Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kirstnė“ ir bendraieškių A. Š. , O. N. L., R. S. , N. S. , atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ir S. D. įmonės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kirstnė“ ir bendraieškių A. Š. , O. N. L., R. S. , N. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos banko lizingas“, S. D. įmonei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Tretieji asmenys byloje notarė P. J. , valstybės įmonė Registrų centras, Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendraieškiai UAB „Kirstnė“ ir A. Š. , O. N. L., R. S. , N. S. prašė: 1) pripažinti tarp UAB „Kirstnė“ ir UAB „Medicinos bankas“ 1997 m. birželio 30 d. sudarytą skolos padengimo sutartį ir jos priedus (1997 m. birželio 30 d. papildomą susitarimą prie skolos padengimo sutarties bei 1997 m. liepos 29 d. susitarimą dėl rankpinigių Nr. 1) negaliojančiais; 2) pripažinti iš dalies negaliojančia 2001 m. birželio 21 d. sutartį, sudarytą tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Medicinos banko lizingas“ dėl paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo, anuliuojant šios sutarties 8.2 punktą, kuriuo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), už pasirašomas akcijas buvo perduoti UAB „Medicinos banko lizingas“; 3) pripažinti negaliojančia tarp UAB „Medicinos banko lizingas“ ir S. D. įmonės 2003 m. gegužės 12 d. sudarytą lizingo sutartį Nr. 2003-461; 4) taikyti restituciją: grąžinti ieškovui UAB „Kirstnė“ natūra pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), o nesant galimybės gražinti pastatų natūra - taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytas turto vertės kompensavimo sąlygas; 5) panaikinti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją S. D. įmonės vardu ir įregistruoti šiuos pastatus UAB „Kirstnė“ vardu; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Bendraieškių atstovai nurodė, kad 1996 m. gegužės 6 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 96-7-PJ, pagal kurią UAB „Kirstnė“ iš UAB „Medicinos bankas“ (tuomet UAB „Ancorobank“) gavo 140 000 Lt paskolą. Tą pačią dieną buvo pasirašyta įkeitimo sutartis, kuria buvo įkeisti UAB „Kirstnė“ pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), užtikrinant gautos paskolos grąžinimą. Paskola turėjo būti grąžinta 1997 m. gegužės 6 d. Kadangi nustatytu terminu grąžinti paskolos nebuvo galimybių, UAB „Kirstnė“ 1997 m. gegužės 2 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta dėl bendrovės pastatų pardavimo rinkos kaina paskolos davėjui UAB „Medicinos bankas“, tačiau šis nutarimas liko neįgyvendintas. 1997 m. birželio 17 d. tariamai vykusiame UAB „Kirstnė“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta už įsiskolinimus pagal paskolos sutartį perleisti atpirktinai turtą (pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)) paskolos davėjui UAB „Medicinos bankas“. UAB „Kirstnė“ 1997 m. birželio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas buvo suklastotas, o už tai buvęs įmonės vadovas E. Š. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu. Nuosprendyje nurodyta, kad susirinkimo protokolo tekstas neatitiko ir negalėjo atitikti tikrosios akcininkų valios. Panaudojus suklastotą akcininkų susirinkimo protokolą, 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartimi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo perduoti UAB „Medicinos bankas“ kaip užmokestis už piniginį įsiskolinimą pagal 1996 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį, tačiau neskaičiuojant skirtumo tarp negrąžintos paskolos dalies ir perduotų pastatų realios rinkos kainos ir tuo pažeidžiant UAB „Kirstnė“ interesus. 2001 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutarties 8.2. punkto pagrindu pastatai buvo perduoti atsakovui UAB „Medicinos banko lizingas“, o šis pagal 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutartį pastatus už 330 000 Lt pardavė S. D. įmonei.

Bendraieškių atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad 1997 m. birželio 30 d. papildomu susitarimu prie 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutarties buvo susitarta, jog UAB „Medicinos bankas“ įsipareigoja iki 1997 m. liepos 20 d. niekam neperleisti turto, įgyjamo pagal skolos padengimo sutartį, išskyrus UAB „Kirstnė“. Tokiu susitarimu buvo siekiama susigrąžinti turtą. Šis susitarimas turėjo būti sudarytas notarine forma, tačiau to padaryta nebuvo. UAB „Kirstnė“ ir UAB „Medicinos bankas“ 1997 m. liepos 29 d. sudarė susitarimą dėl rankpinigių, kurio pagrindu UAB „Kirstnė“ sumokėjo UAB „Medicinos bankas“ 50 000 Lt rankpinigių ir susitarė dėl pastatų atpirkimo. Tikrųjų akcininkų valia perduoti pastatus tik už rinkos kainą išliko nepakitusi, tačiau UAB „Medicinos bankas“ užvaldė pastatus vos už 140 000 Lt, o po to ne tik kad nesugrąžino UAB „Kirstnė“ pastatų, bet ir nesumokėjo skirtumo tarp mokėtinos sumos pagal paskolos sutartį ir pastatų rinkos vertės. 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartis prieštarauja UAB „Kirstnė“ veiklos tikslams ir gerai moralei. UAB „Kirstnė“ įstatų 8.9 punktas nustatė, kad bendrovės vadovas privalo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/10 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos. Skolos padengimo sutartis buvo sudaryta suklastoto visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu, o jos priedai nebuvo patvirtinti notariškai, nors turėjo būti sudaryti tokia pačia forma kaip ir pagrindinė sutartis.

Teismų sprendimais bendraieškių turimų UAB „Kirstnė“ akcijų neteisėto perleidimo kitiems asmenims sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis. Pasak bendraieškių atstovų, bendraieškiai tik 2004 m. liepos 3 d., kada pasibaigė teisminiai procesai dėl akcijų, sužinojo apie nesąžiningas ir UAB „Kirstnė“ interesams prieštaraujančias 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutarties sąlygas. Nuo 2004 m. liepos 3 d. prasideda ieškinio senaties termino eigos skaičiavimas, nes tada įsiteisėjo paskutinis teismo sprendimas, galutinai apgynęs tikrųjų UAB „Kirstnė“ akcininkų teises ginčuose dėl akcijų. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 2 d. sprendimu buvo nuspręsta 2004 m. gruodžio 20 d. sušaukti UAB „Kirstnė“ visuotinį akcininkų susirinkimą. Įvykęs visuotinis UAB „Kirstnė“ akcininkų susirinkimas išrinko valdymo organus, kurie įgijo UAB „Kirstnė“ akcininkų atstovavimo teisę bei teisę pareikšti ieškinį. UAB „Kirstnė“ ir jos akcininkai, nepažeisdami įstatymų nustatyto vienerių metų termino nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą, 2005 m. rugsėjo 6 d. pareiškė ieškinį teisme dėl ginčijamų sandorių pripažinimo neteisėtais. Paskutinis sandoris sudarytas 2003 m. gegužės 12 d., tai yra galiojant naujojo CK normoms. Kadangi šis sandoris yra pasekmė prieš tai buvusio neteisėto 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sandorio, ginčui spręsti byloje taikytinos naujojo CK normos. Be to, bendraieškių atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad S. D. įmonė įgijo turtą, kuris prieš tai buvo nusavintas nusikalstamu būdu, todėl šiam įgijėjui netaikytinas sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos statusas. Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ elgėsi nesąžiningai, todėl 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartis ir jos priedai (papildomas susitarimas ir susitarimas dėl rankpinigių Nr. 1.) pripažintini negaliojančiais. Vėlesni sandoriai yra šių neteisėtų sutarties ir susitarimų pasekmė, todėl jie pripažintini negaliojančiais kaip neteisėtų pirminių sandorių tęsinys. Sandorius pripažinus negaliojančiais, taikytinos CK 4.96 straipsnio 2 dalies pasekmės – pastatai grąžintini natūra UAB „Kirstnė“.

