Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-02-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-42-651/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-29
Bylos Nr.
1S-42-651/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46194-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Kursevičienė, Kristina Kakurinė, Lina Nainienė
Kaltinamasis
J. P.
Advokatai
Vygantas Skladaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-42-651/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46194-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.2; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

sekretoriaujant Karolinai Rimkienei,dalyvaujant prokurorei Romai Kiselevičienei,kaltinamojo J. P. gynėjui advokatui Vygantui Skladaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Vyganto Skladaičio skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. P. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose 2024 m. vasario 1 d. su kaltinamuoju aktu gauta ir nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. P. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

2. J. P. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2023 m. gruodžio 2 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 prom. neblaivumas), konflikto metu, tyčia, sudavė ne mažiau 3 kartus delnu savo buvusiai sugyventinei A. G. per kairįjį skruostą, tuo nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio skruosto sumušimo. Šiais veiksmais J. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, J. P. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 15 d. apie 01.55 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,53 prom. neblaivumas), konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė savo buvusiai sugyventinei A. G. į kairįjį į skruostą, prie akies, tuo nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose. Šiais veiksmais J. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis J. P. laikinai sulaikytas 2023 m. gruodžio 15 d., 2.25 val., o dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 15 d. iki 2024 m. vasario 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

5. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajam J. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 15 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Skundu kaltinamojo J. P. gynėjas advokatas Vygantas Skladaitis prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį, kuria kaltinamajam J. P. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 15 d., ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

6.1. Skunde nurodoma, kad J. P. kaltinamas dvejų nesunkių nusikaltimų padarymu, todėl suėmimo pratęsimas prieštarauja BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pažymima, kad J. P. turi pastovų darbą, turi gyvenamąją vietą pas savo motiną. Nagrinėjamu atveju, kardomosios priemonės suėmimo skyrimas yra perteklinis, nes ir švelnesnėmis priemonėmis įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla perduota teismui, nėra jokių pagrįstų naujų duomenų, kad J. P. bėgs, slėpsis, bandys paveikti nukentėjusiąją, ar darys naujas nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio data numatyta 2024 m. kovo 4 d. Suėmimas laikytinas griežčiausia kardomąja priemone, todėl pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas kiekvienu atveju privalo realiai, o ne deklaratyviai, apsvarstyti galimybę, bei skirti kitas, švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones. Akivaizdu, kad yra visi pagrindai J. P. paskirti kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės apribojimu.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo J. P. gynėjas advokatas Vygantas Skladaitis prašė skundą tenkinti, prokurorė Roma Kiselevičienė prašė kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Vyganto Skladaičio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Vyganto Skladaičio skundas atmestinas

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo aukštesniajam teismui argumentus, pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą teismo posėdžio metu išklausiusi prokurorės išsakytą poziciją, sprendžia, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartis, kuria kaltinamajam J. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas dviem mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

9. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiosios apklausos protokoluose, liudytojos apklausos protokole, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadose, asmens apžiūros protokoluose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje bylos medžiagoje.

10. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

11. Skundžiama Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam J. P. pratęsta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintus suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindus, t. y. manant, kad kaltinamasis trukdys procesui ir manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje įvardytus, nusikaltimus.

12. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kardomosios priemonės-suėmimo pagrindo buvimas turi būti pagrįstas baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis (pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats arba per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt.).

13. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog nukentėjusioji A. G. yra buvusi kaltinamoji J. P. sugyventinė, kuri socialiai priklausoma nuo kaltinamojo J. P.. Be to, įvertinta ir tai, kad kaltinamasis J. P. pažeidė jam Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu. J. P. ne tik pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, bet įtariamas padaręs ir naują analogišką nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją A. G., t. y. J. P. kaltinamas tuo, kad 2023 m. gruodžio 15 d. nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, švelnesnė kardomoji priemonė savo tikslų nepasiekė. Todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. P., būdamas teistas už smurtą prieš nukentėjusiąją A. G., ir toliau lankėsi jos gyvenamojoje vietoje, jie vartojo alkoholį, jis toliau darė naujas nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją, todėl galima daryti išvadą, kad kaltinamasis gali daryti poveikį nukentėjusiajai. Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti nukentėjusiąją (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

15. Kaltinamasis J. P. galimai padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, prieš savo sugyventinę A. G. jos namuose, t. y. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai. Už šiuos nusikaltimus numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis J. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo neigia. Šiuo atveju, svarbu įvertinti tai, kad J. P. naujas nusikalstamas veikas padarė, būdamas teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t. y. jis 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už smurtą prieš nukentėjusiąją A. G. ir, neatlikęs šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, jis galimai padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, prieš nukentėjusiąją. Be to, kaip ankščiau minėta, 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu, jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką, t. y. jis kaltinamas dar vienos nusikalstamos veikos padarymu prieš nukentėjusiąją A. G.. Todėl egzistuoja reali tikimybė, kad išėjęs į laisvę kaltinamasis J. P. ir toliau galėtų daryti naujus nusikaltimus žmogaus sveikatai. Tačiau, kaip teisingai pažymėta gynėjo skunde, nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kurių padarymu įtariamas J. P., priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir ši aplinkybė nėra pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, skirti suėmimą. Todėl pagrindas, kad J. P., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), naikinamas.

16. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati ir proporcinga, siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, pateisinama tiek Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymų taikymo kontekste. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų J. P. atžvilgiu pasiekti galimybių nėra. Šios išvados nepaneigia skundo argumentai, jog kaltinamasis dirba, turi gyvenamąją vietą pas mamą. Iš byloje esančio 2023 m. gruodžio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Kaltinamais J. P. negyvena pas savo motina B. Ž., kuri pareigūnams nurodė, kad sūnaus į savo butą gyventi nepriims. Atsižvelgiant į tai, jog, priešingai nei teigiama skunde, kaltinamasis J. P. neturi gyvenamosios vietos, ir į jį charakterizuojančių duomenų visuma, darytina išvada, kad kardomosioms priemonėms keliami tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant tik griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį atitinka viešąjį interesą. Todėl, šiuo atveju viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą, o paskirta kardomąja priemone kaltinamojo J. P. teisės bus suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nors naikinamas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau esant pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinamasis J. P. gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas), naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo - terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo J. P. gynėjo advokato Vyganto Skladaičio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Lina Nainienė