- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- I-3868-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02496-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Audito
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos auditorių rūmams
- Advokatai
- Simona Augėnaitė
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai A. S., jos atstovei advokatei Simonai Augėnaitei, atsakovo atstovams Jolantai Daliai Staliūnienei, Jovaldui Černiauskui, Simonui Berneckiui, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovei Audito ir apskaitos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos auditorių rūmams dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Audito ir apskaitos tarnybos (toliau - Tarnyba) direktorius 2014-04-11 priėmė įsakymą Nr. VAA-8, kuriuo nurodė Lietuvos auditorių rūmams panaikinti auditorės A. S. auditoriaus vardą. Skundžiamame įsakyme nurodyta, jog jis priimtas dėl to, kad pareiškėja, atlikdama Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Sveikatos draudimas“ (nuo 2012-09-24 - „Švyturio taupomoji kasa“) finansinių ataskaitų auditus už 2011 m., pažeidė Audito įstatymo 27 str. 3 d. 1 p., nes nesivadovavo tarptautiniais audito standartais (t. I, b. l. 14-15).
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo įsakymu, skundu (t. I, b. l. 1-13) kreipėsi į teismą ir prašo:
1) patenkinti pareiškėjos A. S. skundą ir panaikinti atsakovo Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014-04-11 įsakymą Nr. VAA-8 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir įpareigoti atsakovą Audito ir apskaitos tarnybą išnagrinėti klausimą dėl drausminės nuobaudos pareiškėjai A. S. skyrimo iš naujo;
2) tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad nėra pagrindo grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo atsakovui Audito ir apskaitos tarnybai, patenkinti pareiškėjos A. S. skundą ir pakeisti atsakovo Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014-04-11 įsakymu Nr. VAA-8 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjai A. S. paskirtą drausminę nuobaudą švelnesne drausmine nuobauda;
3) priteisti iš atsakovės Audito ir apskaitos tarnybos pareiškėjos A. S. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad atsakovo Audito priežiūros komiteto (toliau – ir Komitetas) 2014-04-08 nutarimu Nr. 25-4-2-2, kuris įformintas Komiteto 2014-04-08 posėdžio protokolu Nr. 25-4 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, kad audito tyrimas buvo pradėtas Tarnybos direktoriaus 2013-03-27 įsakymo Nr. VAA-15 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“ pagrindu. 2014-01-22 Pareiškėjos atlikto audito tyrimas turėjo būti atliekamas ir išvados grindžiamos taisyklėmis, nustatytomis Atlikto audito tyrimo metodikoje (toliau – ir Metodika), patvirtintoje atsakovo direktoriaus 2014-01-13 įsakymu Nr. VAA-1. Įsakymo Nr. VAA-1 2 punkte nurodyta, jog taisyklės, išdėstytos naujoje Metodikos redakcijoje, yra taikomos tik tiems atlikto audito tyrimams, kurie bus pradėti po šio įsakymo įsigaliojimo, Įsakymas Nr. VAA-1 įsigaliojo. Šioje pradinėje Metodikos redakcijoje nėra apibrėžta, kokie audito tyrimo metu nustatyti trūkumai yra esminiai ir remiantis kokiais kriterijais jie gali būti pripažįstami reikšmingais. Vadinasi, Komitetas, vertindamas pareiškėjos atlikto audito trūkumus, privalėjo kiekvieno iš jų reikšmingumą pagrįsti konkrečiais argumentais.
Vienas iš Komiteto narių yra V. C., dirbantis Lietuvos banko priežiūros tarnyboje. Jis nenusišalino nuo balsavimo pareiškėjos atsakomybės klausimu, nepaisant to, kad būtent pagal jo atstovaujamos institucijos motyvuotą prašymą buvo pradėtas pareiškėjos atliktų auditų tyrimas. Pareiškėjos nuomone, tokiu būdu buvo pažeisti Komiteto darbo reglamento 4.1 ir 4.2 p.
Nors Protokole nurodoma, kad audito tyrimo metu nustatyti trūkumai yra reikšmingi, nes buvo audituojamos visuomenei svarbių įmonių (kredito unijų) finansinės ataskaitos, kurioms bankrutavus buvo padaryta ypač didelė žala, tačiau šių padarinių ir pareiškėjos veiksmų nesieja joks priežastinis ryšys. Pareiškėjos audituotos kredito unijos bankrutavo 2013 m. pradžioje dėl 2012 m. antrajame pusmetyje išduotų rizikingų paskolų (neanalizuojant kredituojamų įmonių verslo planų realumo, jų įgyvendinimo perspektyvų, netikrinus skolininkų pateiktų duomenų tikrumo), ką yra nurodęs Lietuvos bankas, teikdamas viešus pranešimus viešosios informacijos priemonėms, tuo tarpu pareiškėja auditavo kredito unijų finansines ataskaitas už 2011 m. ir negalėjo prognozuoti kredito unijų vadovybės veiksmų praėjus beveik metams.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad nepadarė visų TAS pažeidimų, kuriuos atsakovas įvardijo skundžiamame įsakyme. Tam pagrįsti remiasi: UAB „Tezturas auditas“ 2014-04-30 išvadoje, pateiktoje pareiškėjos prašymu, įvertinant galimą 250-ojo TAS pažeidimą, nurodyta, jog iš Tyrimo ataskaitos negalima daryti išvados, kad abiejų kredito unijų finansinių ataskaitų už 2011 m. audito metu būtų buvę neatliktos ir/ar nesudokumentuotos rizikos vertinimo procedūros, kurios pagal tuo metu buvusias sąlygas ir aplinkybes rodė, kad yra reikšmingo iškraipymo rizika. Be to, Tyrimo ataskaitoje nepateiktas konkretus sandoris (sandoriai) ir konkretūs audito įrodymai, kurių pareiškėja, atsakovo teigimu, nepastebėjo, nors turėjo galimybę tokius įrodymus surinkti, kad pagrįstų galimą sandorio įtaką reikšmingam informacijos iškraipymui;
UAB „Tezturas auditas“ 2014-04-30 išvadoje, įvertinant galimą 240-ojo TAS pažeidimą, nurodyta, jog auditorius nėra atsakingas už ateities sąlygų, operacijų ar įvykių, kurie, jei jie būtų buvę žinomi audito metu, galėjo turėti reikšmingą įtaką vadovybės veiksmams ar vadovybės naudojamoms prielaidoms, numatymą. Nepaisant to, kad procedūros buvo ne iki galo atliktos ir sudokumentuotos, tai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos reikšmingos informacijos iškraipymo dėl apgaulės rizikos įvertinimui, o tuo pačiu ir auditoriaus nuomonės pateikimui audito išvadoje;
UAB „Tezturas auditas“ 2014-04-30 išvadoje, įvertinant galima 500-ojo TAS pažeidimą, nurodyta, jog pareiškėja Tyrimo ataskaitoje minimos klaidos nepadarė, o atsakovo darbuotoja, atlikusi audito tyrimą, galimai neteisingai pritaikė teisės aktų reikalavimus tyrimo atlikimo metu ir formuluodama atlikto tyrimo išvadas;
UAB „Tezturas auditas“ 2014-04-30 išvadoje, įvertinant galimą 705-ojo TAS pažeidimą, nurodyta, jog atsakovo darbuotoja, atlikusi audito tyrimą, pirmiausia padarė loginę klaidą, kadangi susiejo pareiškėjos pateiktą auditoriaus išvadą su pasekmėmis, kurias sukėlė pasikeitusi audituoto juridinio asmens vadovybė, kai tuo tarpu turi būti vertinama vadovybė ir jos veiksmai, buvę ataskaitiniu audituojamu laikotarpiu iki išvados pateikimo datos;
UAB „Tezturas auditas“ 2014-04-30 išvadoje. įvertinant galimą 540-ojo TAS pažeidimą, nurodyta, jog pareiškėja negalėjo surinkti tinkamų ir pakankamų įrodymų dėl įvykių, kurie įvyko po auditoriaus išvados pateikimo, o auditorius nėra atsakingas už ateities sąlygų, operacijų ar įvykių, kurie, jei jie būtų buvę žinomi audito metu, galėjo turėti reikšmingą įtaką vadovybės veiksmams ar vadovybės naudojamoms prielaidoms, numatymą;
UAB „Tezturas auditas“ 2014-04-30 išvadoje, įvertinant galimą 570-oio TAS pažeidimą, nurodyta, jog auditorius nėra atsakingas už ateities sąlygų, operacijų ar įvykių, kurie, jei jie būtų buvę žinomi audito metu, galėjo turėti reikšmingą įtaką vadovybės veiksmams ar vadovybės naudojamoms prielaidoms, numatymą.
Pareiškėjos įsitikinimu, atlikto audito trūkumai nepripažintini reikšmingais, todėl mano, jog jai yra paskirta per griežta drausminė nuobauda.