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimu (to paties teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo ištaisyta aritmetinė klaida sprendime) bendraieškių UAB „Kirstnė“ ir A. Š. , O. N. L., R. S. , N. S. ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia 1997 m. birželio 30 d. tarp UAB „Kirstnė“ ir UAB „Medicinos bankas“ sudarytą skolos padengimo sutartį; 2) pripažino negaliojančiu 1997 m. birželio 30 d. papildomą susitarimą prie skolos padengimo sutarties, sudarytą tarp UAB „Kirstnė“ ir UAB „Medicinos bankas“; 3) pripažino negaliojančiu 1997 m. liepos 29 d. susitarimą dėl rankpinigių Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Kirstnė“ ir UAB „Medicinos bankas“. Likusius ieškinio reikalavimus teismas atmetė. Teismas taikė restituciją ekvivalentu pinigais ir iš UAB „Medicinos bankas“ priteisė 299 276 Lt piniginę kompensaciją bei 2 727 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 250 Lt ekspertizės išlaidų ir 477 Lt žyminio mokesčio išlaidų) UAB „Kirstnė ir jos akcininkams A. Š. , O. N. L., R. S. , N. S. , o pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) paliko S. D. įmonei. Teismas taip pat priteisė iš UAB „Medicinos bankas“ 3 012 Lt žyminio mokesčio ir 204 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismo sprendime rašoma, jog yra nustatytas faktas dėl neteisėto UAB „Kirstnė“ akcininkų akcijų perleidimo. Paskutinis teismo sprendimas dėl akcininkų teisių atkūrimo priimtas 2004 m. liepos 3 d. Jo pagrindu Šiaulių miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą sušaukti UAB „Kirstnė“ visuotinį akcininkų susirinkimą. Susirinkimas sušauktas 2004 m. gruodžio 20 d. Jo metu UAB „Kirstnė“ direktore išrinkta A. Š. , o 2005 m. balandžio 6 d. įregistruoti nauji UAB „Kirstnė“ įstatai. Teismo įsitikinimu, UAB „Kirstnė“ teisė į ieškinį atsirado 2004 m. gruodžio 20 d. Pasak teismo, žinojimas apie sandorį, kuris buvo sudarytas 1997 m. birželio 30 d., dar nereiškia, kad nuo tos dienos skaičiuotinas senaties terminas ieškiniui pareikšti. Buvęs UAB „Kirstnė“ vadovas E. Š. dar 1997 m. vasario mėnesį, tai yra iki ginčijamo sandorio sudarymo, buvo neteisėtai perleidęs kitų akcininkų akcijas S. B. ir A. M. . Neteisėtai perleistų akcijų atgavimo procesas tęsėsi iki 2004 m. gruodžio 20 d. Taikyti ieškinio senatį pagal atsakovų reikalavimą nėra teisinio pagrindo, nes ieškinys teisme pareikštas 2005 m. rugsėjo 6 d., tai yra nepraleidus vienerių metų termino sandoriams ginčyti.

Toliau sprendime rašoma, kad UAB „Kirstnė“ ir jos akcininkai ginčija keturis sandorius, kurių trys yra išvestiniai iš 1997 m. birželio 30 d. sudaryto skolos padengimo sandorio. Paskutinis sandoris dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal banko lizingo (arba išperkamosios nuomos) sutartį, sudarytas 2003 m. gegužės 12 d. tarp UAB „Medicinos banko lizingas“ ir S. D. įmonės. Jo sudarymo metu jau galiojo naujojo CK normos. Pagal CK 1.82 straipsnio 3 dalį, ieškinį dėl privataus juridinio asmens tikslams prieštaraujančio sandorio nuginčijimo gali pareikšti ir pats juridinis asmuo, ir jo dalyviai (akcininkai). Pažeistos UAB „Kirstnė“ akcininkų teisės dėl neteisėto akcijų pardavimo buvo atkurtos tik po teisminių procesų, o reikalavimo teisė atgauta 2004 m. gruodžio 20 d. Teismo nuomone, bendraieškiai UAB „Kirstnė“ ir jos akcininkai, pareikšdami ieškinį tinkamai realizavo savo teises pagal CK 1.82 straipsnio 3 dalį.

Teismo įsitikinimu, negalima laikyti, jog Ūkinio teismo 1998 m. balandžio 2 d. sprendimas pagal UAB „Kirstnė“ ieškinį UAB „Medicinos bankas“ dėl skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra tas pats reikalavimas, kaip ir šioje byloje pareikšti reikalavimai, tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Šioje byloje dalyvauja ne tos pačios šalys, nurodyti kiti reikalavimų pagrindai bei ginčijami nauji, išvestiniai sandoriai, į bylos nagrinėjimą įtraukti tretieji asmenys. Patikslintu ieškiniu pareikšti reikalavimai yra nauji ir netapatūs tiek dėl naujų šalių, tiek dėl ieškinio pagrindų ir reikalavimų apimties.

Teismas nurodė, kad sudarant 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartį UAB „Kirstnė“ vadovas E. Š. veikė pagal 1997 m. birželio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo įgalinimus. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu nustatyta, jog E. Š. suklastojo 1997 m. birželio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir jį pateikė notarų biurui, kurio pagrindu buvo sudaryta ir notarine tvarka patvirtinta skolos UAB „Medicinos bankas“ padengimo sutartis, perduodant UAB „Kirstnė“ turtą. Teismo įsitikinimu, sandoris, sudarytas pagal suklastotą akcininkų susirinkimo protokolą, pripažintinas prieštaraujančiu įstatymui (1964 m. CK 47, 49 str.). Suklastojus akcininkų susirinkimo protokolą buvo pažeista akcininkų teisė pareikšti tikrąją valią dėl esminių sandorio sudarymo sąlygų. UAB „Kirstnė“ akcininkai nurodė, jog jų valia pasireiškė tuo, kad už negrąžintą paskolą perduoti bankui turtą pagal realią rinkos kainą, atskaičiavus iš jos nepadengtą paskolą, ir gauti pinigais skirtumą tarp perduoto turto vertės ir nepadengtos paskolos sumos arba atpirkti iš banko pastatus. Suklastojus 1997 m. birželio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, akcininkų valia buvo ignoruota, todėl ir suklastoto dokumento pagrindu sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu. UAB „Kirstnė“ įstatai numatė įmonės veikos tikslą – pelno siekimą. UAB „Medicinos bankas“ buvo perduota UAB „Kirstnė“ pagrindinė veiklos buveinė, vienintelis UAB „Kirstnė“ turtas ir veiklos vykdymo garantas, ko negalėjo nežinoti bankas. Šį turtą perėmus neekvivalentinėmis sąlygomis, lyginant su negrąžinta paskolos dalimi (negrąžinta paskola sudarė 140 000 Lt, o sandoryje nurodyta turto rinkos vertė 1 859 603 Lt), UAB „Medicinos bankas“ atsisakė gera valia grąžinti skirtumą pinigais tarp jų perimto turto vertės ir nepadengtos paskolos dalies. Turto įgijėjas UAB „Medicinos bankas“ nelaikytinas sąžiningu. Sandorį pripažinus negaliojančiu 1964 m. CK 49, 47 straipsnių pagrindu, restitucija taikytina pagal naujo CK 6.146, 6.147 straipsnių nuostatas piniginio ekvivalento apskaičiavimo būdu, nes S. D. įmonė 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutarties pagrindu įgijusi šį turtą yra sąžiningas įgijėjas. Turto išreikalavimas iš S. D. įmonės sukeltų jai didelius nepatogumus. Ši įmonė vykdo gamybinę - prekybinę veiklą ginčo pastatuose, todėl pastatų grąžinimas natūra UAB „Kirstnė“ akcininkams reikštų S. D. įmonės veiklos sustabdymą arba net teisės vykdyti veiklą atėmimą, todėl restitucija taikytina sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.).

Toliau sprendime rašoma, kad įsiteisėjusiu 1998 m. gruodžio 3 d. teismo nuosprendžiu nustatyta, jog 1997 m. gruodžio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą suklastojo E. Š. , todėl bankas dėl šio dokumento pateikimo negali būti laikomas kalta šalimi. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo suklastojimas ir pateikimas notarui, kurio pagrindu buvo atliktas UAB „Kirstnė“ turto perdavimas bankui pagal ginčijamą skolos padengimo sutartį, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusiu turto perdavimu, ignoruojant tikrąją UAB „Kirstnė“ akcininkų valią. Bendraieškių nurodyti E. Š. bei kitų asmenų padaryti nusikalstami veiksmai pagal Šiaulių apygardos teismo 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendį buvo padaryti 1998 m. sausio 8 d., tai yra po turto perdavimo bankui sandorių sudarymo. Sandorių datos (1997 m. birželio 30 d., 1997 m. liepos 29 d.) nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su turto perleidimo faktu bankui, todėl negalima pripažinti, jog UAB „Kirstnė“ turtas prarastas dėl E. Š. ir kitų nuteistųjų padaryto nusikaltimo, konstatuoto 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu. Šis nuosprendis neturi prejudicijos ir nėra priežastiniame ryšyje su 1997 metų sandoriais.

Sprendime nurodyta, kad papildomas susitarimas prie 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutarties yra neatskiriama šios sutarties dalis. Papildomas susitarimas sietinas su bankui pagal skolos padengimo sutartį perduoto turto neperleidimu iki 1997 m. liepos 20 d., išskyrus UAB „Kirstnė“. UAB „Kirstnė“ akcininkai ieškojo būdų, kaip bankui perduotus pastatus atpirkti atgal iš banko. Teismas laikė pagrįstais ieškovų argumentus, kad papildomas susitarimas prie pagrindinės sutarties, kuri buvo patvirtinta notaro, privalėjo taip pat būti patvirtintas notarine tvarka (1964 m. CK 44 str.). Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (1964 m. CK 58 str. 3 d.). Kadangi papildomas susitarimas nėra patvirtintas notarine tvarka ir įregistruotas notaro sandorių registre, tai laikytina įstatymo pažeidimu.

Teismas sprendė, kad 1997 m. liepos 29 d. susitarimas dėl rankpinigių prieštarauja įstatymui bei UAB „Kirstnė“ įstatams. Sandoris sudarytas ir pasirašytas neįgalioto UAB „Kirstnė“ asmens, tai yra be UAB „Kirstnė“ akcininkų tinkamai išreikštos valios. UAB „Kirstnė“ buvo atstovaujama E. Š. , kurio įgaliojimai ir įgalinimų ribos šiame sandoryje nėra apspręstos, nes susitarimo tekste yra tušti tarpai nurodant įgaliojimų pagrindą. Pagal tuo metu galiojusių UAB „Kirstnė“ įstatų VI dalies 6.1 punkto bei IX dalies 9.9 punkto nuostatų reikalavimus, bendrovės turto perleidimo sandoriams, kuriuos sudaro bendrovės vadovas, kai turto vertė didesnė nei 1/20 dalis įstatinio kapitalo, reikia visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, kuris priimamas ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių balsų. 1997 m. įregistruotas UAB „Kirstnė“ įstatinis kapitalas - 879 560 Lt (1/20 dalis – 43 978 Lt), todėl susitarimui dėl rankpinigių, kaip sandoriui, kurio suma 50 000 Lt, buvo privalomas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuris būtų buvęs pateiktas bankui dėl 1997 m. liepos 29 d. susitarimo dėl rankpinigių, nėra. Susitarimas dėl rankpinigių sudarytas bei pasirašytas vienos šalies neįgalioto asmens, tai prieštarauja nurodytiems UAB „Kirstnė“ įstatų reikalavimams, todėl jis pripažintinas negaliojančiu pagal 1964 m. CK 49, 47 straipsnių nuostatas. Kadangi susitarimas dėl rankpinigių Nr. 1 negalioja, kiekviena iš šalių privalo grąžinti antrajai tai, ką yra gavusi pagal sandorį, natūra, o kai negalima grąžinti natūra - atlyginti vertę pinigais (1964 m. CK 47 str. 2 d.).

Teismas nurodė, kad 2001 m. birželio 21 d. paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartis bei 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutartis yra sandoriai, kurie sudaryti daugiau kaip po trejų metų nuo pirminių sandorių. UAB „Medicinos bankas“ nevaldo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nes jie pagal akcijų pasirašymo sutartį buvo perleisti UAB „Medicinos banko lizingas“, o po to parduoti S. D. įmonei. Pagal 2001 m. birželio 21 d. bei 2003 m. gegužės 12 d. sandorius įstatymo pažeidimai nekonstatuoti, todėl UAB „Medicinos banko lizingas“ ir S. D. įmonė laikytini sąžiningais įgijėjais. Ginčo pastatai naudojami S. D. įmonės verslo tikslams. Teismo įsitikinimu, būtina užtikrinti ūkio subjektų veiklos tęstinumo principą, veiklos stabilumą, todėl tinkama restitucija bus atlikta taikant piniginio ekvivalento principą ir priteisiant iš UAB „Medicinos bankas“ jo įgyto turto vertės bei negrąžintos skolos dalies skirtumą pinigais. UAB „Medicinos bankas“ užsiima bankininkystės verslu, todėl sudarydamas sandorius, privalo būti itin atidus ir rūpestingas, tikrinti sandorių atitikimą ūkio subjektų įstatų reikalavimams. Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ yra atsakingas dėl savo neatidumo, nepaisymo įstatymo reikalavimų sudarant ginčijamus 1997 metų sandorius, todėl privalo grąžinti ieškovui piniginį ekvivalentą tarp gauto nuosavybėn turto vertės bei negrąžintos paskolos, palūkanų, delspinigių sumos, pagal kainas, galiojusias turto gavimo dieną. Tokia kaina teismas laikė pagal teismo paskirtą ekspertizę nepriklausomo turto vertintojo nustatytą turto vertę - 407 000 Lt. Pasak teismo, ši kaina yra reali, nes bankas S. D. įmonei turtą pardavė už 330 000 Lt, tai yra už artimą nepriklausomų turto vertintojų nustatytai kainai. Negrąžinta paskolos, palūkanų, delspinigių dalis sandorio sudarymo dieną sudarė 157 724 Lt. UAB „Medicinos bankas“ dar gavo 50 000 Lt pagal rankpinigių sutartį. Nurodytų aplinkybių pagrindu, piniginis skirtumas tarp banko gauto turto vertės, banko gautų pinigų ir negrąžintos paskolos sumos yra 299 276 Lt (407 000 Lt + 50 000 Lt - 157 724 Lt). Teismas atmetė reikalavimus dėl 2001 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutarties ir 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutarties pripažinimo negaliojančiomis. Teismo įsitikinimu, taikytinas piniginis ekvivalentas atkuria pažeistas UAB „Kirstnė“ akcininkų teises be žalos padarymo dabartiniam ginčo turto savininkui ir jo verslui.

Apeliaciniu skundu bendraieškiai UAB „Kirstnė“ ir A. Š. , O. N. L., R. S. bei N. S. prašė pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą – pripažinti iš dalies negaliojančiomis sutartis tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Medicinos banko lizingas“ bei tarp UAB „Medicinos banko lizingas“ ir S. D. įmonės ir taikyti restituciją natūra, grąžinant pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Kirstnė“.

Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Kirstnė“ prašo priteisti iš atsakovo kaip nepagrįsto praturtėjimo sumą 1 751 879 Lt. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje atlikta ginčo šalių santykių teisinė kvalifikacija leidžia daryti išvadą, kad ginčo šalys yra UAB „Kirstnė“ ir UAB „Medicinos bankas“, ginčo dalykas – ieškovo naudai kompensuotinas nepagrįstai didelės vertės atsakovo gauto turto ir jo suteiktos paskolos su palūkanomis bei netesybomis piniginis skirtumas, ieškinio pagrindas – nepagrįstas atsakovo praturtėjimas ieškovo sąskaita, nepraleistas ieškinio senaties terminas. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesiaiškino ir netyrė, ar nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Apelianto nuomone, atsakovo nepagrįstą praturtėjimą pagrindžia ta aplinkybė, kad šalys, tiek sudarydamos 1997 m. birželio 30 d. ginčo pastatų perleidimo bankui su atpirkimo teise sandorį, tiek 1997 m. liepos 29 d. susitarimą, nenustatinėjo šių pastatų realios rinkos vertės, o įkainavo juos UAB „Kirstnė“ skolos bankui pagal paskolos sutartį suma. Bylos duomenys leidžia teigti, kad nurodyto turto vertė galėjo būti didesnė už UAB „Kirstnė“ skolą bankui, tačiau byloje pateikti duomenys labai skiriasi. Ieškovai teigia, kad ginčo turto rinkos vertė buvo 1 859 603 Lt, pagal banko įrodymus pastatų vertė sudarė 243 000 Lt, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi 407 000 Lt ekspertizės išvadoje nustatyta verte. Apeliantas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog 2001 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutartyje, pagal kurią atsakovas bankas, apmokėdamas įsigyjamas UAB „Medicinos banko lizingas“ akcijas, perdavė šiai bendrovei nekilnojamąjį turtą, nurodytas turtas įvertintas 250 000 Lt, tuo tarpu 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutartimi ginčo turtas buvo perleistas S. D. įmonei už 330 000 Lt.

Apeliantas, pasisakydamas dėl banko pateiktoje Turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. S-06/01-03 nustatytos turto vertės nurodė, kad joje nustatyta pastatų ne rinkos vertė, o retrospektyvinė vertė, turtas buvo vertinamas dėl teisminių ginčų, ataskaita parengta remiantis lyginamuoju metodu, tačiau lyginamieji objektai savo pritaikymu ir vartojamąja verte iš esmės neprilygo pastato (duomenys neskelbtini), vertei. Ataskaitoje ginčo pastatų būklė nebuvo įvertinta. Nėra aišku, kodėl turto vertintojai netaikė atkuriamosios vertės metodo, kuris reiškia, kad vertinama, kiek kainuoja atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad UAB „Projektų ekspertizė“ turto vertinimo ataskaitoje nurodė, kad vertinimo metu atsižvelgta į tai, kad vyksta teisminiai ginčai, turtas yra areštuotas, todėl tokiu atveju taikoma 30 procentų turto nukainavimo pataisa. Vertinimo ataskaitos išvadose nurodyta, kad konkreti sandorio suma gali priklausyti nuo daugelio specifinių vertintojų nenagrinėtų sandorio sąlygų ir aplinkybių. Minėtos aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia teigti, kad lyginamasis metodas to laikotarpio sandoriams įkainojant turtą yra labai nepatikimas. Byloje taip pat pateiktas UAB „Ober Haus“ nekilnojamojo turto preliminarus įvertinimas 2006 m. kovo 8 d., kuriame nurodoma, kad rinkos vertė šiai dienai yra 1 200 000 Lt, neįskaitant transformatorinės.

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos pažymos apie pastatų rinkos vertę matyti, kad nurodoma rinkos vertė yra artima rinkos vertei, ginčo šalių užfiksuotai skolos padengimo sutartyje. Į bylą pateiktas naujai gautas ginčo pastatų nuosavybės pažymėjimas, kuriame pastatų rinkos vertė yra žymiai labiau išaugusi. Ieškovo nuomone, pastarieji dokumentai turėtų turėti didesnę įrodomąją galią, nes yra pripažintini oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).

Ieškovas taip pat nurodė, kad tarpiniuose 2001 m. birželio 21 d., 2003 m. gegužės 12 d. ir 2008 m. kovo 18 d. sandoriuose nurodytos kainos nėra sietinos su rinkos verte. 2001 metais UAB „Medicinos bankas“ gautą ieškovo turtą įnešė kaip dukterinės įmonės UAB „Medicinos banko lizingas“ įstatinį kapitalą, nesiedamas jo įkainojimo su realia rinkos verte, 2003 metais turtas perleistas S. D. įmonei jau vykstant teisminiams ginčams, siekiant patenkinti banko interesus. Pastaruoju sandoriu turto valdytojas siekė padidinti perleidimo sandorių skaičių, kad apsunkinti turto grąžinimą pirmajam teisėtam savininkui. 2008 metų turto perleidimo sutarties tarp sutuoktinių motyvai nėra žinomi, tačiau ir šiame sandoryje turto vertės faktorius nelaikytinas pagrindiniu.

Ieškovas nurodė, kad nustačius, jog ginčo pastatai bankui buvo perleisti už paskolos sumą, o reali pastatų vertė buvo didesnė nei paskolos suma, apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti tik atsakovo nepagrįsto praturtėjimo sumos dydį. Apelianto nuomone, vienintelė patikima turto kaina, su kuria sietinas atsakovo UAB „Medicinos bankas“ nepagrįstas praturtėjimas yra turto įsigijimo metu (1997 m.) šalių abipusiu susitarimu nustatyta rinkos vertė – 1 859 603 Lt. Pirmosios instancijos teismui nustačius negrąžintos paskolos dalį su palūkanomis ir delspinigiais, ieškovui priteistina 1 751 879 Lt nepagrįsto praturtėjimo suma. Nustačius atsakovo gautas pajamas iki perimto iš atsakovo turto įnešimo į dukterinės įmonės įstatinį kapitalą, nepagrįsto praturtėjimo suma padidintina gautų pajamų dydžiu. Jeigu būtų sprendžiamas atsakovo realus praturtėjimas ne turto įgijimo metu, o dabartiniu bylos nagrinėjimo metu, turėtų būti vertinama ne dabartinė nekilnojamojo turto vertė, o UAB „ Medicinos banko lizingo“ akcijų dalies, kuri buvo dengiama pastatais (duomenys neskelbtini), dabartinė vertė.

Apeliaciniu skundu atsakovas S. D. įmonė prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš bendraieškių solidariai priteisti 26 816,91 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pažymi, kad teismas atmetė jam pareikštus reikalavimus, tačiau nepriteisė turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, visos atsakovo turėtos išlaidos turi būti priteistos iš bendraieškių.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neteisingai aiškino CK 1.82 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas neteisingai aiškino, jog akcininkai (bendraieškiai) turėjo reikalavimo teisę ginčyti 1997 m. birželio 30 d. bei 1997 m. liepos 29 d. sandorius (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1 d., 9 str. 1 d). Teismas nepagrįstai netaikė ginčo sandorių, kuriuos pripažino neteisėtais, sudarymo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių akcininkų teises. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovams (akcininkams) teisę ginčyti bendrovės sandorius, kurie nepažeidžia akcininkų teisių. Teismas neteisingai aiškino CK 1.127 straipsnio nuostatas, nurodydamas, jog teisė į ieškinį atsirado tik 2004 m. gruodžio 20 d. Ginčai tarp bendrovės akcininkų dėl akcijų perleidimo sutarčių neturėjo įtakos pačios bendrovės teisės į ieškinį atsiradimui. UAB „Kirstnė“ teisė ginčyti 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo ir tos pačios dienos papildomą sutartį prasidėjo 1997 m. birželio 30 d., o 1997 m. liepos 29 d. susitarimą dėl rankpinigių - 1997 m. liepos 29 d. (1964 m. CK 86 str.). Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas ieškinį turėjo atmesti. Teismas, be pagrindo taikydamas 1964 CK 49 straipsnį, pripažino negaliojančiais 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartį ir papildomą susitarimą prie šios sutarties bei 1997 m. liepos 29 d. susitarimą dėl rankpinigių. Teismas nenurodė nei UAB „Kirstnė“ įstatų, kuriuos taiko, nei konkretaus įstatų punkto, kuriame numatytiems veiklos tikslams prieštaravo sandoriai. Teismas nevertino, kuri šalis buvo sandorių iniciatorė, netyrė UAB „Kirstnė“ veiklos. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi 1964 m. CK 47 straipsnio norma, nenurodydamas įstatymo, kurio reikalavimų neatitiko sandoris. Teismas, spręsdamas apie akcininkų valią 1997 m. birželio 17 d. protokolo ir 1997 m. birželio 30 d. sandorių atžvilgiu, negalėjo remtis 1998 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio duomenimis. Teismas turėjo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmetė ankstesnių bylų dokumentuose užfiksuotus akcininkų pritarimus 1997 m. birželio 17 d. protokolo turiniui bei vertinti visas bylos aplinkybes. Teismo išvada apie akcininkų valios ignoravimą yra nepagrįsta.Teismas, pripažindamas negaliojančiu papildomą susitarimą prie 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutarties, neteisingai aiškino teisės normas. Teismas be pagrindo netaikė 1964 m. CK 60 straipsnio. Teismas neteisingai nustatė 1997 m. birželio 30 d. papildomo sandorio pobūdį. Tai tik buvo preliminarus susitarimas dėl nekilnojamojo turto perleidimo ateityje. Teismas, pripažindamas negaliojančiu 1997 m. liepos 29 d. susitarimą dėl rankpinigių Nr. 1, neteisingai taikė teisės normas (1964 CK 66, 47, 49 str.) Teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Kirstnė“ generalinis direktorius E. Š. , sudarydamas 1997 m. liepos 29 d. sandorį, privalėjo turėti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, kadangi pinigai nebuvo priskiriami ilgalaikiam turtui. Teismas nepagrįstai sprendė, kad turto įgijėjas UAB „Medicinos bankas“ nelaikytinas sąžiningu turto įgijėju. Teismo motyvas, kad bankas negalėjo nežinoti apie turtinę bendrovės būklę, tėra tik prielaida. Nepagrįsta teismo išvada, kad bankas turtą perėmė neekvivalentinėmis sąlygomis su negrąžinta paskolos dalimi. Šalys susitarė, kad bankui perleidžiamą turtą įvertina 148 510 Lt, o šį turtą UAB „Kirstnė“ turėjo atpirkti už artimą perleidimo kainai sumą. Be to, UAB „Kirstnė“ bankui buvo skolinga ne tik negrąžintą paskolą, bet ir palūkanas, delspinigius, notarinių paslaugų ir vykdymo išlaidas. Teismas, spręsdamas apie tariamąjį UAB „Medicinos bankas“ nesąžiningumą, rėmėsi ne realia statinių rinkos pardavimo kaina. Teismas be pagrindo nevertino Ūkinio teismo 1998 m. balandžio 2 d. sprendimo (CPK 182 str. 2, 3 p.). Šis sprendimas turi prejudicinę galią UAB „Kirstnė“ ir UAB „Medicinos bankas“, nepaisant to, kad šioje byloje proceso dalyvių tapo daugiau. Be to, 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendį vertinant kaip prejudicinį faktą, nebuvo atskleista, ką konkrečiai teismas vertino esant E. Š. nusikalstamų veiksmų pasekmėmis, turinčiomis civilinę teisinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas formaliai vertino 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendį, nekreipdamas dėmesio į tai, kokios aplinkybės nustatytos nuosprendyje. Teismas priėmė patikslintą ieškovų ieškinį, neišsprendęs žyminio mokesčio klausimo ir nenustatęs ieškinio sumos. Teismas net sprendime nenustatė ieškinio sumos bei neišsprendė dėl žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovų pagal nepatenkintą ieškinio dalį.

Pareiškimu į ieškovo patikslintą apeliacinį skundą atsakovas S. D. įmonė prašo atsisakyti priimti UAB „Kirstnė“ procesinį dokumentą, pavadintą patikslintu apeliaciniu skundu. Nurodo, kad patikslintas apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų, nes jame nenurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys ir duomenys apie juos. Ieškovas negali savo iniciatyva pašalinti atsakovą S. D. įmonę iš byloje dalyvaujančių asmenų, nes ieškovas gali keisti ieškinio pagrindą ir dalyką tik pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio skundo pakeitimai yra įmanomi tik iki apeliacinio skundo priėmimo (CPK 306-307 straipsniai). Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnyje yra numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Kadangi byla nepriskirtina CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose bei V dalyje numatytų kategorijų byloms, apeliantas turi teisę reikalauti nagrinėti tik įstatymo nustatyta tvarka pateikto apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą. Atsakovas nurodė, kad jis neketina atsisakyti savo apeliacinio skundo, o ieškovui atsisakius savo reikalavimų konkrečiam atsakovui, apeliacinis procesas negali būti nutrauktas, nes sprendimas buvo apskųstas ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Jeigu ieškovas atsisakytų savo reikalavimų S. D. įmonei, šiam atsakovui turi būti priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo S. D. įmonės nuomone, UAB „Kirstnė“ perleidžiamo turto vertė buvo nustatyta šalių susitarimu ir laisva šalių valia, todėl ši suma ir turėtų būti laikoma pagrindu nustatant sandorio vertę. Teismas, nustatydamas pastatų, dėl kurių kilo ginčas, vertę ir priimdamas sprendimą, privalo vadovautis Turto vertės ataskaita Nr. Š-06/01-03 ir 2006 m. lapkričio 17 d. UAB „Liturta“ paaiškinimu dėl vertinimo. Vertintojai savo išvadas teikė argumentuotai, pagrindė jas galiojusiais teisės aktais ir vertinimo metodika, padarė išsamią galimo verčių nustatymo skirtumų analizę. Išvadose pagrįstai nurodyta, kad skolos padengimo sutartyje nurodyta statinių rinkos vertė (1 859 603 Lt) yra dydis, apskaičiuotas remiantis ir naudojantis ne realiais rinkos duomenimis apie panašių pastatų pardavimo sandorius, o atspindi statybos kaštus ir pastato nusidėvėjimą. Be to, atsakovo nuomone, turto rinkos vertė yra iš dalies ir subjektyvus dydis, kuris priklauso nuo daugelio kriterijų, o tai patvirtina, kad turto rinkos vertę gali nustatyti šalys laisva valia sudarydamos sandorius dėl tokio turto.

Atsiliepimu į ieškovo patikslintą apeliacinį skundą atsakovas UAB „Medicinos bankas“ prašo atsakovų UAB „Medicinos bankas“ ir S. D. įmonės apeliacinius skundus tenkinti, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Kirstnė“ ir bendraieškių galutinius ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, UAB „Kirsynė“ reikalavimą, suformuluotą patikslintame apeliaciniame skunde dėl nepagrįsto praturtėjimo sumos 1 751 879 Lt priteisimo palikti nenagrinėtą. Nurodo, kad įstatymas kategoriškai draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui papildyti apeliacinį skundą. Ieškovas, apeliaciniame skunde keldamas naujus reikalavimus, pažeidė CPK 312 straipsnio reikalavimus.

Atsiliepimu į bendraieškių bei atsakovo S. D. įmonės apeliacinius skundus atsakovas UAB „Medicinos bankas“ prašo bendraieškių skundą atmesti, o atsakovo S. D. įmonės skundą tenkinti.

Atsakovas pažymi, kad bendraieškiai klaidingai nurodo, jog turtą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. 2001 m. balandžio 24 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės nesusijusios su turto perleidimu bankui ar su 1997 m. birželio 17 d. protokolu, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodytų CK 4.96 straipsnio 2 dalies ir 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ieškovų teiginiai apie tariamą atsakovo nerūpestingumą ir nesąžiningumą paremti tik prielaidomis.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Medicinos bankas“ apeliacinį skundą bendraieškiai UAB „Kirstnė“ ir A. Š. , O. N. L., R. S. bei N. S. prašo atsakovo UAB „Medicinos bankas“ skundą atmesti.

Bendraieškiai akcentuoja, kad UAB „Kirstnė“ apie teisės pažeidimą sužinojo tada, kai atnaujino savo veiklą, nes iki to laiko tinkamo pagrindo ir tinkamo atstovo veiklai vykdyti bei susipažinti su situacija neturėjo. Kadangi ieškinio senaties pradžia buvo 2004 metais, teismas pagrįstai taikė 2000 m. CK taisykles. Teismas neturėjo vadovautis ekspertų išvadomis, o turėjo takyti restituciją natūra.

Atsiliepimu į atsakovo S. D. įmonės apeliacinį skundą bendraieškiai UAB „Kirstnė“ ir A. Š. , O. N. L., R. S. bei N. S. prašo atsakovo S. D. įmonės skundą atmesti.

Bendraieškiai pažymi, kad pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo patenkinti visus ieškinio reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą taikyti restituciją natūra bei grąžinti ginčo pastatus bendraieškiams, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo S. D. įmonės reikalavimu.

Atsiliepimu į bendraieškių bei atsakovo UAB „Medicinos bankas“ apeliacinius skundus atsakovas S. D. įmonė prašo bendraieškių skundą atmesti, o atsakovo UAB „Medicinos bankas“ skundą tenkinti.

Atsakovas pažymi, jog jis sutinka su atsakovo UAB „Medicinos bankas“ apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o bendraieškių pateiktą apeliacinį skundą laiko nepagrįstu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 25 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkinti ieškovų reikalavimai ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti negaliojančiais 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartį ir 1997 m. birželio 30 d. papildomą susitarimą, 1997 m. liepos 29 d. susitarimą dėl rankpinigių, 2001 m. birželio 21 d. akcijų pasirašymo sutarties dalį dėl ginčo pastatų perleidimo, 2003 m. gegužės 12 d. lizingo sutartį ir grąžinti pastatus natūra UAB ,,Kirstnė“. Tačiau Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje konstatavo, kad UAB ,,Kirstnė“ pasirinktas teisių gynimo būdas, reikalaujant pripažinti negaliojančiais sandorius, kai nenustatyta įtvirtintų sandorių negaliojimo pagrindų, neatitinka reikalavimo paisyti civilinių teisinių santykių stabilumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tas faktas, jog ginčo šalys jų sudarytuose sandoriuose neaptarė situacijos, kuri susiklostytų, jeigu UAB ,,Kirstnė“ per šalių nustatytą terminą nesumokėtų skolos bankui ir neatpirktų pastatų, nereiškia, kad UAB ,,Kirstnė“, įrodžiusi, kad bankas gavo daugiau, .negu turėjo teisinį pagrindą gauti, neturi teisės reikalauti iš Banko tos dalies, kurią šis gavo be pagrindo. Grąžindamas bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo kasacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turi išspręsti klausimą dėl šalių ginčo santykiams nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normų taikymo, kad būtina nustatyti, kokio dydžio buvo UAB ,,Kirstnė“ piniginė prievolė Bankui tuo metu, kai baigėsi šalių sutartas terminas ginčo pastatams atpirkti, ar Bankas gavo iš UAB ,,Kirstnė“ daugiau, negu turėjo teisinį pagrindą gauti, jeigu gavo daugiau, tai kokio dydžio suma realiai praturtėjo (sutaupė) Bankas.

UAB „Kirstnė“ ir S. D. įmonės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

UAB „Medicinos bankas“ apeliacinis skundas tenkintinas.

1997 m. birželio 30 d., kai UAB ,,Kirstnė“ su banku sudarė skolos padengimo sutartį ir papildomą susitarimą, kuriuo bankas įsipareigojo iki 1997 m. liepos 20 d. niekam neperleisti turto (pastatų (duomenys neskelbtini)), įsigyto pagal skolos padengimo sutartį, išskyrus UAB ,,Kirstnė“, pastaroji bankui buvo skolinga 140 00 litų (negrąžinta paskola).

Byloje nustatyta, kad UAB ,,Kirstnė“ pastatų (duomenys neskelbtini) iš banko neatpirko ir tokiu būdu pagal 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartį už 148 510 litų skolą pastatai perėjo banko nuosavybėn. Taigi Bankas pastatus (duomenys neskelbtini) faktiškai įsigijo už 148 510 litų. 1997 m. birželio 30 d., sudarant skolos padengimo sutartį, bankui buvo pateiktas 1997 m. birželio 11 d. VĮ Respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro Šiaulių filialo detalizuotas pažymėjimas, kuriame buvo nurodyta 1 855 903 litų ginčo pastatų rinkos vertė, kuri ieškovo nuomone, ir buvo reali ginčo pastatų rinkos vertė 1997 metais. Valstybinės įmonės registrų centro Šiaulių filialas 2009 m. balandžio 30 d. raštu Nr. G-619 (4.3-2040/12) apeliaciniam teismui nurodė, kad pastatų (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę paskaičiavo vadovaudamasis Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie LR finansų ministerijos 1997 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 2 ir, kad individualaus šių pastatų vertinimo nėra atlikęs (b. l. 21-22, t. 6). Kadangi Valstybinės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas konkretaus objekto – pastatų (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nenustatinėjo, šios įmonės 1997 m. birželio 11 d. pažymėjime nurodyta vidutine rinkos kaina apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja. Lietuvos apeliacinis teismas, siekdamas nustatyti pastatų (duomenys neskelbtini), rinkos kainą 1997 metais, paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui. Tačiau ekspertizę atlikti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad Valstybės įmonės Registrų centre duomenų bazėje nėra duomenų apie 1997 metais įvykusius sandorius ir, kad išanalizavus to meto skelbimus (pasiūlą) juose nenurodoma už kokią kainą siūlomas parduoti turtas (b. l. 41, t. 6). Suderinęs su UAB ,,Ober-Haus nekilnojamas turtas“, teismas pavedė šiai įmonei nustatyti ginčo pastatų rinkos vertę, tačiau ir ši įmonė atsisakė atlikti ekspertizę (b. l. 66, t. 6).

Pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė nustatyti ginčo pastatų rinkos vertę 1997 metų birželio 30 dienai. Ekspertizę atliko UAB ,,Projektų ekspertizė“ ekspertė V. K. (b. l. 85-127, t. 3). Atsakovo UAB ,,Medicinos banko“ užsakymu UAB ,,Liturta“ turto vertintojas L. S. nustatė ginčo pastatų vertę rinkoje 1997 metų birželio 30 dienai (b. l. 1-31, t. 2). Pagal UAB ,,Projektų ekspertizė“ ekspertizės išvadas ginčo pastatų rinkos vertė – 407 000 litų, pagal UAB ,,Liturta“ vertinimo išvadas – 243 000 litų. Taigi ekspertizės aktu nustatyta ginčo pastatų rinkos vertė yra žymiai didesnė už turto vertintojo nustatytą rinkos vertę. Turto vertinimo aktas, kaip rašytinis įrodymas (CPK 197 str.), ir ekspertizės aktas (CPK 216 str.) teismo yra vertinami pagal įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 177-185 straipsniuose.

UAB ,,Projektų ekspertizė“ ekspertė pastatų (duomenys neskelbtini), vertę rinkoje nustatė remdamasi dviem vertinimo metodais: pastato 2 294,86 kv. metrų ploto lyginamuoju metodu, transformatorinės 57,80 kv. m ploto atkuriamuoju metodu. UAB ,,Liturga“ turto vertintojas nustatė lyginamuoju metodu abiejų statinių bendrą vertę. UAB ,,Projektų ekspertizė“ pastatų vertė rinkoje nustatyta 1998 m. birželio 30 dienai, UAB ,,Liturga“ – 1997 m. birželio 30 d. UAB ,,Projektų ekspertizė“ vertės rinkoje nustatymui pasirinko 4 objektus ir nustatė pastato (duomenys neskelbtini) (be transformatorinės) patalpų vertę 166,40 litų už vieną kv. metrą. UAB ,,Liturga“ palyginimui pasirinko 3 objektus ir nustatė patalpų 1 kv. metro vertę 1,30 litų, rūsio patalpų ir transformatorinės vertę rinkoje taip pat vertindami lyginamuoju metu išskyrė ir nustatė rūsio patalpų vieno kv. metro 50 litų vertę, transformatorinės 120 litų. Taigi, kaip matyti iš ekspertizės akto ir turto vertinimo apžvalgos ginčo pastatų nustatytos vertės rinkoje skiriasi. Ekspertizės aktu pastatų rinkos vertė nustatyta 1998 m. birželio 30 dienai, turto vertinimo aktu – 1997 m. birželio 30 dienai; transformatorinės vertė rinkoje ekspertizės aktu nustatyta atkuriamuoju vertės nustatymo metodu, turto vertinimo ataskaita – lyginamuoju; rūsio patalpų vertė ekspertizės aktu atskirai nebuvo nustatinėjama, o vertinant pastato vertę rinkoje lyginamuoju vertės metodu sudaro bendrą viso pastato vertę rinkoje (1 kv. metras 160 litų), tuo tarpu turto vertintojas, naudodamas lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą, atskirai nustatė rūsio patalpų rinkoje vertę (1 kv. metras 50 litų) ir transformatorinės vertę (1 kv. metras 120 litų).

Apeliacinės instancijos teismui ekspertė V. K. nurodė, kad nekilnojamojo turto registro iki 1998 m. duomenų bazės apie nekilnojamojo turto sandorių kainas neturėjo, todėl rėmėsi ji 1998 m. pirmo pusmečio duomenimis gautais iš registro. Turto vertintojas L. S. nurodė, kad pastatų (duomenys neskelbtini), vertę rinkoje 1979 m. birželio 30 dienai nustatė lygindamas nekilnojamojo turto sandorių, sudarytų 1997 metų pirmajame pusmetyje, kainas, duomenis paėmė iš savo asmeninio archyvo, skelbimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi duomenis apie pasirinktus nekilnojamojo turto objektus ir sudarytų sandorių kainas, sprendžia, kad V. K. pasirinkti duomenis yra patikimesni, nes pasirinktų objektų sandoriai fiksuoti Nekilnojamojo turto registre. Vertintojas L. S. nurodė, kad duomenis apie parduodamų objektų kainas rinko iš skelbimų. Tačiau, kaip nurodė Valstybės įmonės registro centro filialas 2009 m. liepos 13 d. aktu atsisakęs atlikti teismo paskirtą ekspertizę, viena iš atsisakymo priežasčių yra ta, kad tuo laikotarpiu skelbimuose nebuvo nurodyta, už kokią kainą siūlomas parduoti turtas (b. l. 41, t. 6). Turto vertinimo ataskaitoje iš trijų lyginamųjų nekilnojamojo turto objektų du objektai parduoti vykdant įmonių bankroto procedūras, ko pasekoje pardavimo kainos paprastai būna mažesnės.

Atkuriamuoju metodu yra rekomenduojama vertinti specialiosios paskirties turtą (1996 02 14 Vyriausybės nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 24 punktas). Ekspertė V. K. , vertindama transformatorinės vertę rinkoje, pagrįstai šio objekto nevertino lyginamuoju vertės nustatymo metodu, nes tai yra specialios gamybinės paskirties statinys, nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras vienetas – transformatorinė. Tuo tarpu turto vertintojas S. S. specialios paskirties turtą – transformatorine vertino palyginamosios vertės metodu, lygindamas šį objektą su kitais turto objektais, kurie yra visiškai nepanašus į specialų įrenginį – transformatorine. Teisėjų kolegijos nuomone, priklausomai nuo vertinamo turto tipo ekspertė tinkamiausiai pasirinko vertinimo metodus – pagrindinio pastato vertę rinkoje nustatydama paliginamuoju vertės nustatymo metodu, transformatorinės – atkuriamuoju vertės nustatymo metodu t. y. vertės skaičiavimą atliko keliais vertinimo metodais, kaip ir numatyta Turto vertinimo metodikoje (Turto vertinimo metodikos 22 punktas, 26 punktas, 34 punktas).

Pagal turto vertės nustatymo ataskaitą rūsio patalpų vieno kv. metro vertė rinkoje 50 litų, t. y. 62,6 % mažesnė nei kitų (ne rūsyje) patalpų. Tuo tarpu, kaip nurodė V. K. , apskaičiuojant bendrai viso pastato vertę rinkoje rūsio patalpų vertę sumažino 30 %. Nei vertintojas, nei ekspertė nepagrindė kokiais kriterijais vadovaudamiesi mažino rūsio patalpų vertę, išskyrus tai, kad rūsio patalpos yra mažiau naudingos lyginant su pastato kitomis patalpomis. Iš prie ekspertizės akto ir vertinimo ataskaitos pridėtos medžiagos (nuotraukų, rūsio patalpų plano ir rūsio plotų eksplikacijos) matyti, kad rūsio patalpos pakankamai aukštos (iki 3 metrų), rūsys su langais, rūsyje įrengtos atskiros patalpos (koridoriai, sandėliai ir kt.). Tokio tipo rūsio patalpos, kolegijos nuomone, gali būti naudojamos gamybinei, prekybinei ar kitokiai ūkinei-komercinei veiklai. Todėl, atsižvelgiant į pastate esančio rūsio statybinius duomenys, teisėjų kolegija sprendžia, kad ekspertizės aktu nustatyta rinkos vertė yra objektyvesnė už vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, nustatydama pastatų (duomenys neskelbtini), vertę rinkoje 1997 metų birželio 30 dienai, remiasi teismo paskirtos ekspertizės akto išvadomis. Minėta, kad ekspertizės aktu nustatyta pastatų vertė 1998 m. birželio 30 dienai. Iš ekspertės V. K. ir vertintojo L. S. parodymų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad per metus kainos vidutiniškai kilo nuo 8 iki 15 procentų. Todėl, atsižvelgiant į kainų kilimą ir į tą aplinkybę, kad, ekspertei nustatant pastatų turto vertę rinkoje, buvo remtasi turto objektų 1998 m. pirmo pusmečio kainomis, ekspertizės aktu nustatyta 407 000 litų vertė rinkoje mažinama 9 procentais ir taip nustatoma, kad pastatų (duomenys neskelbtini), vertė rinkoje 1997 m. birželio 30 dienai buvo 374 370 litų.

CK 6.242 str. 1 d. nustatyta, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas yra nepagrįstas sutaupymas ar kitoks naudos gavimas. Minėta, pastatų (duomenys neskelbtini), vertė rinkoje 1997 m. birželio 30 d. buvo 374 370 litų. Šiuos pastatus UAB ,,Kirstnė“ 1997 m. birželio 30 d. skolos padengimo sutartimi perdavė atsakovui UAB ,,Medicinos bankas“ už 157 724 litų negrąžintą paskolą, delspinigius ir palūkanas. Tokiu būdu atsakovas gavo turtą, kurio vertė didesnė už ieškovo skolą atsakovui (praturtėjo), o ieškovo turtas sumažėjo atitinkamai tiek, kiek padidėjo atsakovo turtas. Iš pastatų (duomenys neskelbtini), 374 370 litų vertės rinkoje atėmus 157 724 litų skolą atsakovui, atsakovas 216 646 litų suma nepagrįstai praturtėjo, o ieškovo turtas atitinkamai 216 646 litų suma sumažėjo. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Kirstnė“ dėl sunkios finansinės padėties 1997 m. buvo nepajėgus UAB ,,Medicinos bankas“ grąžinti paskolą, dėl ko banko nuosavybėn perdavė pastatus. Bankas, gavęs didesnės vertės turtą, nei ieškovas buvo jam skolingas, negali būti laikomas vykdęs sąžiningumo principo reikalavimus, nes praturtėjo pasinaudojęs sunkia ieškovo finansine padėtimi, todėl turi ieškovui atlyginti 216 646 litų sumą, kuria praturtėjo (CK 6.242 str. 1 d.). Ieškovas, siekdamas iš banko atpirkti pastatus, bankui sumokėjo 50 000 litų. Ši pinigų suma buvo sumokėta po to, kai pastatai jau buvo perduoti banko nuosavybėn. Kadangi bankas ieškovui 50 000 litų negrąžino, ši pinigų suma taip pat pripažįstama nepagrįstu banko praturtėjimu, o ieškovo nuostoliais, kuriuos bankas privalo atlyginti.

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 1 nutartyje išaiškino, kad nagrinėjamoje byloje materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turi ieškovas UAB „Kirstnė“, o ne šios bendrovės akcininkai, kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimus tarp šio ieškovo ir kitų atsakovų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareikštą ieškinį bei apeliacinės instancijos teisme patikslintus reikalavimus, ieškovų prašymą tenkino dėl 266 646 Lt kompensacijos už nepagrįstai įgytą turtą priteisimo, tuo tarpu pareikšto ieškinio suma sudarė 879 276 Lt, todėl darytina išvada, kad teismas tenkino 30 procentų pareikštų ieškinio reikalavimų. Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 12 793 Lt, todėl patenkinus 30 procentų ieškinio reikalavimų ir atmetus 70 procentų, iš atsakovo UAB „Medicinos bankas“ priteisiama 3 838 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, o ieškovas UAB „Kirstnė“ turėtų sumokėti 8 955 Lt žyminio mokesčio už ieškinį. Kaip matyti iš bylos dokumentų, už UAB „Kirstnė“ ieškinį yra sumokėta 3 970,20 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, todėl iš ieškovo priteisiama likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma, tai yra 4 985 Lt (8 955 Lt – 3 971,20 Lt).

Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ byloje taip pat yra pareiškęs reikalavimą atlyginti turėtas 36 816 Lt advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 201-222). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šio atsakovo atstovas dalyvavo 7 teismo posėdžiuose Šiaulių apygardos teisme, 3 kartus vyko į Šiaulius susipažinti su byla, rengė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, susipažino su kituose teismuose išnagrinėtomis susijusiomis bylomis, todėl teisėjų kolegija, remdamasi Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir ginčo pobūdį, maksimali priteistina suma už atstovavimą pirmosios instancijos teisme šiam atsakovui galėtų būti 18 408 Lt. Kadangi teismas tenkino 30 procentų ieškinio reikalavimų, tai proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteisiama atsakovui UAB „Medicinos bankas“ 12 885,60 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Atsakovas S. D. įmonė taip pat pareiškė reikalavimą atlyginti pirmosios instancijos teisme turėtas atstovavimo išlaidas. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šis atsakovas pateikė teismui įrodymus apie sumokėtas 21 846,26 Lt advokato atstovavimo išlaidas ir 72 Lt dokumentų rinkimo išlaidas (t. 3, b. l. 64-81). Kaip matyti iš advokato suteiktų paslaugų ataskaitos, šio atsakovo advokatas parengė skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiliepimą į ieškinį, skundą dėl teismo nutarties, atstovavo klientui teisme, vyko susipažinti su bylos medžiaga. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas bei į tai, kad reikalavimas šiam atsakovui buvo atmestas, sprendžia, kad jam iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteistina 19 000 Lt advokato atstovavimo ir dokumentų rinkimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas UAB „Medicinos banko lizingas“ taip pat prašė atlyginti 7 035,63 Lt atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Šio atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį bei du kartus atstovavo teismo posėdžiuose, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijas ir į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, šiam atsakovui iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteistina 4 000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Bylos nagrinėjimo metu ginčui teisingai išspręsti buvo atliktas turto vertinimas bei ekspertizė. Atsakovas UAB „Medicinos bankas už turto vertinimą yra sumokėjęs 1 003 Lt, o ieškovas UAB „Kirstnė“ už atliktą ekspertizę – 4 500 Lt. Kadangi kolegija ginčui išspręsti vertino abu šiuos įrodymus, turėtas bylinėjimosi išlaidas šalys turi atlyginti proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai. Iš bylos dokumentų matyti, kad bendros turto vertinimo išlaidos sudaro 5 503 Lt (1 003 Lt + 4 500 Lt). Proporcingai patenkintai ieškinio daliai 1 651 Lt turi atlyginti atsakovas UAB „Medicinos bankas“ ir 3 852 Lt turi atlyginti ieškovas UAB „Kirstnė“. Kadangi atsakovas UAB „Medicinos bankas“ turtui įvertinti yra sumokėjęs 1 003 Lt, o ieškovas 4 500 Lt, tai iš atsakovo UAB „Medicinos bankas“ ieškovui UAB „Kirstnė“ priteistina 648 Lt išlaidų turtui įvertinti (1 651 Lt – 1 003 Lt).

Teismas taip pat paskirsto dokumentų įteikimo išlaidas pirmosios instancijos teisme. Iš bylos dokumentų matyti, kad valstybė turėjo 669,61 Lt dokumentų įteikimo išlaidų, todėl proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteistina 468,71 Lt, o iš atsakovo UAB „Medicinos bankas“ 200,90 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atmetęs ieškovo reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškovo teises apgynė taikydamas kitą ieškovo teisių gynimo būdą, tai yra priteisdamas 266 646 Lt kompensaciją už nepagrįstai įgytą turtą. Apeliacinio skundo 580 000 Lt vertės reikalavimus teismas tenkino tik dėl 266 646 Lt kompensacijos priteisimo, tai yra buvo patenkinta apie 46 procentus apeliacinio skundo reikalavimų. Ieškovas UAB „Kirstnė“ už apeliacinį skundą sumokėjo 9 800 Lt žyminio mokesčio, todėl proporcingai patenkintai skundo daliai iš atsakovo UAB „Medicinos bankas“ priteistina ieškovui UAB „Kirstnė“ 4 508 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Šioje byloje apeliacinį skundą taip pat pateikė atsakovas UAB „Medicinos bankas“, kurio skundo reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl jo mokėta 6 985 Lt žyminio mokesčio suma priteistina iš ieškovo UAB „Kirstnė“.

Kadangi iš atsakovo UAB „Medicinos bankas“ priteistina žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą ieškovui sudaro 4 508 Lt, o iš šio ieškovo šiam atsakovui 6 985 Lt, todėl šios sumos įskaitomos ir iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteistina atsakovui UAB „Medicinos bankas“ 2 477 Lt (6 985 Lt – 4 508 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Atsakovas S. D. įmonė taip pat prašė teismo atlyginti apeliacinės instancinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas, susijusias su atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimu. Kolegija nustatė, kad šio atsakovo atstovas parengė apeliacinį skundą, atsiliepimą į kitus apeliacinius skundus, atstovavo atsakovui teisme bei parengė atsiliepimą į kasacinį skundą, todėl, atsižvelgiant į Teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas, šis atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteisiama atsakovui S. D. įmonei 6 000 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo išlaidų.

Teismas taip pat paskirsto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir iš ieškovo UAB „Kirstnė“ priteisia 192 Lt, o iš atsakovo UAB „Medicinos bankas“ 127,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovų reikalavimai pripažinti negaliojančiais 1997 m. birželio 30 d. tarp UAB ,,Kirstnė“ ir UAB Medicinos bankas sudaryta skolos padengimo sutartis, 1997 m. birželio 30 d. papildomas susitarimas prie skolos padengimo sutarties, 1997 m. liepos 29 d. susitarimas Nr. 1 dėl rankpinigių, panaikinti ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti. Kitą teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai yra atmesti, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Medicinos bankas“ (į. k. 112027077) 648 Lt turto vertinimo išlaidų ieškovui UAB „Kirstnė“ (į. k. 144998256), 3 838 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 200,90 Lt dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme valstybei.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kirstnė“ 12 885,60 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atsakovui UAB „Medicinos bankas“, 19 000 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir dokumentų rinkimo išlaidų atsakovui S. D. įmonei (į. k. 4422978), 4 000 Lt atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų UAB „Medicinos banko lizingas“ (į. k. 2383546), 4 985 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 468,71 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo UAB „Medicinos bankas“ 266 646 Lt kompensaciją ieškovui UAB „Kirstnė“.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kirstnė“ 2 477 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovui UAB „Medicinos bankas“, 6 000 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir atsiliepimo į kasacinį skundą parengimo išlaidų S. D. įmonei bei 192 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo UAB „Medicinos bankas“ 127,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.