- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2A-476-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15765-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- J. R.
- Advokatai
- Agnė Mecelienė
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. ir atsakovės J. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei J. R. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. R. 3 976,96 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-26 ieškovas ir atsakovė sudarė užsakymą – sutartį dėl automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto. Prieš sudarant sutartį, atsakovė buvo supažindinta su automobilio remonto darbų ir detalių bei medžiagų kainomis. Ieškovė su visomis kainomis sutiko, tai patvirtina atsakovės sutartyje parašas, kad ji susipažino su kainomis. Be to, atsakovė dėl jai priklausančio automobilio Opel Astra remonto buvo kreipusis į ieškovą ir anksčiau, todėl ji gerai žinojo apie ieškovo taikomas kainas. Remonto darbų apimtys buvo aptartos sutartyje, atsakovė garantavo atsiskaitymą už atliktus darbus, detales ir medžiagas. Pašalinęs automobilio gedimus, ieškovas 2012-09-15 pranešė apie tai atsakovei ir išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą 3 976,96 Lt sumai. Ieškovė atsisakė apmokėti už atliktus jos automobilio remonto darbus, be pagrindo teigdama, kad remonto kainos su ja nebuvo derintos. Ieškovas nesutiko su šiais atsakovės argumentais ir nurodė, jog 2012-09-15 sąskaitoje – faktūroje darbų kainas nurodė išimtinai taip, kaip yra nurodyta dokumente dėl ieškovo remonto darbų kainų, t. y. taip, kaip susitarė sutartimi: remonto darbų kainos paskaičiuotos taikant 60Lt/val. įkainį, subrangovų Vilniuje atliktų variklio remonto darbų kaina – pagal subrangovų taikomas kainas, detalių siuntimo kainos – pagal paslaugų teikėjų kainas, plius pakavimo kaina, o medžiagų ir detalių kaina – pagal tiekėjų taikomas mažmeninės prekybos kainas. Ieškovas laikėsi šalių susitarimo dėl kainų, nurodytų sutartyje, o atsakovės atsisakymas apmokėti sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji sutinka sumokėti už tuos darbus, kuriuos užsakė sutartimi automobiliui suremontuoti. Variklio remonto darbų ji neužsakė, ieškovas šių darbų su atsakove nederino, neinformavo, kad remontuos variklį, nes, jei būtų žinojusi apie šiuos ieškovo atliekamus darbus bei jų įkainius, atsakovė nebūtų sutikusi remontuoti automobilio variklio dėl per didelių kaštų, būtų šią problemą sprendusi kitais būdais, kaip pavyzdžiui, siekdama įsigyti visą variklį ir tai jai būtų kainavę žymiai pigiau.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės J. R. ieškovo G. G. naudai 534,63 Lt skolai atlyginti ir 585,18 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovė užsakymu – sutartimi ieškovui užsakė konkrečius automobilio remonto darbus, šia sutartimi šalys nesusitarė dėl automobilio variklio remonto. Teismas konstatavo, jog užsakyme – sutartyje esanti grafa „atlikti reikalingus darbus nederinant su užsakovu“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-03-31 įsakymui Nr. 4-97 „Dėl automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarko patvirtinimo“, CK 6.674 str. nuostatoms, nes papildomi remonto darbai turėjo būti aptarti papildomu rašytiniu šalių susitarimu. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog atsakovė pas ieškovą užsakė nurodytus užsakyme – sutartyje automobilio remonto darbus, todėl tik už juos atsakovė ir privalo atsiskaityti su ieškovu (CK 6.672 str., 6.674 str., 6.676 str.). Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo pateiktoje sąskaitoje – faktūroje atsakovei, ieškovas nurodė aukštesnes keičiamų detalių kainas nei jis įsigijo iš tiekėjų, todėl pakeistų detalių kainą teismas sumažino iki tokio dydžio, už kiek ieškovas jas įsigijo, nes ieškovas užsiima tik automobilių remonto darbais, jis neturi teisės užsiimti prekybos veikla, todėl ir negali reikalauti antkainio už pakeistas detales. Teismas nustatė, kad pakeistų detalių ir atliktų darbų kainą yra 534,63 Lt. Šią sumą teismas priteisė ieškovui iš atsakovės. Likusią ieškinio reikalavimo dalį teismas atmetė, nes ieškovas dėl papildomų automobilio darbų susitarimo su atsakove neturėjo, šiuos darbus jis atliko savo rizika, todėl pagal Tvarkos 31.9. p., atsakovė turi teisę nemokėti už paslaugą, atliktą be jos sutikimo, tokia vartotojos teisė nustatyta ir CK 6. 