Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. S. ir išvadą teikiančiai institucijai šioje byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui – dėl teismo sprendimo, kuriuo fizinis asmuo – K. S. – pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. ir jos atstovas advokatas Ričardas Lilas palaikė pareiškimą ir jį grindė šiais argumentais:

- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-840 / 2014 pareiškėjos R. M. sūnus K. S. pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ir jam nustatyta globa (b. l. 34–38, 9). Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-390-259 / 2015, pakeitus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą, pareiškėja R. M. paskirta neveiksnaus K. S. globėja ir turto administratore (b. l. 12–17, 39–44);

- pasikeitus fizinių asmenų civilinio veiksnumo / neveiksnumo teisiniam reglamentavimui, būtina peržiūrėti teismo sprendimą, kuriuo K. S. pripažintas neveiksniu, ir nustatyti konkrečias turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis, kuriose jis laikytinas neveiksniu, atsižvelgiant į socialinio darbuotojo pateiktą K. S. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus įvertinimą – išvadą;

- Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojo išvadoje (b. l. 10–11), parengtoje pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, nurodyta, kad K. S. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jis: nežino savo vardo; nesiorientuoja laike; negeba savarankiškai apsirengti ir pavalgyti; negeba savarankiškai įvertinti ir suprasti gaunamos informacijos; negeba skaičiuoti, skaityti ir rašyti; pasako tik pavienius žodžius, pavyzdžiui, „gerti“, „sriubos“; orientuojasi tik jam artimoje ir pažįstamoje aplinkoje; nesupranta pinigų vertės ir reikšmės; negali savarankiškai sudaryti ilgalaikių ar trumpalaikių sandorių; negeba savarankiškai disponuoti kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu; negeba savarankiškai įvertinti aplinkybių, priimti sprendimų ir numatyti jų pasekmių; negeba savarankiškai pasirūpinti sveikata, nesugeba parodyti, pasakyti ar kitaip išreikšti, ką jam skauda.

Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. papasakojo, kad sūnaus K. S. sveikata negerėja, sūnus pats savarankiškai savimi pasirūpinti negali. Labai mažai kalba. Nesugeba išsakyti ar kaip kitaip išreikšti blogos savijautos, fizinio skausmo ar kokio kito negalavimo. Jis negali nei atsikelti, nei apsirengti, nei eiti, nei pavalgyti. Jei nelankytų dienos centro, nieko neveiktų. Sūnus mėgsta lietuvišką estradinę muziką. Labai aiškiai balsu išreiškia nepasitenkinimą nepatinkančia muzika. Žaidžia su stiklainio dangteliu – lanksto, – reikia prižiūrėti, kad nesusižalotų.

Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 23, 46).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iš dalies tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Psichikos sutrikimas/ psichinė liga ar proto negalia, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnis ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-370/2008).

Neveiksniu tam tikroje srityje ar tam tikrose srityse ir globos reikalingu tose srityse iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis tam tikrose srityse (dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam), pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Labai svarbu įvertinti ir realios grėsmės, kad psichikos liga sergantis / psichikos sutrikimą turintis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimą.

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2016 m. sausio 1 d., priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti Lietuvos Respublikos CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys. Jei per vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-840 / 2014 pareiškėjos R. M. sūnus K. S. pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ir jam nustatyta globa (b. l. 34–38). Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-390-259 / 2015, pakeitus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą, pareiškėja R. M. paskirta neveiksnaus K. S. globėja ir turto administratore (b. l. 12–17, 39–44, 33).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-59 / 2014 (b. l. 49–51) nurodyta, kad K. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – F73.1 labai sunkus protinis atsilikimas, kai reikia atkreipti dėmesį bei gydyti. Dėl šio sutrikimo K. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. K. S. teismo posėdyje dalyvauti gali, tačiau jis nesupras teismo pateikiamų klausimų ir nesugebės į juos atsakyti.

Įvertinus pareiškėjos R. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtus rašytinius įrodymus, daryta išvada, jog suinteresuoto asmens K. S. psichinė būklė po 2014 m. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės nepagerėjo, todėl teismas neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės ir vadovaujasi 2014 metais atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 466 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti taikomas dviejų kriterijų visetas. Pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, tačiau pagal naująjį neveiksnumo reglamentavimo modelį medicininis kriterijus nėra pakankamas. Antra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė. Teismo sprendimo motyvuose turi būti nurodytas veiksnumo ribojimo pagrindų visetas.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad suinteresuotam asmeniui K. S. nuo vaikystės stebėtas ženklus psichomotorinės raidos atsilikimas, kiek vėliau diagnozuotas labai sunkus protinis atsilikimas, nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 0 procentų darbingumo lygis (neterminuotai) (b. l. 49–51, 9). Esant tokiai suinteresuoto asmens K. S. fizinei ir psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į suinteresuoto asmens K. S. fizinę ir psichikos būklę, bet ir į jo amžių, jo gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo K. S. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui K. S. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui K. S. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 punktas) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, siekiant apsaugoti ir užtikrinti negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat siekiant skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, keistinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-52-840 / 2014 ir nustatytinos konkrečios sritys, kuriose suinteresuotas asmuo K. S. laikytinas neveiksniu (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis ir CK 2.10 straipsnis).

Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius tam tikras sritis, kuriose asmuo laikomas neveiksniu, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir paskirtas globėjas lieka nepakeista, o globėjas veikia atitinkamose srityse, kur asmuo pripažintas neveiksniu (CK 2.10 ir 3.240 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 ir 469 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468 ir 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą iš dalies tenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-840 / 2014, kuriuo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu: nustatyti konkrečias sritis, kuriose K. S. laikytinas neveiksniu:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai).

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.