Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui Z. J. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 19 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje.

Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Tarnyba 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-2689-16519 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui buvo paskirta advokatas D. K..

Advokatas D. K. 2019 m. balandžio 2 d. pateikė Tarnybai Prašymą, reg. Nr. (3.14)SADV-2-1332 išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-2689-16519. Tarnyba nustatė, kad advokatas dalyvavimui teismo posėdžiuose (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis) skyrė 5,63 val. Taip pat advokatas pateiktame prašyme nurodė, kad konsultacijoms skyrė 8,5 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 1,00 val., procesinių dokumentų rengimui – 8,00 val., įrodymų rinkimui – 2,00 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį parengimui – 0,5 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 3,00 val., kelionėms į teismą ir atgal – 5,8 val. Viso advokatas skyrė 34,43 val.

Tarnyba 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-2269 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 223,80 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba, atsakydama į atsakovo 2022 m. gruodžio 14 d. paklausimą, pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-2351 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas dalimis, išdėstant mokėjimą per dvylika mėnesių bei atsakydama į atsakovo 2022 m. gruodžio 27 d. paklausimą Tarnyba pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-57 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šią sumą sumokėjęs, teisme taip pat negauta įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.

Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-2689-16519 buvo nuspręsta apmokėti 50 proc. atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, atsakovas jo neskundė.

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba.

Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Taisyklėmis, tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Advokatas pateiktame prašyme Tarnybai nurodė, kad pagal Tarnybos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-2689-16519 dalyvavimui teismo posėdžiuose (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis) skyrė 5,63 val.; konsultacijoms skyrė 8,5 val., susipažinimui su bylos medžiaga – 1,00 val., procesinių dokumentų rengimui – 8,00 val., įrodymų rinkimui – 2,00 val., prašymo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį parengimui – 0,5 val., pasirengimui teismo posėdžiams – 3,00 val., kelionėms į teismą ir atgal – 5,8 val. Viso advokatas skyrė 34,43 val. Šių aplinkybių ir Tarnybos apskaičiuotos 223,80 (viso 447,59 Eur) Eur sumos atsakovas neginčijo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad Tarnyba 2022 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-2269 informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 223,80 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kurį atsakovas nurodė kaip faktinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnyba, atsakydama į atsakovo 2022 m. gruodžio 14 d. paklausimą, pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-2351 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas dalimis, išdėstant mokėjimą per dvylika mėnesių bei atsakydama į atsakovo 2022 m. gruodžio 27 d. paklausimą Tarnyba pranešimu Nr. (12.31Mr) FS-57 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei nustačius, kad atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs jam teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 proc. išlaidų civilinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 223,80 Eur sumą, yra pagrįstas, todėl patenkinamas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 6,92 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant iš atsakovo prašomų priteisti išlaidų pobūdį, jų dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos prašymo dėl 6,92 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės naudai 223,80 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus ir 80 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Artea“ bankas (buvęs Šiaulių bankas) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.