Pažymėjo, kad auditore dirba jau beveik 20 metų, jokių drausminių nuobaudų per visą laikotarpį jai nebuvo paskirta. Pareiškėja apskritai yra viena pirmųjų auditorių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, turinti gerą vardą tiek auditorių bendruomenėje, tiek ir visuomenėje. Per visą darbo laikotarpį nėra sulaukusi nei klientų nusiskundimų, nei priekaištų iš atsakingų institucijų. Pareiškėja nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją, rūpinasi tiek ir bendrai auditoriams aktualiais klausimais (pvz. dalyvavo audito standartų ruošimo komitete), tiek ir savo įmonės optimaliu valdymu (įmonėje nuolat tobulinama audito programa, dokumentavimo tvarka, peržiūrimi taikomi procedūrų standartai). Pareiškėja nuo 2009 m. iki 2012 m. auditavo itin didelę viešo intereso gamybinę įmonę (AB „Žemaitijos pienas“), kurios audito ataskaitos buvo tikrinamos įvairių institucijų, tačiau jokių pastabų dėl audito kokybės ar tarptautinių audito standartų netinkamo laikymosi pareiškėjai nebuvo pareikšta. Šios aplinkybės liudija, kad pareiškėja yra charakterizuojama itin teigiamai, ginčo situacijoje atsakovas šių aplinkybių visiškai nevertino, nors skirdamas drausminę nuobaudą, privalėjo į tai atsižvelgti.
Be to, dėl pareiškėjos veiksmų nekilo jokie realūs neigiami padariniai. Dėl šios priežasties jos atžvilgiu galėjo būti paskirta viena iš Audito įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatytų drausminių nuobaudų, o ne pati griežčiausia - auditoriaus vardo panaikinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Audito ir apskaitos tarnyba su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (t. III, b. l. 23-29) paaiškino, kad skundžiamame 2014-04-11 įsakyme Nr. VAA-8, be kita ko, nurodyta, jog Tarnybos direktorius šį įsakymą priima vadovaudamasis Tarnybos direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr. VAA-19 patvirtintos Atlikto audito tyrimo metodikos atitinkamomis nuostatomis. Taigi pareiškėjos atliktų auditų tyrimas buvo vykdomas vadovaujantis tik galiojančiais teisės aktais.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr. VAA-19 patvirtintoje Metodikos redakcijoje nėra apibrėžta, kokiais kriterijais remiantis audito tyrimo metu nustatyti trūkumai gali būti pripažįstami reikšmingais, pažymėjo, kad Audito įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje ir pirminės redakcijos Metodikos 46 punkte yra numatyta, ką turi ištirti ir įvertinti tyrimą atliekantis specialistas. Būtent tyrimą atliekantis specialistas, įvertinęs tyrimo metu nustatytų trūkumų pobūdį, mastą, kitus kriterijus, sprendžia, ar nustatyti trūkumai laikytini reikšmingais, ar ne. Tai, kad šiuo atveju tyrimo ataskaitoje pažeidimų trūkumai buvo įvertinti tokia pat eilės tvarka, kaip numatyta naujosios Metodikos redakcijos 75 punkte, nereiškia, kad tyrimas buvo atliekamas pagal negaliojančią Metodiką. Ankstesnėje Metodikos redakcijoje (pagal kurią atliktas tyrimas) nebuvo reglamentuotas kriterijų, pagal kuriuos nustatomas trūkumų reikšmingumas, sąrašas, t. y. kriterijus tyrimą atliekantis specialistas galėjo rinktis ir vertinti savarankiškai. Todėl šiuo atveju tyrimą atlikusios vyriausiosios specialistės pasirinkti kriterijai neprieštarauja šio tyrimo atlikimą reglamentuojančios ankstesnės redakcijos Metodikai.
Komitetas yra tik kolegialus patariamasis organas, pareiškėja nepateikia jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie skundžiamą įsakymą priėmusio Tarnybos direktoriaus šališkumą ar interesų konfliktą, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su, jos nuomone, galimu Komiteto nario šališkumu, yra nesusiję su skundžiamu Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus sprendimu bei neturi savarankiškos teisinės reikšmės. Pareiškėja skunde nepateikė jokių svarių argumentų dėl objektyvumo ir nepriklausomumo principų pažeidimo priimant sprendimą 2014-04-08 vykusiame Komiteto posėdyje. Lietuvos banko priežiūros tarnybos atstovui nebuvo pagrindo nusišalinti nuo svarstymo (nuo balsavimo) dėl pareiškėjos atlikto audito tyrimo rezultatų.
Žemesnės instancijos teismas
Pateikta UAB „Tezaurus auditas“ išvada kelia abejonių dėl jų objektyvumo bei tirtų dokumentų apimties. Bet kuriuo atveju, UAB „Tezaurus auditas“ išvada nėra ekspertų išvada pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra paneigęs pareiškėjos teiginius, kad UAB „Tezaurus auditas“ išvada šioje byloje laikytina specialisto paaiškinimais ar netgi eksperto išvada ABTJ 57 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, UAB „Tezaurus auditas“ išvada šioje byloje neturėtų būti vertinama kaip įrodymas.
Teigia, kad pareiškėja netaikė atsakomybės visuomenei principo, tuo pažeisdama Audito įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes atlikus 2011 m. Nacionalinės kredito unijos finansinių ataskaitų auditą, skirtingomis datomis išleido dvi besąlyginės išvados be dalyko pabrėžimo Auditoriaus išvadas, kurios pasiekė vartotojus: pirmoji - Lietuvos banko priežiūros tarnybą (2012 m. vasario 14 d.), antroji - Registrų centrą (2012 m. kovo 6 d.).
Pareiškėja pažeidė objektyvumo principus. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad nors buvo surinkti įrodymai dėl svarbiausių sričių (abejotinų skolų ir veiklos tęstinumo), pagrindžiantys sąlyginę nuomonę, tačiau auditorė A. S., atlikusi darbo peržiūrą ir surinktų įrodymų vertinimą ir klientui nepriėmus 2012-02-14 sąlyginės nuomonės auditoriaus išvadoje, pasidavė unijos vadovybės spaudimui ir 2012-03-06 pateikė besąlyginę išvadą be dalyko pabrėžimo, t. y. pareiškėja, turėdama ir vertindama tuos pačius įrodymus, pakeitė savo audito išvadą į tokią, kokios prašė klientas. Tai, kad patyrė unijos vadovybės spaudimą ir tai lėmė auditoriaus išvados pakeitimą, pareiškėja pati pripažino 2014-01-06 Komiteto posėdyje.
Komiteto 2014-04-08 posėdžio protokole Nr. 25-4 nurodyta, kad atlikto audito tyrimo metu nustatyti trūkumai yra reikšmingi, kadangi auditorė A. S. auditoriaus išvadoje dėl Nacionalinės kredito unijos 2011 m. finansinių ataskaitų pateikė nepagrįstą ir neteisingą auditoriaus nuomonę, kuri klaidina finansinių ataskaitų vartotojus. Komiteto nariai taip pat įvertino tai, kad ši neteisinga auditoriaus nuomonė buvo pateikta dėl visuomenei svarbių įmonių (kredito unijų) finansinių ataskaitų, kurioms bankrutavus buvo padaryta ypač didelė žala.
Atsiliepimas
Tarnybos atstovai teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Šioje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2014-04-11 įsakymo Nr. VAA-8, kuriuo nurodyta Lietuvos auditorių rūmams panaikinti auditorės A. S. auditoriaus vardą, teisėtumo ir pagrįstumo (t. I, b. l. 14-15).
Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, kad auditorė A. S., atlikdama nepriklausomą Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Sveikatos draudimas“ 2011 metų auditą, teisingai parodė audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, vadovavosi įstatymais ir kitais teisės aktais, tarptautiniais audito standartais (toliau - TAS), laikėsi profesinės etikos principų.
Nustatyta, kad Tarnyba, atlikusi audito įmonės „Nepriklausomas auditas“ 2012 metais atliktų Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Sveikatos draudimas“ (nuo 2012-09-24 - „Švyturio taupomoji kasa“) finansinių ataskaitų auditus už 2011 m., tyrimo ataskaitoje konstatavo, kad auditorė A. S. pažeidė Audito įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nesivadovavo tarptautiniais audito standartais (1 t., b. l. 18-56).
Bylos įrodymai patvirtina, kad auditorė A. S., atlikusi Nacionalinės kredito unijos nepriklausomą 2011 metų auditą, 2012-02-14 pateikė Auditoriaus išvadą (projektą), kurioje pateikta sąlyginė nuomonė: 1) 2011 metų gruodžio 31 d. balanse apskaitoma 43 460 465 Lt suma paskolų, išduotų fiziniams ir juridiniams asmenims, iš jų 22 332 063 paskolų sumai, auditorės nuomone, grąžinimo užtikrinimo priemonės yra nepakankamos; 2) atlikdami audito procedūras, nustatėme, kad vidaus kontrolės sistema veikia nepakankamai efektyviai, kad galėtų užtikrinti tinkamą suteikiamų paskolų rizikos valdymą; 3) šios aplinkybės rodo, kad esama reikšmingų neapibrėžtumų, galinčių kelti didelių abejonių dėl unijos galimybių tęsti veiklą. Šią išvadą pateikė unijos vadovybei (t. I, b. l. 129).