673 str. nuostatose.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-05-13 sprendime teismas sprendė proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai klausimą, atliko atitinkamus paskaičiavimus, tačiau nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje, 2013-05-17 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 sprendime, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įrašant, jog iš ieškovo G. G. priteisti 995,44 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. R..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas G. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimą dalyje dėl atsisakymo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 3 442,33 Lt skolos priteisimo iš atsakovės J. R. panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip vartojimo rangą, tačiau visiškai nepagrįstai rėmėsi LR ūkio ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. 4-97 „Dėl automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarko patvirtinimo“ (toliau – Tvarka), atsisakydamas tenkinti ieškinį visą apimtimi. Kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius turi būti vadovaujamasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis rangą, vartojimo rangą, ir mutatis mutandis pirkimą – pardavimą, o taip pat CK 6.193 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarčių aiškinimo taisykles. Pažymi, jog 2012-08-26 ieškovo ir atsakovės sudarytame užsakyme – sutartyje (toliau – Sutartis) atsakovė pati rašydama savo ranka nurodė ne tik konkrečius darbus, bet ir automobilio gedimus ir pati nurodė ieškovui atlikti reikalingus darbus šių gedimų pašalinimui jų nederinant su ieškove. Tokiu būdu sutartimi šalys aiškiai susitarė dėl visų būtinų remonto darbų atlikimo, kad būtų pašalinti visi sutartyje nurodyti gedimai, tame tarpe ir dėl variklio remonto. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo ir atsakovės sutartų remonto darbų, išimtinai remiantis Tvarka, yra visiškai nepagrįsta. Vykdydamas sutartį, ieškovas atliko tik būtinus automobilio remonto darbus, kad sutartyje nurodyti gedimai būtų pašalinti. Ieškovo įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovo nurodyti atsakovės automobilio remonto darbai buvo atlikti ir buvo būtini sutartyje nurodytiems gedimams pašalinti, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos vertinti, nurodydamas, kad tam reikalingos specialios šioje veiklos srityje žinios, o šalys neprašė skirti teismo ekspertizės dėl atliktų atsakovės automobilio remonto darbų. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai yra aiškūs, jų analizei nereikia jokių specialių žinių, remiantis jais akivaizdu, kad ieškovas jokių papildomų darbų neatliko, visi darbai buvo būtini sutartyje nurodytiems defektams pašalinti. Nurodo, kad sprendime taip pat visiškai nepagrįstai nuspręsta sumažinti pakeistų detalių kainą, nurodant, kad ieškovas neturi teisės užsiimti prekybos veikla, todėl negali reikalauti antkainio už pakeistas detales. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriuose būtų nurodyta, kad ieškovas negali užsiimti prekybos veikla. Atsakovės pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas nevertintinas kaip patikimas įrodymas byloje, nes atsakovės paklausime Valstybinei mokesčių inspekcijai nenurodomas ieškovas ir Valstybinė mokesčių inspekcija neanalizavo ieškovo vykdomos veiklos teisėtumo. Ieškovas visas remonto darbams reikalingas detales iš tiekėjų visuomet perka už didmeninę kainą, o jas savo klientams parduoda už tiekėjų taikomą mažmeninę kainą, ieškovas kiekvienais metais sumoka pajamų mokestį, Valstybinė mokesčių inspekcija yra dariusi jo veiklos patikrinimą ir jokių pažeidimų dėl ieškovo taikomos detalių kainos nenustatė. Atsakovė, pasirašydama sutartį patvirtino, kad su paslaugų teikimo taisyklėmis ir kainomis susipažino bei garantavo apmokėjimą už atliktus darbus, detales ir medžiagas. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad šalys tarėsi dėl kitokios kainos taikymo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo sąskaitoje nurodytos kainos neatitinka rinkos kainų. Pažymi, jog sprendime pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, ieškovo reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų neišsprendimas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 200 Lt išlaidas už specialisto konsultaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė J. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi LR Ūkio ministro 2004-03-23 įsakymu Nr. 4-97 „Dėl automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos ir naudotų automobilių sudėtinių dalių tinkamumo toliau vartoti ir realizavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka), yra nepagrįstas. Ši tvarka numato, kaip turi būti organizuojamas automobilio remonto paslaugos teikimas ir kokios yra vartotojų ir paslaugų teikėjų teisės ir pareigos. Be to, ši tvarka ne tik kad neprieštarauja Lietuvos Respublikos CK normoms, reglamentuojančioms vartojimo rangos santykius, bet priešingai, jas detalizuoja. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo priimto sprendimo šioje civilinėje byloje matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne vien tik nustatyta tvarka, bet ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kuris taip pat reglamentuoja vartojimo rangos teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje, pagrįstai rėmėsi ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.672 – 6.680 str. nuostatomis, bet ir minima tvarka. Pažymi, jog sudarant užsakymą – sutartį automobilio OPEL ASTRA remonto kainos ieškovas G. G. negalėjo nurodyti, todėl šiame užsakyme –sutartyje apelianto prašymu buvo užpildytos titulinės grafos (užsakovas, adresas/tel., automobilis, valst. Nr.) bei grafa „užsakymo turinys“ ir šis užsakymas – sutartis buvo pasirašyta tiktai vienos šalies, t. y. atsakovės parašu, daugiau jokios užsakymo – sutarties grafos nebuvo pildytos. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotojams 2012-10-03 pateiktoje užsakymo – sutarties egzemplioriaus kopijoje apelianto G. G. parašo taip pat nėra, be to ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate atliktoje tyrimo medžiagoje minėtas užsakymas – sutartis nepasirašyta apelianto. Tuo tarpu prie ieškinio pateiktas užsakymas – sutartis yra galimai suklastotas, kadangi jau yra užpildyta užsakymo – sutarties grafa „atlikti reikalingus darbus nederinant su užsakovu“, be to užsakymas – sutartis yra pasirašyta ir apelianto G. G.. Nurodo, kad, kaip matyti iš 2012-09-15 sąskaitos – faktūros GEO Nr. 009, pagrindinę automobilio remonto kainos dalį sudaro variklio remontas ir keičiamų variklio detalių kaina, nors užsakyme – sutartyje prie automobilio remonto darbų nėra visiškai nurodytas variklio remontas, duomenų apie tai, kad su atsakove buvo suderinta tai, kad reikia atlikti automobilio variklio remontą bei variklio remonto darbų, detalių, medžiagų kaina, nėra. Atvirkščiai, būtent iš užsakymo – sutarties matyti, kad variklio remonto darbų atsakovė neprašė atlikti. Jeigu buvo būtinas variklio automobilio remontas, apeliantas privalėjo papildomai atsakovę informuoti ir su ja susitarti dėl šių remonto darbų atlikimo bei papildomai įforminti užsakymą ar paraišką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantas dėl papildomų automobilio darbų susitarimo su atsakove J. R. neturėjo, šiuos darbus jis atliko savo rizika, todėl pagal Tvarkos 31.9. punktą, atsakovė turi teisę nemokėti už paslaugą, atliktą be jos sutikimo. Nurodo, kad visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, jog teikiant apeliacinį skundą iškilo naujų įrodymų pateikimo būtinybė. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad automobilio autotechninę ekspertizę buvo galima atlikti jau pirmosios instancijos teisme, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu siūlė šalims kreiptis į ekspertus tam, kad būtų atlikta automobilio autotechninė ekspertizė, tačiau apeliantas, ekspertizės, kaip galimo įrodymo, atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jis remiasi rašytiniais įrodymais. Tik apeliantui nepavykus savo reikalavimų pagrįsti pirmosios instancijos teisme, jis nori remtis naujais įrodymais, kas ne tik prieštarauja įstatymams, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymi, jog pats apeliantas, pateikdamas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, prie ieškinio pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, iš kurios matyti, kad apeliantas G. G. nuo 2008-04-24 vykdo individualią veiklą, susijusią tiktai su variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu. Pagal šį veiklos kodą ieškovas G. G. neturi teisės perparduoti vartotojui automobilių atsargines ar eksploatacines medžiagas ir iš to turėti naudos. Būtent pats apeliantas turėjo įrodyti, kad jis turi teisę verstis dar ir transporto priemonių dalių prekyba, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad ieškovas užsiima tik automobilių remonto darbais, jis neturi teisės užsiimti prekybos veikla, todėl ir negali reikalauti antkainio už pakeistas detales, bei remiantis tuo pagrįstai sumažino atsakovės automobilyje pakeistų detalių kainas.
