- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-743-254/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- E. F.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės 2014 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-197-722/2014 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei E. F. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius) (toliau VTAT), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl šalių nepilnamečio vaiko K. L. (gimusio (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos pakeitimo – jos nustatymo su tėvu – ieškovu, ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovo teigimu, Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1726-559/2009 vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina – atsakove, tačiau jis faktiškai su ja negyvena. Atsakovė išvykusi į užsienį dirbti, sūnų paliko pas savo seserį E. A.. Kadangi ieškovė nesiuntė pinigų vaiko išlaikymui, ši atidavė vaiką auginti ieškovo motinai – senelei A. F..
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vaiko močiute A. F.. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė tinkamai nesirūpina sūnumi, atsakovės gyvenimo sąlygos užsienyje ir pragyvenimo šaltiniai nežinomi; vaiką išvežus nežinia kur, jam gali būti padaryta žala. Ieškovas gyvena užsienyje, iki teismo sprendimo priėmimo nėra prasmės vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes atsakovės sesuo E. A. sūnų perdavė A. F., todėl tikslinga laikinai, iki bus išnagrinėta ši byla, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su senele.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartimi tenkintas ieškovo prašymas ir taikyta laikinoji apsaugos priemonė bei nustatyta nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta kartu su senele A. F., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2014 m. sausio 2 d. nutarties.
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi tenkino atsakovės atskirąjį skundą dėl 2014 m. sausio 2 d. nutarties, ją panaikino ir klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant šalis bei jų atstovus ir VTAT – išvadą teikiančią instituciją, kurią įpareigojo pateikti teismui išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė šiais motyvais:
1. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Šiuo metu vaikas gyvena su motina, motinos elgesio neigiamų veiksnių, galinčių daryti blogą įtaką vaiko vystymuisi, ugdymui, sveikatai, teismas nenustatė.
2. Teismas nustatė, kad vaiko motina Lietuvoje buvo bedarbė (b. l. 71-72), buvo išvykusi dirbti į užsienį, vaiko nepaliko be priežiūros, vaikas gyveno su atsakovės seserimi E. A., su vaiko senele A. F.. Vaiko gyvenamoji vieta teismo nutartimi nustatyta su motina, motina kurį laiką buvo grįžusi į Lietuvą, vaikas gyveno su ja pas atsakovės draugę V. G., Jonavoje.
3. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Su tėvu vaiko gyvenamoji vieta negali būti laikinai nustatyta, nes to neprašo pats ieškovas, be to, šiuo metu ieškovo nėra Lietuvoje. Šiuo metu atskirti vaiką nuo motinos ir laikinai, iki bus išnagrinėta byla, pagal ieškovo ieškinį atsakovei, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su jo senele A. F., netikslinga. Byla šiuo metu iš esmės nenagrinėjama, neištirtos svarbios bylai aplinkybės, nepateikti visi šalių argumentus patvirtinantys įrodymai. Ieškovas ar teismas negali priversti atsakovę gyventi Lietuvoje, kol bus išnagrinėtas ieškovo ieškinys. Atsakovei negalima riboti galimybės keliauti, ieškoti darbo, gyventi kitoje šalyje, kartu su atsakove gali keliauti ir vaikas, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atsakovė turi teisę dirbti užsienyje, užsidirbti, kurti sau geresnes gyvenimo sąlygas. 2014-01-03 atsakovė, Gyventojų registro 2014-01-14 duomenimis, deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko teises ir interesus gyventi su motina, nesant duomenų apie atsakovės netinkamą gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas ar vaiko nepriežiūrą, neigiamą įtaką vaikui, atsižvelgiant į VTAT išvadą (b. l. 23), šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos, iki bylos išnagrinėjimo teisme, nenustatė su senele A. F..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo šiais argumentais:
1. Išvadą teikianti institucija jokios pagrįstos išvados apie laikiną vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ar nenustatymą su jo močiute nepateikė, jos buitinių gyvenimo sąlygų nepatikrino. Nebuvo patikrintos ir atsakovės, o kartu ir nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygos - šiai neturint Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos. Laikinosios jos gyvenamosios vietos – pas draugę V. G., gyvenančią Jonavoje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai patikrinti nesugebėjo, nes, jų teigimu, negalėjo patekti į tą butą. Apie tai, ar vaiko interesai jam gyvenant su motina tikrai bus apsaugoti, ar jis turės kur gyventi, VTAT nieko negalėjo atsakyti, o teismui tai nepasirodė svarbu. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, o taip pat į tai, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai apie atsakovės gyvenimo sąlygas ir pragyvenimo šaltinius nei Lietuvoje, nei Didžiojoje Britanijoje, kur atsakovė teigia gyvenanti. Esant ginčui dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kada ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie savo pajamas ir gyvenimo sąlygas, teismas analogiškų įrodymų turėtų pareikalauti ir iš atsakovės, nes tai yra tiesiogiai susiję su gyvybiškai svarbiais vaiko interesais ir aktualiai įtakoja teismo sprendimo priėmimą, įskaitant ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
2. Teismo procesas vyksta Lietuvoje, Jonavoje, todėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymas Jonavos rajone su vaiko močiute labiausiai atitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nes sprendžiami tiesiogiai su juo susiję klausimai. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje nustatymas užtikrintų ir efektyvesnį teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės yra būdas užkirsti kelią vaiko išvežimui į užsienį, kur, tiksliai nežinant atsakovės gyvenamosios vietos adreso, teismo sprendimo įvykdymas, t. y. vaiko paėmimas tėvo globon, jeigu teismo sprendimas būtų toks, taptų labai problemiškas.
3. Teismas neatkreipė dėmesio ir visiškai neanalizavo nurodytų faktinių aplinkybių, įrodančių, jog atsakovė jau ilgą laiką netinkamai vykdo savo, kaip motinos pareigas – negyvena su savo sūnumi, pati jo neaugina, juo nesirūpina, jo neišlaiko ir neprižiūri - ilgiems laiko tarpams palieka jį tai pas draugę, tai pas antrojo savo vyro tėvus, tai pas savo seserį, o pati atsirado ir vaiką pasiėmė tiktai tada, kai sužinojo apie teisme iškeltą byla. Tie faktai galėjo būti iš dalies patikrinti ir teismo posėdžio metu, nagrinėjant atskirąjį atsakovės skundą, nes posėdyje dalyvavo ir vaiko močiutė A. F., o galėjo būti iškviesta ir atsakovės sesuo E. A..
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą šiais motyvais:
1. Apeliantas teismo neprašo, kad vaiko laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko tėvu – juo pačiu. Prašoma, kad vaikas būtų paimtas iš atsakovės – vaiko motinos ir perduotas trečiajam asmeniui. Paprastai taikant laikinąsias apsaugos priemones, siekiama užtikrinti tuos reikalavimus, kurie buvo pareikšti byloje ir neturėtume taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodami galimus reikalavimus, kurie byloje net nebuvo pareikšti. Reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su vaiko močiute nėra pareikšta.
2. Vaiko paėmimas iš motinos ir perdavimas trečiajam asmeniui ne tik, kad nesureguliuotų situacijos, bet vaikui jau pakenkė. Sūnui 6 metukai ir vaikas lankė darželį bei jame paruošiamąją mokyklai grupę, tačiau vaiko močiutės (A. F.) prašymu vaikas buvo išbrauktas iš vaikų darželio-mokyklos „(duomenys neskelbtini)“. Močiutė savo pareiškime nurodė, kad vaikas išvažiuos gyventi pas tėvą į užsienį. Močiutės veiksmai prieštaravo vaiko interesams, buvo žalingi. Šalių sūnus turi sesę, su kuria gerai sutaria. Atsakovės įsitikinimu, vaikų išskyrimas ne tik kad netikslingas, bet ir kenktų abiejų vaikų interesams.
3. Vaikas yra atsakovės išlaikomas. Apelianto materialinio išlaikymo įsiskolinimas vaikui yra labai didelis (išlaikymo įsiskolinimas 13 256 Lt, antstolės R. M. pažyma buvo pateikta pirmos instancijos teismui), o tai patvirtina, kad apeliantas savo pareigos vaikui nevykdo. Jis nuo šalių santuokos nutraukimo – 2009 m. vaiko nelankė ir jo prašymas nustatyti nors ir laikiną gyvenamąją vietą su močiute tik patvirtina, kad tarp jo ir vaiko nėra artimo ryšio. Gyvenimas pas močiutę prieštarautų vaiko interesams, nes vaikas būtų paimtas iš jam priprastos aplinkos, negalėtų bendrauti su sese, draugais. Tai prieštarautų Civilinio kodekso (toliau CK 3.3) str. principams. Be močiutės A. F. vaikas turi ir kartu su močiute gyvenantį senelį G. F., tačiau šio asmens sutikimo pateikta nebuvo. Būtinas abiejų senelių sutikimas.
4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių teigti, kad nesiėmus jo nurodytos laikinos apsaugos priemonės, esant jam palankiam teismo sprendimui, jis nebus vykdomas ar jo vykdymas pasunkėtų. Šalims išsituokus 2009 m. buvo nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Atsakovė, kaip vaiko motina, niekados nesudarė jokių kliūčių jiems bendrauti, tačiau tėvas vaiko nelankė, su vaiku nebendravo. Byloje pasisakę Vaikų teisių apsaugos specialistai patvirtino, kad duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, nėra. Ši institucija jokių skundų negavo. Jei vaiko tėvas būtų užfiksavęs kokius nors atsakovės daromus pažeidimus, jis privalėjo imtis priemonių užtikrinant vaiko interesus, ir informuoti apie tai Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojus. Tačiau jokių pažeidimų nėra.
5. Kartu su atskiruoju skundu nepateikti duomenys, jog sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Atskirajame skunde nurodoma panaikinti skundžiamą 2014-01-10 nutartį, tačiau tokios nutarties byloje nėra priimta.
Apeliacinės instancijos teisme 2014-02-24 gauti VTAT 2014-02-03 šeimos aplankymo aktas Nr. 11V-14/71 (dėl gyvenimo sąlygų atsakovės draugės bute Jonavoje, (duomenys neskelbtini) g. 50a–76) ir 2014-02-04 šeimos aplankymo aktas Nr. 11V-14/77 (dėl gyvenimo sąlygų vaiko močiutės namuose, Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 3). VTAT 2014-02-03 šeimos aplankymo aktu Nr. 11V-14/71, įvertinus, jog nėra gauta duomenų apie atsakovės netvarkingą gyvenimo būdą ar netinkamą Vaiko teisių pagrindų įstatymo 11 straipsnio reikalavimų vykdymą, buvo nutarta laikyti, jog šiuo metu vaikas teisėtai yra su savo motina ir nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su trečiuoju asmeniu A. F.. 2014-02-04 šeimos aplankymo akte Nr. 11V-14/77 nurodyta, jog A. F. su sutuoktiniu G. F. gyvena name, kuris nuosavybės teise priklauso A. F. ir jos seseriai. Name yra vienas kambarys, virtuvė bei nedidelė patalpa, kur galima nusiprausti, stovi skalbyklė. Nemažas kambarys, kuriame įsikūrę sutuoktiniai, šviesus ir pakankamai erdvus. Jame yra anūkui skirtas išskleidžiamas kampas. Vaikas ant jo miegodavo, gyvendamas pas senelius iki tol, kol jį pasiėmė mama – atsakovė. Vaikui pas močiutę sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, miegui, žaidimams, laikytis higienos. Vaiko tėvas – apeliantas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, anot A. F., turi pastovų darbą, gyvenamąjį plotą. Su sūnumi jis pastoviai bendravo telefonu, kompiuterinės programos „Skype“ pagalba, siuntė kas mėnesį po 100 svarų jo išlaikymui. Praeitų metų pavasarį – vasarą tėvas tris kartus aplankė sūnų, viešėdamas Lietuvoje po vieną ar dvi savaites.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė apelianto prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečio šalių sūnaus K. L. (gimusio (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko močiute (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-09-28 nutartimi vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina – atsakove. Apeliantas ieškiniu siekia, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, todėl klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiamas byloje, kurioje pareikštas ieškovo ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas papildomai suteikia teismui teisę, atsižvelgus į vaikų interesus, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
Kaip teisingai pastebima atsiliepime į atskirąjį skundą, apelianto prašymas pareikštas vaiko interesais, tačiau į bylą neįtraukto trečiojo asmens naudai, nes prašoma nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ne su tėvu, o su vaiko artimu giminaičiu – senele (CK 3.135 straipsnis). Vien ši aplinkybė yra pagrindu konstatuoti apelianto prašymo nepagrįstumą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Vaikas tretiesiems asmenis įstatymo nustatyta tvarka teismo sprendimu gali būti perduotas konstatavus, kad jis liko be tėvų globos (CK 3.250 straipsnis, 3.254 straipsnis ir kt.).
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas šeimos teisinių santykių byloje, susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, todėl teismas gali taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Todėl teismas pasisakys ir dėl kitų apelianto argumentų dėl vaiko gyvenamosios vietos iki bus priimtas teismo sprendimas dėl šalių ginčo.
Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs VTAT naujai pateiktus duomenis, taip pat bylos duomenis konstatuoja, jog duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, nėra. Nei VTAT, nei byloje nėra gauta jokių duomenų apie atsakovės netvarkingą gyvenimo būdą ar netinkamą Vaiko teisių pagrindų įstatymo 11 straipsnio reikalavimų vykdymą, o nurodoma galimai geresnė apelianto materialinė padėtis nei atsakovės, jokios įtakos jo prašymo pagrįstumui neturi. Todėl dabartinėje proceso stadijoje, sprendžiant klausimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nebuvo jokios būtinybės rašytinių įrodymų apie atsakovės pajamas ir gyvenimo sąlygas vertinimui. Tačiau pažymėtina, kad tėvai turi pareigą, be kitų tėvų valdžios jiems suteikiamų pareigų, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 155 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės turtinė padėtis negali užtikrinti vaikui būtinų vystytis sąlygų. Tuo tarpu apelianto materialinio išlaikymo vaikui įsiskolinimas, 2014-01-09 antstolės pažymos duomenimis (b. l. 21), yra 13 256 Lt, kas sudarys būtinybę teismui šias aplinkybes įvertinti vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis, tarp nepilnamečio vaiko tėvų jau nusistovėjusi tvarka auklėjant ir prižiūrint jų sūnų: sūnus nuolat gyvena su motina; reikalui esant sūnus pasisvečiuoja pas močiutę – apelianto motiną, ar ieškovės seserį, jos draugę; sūnus bendrauja su tėvu – apeliantu telekomunikacijų galiniais įrenginiais ar retkarčiais susitikus su juo jam grįžus iš Anglijos į Lietuvą; tėvai iš esmės nedaro kliūčių vienas kitam prižiūrėti, auklėti ir bendrauti su vaiku, todėl byloje nėra duomenų, jog nesiėmus laikinos apsaugos priemonės, esant jam palankiam teismo sprendimui, jis nebus vykdomas ar jo vykdymas pasunkėtų – sūnus nebūtų perduotas apeliantui.
Dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų nurodytina, jog apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis (b. l. 29), pagrindžiančius įstatymo reikalaujamo dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Atskirajame skunde klaidingas skundžiamos nutarties datos nurodymas, kuomet iš atskirojo skundo turinio aiškiai galima suprasti, kuri nutartis yra skundžiama, nėra pagrindas nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 4 dalis) ar apskritai atsisakyti pradėti apeliacinį skundą ir vertinti nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismo vertinimu apeliantas neįrodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra būtinybė taikyti laikinąją apsaugos priemonę (CPK 178 str.), todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti ir palikti Jonavos rajono apylinkės 2014 m. sausio 14 d. nutartį nepakeistą.