Tą pačią dieną (2014-02-14) auditorė A. S. parengė dar vieną auditoriaus išvadą, kurioje nuomonė nėra pateikta, tačiau padaryta besąlyginė išvada, kad Nacionalinės kredito unijos ataskaitų duomenys atitinka Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 53 straipsnio 1 punktą, nenustatyta jokių reikšmingų neatitikimų nurodytiems reikalavimams. Ši išvada buvo pateikta Lietuvos banko priežiūros tarnybai (t. I, b. l. 133-134).
Gavusi Nacionalinės kredito unijos raštą (t. I, b. l. 130-131) su patikrinimais ir patvirtinimais 2012-03-06 auditorė A. S. parengė dar vieną išvadą, kurioje nurodė, kad įvertinus audito metu gautus duomenis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 53 straipsnio 1 punktu, tvirtina, kad unija audituojamu laikotarpiu: 1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Rerspublikoje galiojančius teisės aktus; 2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus; 3) sudarė privalomuosius ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjimus; 4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų: 5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimo veiklos reikalavimų; 6) siūlo patobulinti vidaus kontrolės ir informacines sistemas kaip tai yra išdėstyta pastraipoje „Vidaus kontrolė ir rizikos valdymas“, t. y. padarė besąlyginę išvadą, kad unijos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Ši išvada buvo pateikta VĮ Registrų centrui (t. I, b. l. 135-141).
2012-03-06 auditorė A. S. atlikusi kredito unijos „Sveikatos kreditas“ parengė auditoriaus išvadą, kurioje nurodė, įvertinus audito metu gautus duomenis bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 53 straipsnio 1 punktu, tvirtina, kad unija audituojamu laikotarpiu: 1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Rerspublikoje galiojančius teisės aktus; 2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus; 3) sudarė privalomuosius ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjimus; 4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų: 5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimo veiklos reikalavimų; 6) siūlo patobulinti vidaus kontrolės ir informacines sistemas kaip tai yra išdėstyta pastraipoje „Vidaus kontrolė ir rizikos valdymas“, t. y. padarė besąlyginę išvadą, kad unijos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (t. II, b. l. 31-36).
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba 2013-01-28 raštu kreipėsi į Audito ir apskaitos tarnybą (registruota 2013-02-06) dėl audito įmonės UAB „Nepriklausomas auditas“ auditorės A. S. atlikto Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Sveikatos kreditas“ 2011 metais atliktų finansinių ataskaitų rinkinių audito, siūlė Tarnybai ištirti auditorės atliktus auditus. Teigė, kad kilo pagrįstų abejonių dėl auditorės A. S. atliktų 2011 metų finansinių ataskaitų rinkinių audito kokybės ir pareikštų nuomonių pagrįstumo, nes Lietuvos bankas 2012-12-13 Nacionalinei kredito unijai apribojo veiklą, paskyrė laikinąjį administratorių, o 2013-01-24 nutarimu unija buvo pripažinta nemokia, kredito unijai visam laikui buvo atšaukta išduota kredito unijos licencija, kadangi jos grynoji turto vertė yra mažesnė negu kredito unijos įsipareigojimai ir nėra realių galimybių atkurti kredito unijos veiklos stabilumą ir patikimumą. Taip pat konstatavo kredito unijos „Švyturio taupomieji kasa“ veiklos trūkumus ir padarytus pažeidimus (t. III, b. l. 68-69).
Tarnybos direktorius 2013-03-27 įsakymu pavedė atlikti audito bendrovės „Nepriklausomas auditas“ ir auditorės A. S. 2012 metais atliktų Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Sveikatos kreditas“ auditų tyrimą, skyrė tyrimui vadovauti ir jį atlikti Tarnybos vyriausiąją specialistę J. D. S. (t. III, b. l. 70).
Tarnybos vyriausioji specialistė Jolanta Dalia Staliūnienė, atlikusi bendrovės „Nepriklausomas auditas“ auditorės A. S. 2011 metais atliktų Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Sveikatos draudimas“ (nuo 2012-09-24 – „Švyturio taupomoji kasa“) finansinių ataskaitų rinkinių auditų kokybės ir pareikštų nuomonių pagrįstumą, 2013-11-20 tyrimo ataskaitoje konstatavo, kad audito bendrovė „Nepriklausomas auditas“ pažeidė Audito įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. tarptautinio kokybės kontrolės standartų laikėsi dalinai. Konstatavo auditorės atliktų auditų Tarptautinių audito standartų pažeidimus, teigė, kad auditorės atliktų auditų kokybės kontrolės procesas buvo formalizuotas, faktiškai nebuvo vykdomas pilna apimtimi, t. y. pakartotinis trūkumas, archyvuojant nebuvo užtikrintas atlikto audito darbo dokumentų vientisumas, išlieka suformuotų dokumentų pakeitimo galimybė. Pareiškėja 2013-11-20 susipažino su tyrimo ataskaita, pastabų nepareiškė (t. I, b. l. 18-54).
Audito priežiūros komitetas, apsvarstęs Tarnybos tyrimo ataskaitą ir siūlymus, 2014-04-08 protokoline nutartimi, vadovaujantis Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Tarnybos direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr. VAA-19 patvirtintos atlikto audito tyrimo metodikos 62.1 punktu, atsižvelgdamas į Audito priežiūros komiteto 2014-04-08 nutarimo Nr. 25-4-2-2 argumentus, kad tyrimo metu buvo nustatyti reikšmingi atlikto audito trūkumai, kurie tiesiogiai nulėmė nepagrįstai nemodifikuotų auditoriaus nuomonių apie kredito unijų (UAB „Nacionalinė kredito unija“ ir „Sveikatos kreditas“) 2011 m. finansinių ataskaitų pateikimą, taip pat į tai, kad šie reikšmingi trūkumai buvo nustatyti dėl atlikto viešojo intereso įmonės audito, nurodė Lietuvos auditorių rūmams auditorei A. S. panaikinti auditoriaus vardą už tai, kad nustatyti auditorės audito atlikimo trūkumai yra reikšmingi (t. II, b. l. 115-128).
2014-04-11 Tarnybos direktorius įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo, vadovaudamasis Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 43 straipsnio 6 dalies 2 punktu ir Tarnybos direktoriaus 2009-07-03 įsakymu Nr. VAA-19 patvirtintos atlikto audito tyrimo metodikos 62.1 ir 67 punktais, atsižvelgdamas į Tarnybos direktoriaus 2013-03-27 įsakymą Nr. VAA-15 „Dėl atlikto audito tyrimo pradžios“, atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų teisinį įvertinimą, išdėstytą 2013-11-20 atlikto audito tyrimo ataskaitoje Nr. 19-52 bei Audito priežiūros komiteto 2014-04-08 nutarimo Nr. 25-4-2-2 argumentus, kad tyrimo metu buvo nustatyti reikšmingi atlikto audito trūkumai, kurie tiesiogiai nulėmė nepagrįstai nemodifikuotų auditoriaus nuomonių apie kredito unijų (UAB „Nacionalinė kredito unija“ ir „Sveikatos kreditas“) 2011 m. finansinių ataskaitų pateikimą, taip pat į tai, kad šie reikšmingi trūkumai buvo nustatyti dėl atlikto viešojo intereso įmonės audito, nurodė Lietuvos auditorių rūmams panaikinti auditorės A. S. auditoriaus vardą (t. I, b. l. 14-15). Taigi šiuo atveju skiriant drausminę nuobaudą nebuvo praleistas trejų metų terminas nuo nusižengimo padarymo dienos (Auditoriaus išvados pateikimo dienos).