Šalies argumentai
Atsakovė J. R. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės J. R. ieškovo G. G. naudai 585,18 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą, sumažinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino išlaidų pagrįstumo ir netaikė Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsakovė mano, kad priteista 1 815 Lt suma už įrodymų rinkimą ir atstovavimą teisme yra nepagrįsta, be to, viršija Rekomendacijų 8.17 ir 8.18 punktuose nurodytus maksimalius dydžius. Nors advokatė Agnė Mecelienė priskaičiuoja ir įrodymų rinkimą, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad visus dokumentus pateikė ieškovas G. G., o jo atstovė advokatė Agnė Mecelienė nepateikė teismui jokių rašytų užklausimų, iš kurių būtų galima matyti ir vertinti, kokius būtent įrodymus ji rinko. Pažymi, jig byla nebuvo sudėtinga ir joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisiniai klausimai.
Atsiliepimas
Ieškovas G. G. atsiliepime į atsakovės J. R. apeliacinį skundą nurodo, kad J. R. apeliaciniame skunde išdėstytų pretenzijų dėl ieškovo advokatės Agnės Mecelienės teikiamos teisinės pagalbos atlygio dydžio jis komentuoti negali, nes nėra kompetetingas vertinti trečių šalių darbo įkainių ir darbo sudėtingumo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Ieškovo G. G. argumentai, kad atsakovė J. R. privaro sumokėti už automobilio OPEL ASTRA variklio remontą prieštarauja teisės normos, todėl atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo rangos sutartį. CK 6.672 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti. Ieškovas G. G. užsiima automobilių remonto verslu, todėl priėmė atsakovės J. R. užsakymą suremontuoti automobilį OPEL ASTRA (T. 1., b.l. 10). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės J. R., kuri yra vartotoja, pateiktame rangovui užsakyme tarp nurodytų automobilio remonto darbų nėra nurodytas automobilio variklio remontas. Atsakovė J. R. neužsakė variklio remonto darbų, rangos sutartis dėl šių darbų nebuvo sudaryta, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti šių darbų kainą. Ieškovo argumentai, kad variklio remonto darbai buvo būtini, siekiant pašalinti visus užsakyme nurodytus gedimus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateikti variklio remonto įrodymai, nepatvirtina šalių susitarimo dėl variklio remonto. Pažymėtina, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). CK 6.674 straipsnio 1 dalis įpareigoja rangovą suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis ir kainą. CK 6.158 straipsnio 1 dalis ir CK 6. 163 straipsnio 1 dalis nustato sutarties šalies pareigą tiek esant sutartiniams tiek ikisutartiniams santykiams veikti sąžiningai. CK 6.200 straipsnio nuostatos įpareigoja sutarties šalis sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Todėl ieškovas, gavęs atsakovės užsakymą suremontuoti automobilį ir išsiaiškinęs gedimo priežastį turėjo pareigą paaiškinti ieškovei nustatytus gedimus, jų pašalinimo būdus, remonto kainą ir visas kitas su automobilio remontu susijusias aplinkybes. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų, kad išaiškino atsakovei automobilio gedimo pašalinimo alternatyvas, būtinybę remontuoti automobilio variklį, tokių darbų kainą, kad variklio remontas šiuo atveju buvo vienintelis bei ekonomiškiausias būdas pataisyti automobilį, o atsakovės su tokio remonto kaina ir kitomis remonto sąlygomis sutiko. Pagal CK 6.673 straipsnio 1 dalies nuostatas rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtraukti papildomi darbai ar paslaugos, o užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti darbus ar paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Ieškovas ir atsakovė nebuvo susitarę dėl automobilio variklio remonto darbų, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl skolos už variklio remontą priteisimo.
Atmetami ieškovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino automobilio remontui panaudotų detalių kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. 4-97 patvirtintos „Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarka“. Šios tvarkos 11 punkte numatyta, kad automobilių ir automobilių sudėtinių dalių techninės priežiūros ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymų paraišką, kurioje be kitų duomenų, turi būti nurodyta teikiamų paslaugų sąrašas, paslaugos teikėjo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas, jų kaina ir kiekis (11.5. punktas). Atsakovės pateiktame užsakyme ieškovas nenurodė skirstymo diržo, salono filtro, oro filtro, tepalų filtro, tepalų, generatoriaus diržo, kainos. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilio remontui reikalingas detales ir medžiagas tiekėjams mokėjo mažesnę kainą, nei reikalauja priteisti iš atsakovės. Kaip minėta, vienas iš sutarčių vykdymo principų reikalauja, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 str. 3 d.). Kadangi užsakyme nebuvo nurodyta medžiagų ir detalių kaina, ieškovas neturi pagrindo reikalauti priteisti iš atsakovės kainą, dėl kurios nebuvo susitarta ir kuri yra didesnė už ieškovo tiekėjams sumokėtą kainą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovės tokią kainą, kurią ieškovas sumokėjo detalių ir medžiagų tiekėjams, t.y. realią medžiagų ir detalių kainą.
Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl 200 Lt už specialisto konsultaciją priteisimo. CPK 79 straipsnis nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiria bet kurias būtinas ir pagrįstas išlaidas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad dėl automobilio OPEL ASTRA remonto aplinkybių kreipėsi į specialistus, už kurių išvadą sumokėjo 200 Lt (T.1, b. l. 86-88). Automobilio remonto aplinkybėms išsiaiškinti yra reikalingos specialios techninės žinios, todėl atsakovė turėjo pagrindo prašyti specialistų konsultacijos. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paminėtas išlaidas priskyrė prie bylinėjimosi išlaidų ir jas priteisė.
Pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimas dėl teismų praktikoje vadinamų procesinių palūkanų priteisimo yra savarankiškas reikalavimas, kuris gali būti pareikštas ne tik byloje, kurioje sprendžiamas pagrindinis ginčas, bet ir po šio bylos išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (LAT nutartis 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu galima panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neišsprendė reikalavimo, kuris negali būti išskirtas. Ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų yra savarankiškas, todėl gali būti išskirtas ir grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovo naudai iš atsakovės priteista 585,18 Lt suma už advokato pagalbą nėra per didelė, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį, ieškovo atstovo pateiktų procesinių dokumentų apimtį ir turinį, teismo posėdžių skaičių ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai yra atmesti, netenkinami abiejų šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo (CPK 93 str. , 98 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškinį dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui - Vilniaus miesto apylinkės teismui.