- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-444-1442-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 2 d. surašė D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši, tą pačią dieną, apie 3.15 val., V. Krėvės prospekte, Kaune, vairavo automobilį apsvaigusi nuo psichiką veikiančių medžiagų ir vengė medicininio patikrinimo, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 68 ir 70 punktų reikalavimus.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 17 d. nutarimu D. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą - 2250 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams.
II.
D. M. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodė, jog jokio pažeidimo nepadarė, sustabdžius policijos pareigūnams ir pateikus jiems dokumentus buvo paprašyta išlipti, su ja pareigūnai elgėsi grubiai, t. y. griebė ją už plaukų ir ištempė iš automobilio, uždėjo antrankius ir nuvežė į narkologinį dispanserį, kur jai girtumas nebuvo nustatytas, tada buvo pareikalauta duoti tyrimus dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pažymėjo, jog ji nesutiko, nes jautėsi pažeminta, buvo ištikta šoko, tokio atsisakymo pasekmės jai nebuvo išaiškintos. Nurodė, jog 2007 m. liepos 2 d., 8.35 val., ji nuvyko į medicinos įstaigą, kur nustatyta, kad šlapime opijatų ir amfetaminų nerasta, o kraujyje benzodiazepinų ir etilo alkoholio nerasta. Tvirtino, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų ji nevartoja, jokio pažeidimo nepadarė, todėl byla turi būti nutraukta. Taip pat pabrėžė, kad pažeidimų anksčiau nėra padariusi, dirba dviejuose darbuose, teisė vairuoti reikalinga, nes viena darbovietė - Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centras, tėvai gyvena Prienų rajone, tėvas neįgalus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 14 d. nutartimi D. M. skundo netenkino konstatavęs, kad pastarosios kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, tarnybiniu pranešimu, nuobauda parinkta tinkamai. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų Narvydo Vaitilavičiaus ir Giedriaus Junevičiaus parodymais, kuriais patvirtinta, kad kilus įtarimui dėl automobilio įtartino važiavimo, t. y. judėjo labai lėtai, nevykdytas raginimas per garsinį signalą sustoti, bei vairuotojos keisto elgesio (nepateisinamai ilgai ieškojo dokumentų, mėtė daiktus, minėjo, kad vartojo vaistus, prarado draugą, kūdikį, grasino nusižudyti, bandė nuvažiuoti), vairuotoja buvo jėga išlaipinta ir nuvežta į Priklausomybės ligų centrą. Teismas pažymėjo, jog policijos pareigūnų veiksmai sustabdant automobilį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pristatant pareiškėją į Priklausomybės ligų centrą, neprieštaravo Kelių eisimo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijai, Policijos patrulių veiklos instrukcijai, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėms, todėl pastarųjų parodymai pripažintini patikimais. Teismas nurodė, jog Priklausomybės ligų centre pareiškėjai buvo nustatyta lengvo laipsnio intoksikacija ir vengimas atlikti šlapimo tyrimą, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą surašęs gydytojas psichiatras R. L. paaiškino, kad atsisakymas atlikti šlapimo tyrimą buvo tik fakto konstatavimas, nes be šio tyrimo pakako duomenų nustatyti lengvo laipsnio intoksikaciją, todėl kaltinimas, jog D. M. vengė medicininio patikrinimo iš ginčijamo nutarimo šalintinas. Teismas pabrėžė, jog byloje paskirta ekspertizė patvirtina, jog pareiškėja vairavo automobilį būdama lengvo laipsnio apsvaigime, o specialisto išvada dėl opijatų ir amfetaminų neradimo šlapime ir benzodiozepinų ir etilo alkoholio neradimo kraujyje abejotina, nes kraujo ir šlapimo mėginiai buvo paimti VĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyriuje, kuriame dirba pareiškėja. Teismas akcentavo, jog pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10, 27 punktų prasmę, jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali (nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo paskelbimo) pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, o šiuo atveju pareiškėja nuo transporto priemonės vairavimo buvo nušalinta 4.40 val., kraujo ir šlapimo mėginiai buvo paimti tik 8.35 val. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, kad galiojančių nuobaudų neturi, dirba dviejuose darbuose, padeda neįgaliam tėvui, kuris gyvena Prienų rajone, teismas pasisakė, jog jos nėra išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę, todėl ATPK 30¹ straipsnio taikymui sąlygų nėra.
III.
Nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartimi, D. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas negalėjo remtis pareigūnų N. Vaitilavičiaus ir G. Junevičiaus parodymais, juos netinkamai vertino, t. y. nekreipė dėmesio, jog ji buvo stabdoma vidurnaktį, važiavo viena, yra jauno amžiaus ir iki to laiko jokio susidūrimo su policija nėra turėjusi, be to, dėl grubių pareigūnų veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tvirtina, jog teismas besąlygiškai rėmėsi liudytojų parodymais, nors parodymai teisme skyrėsi nuo fiksuotų duomenų rašytinėje medžiagoje, t. y. N. Vaitilavičius nurodė, jog jos vairuojamas automobilis važiavo lėtai, G. Junevičius – jog važiavo gatvės viduriu. Pažymi, jog Priklausomybės ligų centre padaryta išvada, jog jai lengvo laipsnio intoksikacija, nepagrįsta objektyviais duomenimis ir prieštarauja specialisto išvadai Nr.T-K23/07(02), kuria abejodamas teismas nurodė, kad ji atlikta institucijoje, kur ji dirba ir per vėlai, tačiau mėginių įpakavimo ar aprašymo pažeidimų nenustatyta, o kadangi iš policijos nuovados buvo išleista tik 7 val. ryto, anksčiau tokio tyrimo atlikti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
D. M. pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą.
Pirmiausia pasakytina, jog ATPK 126 straipsnio 4 dalis (galiojusi pažeidimo padarymo ir nagrinėjimo Institucijoje metu) inter alia numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Matyti, jog dispozicija suformuluota kaip alternatyvi, tačiau šios abi veikos kartu negali būti atliktos, nes nustačius apsvaigimą, nebelieka jo vengimo. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas tiek už vairavimą apsvaigus, tiek už vengimą pasitikrinti apsvaigimą - netikslus, o veiką pagal minėtą straipsnį kvalifikuoti galima tik nustačius vieną faktą - apsvaigimą arba jo vengimą.
Pažeidimo padarymo metu galiojusios Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9.1 – 9.3 punktuose įtvirtinta, jog policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, prieš pristatydami įtariamą esant apsvaigusį transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius ir nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 2, 8, 10, 11 punktų nuostatų matyti, jog daryti išvadą apie asmens apsvaigimą galima tik gavus atitinkamą atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, ko šiuo atveju nėra, todėl Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.1120 padaryta išvada, jog D. M. yra vartojusių psichoaktyviųjų medžiagų, byloje remtis negalima, nes asmens apsvaigimas konstatuotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nepaisant to, byloje neginčijamai nustatyta, ką patvirtina ir minėtas aktas Nr.1120, apeliantės skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti ir teisme išsakyti paaiškinimai (b. l. 29), liudytojų N. Vaitilavičiaus, G. Jurevičiaus, R. L. parodymai, jog D. M. atsisakė duoti tiriamųjų medžiagų apsvaigimui nustatyti, kas vienareikšmiškai reiškia apsvaigimo patikrinimo vengimą. Atsižvelgiant į tai, jog tokia veika yra savarankiška ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtis, apeliantės pateikta Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.T-K23/07(02) bei ekspertizės aktas (b. l. 39 - 40) jokios reikšmės byloje neturi ir veikos kvalifikacijos nekeičia. Pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, kad apie atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius apeliantė būtų buvus informuota, tačiau tokie teisiniai padariniai įtvirtinti akte Nr.1120, kuriame D. M. pasirašyti atsisakė. Taigi prie tokios aplinkybės prisidėjo ir pati apeliantė pasirinkusi atitinkamą elgesio modelį, todėl nustatytas procesinis netikslumas iš policijos pareigūnų pusės pagrindo naikinti Institucijos nutarimą nesudaro.
Dėl apeliantės teiginių, jog teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, negalėjo remtis pareigūnų parodymais pasakytina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius pareigūnus, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp šių liudytojų ir kitos bylos medžiagos nėra, atvirkščiai, iš pastarųjų parodymų teisme matyti, jog sutampa net ir nereikšmingos įvykio detalės (pvz., apeliantės teiginiai apie jos savijautą ją sustabdžius, pastarosios nurodyta atsisakymo duoti tiriamąsias medžiagas apsvaigimui nustatyti priežastis ir kt.), kurias, beje, nurodė ir R. L. Dėl D. M. argumento, jog pareigūnai teisme nurodė skirtingas aplinkybes pasakytina, jog toks teiginys visiškai nepagrįstas, nes vien tai, jog pareigūnai nurodydami apeliantės sustabdymo priežastį skirtingais žodžiais apibūdino jos įtartiną vairavimą (N. Vaitilavičius teigė, jog ši labai lėtai važiavo, o G. Jurevičius – jog asmuo vinguriavo po kelią, netilpo į dvi eismo juostas), neleidžia abejoti pastarųjų teiginių tikrumu, kadangi bylos esmei atskleisti svarbi buvo ne vairuotojos sustabdymo priežastis, o pastarosios veiksmai po sustabdymo.
Atsižvelgiant į nustatytus pirmosios instancijos teismo padarytus veikos kvalifikacijos pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį netikslumus, Kauno apygardos administracinio teismo motyvai, jog D. M. vairavo apsvaigus, iš nutarties šalintini, ir pripažintina, kad apeliantė vengė apsvaigimo patikrinimo. Institucijos nutarimas ir teismo nutartis iš esmės teisingi (veika kvalifikuota ir nuobauda, pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, individualizuota tinkamai), todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.