Pareiškėja teigia, kad tyrimas atliktas pagal negaliojančią Metodiką, nes nauja Metodika įsigaliojo 2014-01-22, joje nėra apibrėžta, kokie audito tyrimo metu nustatyti trūkumai yra esminiai ir remiantis kokiais kriterijais jie gali būti pripažįstami reikšmingais, Tarnyba privalėjo kiekvieno iš jų reikšmingumą pagrįsti konkrečiais argumentais. Taip pat pažymėjo, kad vienas iš Komiteto narių yra V. C., dirbantis Lietuvos banko priežiūros tarnyboje, kuris nenusišalino nuo balsavimo pareiškėjos atsakomybės klausimu, nepaisant to, kad būtent pagal jo atstovaujamos institucijos motyvuotą prašymą buvo pradėtas pareiškėjos atliktų auditų tyrimas, tokiu būdu buvo pažeisti Reglamento 4.1 ir 4.2 punktai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes Audito įstatymo 36 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog „Įstaiga nustato Atlikto audito tyrimo metodiką ir darbuotojų, atliekančių tyrimą, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką.“ Taigi Metodikoje, kaip įtvirtinta įstatyme, yra nustatyta atlikto audito tyrimo atlikimo eiga, tvarka, būdai. Audito įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatytas audito atlikimo trūkumų reikšmingumas, šio straipsnio 5 dalyje ir ankstesnės redakcijos Metodikos 46 punkte yra numatyta, ką turi ištirti ir įvertinti tyrimą atliekantis specialistas, t. y. kaip laikomasi tarptautinių audito standartų nuostatų, jei auditas turėjo būti atliktas vadovaujantis šiais standartais; kaip laikomasi nacionalinių audito standartų nuostatų, jei auditas turėjo būti atliktas vadovaujantis šiais standartais; kaip laikomasi nepriklausomumo ir kitų profesinės etikos principų; įvertintų auditui panaudotų išteklių kokybę ir kiekybę, gautą atlyginimą už auditą; kaip laikomasi Audito įstatymo reikalavimų; kaip laikomasi kitų, su audito atlikimu susijusių, teisės aktų nuostatų. Naujosios redakcijos Metodikos 75 punkte numatyta, kad vertinant tyrimo metu nustatytų atlikto audito trūkumų reikšmingumą turi būti vertinama: ar auditorius suplanavo ir atliko audito procedūras taip, kad jis sugebėtų gauti pakankamus tinkamus audito įrodymus tam, kad galėtų padaryti pagrįstas išvadas, kuriomis grindžiama auditoriaus nuomonė; ar įvertinus atlikto audito darbo dokumentus kitas auditorius, ankščiau nesusijęs su auditu, gali suprasti, atliktų audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, audito procedūrų rezultatus ir surinktus audito įrodymus, bei reikšmingus audito metu pastebėtus dalykus, dėl jų padarytas išvadas ir svarbiausius profesinius sprendimus, kuriais remiantis tokios išvados buvo padarytos; ar auditoriaus pateikta nuomonė apie audituotas finansines ataskaitas yra pagrįsta pakankamais tinkamais audito įrodymais; ar nustatyti audito atlikimo trūkumai yra atsitiktiniai ir ne sisteminiai; ar tokio pobūdžio trūkumai nustatyti pirmą kartą; ar nustatyti audito atlikimo trūkumai turėjo (galėjo turėti) reikšmingą įtaką audituotos įmonės finansinių ataskaitų vartotojams. Audito įstatymo 10 skirsnis numato viešojo intereso įmonių auditui papildomus reikalavimus. Taigi Audito įstatymo normos aiškiai numato papildomus reikalavimus viešojo intereso įmonėms, t. y. viešojo intereso įmonių auditą gali atlikti auditorius, kuris, be kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, turi ne mažesnę kaip 3 metų auditoriaus darbo patirtį ir kuris audito atlikimo laikotarpiu neturi galiojančių drausminių nuobaudų; audito įmonės, kurios atliko viešojo intereso įmonių auditą, per 3 mėnesius nuo savo finansinių metų pabaigos savo interneto svetainėse paskelbia metinį pranešimą apie audito įmonės veiklos skaidrumą, kuriame pateikiama: 1) įmonės sandaros ir dalyvių aprašymas; 2) jei įmonė priklauso audito tinklui, – jo aprašymas ir teisinių bei struktūrinių susitarimų, esančių šiame tinkle, aprašymas; 3) įmonės valdymo formos aprašymas; 4) įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos aprašymas ir įmonės administracijos arba valdybos pareiškimas apie šios sistemos funkcionavimo veiksmingumą; 5) informacija, kada įmonėje paskutinį kartą buvo atlikta jos atlikto audito kokybės peržiūra; 6) viešojo intereso įmonių, kurių auditą įmonė atliko praėjusiais finansiniais metais, sąrašas; 7) informacija apie įmonėje taikomą nepriklausomumo principo laikymosi praktiką, įskaitant ir patvirtinimą, kad buvo atliktas įmonėje dirbančių auditorių arba audito įmonės vadovu arba dalyviais esančių auditorių nepriklausomumo vidaus patikrinimas; 8) informacija apie įmonėje dirbančių auditorių arba audito įmonės vadovu arba dalyviais esančių auditorių kvalifikacijos kėlimą; 9) informacija apie įmonės praėjusių finansinių metų pardavimo grynąsias pajamas – atskirai nurodomos pajamos iš kiekvienos įmonės veiklos; 10) atlyginimų partneriams skyrimo pagrindas. Taigi Audito įstatymo nuostatos, ankstesnės Metodikos nuostatos, naujos redakcijos Metodikos nuostatos aiškiai numato, kad atsižvelgus į atlikto audito kokybės peržiūros ataskaitą, būtina įvertinti nustatytų trūkumų pobūdį, mastą, kitus kriterijus, turi būti sprendžiama, ar nustatyti trūkumai laikytini reikšmingais, ar ne. Todėl šiuo atveju tyrimą atlikusios vyriausiosios specialistės pasirinkti kriterijai, Priežiūros komiteto padarytos rekomendacinės išvados, Tarnybos direktoriaus įsakyme konstatuoti Tarptautiniai audito standartų pažeidimai, teismo vertinimu laikomi reikšmingi, nes auditorė A. S. auditoriaus išvadoje dėl UAB „Nacionalinės kredito unijos“ ir „Sveikatos kreditas“ 2011 metų finansinių ataskaitų pateikė nepagrįstą ir neteisingą auditoriaus nuomonę, kuri klaidino finansinių ataskaitų vartotojus, ši neteisinga auditoriaus nuomonė buvo pateikta dėl visuomenei svarbių įmonių (kredito unijų) finansinių ataskaitų, kurios vėliau bankrutavo. Vadinasi, tyrimas atliktas tinkamai, nebuvo pažeisti ankstesnės ir naujos Metodikų reikalavimai, audito tyrimo metu nustatyti trūkumai yra esminiai (reikšmingi), Tarnyba kiekvieno iš jų reikšmingumą pagrindė konkrečiais argumentais ir faktais.
Audito įstatymo 42 straipsnio nuostatos numato, kad auditorių ir audito įmonių audito viešąją priežiūrą atlieka Įstaiga. To paties įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Įstaiga – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-08-20 nutarimo Nr. 802 (2012-04-18 nutarimo Nr. 415 redakcija) 1 punkte Vyriausybė įgaliojo Audito ir apskaitos tarnybą atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą. Audito įstatymo 43 straipsnio 4 ir 5 dalys numato, kad Įstaigoje sudaromas kolegialus patariamasis organas – Audito priežiūros komitetas. Šis komitetas pataria direktoriui ir struktūriniam padaliniui, atliekančiam audito viešąją priežiūrą, audito viešosios priežiūros klausimais. Audito priežiūros komitetą sudaro 7 nariai. Daugiau kaip pusė šio komiteto narių privalo būti nepraktikuojantys asmenys. Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį audito, apskaitos, teisės ir (arba) finansų srityse. Į Audito priežiūros komitetą 3 narius skiria Lietuvos bankas ir po vieną narį skiria Finansų ministerija, Auditorių rūmai ir kitos auditorius vienijančios profesinės organizacijos. Kitų auditorius vienijančių profesinių organizacijų skiriamas (skiriami) narys (nariai) atrenkamas (atrenkami) Įstaigos sprendimu ir turi būti atliekantis (atliekantys) auditus auditorius (auditoriai). Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, kad Audito priežiūros komiteto pritarimas būtinas, kai tvirtinami Įstaigos sprendimai dėl atlikto šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyto tyrimo rezultatų, dėl peržiūros rezultatų, kaip nurodyta šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje, įskaitant susijusius nurodymus ir (arba) drausmines nuobaudas. Bylos įrodymai patvirtina, kad Priežiūros komiteto 2014-04-08 posėdyje dalyvavo šeši iš septynių narių (t. II, b. l. 115). Komiteto nariai vienbalsiai pritarė siūlymui nurodyti Lietuvos auditorių rūmams auditorei A. S. panaikinti auditoriaus vardą už tai, kad nustatyti auditorės audito atlikimo trūkumai yra reikšmingi, nes auditorė A. S. auditoriaus išvadose dėl kredito unijų 2011 metų finansinių ataskaitų pateikė nepagrįstą ir neteisingą auditoriaus nuomonę, kuri klaidina finansinių ataskaitų vartotojus, ši neteisinga nuomonė buvo pateikta dėl visuomenei svarbių įmonių (kredito įmonių UAB „Nacionalinė kredito unija“ ir „Sveikatos kreditas“) finansinių ataskaitų, kurioms bankrutavus buvo padaryta didelė žala. Minėto audito metu surinkti įrodymai, pagrindžiantys sąlyginę auditoriaus nuomonę, kuri galutinėje auditoriaus išvadoje nebuvo pateikta, o buvo pareikšta besąlyginė auditoriaus nuomonė. Šios aplinkybės parodo, kad auditorė pasidavė audituojamos vadovybės spaudimui (t. II, b. l. 115-128). Prieš šį nagrinėjimą Priežiūros komitete, pareiškėjai buvo pateiktas atlikto audito tyrimo ataskaitos projektas, į kurį pareiškėja 2013-11-06 pateikė atsakymą (t. I, b. l. 106). Galutinė atlikto audito tyrimo ataskaita taip pat buvo pateikta pareiškėjai, į kurią ji 2013-11-27 pateikė atsiliepimą. 2014-04-08 Priežiūros komiteto posėdyje pareiškėjai buvo suteikta teisė dar kartą pasisakyti. Iš pareiškėjos teismui pateiktos Komiteto posėdžio stenogramos (t. II, b. l. 115-128) matyti, kad pareiškėjai buvo leista netrukdomai išdėstyti savo argumentus, vėliau jai buvo užduota daug klausimų. Priežiūros komiteto sudėtis ir kompetencija priimti atitinkamą sprendimą yra nustatyta Audito įstatyme, teismui nekyla abejonių, kad Komiteto protokolinis sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Audito įstatyme aiškiai įtvirtinta, jog Komitetas yra kolegialus patariamasis organas, o Komiteto pritarimas būtinas tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl drausminių nuobaudų skyrimo. Nagrinėjamu atveju Komitetas nepritarė Audito ir apskaitos tarnybos siūlytai drausminei nuobaudai ir balsų dauguma pasiūlė skirti griežtesnę nuobaudą, nes visi Komiteto nariai pripažino, kad auditorės A. S. atlikto audito tyrimo nustatyti trūkumai yra reikšmingi, kadangi ji auditoriaus išvadoje dėl Nacionalinės kredito unijos 2011 metų finansinių ataskaitų pateikė nepagrįstą ir neteisingą auditoriaus nuomonę, kuri klaidina finansinių ataskaitų vartotojus. Komiteto nariai taip pat įvertino tai, kad ši neteisinga auditoriaus nuomonė buvo pateikta dėl visuomenei svarbių įmonių (kreditų unijų) finansinių ataskaitų, kurioms bankrutavus buvo padaryta ypač didelė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis Audito įstatymu, Komitetas yra patariamasis organas, o sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo priima Tarnybos direktorius. Taigi būtent Tarnybos direktoriaus sprendimu yra skiriama drausminė nuobauda, o Komiteto pritarimas ar patarimas Tarnybos direktoriui nėra privalomas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Komitetas nepritarė Tarnybos siūlomai drausminei nuobaudai, o pasiūlė kitą nuobaudą, atsižvelgiant į tai, jog Komiteto siūlymas direktoriui neprivalomas, o Audito įstatyme Komitetas yra įvardytas kaip patariamasis organas, nebuvo procedūrinis trūkumas, kuris būtų galėjęs lemti priimto sprendimo neteisėtumą. Todėl Tarnyba, atlikusi auditorės A. S. atlikto audito kokybės peržiūros ataskaitos tyrimą dėl UAB „Nacionalinės kredito unijos“ ir „Sveikatos kreditas“ laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjai buvo suteikta teisė susipažinti su tyrimo išvadomis, teikti paaiškinimus, dalyvauti Priežiūros komiteto posėdyje, apskųsti Tarnybos priimtus įsakymus.
Teismo vertinimu, Lietuvos banko priežiūros tarnybos atstovui V. C. nebuvo pagrindo nusišalinti nuo svarstymo (nuo balsavimo) dėl pareiškėjos atlikto audito tyrimo rezultatų, nes pareiškėja nepagrindžia, kodėl Lietuvos bankas, kurio viena iš funkcijų yra atlikti finansų rinkos dalyvių, taip pat ir kreditų unijų, priežiūrą, būtų suinteresuotas konstatuoti, kad UAB "Nacionalinės kredito unijos" veikloje, 2011 metų finansinėse ataskaitose ar audito dokumentuose buvo akivaizdžių trūkumų, pareiškėja nepateikia jokių aplinkybių dėl Komiteto nario V. C. subjektyvaus, kitokio nei su jo pareigomis susijusio, šališkumo. Komiteto posėdyje pareiškėjai buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl galimo Komiteto nario V. C. interesų konflikto, tačiau pareiškėja tokia galimybe nepasinaudojo. Pažymėtina, kad Priežiūros komitetas yra patariamasis organas, o galutinį sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo priima Tarnybos direktorius, kuris turi diskreciją apskritai neskirti drausminės nuobaudos. Todėl pareiškėjos argumentai dėl Lietuvos banko paskirto Komiteto nario V. C. šališkumo, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėja taip pat teigia, kad Komitetas ir Tarnyba konstatavo naujas aplinkybes, jog buvo pažeistas visuomenės interesas ir padaryta žala klaidinant finansinės informacijos vartotojus, tačiau šių padarinių ir pareiškėjos veiksmų nesieja joks priežastinis ryšys, tokiu būdu viršijo savo kompetenciją. Teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjos teiginiais, nes įstatyme įtvirtinta Komiteto kompetencija - patarti direktoriui ir struktūriniam padaliniui, atliekančiam audito viešąją priežiūrą, audito viešosios priežiūros klausimais - nėra apribota tik atlikto audito tyrimo ataskaitoje nurodytų aplinkybių patvirtinimu ar paneigimu. Tarnybai nustačius, jog buvo pateikta nepagrįstai besąlyginė auditoriaus išvada dėl viešojo intereso įmonių, tai savaime suponuoja, jog buvo pažeistas visuomenės interesas bei suklaidinti finansinių ataskaitų informacijos vartotojai. Be to, pareiškėja dėl viešojo intereso įmonės (Nacionalinės kredito unijos) 2012-02-14 pateikė dvi atlikto audito priežiūros ataskaitas, kurių išvados yra skirtingos, viena išvada yra sąlyginė, kurioje nurodyta: 1) 2011 metų gruodžio 31 d. balanse apskaitoma 43 460 465 Lt suma paskolų, išduotų fiziniams ir juridiniams asmenims, iš jų 22 332 063 paskolų sumai, auditorės nuomone, grąžinimo užtikrinimo priemonės yra nepakankamos; 2) atlikdami audito procedūras, nustatėme, kad vidaus kontrolės sistema veikia nepakankamai efektyviai, kad galėtų užtikrinti tinkamą suteikiamų paskolų rizikos valdymą; 3) Šios aplinkybės rodo, kad esama reikšmingų neapibrėžtumų, galinčių kelti didelių abejonių dėl unijos galimybių tęsti veiklą. Šią išvadą pateikė unijos vadovybei (t. I, b. l. 129), o kitoje besąlyginėje išvadoje, kurią pateikė Lietuvos banko priežiūros tarnybai, konstatavo, kad Nacionalinės kredito unijos ataskaitų duomenys atitinka Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 53 straipsnio 1 punktą, nenustatyta jokių reikšmingų neatitikimų nurodytiems reikalavimams (t. I, b. l. 133-134). Vėliau 2012-03-06 pareiškėja parengė dar vieną audito priežiūros ataskaitą, padarydama besąlyginę išvadą, kurią pateikė Registro centrui, konstatuodama, jog unijos veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (t. I, b. l. 135-141). Todėl aplinkybė, kad audituojant buvo surinkti įrodymai, pagrindžiantys sąlyginę auditoriaus nuomonę (1 t., b. l. 129), kuri galutinėje auditoriaus išvadoje nebuvo pateikta, o buvo pareikšta besąlyginė auditoriaus nuomonė, teismo vertinimu, laikytina reikšmingu pažeidimu. Be to Lietuvos bankui 2012-02-14 pateikta ir Registrų centre registruota 2012-03-06 audito priežiūros ataskaitos yra skirtingos. Registrų centre registruota ataskaita buvo viešai prieinama, klaidino finansinių ataskaitų informacijos vartotojus, jie negalėjo susipažinti su objektyviais įrodymais pagrįsta nepriklausomo auditoriaus ataskaita, gauti teisingą informaciją. Pažymėtina, kad Lietuvos banko valdybos 2012-12-13 nutarimu Nr. 03-275 „Dėl nacionalinės kredito unijos veiklos apribojimo (maratoriumo)“ buvo apribota Nacionalinės kredito unijos veikla ir paskirtas laikinasis administratorius, o Lietuvos banko valdybos 2013-01-24 nutarimu Nr. 03-14 „Dėl Nacionalinės kredito unijos nemokumo, kredito unijos licencijos atšaukimo ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“ Nacionalinė kredito unija buvo pripažinta nemokia, kredito unijai visam laikui buvo atšaukta išduota kredito unijos licencija ir nutarta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos bankas 2012 metais lapkričio mėnesį atliko kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“, buvusi „Sveikatos kreditas“ inspektavimą, kurio metu nustatė, kad kredito unija nesudaro reikiamų specialiųjų atidėjimų veiklos rizikai mažinti, savo finansinėse ataskaitose neparodo realios kredito unijos finansinės būklės; kredito unija nevykdo kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų, netinkamai valdo riziką; kredito unijos turto grynoji vertė yra mažesnė negu kredito unijos įsipareigojimai. Lietuvos bankas teigia, kad visos nurodytos aplinkybės patvirtina abejones dėl UAB „Nepriklausomas auditas“ auditorės A. S. atliktų Nacionalinės kredito unijos ir buvusios kredito unijos „Sveikatos kreditas“, dabartiniu metu „Švyturio taupomoji kasa“ 2011 metų finansinių ataskaitų rinktinių audito kokybės ir pareikštų nuomonių pagrįstumo. Taigi visos šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad atlikto audito tyrimo metu nustatyti trūkumai yra reikšmingi, nes auditorė A. S. auditoriaus išvadoje dėl UAB „Nacionalinės kredito unijos“ ir „Sveikatos kreditas“ 2011 metų finansinių ataskaitų pateikė nepagrįstą ir neteisingą auditoriaus nuomonę, kuri klaidino finansinių ataskaitų vartotojus, ši neteisinga auditoriaus nuomonė buvo pateikta dėl visuomenei svarbių įmonių (kredito unijų) finansinių ataskaitų, kurioms bankrutavus buvo padaryta didelė žala. Taigi šiuo atveju šios aplinkybės negali būti laikomos naujai nustatytomis aplinkybėmis, šie pareiškėjos teiginiai nėra teisingi, todėl atmetami.
Pareiškėja teigia, kad nepadarė visų Tarptautinių audito standartų pažeidimų, kuriuos atsakovas įvardijo skundžiamame įsakyme. Teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjos teiginiais, nes Tarnyba išsamiai ir detaliai nagrinėjo auditorės A. S. ataskaitoje išdėstytas faktines aplinkybes, argumentus, analizavo nurodytą teisinį atsakomybės pagrindą, Audito įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kuris numato, kad auditorius, atlikdamas auditą, privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, TAS. Audito įstatyme yra įtvirtinta, kad TAS yra Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai standartai auditui, audito praktiniai nurodymai ir kiti su audito atlikimu susiję standartai (Audito įstatymo 2 str. 19 d.), kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu tikrinamos tarptautinių audito standartų žinios (Audito įstatymo 11 str. 8 d. 9 p.). Auditorius, atlikdamas auditą, turi teises, numatytas tarptautiniuose audito standartuose ir audito sutartyje (Audito įstatymo 27 str. 2 d. 6 p.). Todėl auditas turi būti atliekamas pagal TAS standartus, o audito įmonė privalo laikytis Tarptautinio kokybės kontrolės standarto (Audito įstatymo 29 str. 2, 3 d.), Tarnybai tenka pareiga aiškiai pagrįsti taikomą atsakomybę, t. y. nurodyti faktines aplinkybes, kurios pagrįstų padarytą pažeidimą.
Pažymėtina, kad audito tikslas yra padidinti numatomų vartotojų pasitikėjimą finansinėmis ataskaitomis. Šis tikslas gali būti pasiekiamas auditoriui pareiškus nuomonę, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką (200-ojo TAS „Bendrieji nepriklausomo auditoriaus tikslai ir audito atlikimas pagal tarptautinius audito standartus“ (toliau – ir 200-asis TAS). Atliekant auditą, bendrieji auditoriaus tikslai yra tokie: a) gauti pakankamą užtikrinimą, kad finansinėse ataskaitose kaip visumoje nėra reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos, ir tuo pagrindu pareikšti nuomonę, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais parengtos pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką; b) parengti išvadą apie finansines ataskaitas ir ją paskelbti, kaip to reikalaujama pagal tarptautinius audito standartus, remiantis auditoriaus pastebėjimais. Visais atvejais, kai pakankamo užtikrinimo gauti neįmanoma, o atsižvelgus į aplinkybes, sąlyginės auditoriaus nuomonės auditoriaus išvadoje teikiant ataskaitą numatomiems finansinių ataskaitų vartotojams nepakanka, pagal TAS reikalavimus auditorius privalo atsisakyti pareikšti nuomonę arba atsisakyti toliau vykdyti užduotį (arba atsistatydinti), jeigu atsisakymas galimas pagal taikomus įstatymus ar teisės aktus. Auditorius nuomonę gali susidaryti gaudamas pakankamą užtikrinimą, kad finansinėse ataskaitose kaip visumoje nėra reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos. Pakankamas užtikrinimas yra aukšto lygio užtikrinimas, jis gaunamas, kai auditorius surenka pakankamų tinkamų audito įrodymų audito rizikai (rizikai, kad auditorius pareikš neteisingą nuomonę, kai finansinėse ataskaitose yra reikšmingų iškraipymų) sumažinti iki priimtinai žemo lygio. Tačiau pakankamas užtikrinimas nėra absoliutus užtikrinimo lygis, kadangi auditui būdingi įgimti apribojimai, dėl kurių dauguma audito įrodymų, kuriais remdamasis auditorius daro išvadas ir grindžia savo nuomonę, yra labiau įtikinamo nei sprendžiamojo pobūdžio. Reikšmingumo sąvoką auditorius taiko tiek planuodamas, tiek atlikdamas auditą, taip pat vertindamas nustatytų iškraipymų poveikį auditui arba, jeigu yra, neištaisytų iškraipymų poveikį finansinėms ataskaitoms. Apskritai iškraipymai, įskaitant praleidimus, laikomi reikšmingais, jei gali būti numatoma, kad atskirai arba visi kartu jie paveiks vartotojų ekonominius sprendimus, priimamus remiantis finansinėmis ataskaitomis. Sprendimai dėl reikšmingumo priimami atsižvelgus į susijusias aplinkybes. Jiems poveikį daro auditoriaus supratimas apie tai, kokia finansinė informacija reikalinga finansinių ataskaitų vartotojams, taip pat iškraipymo mastas ar pobūdis arba abu šie veiksniai. Auditoriaus nuomonė teikiama apie finansines ataskaitas kaip visumą, todėl auditorius nėra atsakingas už iškraipymų, kurie nėra reikšmingi finansinėms ataskaitoms kaip visumai, nustatymą.
Auditorius, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, privalėjo įvertinti teisės normas reglamentuojančias įmonės veiklą (250-ojo TAS „įstatymų ir teisės aktų įvertinimas, atliekant finansinių ataskaitų auditą“ (toliau – ir 250-asis TAS). Auditorė A. S. neatsižvelgė į įstatymų ir teisės aktų, kurie daro įtaką įmonės veiklai, mastą, kai vertinant teisės aktų įtaką nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje išvardintus sandorius, turinčius galimos rizikos požymių bei netinkamai taikė profesinį skepticizmą kad galėtų pastebėti įstatymų nesilaikymo ar įtariamus nesilaikymo atvejus, kas įtakojo Audito ataskaitoje pateikiamos informacijos neadekvatumą. Tarnyba, atlikusi audito ataskaitos peržiūrą, vertino, ar buvo laikytasi profesinio skepticizmo principo. Profesinio skepticizmo principo esmė yra detaliai atskleista TAS, kuriuose numatyta, kad auditorius turi planuoti ir atlikti auditą laikydamasis profesinio skepticizmo požiūrio, pripažindamas, kad gali būti aplinkybių, dėl kurių finansinėse ataskaitose gali būti reikšmingų iškraipymų. Profesinis skepticizmas, tai požiūris, kurio laikydamasis auditorius nuolat abejoja ir stebi aplinkybes, galinčias rodyti iškraipymus dėl klaidos ar dėl apgaulės, ir kritiškai vertina audito įrodymus. Pagal profesinio skepticizmo požiūrį būtina, kad auditorius atkreiptų dėmesį, pavyzdžiui, į audito įrodymus, kurie prieštarauja kitiems gautiems audito įrodymams; informaciją, keliančią abejonių dėl dokumentų ir atsakymų į paklausimus, numatytų naudoti kaip audito įrodymai, patikimumo; sąlygas, kurios gali parodyti galimą apgaulę; aplinkybes, rodančias, kad, be TAS nustatytų audito procedūrų, būtina taikyti papildomas audito procedūras. Laikydamasis šio požiūrio, auditorius abejoja iš vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų gautais prieštaraujančiais audito įrodymais bei dokumentų ir gautų atsakymų į paklausimus bei kitos informacijos patikimumu. Be to, vertinamas audito įrodymų patikimumas ir tinkamumas atsižvelgus į esamas aplinkybes, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai egzistuoja apgaulės rizikos veiksniai ir vienas apgaulei jautrus dokumentas yra vienintelis reikšmingos sumos finansinėje ataskaitoje patvirtinimo įrodymas. Įrašus ir dokumentus auditorius paprastai priima kaip autentiškus, nebent jis turi priežasčių manyti priešingai. Ir vis dėlto auditorius privalo vertinti informacijos, kuri bus naudojama kaip audito įrodymas, patikimumą. Iškilus abejonėms dėl patikimumo arba esant galimos apgaulės požymių (pavyzdžiui, audito metu nustatytos aplinkybės verčia auditorių manyti, kad dokumentas gali būti netikras arba kad dokumente nustatytos sąlygos galėjo būti suklastotos), pagal TAS reikalaujama, kad auditorius tirtų išsamiau ir nustatytų, kaip reikėtų pakeisti ar papildyti audito procedūras klausimui išspręsti. Negalima tikėtis, kad auditorius neatsižvelgs į ankstesnę patirtį dėl įmonės vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų dorumo ir sąžiningumo. Ir vis dėlto tikėjimas, kad vadovybė ir už valdymą atsakingi asmenys yra dori ir sąžiningi, nereiškia, kad auditorius gali nesilaikyti profesinio skepticizmo ir, siekdamas pakankamo užtikrinimo, tenkintis nevisiškai įtikinamais audito įrodymais. Pagal TAS auditorius privalo gauti pakankamą užtikrinimą, kad finansinėse ataskaitose kaip visumoje nėra reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar dėl klaidos. Pakankamas užtikrinimas yra aukšto lygio užtikrinimas. Toks užtikrinimas gaunamas, kai auditorius surenka pakankamų tinkamų audito įrodymų audito rizikai (rizikai, kad auditorius pareikš neteisingą nuomonę, kai finansinėse ataskaitose yra reikšmingų iškraipymų) sumažinti iki priimtinai žemo lygio. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teismas pritaria Tarnybos išvadoms, jog auditorė, vertindama audito įrodymus, susijusius su kredito unijų veikla, nesilaikė profesinio skepticizmo principo bei nesurinko pakankamų tinkamų audito įrodymų audito metu nustatytoms rizikoms minimizuoti iki priimtinai žemo lygio, todėl auditorės pareikšta nuomonė apie kredito unijos 2011 m. finansines ataskaitas buvo nepagrįstai nemodifikuota. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad ji laikėsi profesinio skepticizmo principo.
Byloje apskritai nėra įrodymų, kad pareiškėja audito atlikimo metu pateikė paklausimų vadovybei ir kitiems įmonės darbuotojams, siekdama nustatyti, ar jie žino apie įmonei įtaką darančią faktinę, numanomą arba įtariamą apgaulę (240-ojo TAS „Auditoriaus atsakomybė dėl apgaulės, atliekant finansinių ataskaitų auditą“ (toliau – ir 240-asis TAS). Pareiškėja tik atlikusi Nacionalinės kredito unijos nepriklausomą 2011 metų auditą 2012-02-14 pateikė Auditoriaus išvadą (projektą) su sąlygine nuomone Nacionalinės kredito unijos vadovybei (t. I, b. l. 129), kuri 2012-02-26 pateikė bendro pobūdžio raštą, apie patikinimus, patvirtinimus, kad pateikta informacija susijusi su įmonės veikla yra teisinga (t. I, b. l. 130-131). Taigi vadovaudamasi 240-ojo TAS 18 ir 39 dalimis, auditorė neatliko numatomų procedūrų, siekiant nustatyti kredito unijai įtaką darančią faktinę arba įtariamą apgaulę, o vadovybės patvirtinimų laiške negavo jokių pareiškimų, ar buvo atskleisti visi jiems žinomi tariami ar įtariami apgaulės atvejai, pareiškėja nedokumentavo vidaus audito funkcijos apgaulei nustatyti, nevertino, ar koregavimus ir nukrypimus galėjo lemti vadovybės vykdoma apgaulė.
Auditorius turi parengti ir atlikti audito procedūras, kurios tinka tam tikromis aplinkybėmis, siekiant surinkti pakankamų tinkamų audito įrodymų. Rengdamas ir atlikdamas audito procedūras, auditorius turi įvertinti informacijos, kuri yra naudotina kaip audito įrodymai, tinkamumą ir patikimumą. Naudodamas įmonės parengtą informaciją, auditorius turi įvertinti, ar ji yra pakankamai patikima auditoriaus tikslams, įskaitant, jei būtina, esant atitinkamoms aplinkybėms: a) audito įrodymų dėl informacijos tikslumo ir išsamumo surinkimą; b) įvertinimą, ar auditoriaus tikslams ši informacija yra pakankamai tiksli ir išsami (500-ojo tarptautinio audito standarto „Audito įrodymai“ (toliau – 500-asis TAS). Audito įrodymų pakankamumas ir tinkamumas tarpusavyje susiję. Pakankamumas yra audito įrodymų kiekio matas. Reikalingas audito įrodymų kiekis priklauso nuo auditoriaus atlikto reikšmingo iškraipymo rizikos įvertinimo (kuo didesnė įvertinta rizika, tuo daugiau reikės audito įrodymų) ir nuo tokių audito įrodymų kokybės (kuo kokybiškesni audito įrodymai, tuo jų reikės mažiau). Tačiau šiuo atveju atliekant auditą auditorė nesurinko ir nepateikė audito darbo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad audito įrodymai dėl atskleidimų aiškinamajame rašte surinkti, kokios procedūros buvo atliktos audituojant. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad padarytos netinkamos išvados, kad suteiktų paskolų amortizuota savikaina, apskaityta balanse, nėra reikšmingai iškraipyta. Pagal gautus atlikto audito darbo dokumentus negalima nustatyti procedūrų, kuriomis būtų išskirti turto vertintojai ir paskolos, dėl kurių užtikrinimo priemonių vertinimo patikimumo galėjo būti nepagrįstai užaukštinta užtikrinimo priemonių (ypač žemės ūkio paskirties žemės) tikroji vertė ir, unijai vadovaujantis turto vertinimo pažymomis, abejotina gautina paskola priskirta netinkamai rizikos grupei, sudaryti netinkami specialieji atidėjimai, bei nesavalaikiai už paskolas perimtas nefinansinis turtas ar nepareikalauta papildomų užtikrinimo priemonių. Tai aiškiai ir akivaizdžiai savo 2012-02-14 išvadoje (projekte) konstatavo auditorė, kad: išduotos 2011 metais fiziniams ir juridiniams asmenims 22 332 063 Lt paskolos, nėra užtikrintos grąžinimo priemonėmis, jos yra nepakankamos; vidaus kontrolės sistema veikia nepakankamai efektyviai, kad galėtų užtikrinti tinkamą suteikiamų paskolų rizikos valdymą; esama reikšmingų neapibrėžtumų, galinčių kelti didelių abejonių dėl unijos galimybių tęsti veiklą. Šią išvadą pateikė unijos vadovybei (t. I, b. l. 129), tačiau kitą tos pačios dienos (2012-02-14) besąlyginę išvadą pateikė Lietuvos banko priežiūros tarnybai, kad Nacionalinės kredito unijos ataskaitų duomenys atitinka Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 53 straipsnio 1 punktą, nenustatyta jokių reikšmingų neatitikimų nurodytiems reikalavimams (1 t., b. l. 133-134). Todėl atmestini pareiškėjos argumentai, kad atlikdama audito procedūras surinko pakankamai tinkamų audito įrodymų, kurie galėjo būti naudojami kaip tinkami ir patikimi, nes tokių įrodymų kredito unijos nepateikė, išskyrus patikinimus ir patvirtinimus.
Vadovaujantis 705-ojo Tarptautinio audito standarto „Nuomonės modifikavimas nepriklausomo auditoriaus išvadoje“ (toliau – ir 705-asis TAS) 7 dalies b punkto nuostatomis, auditorė nepareiškė sąlyginių nuomonių auditoriaus išvadose, nors turėjo tai padaryti. Sąlyginė nuomonė teikiama, kai audito metu negalima surinkti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, kuriais auditorius galėtų pagrįsti savo nuomonę, bet padaroma išvada, kad galimas neaptiktų iškraipymų poveikis finansinėms ataskaitoms, jeigu tokių iškraipymų yra, galėtų būti reikšmingas. Šias aplinkybes patvirtina būtent auditorės A. S. pateikta audito išvada su sąlygine nuomone (projektas), kuri pateikta unijos vadovybei. Taigi visi šie įrodymai ir aplinkybės aiškiai patvirtina, kad auditorė privalėjo teikti sąlyginę išvadą, o teikdama auditoriaus ataskaitą su besąlygine išvada pažeidė TAS reikalavimus. Pareiškėjos teiginiai, kad unijos vadovybė 2012-02-26 raštu pateikė išsamius ir objektyvius įrodymus dėl informacijos teisingumo ir patikimumo, nesuteikė auditoriui teisės teikti Lietuvos bankui bei Registrų centrui besąlyginių nuomonių, nes auditorė nevertino jų tikslumo ir išsamumo, neatliko kredito unijų specialiųjų atidėjimų tikslumo vertinimo, įskaitant jautrumą tyčiniam ar netyčiniam unijos vadovybės šališkumui. Teismas laiko, kad audito įrodymų patikimumas priklauso nuo audito įrodymų šaltinio bei pobūdžio ir nuo konkrečių aplinkybių, kurioms esant audito įrodymai buvo renkami. Paprastai daugiau užtikrinimo suteikia nuoseklūs audito įrodymai, gauti iš skirtingų šaltinių, arba skirtingo pobūdžio audito įrodymai negu audito įrodymai, vertinami atskirai.
Auditorė privalėjo patikrinti unijų vadovybės veiklos tęstinumą rengiant finansines ataskaitas (570-ojo TAS „Veiklos tęstinumas“ (toliau – ir 570-asis TAS). Tačiau auditorė abiejose unijose nesurinko pakankamų tinkamų audito įrodymų dėl vadovybės taikomos veiklos tęstinumo rengiant finansines ataskaitas, nenustatė, ar egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas dėl įvykių ar sąlygų (veiklos, finansinių ir kitų), dėl kurių galima suabejoti įmonės gebėjimu tęsti veiklą ir nenustatė poveikio auditoriaus išvadai; neįverto visos susijusios informacijos apie ateitį mažiausiai dvylikai mėnesių po balanso datos; nepagrįstai padarė išvadą, kad veiklos tęstinumo prielaida taikoma tinkamai, kai bylos įrodymai aiškiai patvirtina, to neneigia ir auditorės pateikta 2012-02-14 sąlyginė nuomonė, kad egzistavo reikšmingas neapibrėžtumas, trūkumai vykdant kreditinę veiklą (2011-12-31 balanse apskaitoma 43 460 465 Lt suma paskolų, išduotų fiziniams ir juridiniams asmenims, iš jų 22 332 063 paskolų sumai, auditorės nuomone, grąžinimo užtikrinimo priemonės yra nepakankamos); nesistengė nustatyti, ar aiškiai atskleidžiama informacija, ar tinkamai aprašyti pagrindiniai įvykiai, ar vadovybės veiksmai ir planai yra tinkamai atskleisti; abiejose unijose finansinėse ataskaitose (t. III, b. l. 111-114) informacija nėra tinkamai atskleista, vadovybės veiklos tęstinumo prielaida finansinėse ataskaitose taikoma netinkamai. Taigi įvertinus visas šias aplinkybes, teismas laiko, kad auditorė pareiškė neteisingą nuomonę auditoriaus išvadoje.
Pagal Audito įstatymo 4 straipsnio 2 dalį audito įmonės ir auditoriai, atlikdami auditą, privalo laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų. Šio straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad auditorė privalo laikytis atsakomybės visuomenei principo, jog audito rezultatais naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai (kredito įstaigos, valstybės institucijos, darbdaviai ir darbuotojai, įmonių savininkai ir dalyviai, investuotojai ir kiti), priimdami ekonominius sprendimus. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, Tarnybos atlikto audito tyrimo ataskaitos turinį (t. I, b. l. 18-56), Priežiūros komiteto protokolo stenogramą ir išvadas (t. II, b. l. 115-128), pareiškėjos rašytinius paaiškinimus, teiktus Tarnybai (t. III, b. l. 118-119) ir duotus paaiškinimus Priežiūros komitete bei teisme, auditorės išvadas (t. III, b. l. 109-114), Lietuvos banko 2013-01-28 rašto turinį (t. III, b. l. 68), darytina išvada, kad auditorė pažeidė atsakomybės visuomenei principą, nes atlikusi 2011 m. Nacionalinės kredito unijos finansinių ataskaitų auditą, skirtingomis datomis išleido dvi besąlygines nuomones, auditoriaus išvados be dalyko pabrėžimo (705, 706 TAS), kurios pasiekė vartotojus: pirmoji - Lietuvos banko priežiūros tarnybą (2012-02-14), antroji – VĮ Registrą centrą (2012-03-06); netaikė objektyvumo principo, kuris pasireiškė tuo, kad kredito unijai nepriėmus 2012-02-14 sąlyginės auditoriaus išvados (projekto), auditorė 2012-03-06 pateikė besąlyginę išvadą be dalyko pabrėžimo (705, 706 TAS) ir reikiamo atidumo principų (netinkamai taikė profesines žinias ir įgūdžius, atsižvelgiant į užduoties reikalavimus, auditą atliko nerūpestingai, neatidžiai). Teismas sutinka su Tarnybos padaryta išvada, kad atliktą Nacionalinės kredito unijos ir kredito unijos „Sveikatos kreditas“ 2011 m. finansinių ataskaitų auditų tyrimo metu nustatyti trūkumai yra reikšmingi, nes auditorės A. S. auditoriaus išvadose pareikštos nepagrįstos ir neteisingos auditoriaus nuomonės buvo pateiktos dėl visuomenei svarbių įmonių (kredito unijų) finansinių ataskaitų, kurioms bankrutavus buvo padaryta ypač didelė žala. Auditorės A. S. surinktų įrodymų dėl veiklos tęstinumo ir gautinų skolų pagrindu abiejų unijų atveju pareikštos besąlyginės nuomonės auditoriaus išvadose dėl veiklos tęstinumo ir abejotinų skolų, kai turėjo būti pateiktos sąlyginės, kurios klaidino finansinių ataskaitų vartotojus.
Pareiškėja į bylą pateikė bendrovės „Tezaurus auditas“ atsakymus į advokato užduotus klausimus, teigdama, kad jie paneigia Tarnybos ataskaitoje ir įsakyme nustatytus pažeidimus, ji nepadarė visų TAS pažeidimų, kuriuos atsakovas įvardijo skundžiamame įsakyme (2 t., b. l. 137-148). Teismas su šiais pareiškėjos teiginiais sutikti negali, nes bendrovės „Tezaurus auditas“ auditoriaus R. B. pateikti atsakymai, teismo vertinamu, laikytini trečiųjų asmenų nuomonėmis (pasvarstymais), o ne specialisto ar eksperto išvadomis, jie nepaneigia ir nepakeičia teismo išdėstyto faktinių aplinkybių vertinimo. Be to, R. B. ir pareiškėja yra auditoriai, jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, šališkas, apskritai šie atsakymai teismui kelia abejonių dėl jų objektyvumo bei tirtų dokumentų apimties, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Pareiškėja teigia, kad jai yra paskirta per griežta drausminė nuobauda, nes auditore dirba jau beveik 20 metų, jokių drausminių nuobaudų per visą laikotarpį jai nebuvo paskirta. Pareiškėja apskritai yra viena pirmųjų auditorių po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, turinti gerą vardą tiek auditorių bendruomenėje, tiek ir visuomenėje. Per visą darbo laikotarpį nėra sulaukusi nei klientų nusiskundimų, nei priekaištų iš atsakingų institucijų.
Pagal Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatas, atlikto audito tyrimą atlikusi ir konstatavusi reikšmingus audito atlikimo trūkumus, Tarnyba gali skirti auditoriui ir (arba) audito įmonei vieną iš šių nuobaudų: 1) priimti sprendimą nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą; 2) priimti sprendimą nurodyti Auditorių rūmams atimti audito įmonės pažymėjimą ir išbraukti audito įmonę iš audito įmonių sąrašo. Nagrinėjamu atveju ginčo įsakyme yra nurodyta, kad jis priimtas remiantis Audito priežiūros komiteto 2014-04-08 nutarimo Nr. 25-4-2-2 argumentais, kad tyrimo metu buvo nustatyti reikšmingi atlikto audito trūkumai, kurie tiesiogiai nulėmė nepagrįstai nemodifikuotos auditoriaus nuomonės apie kredito unijų 2011 m. finansines ataskaitas pateikimą, taip pat į tai, kad šie reikšmingi trūkumai buvo nustatyti dėl atlikto viešojo intereso įmonės audito.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo teisinį reglamentavimą ir įvertintus auditorės padarytus TAS pažeidimus, t. y. profesinio skepticizmo principo nesilaikymą ir nepagrįstą auditoriaus nuomonės nemodifikavimą, vertindamas tai, kad buvo atliekamas viešojo intereso įmonės auditas, kurį atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms Audito įstatyme (51–54 str.) yra nustatyti specialūs reikalavimai, daro išvadą, kad audito atlikimo trūkumai pagrįstai buvo įvertinti kaip reikšmingi, todėl pagal Audito įstatymo 39 straipsnio 2 dalį auditorei A. S. pagrįstai buvo skirta tokiais atvejais taikytina nuobauda – sprendimas nurodyti Auditorių rūmams panaikinti auditoriaus vardą.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Tarnybos direktoriaus 2014-04-11 įsakymas Nr. VAA-8, kuriuo nurodyta Lietuvos auditorių rūmams panaikinti auditorės A. S. auditoriaus vardą, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teismui konstatavus, kad ginčo įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Audito ir apskaitos tarnybą išnagrinėti klausimą dėl drausminės nuobaudos A. S. skyrimo iš naujo arba pakeisti Tarnybos direktoriaus 2014-04-11 įsakymu Nr. VAA-8 A. S. paskirtą drausminę nuobaudą švelnesne drausmine nuobauda.
Nepatenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pripažinus, kad ginčo įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas yra tikslinga panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-05-07 nutarties dalį, kurioje buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje sustabdyti Tarnybos direktoriaus 2014-04-11 įsakymo Nr. VAA-8 galiojimą.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-05-07 nutarties dalį, kurioje buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo administracinėje byloje sustabdyti Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014-04-11 įsakymo Nr. VAA-8 galiojimą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.