ir Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų atostogų). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus.

Pareiškėjas teigia, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų negalėjo nusipirkti maisto produktų, nes 2015 m. rugsėjo 11 d. Lukiškių TI-K nutarimu jam buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b. l. 3), taip pat negalėjo įsigyti taksofono kortelių, pašto ženklų, todėl negalėjo bendrauti su artimaisiais, pranešti savo buvimo vietos, palaikyti socialinių ryšių. Dėl nurodytų priežasčių patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, todėl prašo atlyginti patirtą neturtinę žalą, priteisiant 600 EUR.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę.

Teisinis reguliavimas nustato, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių tenkinimas valstybės lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Nuteistieji aprūpinami švaria patalyne, būtiniausiomis higienos priemonėmis, drabužiais ir avalyne, jeigu jų neturi (BVK 173 straipsnio 2-3 dalys). Nuteistiesiems taip pat suteikiama teisė skambinti telefonu. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad pareiškėjui atliekant drausminę nuobaudą Lukiškių TI-K buvo užtikrintas jo būtiniausių poreikių tenkinimas, įskaitant ir maitinimą pagal nustatytas fiziologines normas, valstybės lėšomis. Be to, iš byloje esančio pareiškėjo sąskaitos išrašo (b. l. 12), matyti, kad pareiškėjas 2015-08-27 (prieš pat išvykimą į Lukiškių TI-K) Vilniaus pataisos namų parduotuvėje įsigijo pageidaujamų prekių už daugiau nei 200 EUR, todėl turėjo galimybę nusipirkti ne tik maisto produktų, bet ir taksofono kortelių ir pašto ženklų. Pagal Aprašo nuostatas, nuteistųjų asmeninėse sąskaitose esančios lėšos pervedamos ne iš karto, kaip teigia pareiškėjas, o per tris darbo dienas. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K išvyko 2015-08-28 (penktadienis), o jo piniginės lėšos buvo persiųstos 2015-09-11, t. y. septyniomis darbo dienomis vėliau nei nustato teisės aktai. Vilniaus pataisos namai gavę pareiškėjo prašymą ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti, padarytą pažeidimą pripažino ir jo neginčijo. Tai, kad dėl paskirtos naujos drausminės nuobaudos pareiškėjas nuo 2015-09-11 negalėjo realizuoti savo teisės įsigyti maisto produktų pataisos įstaigos parduotuvėje - pareiškėjo pasirinkto elgesio nepaklusti pataisos įstaigos taisyklėms pasekmė, o ne Vilniaus pataisos namų kaltė.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, pažeidimo pobūdį, jo trukmę bei intensyvumą, ir nesant duomenų, kad Vilniaus pataisos namų darbuotojai būtų sąmoningai delsę pervesti pareiškėjui jo pinigines lėšas, pripažintina, kad nuo 2015-09-02 iki 2015-09-11 negalėdamas naudotis savo asmeninėmis lėšomis pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, diskomforto ar neigiamų išgyvenimų, tačiau jie nebuvo tokio intensyvumo, jog galėtų būti įvertinti pinigais. Teismo vertinimu, pakankama satisfakcija už nustatytą teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. T. teisė naudotis turimomis asmeninėmis piniginėmis lėšomis.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė