Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. patikslintą ieškinį atsakovams „Swedbank“, AB, notarei Ilonai Mineikienei, trečiajam asmeniui antstolei Vaivai Šimkienei dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2015-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė pradinį ieškinį dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu ir neturtinės žalos atlyginimo. 2015-12-15 ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, juo prašė: pripažinti negaliojančiu 2014-05-06 Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarės Ilonos Mineikienės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. M-3403 (toliau – vykdomasis įrašas); solidariai priteisti iš notarės Ilonos Mineikienės ir „Swedbank“, AB, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo; turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2014 m. antstolė V. Šimkienė pradėjo vykdymo procesą dėl ieškovo paimtos paskolos iš „Swedbank“, AB, išieškojimo. Iš vykdomosios bylos ieškovas sužinojo, kad išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį įrašą.Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų kaltės buvo eliminuotas iš kredito sutarties nutraukimo bei vykdomojo įrašo išdavimo proceso. Todėl prarado galimybę skųsti vykdomojo įrašo teisėtumą iki pat CPK 512 str. numatyto naikinamojo termino pabaigos. Tačiau turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.Ieškovas nurodė, kad vykdomasis įrašas yra neteisėtas, pažeidžia 2012-05-22 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6.4, 6.5, 8 ir 10 punktų nuostatas.Ieškovas nurodė, kad notarė išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo iš ieškovo nutarė išieškoti ir 344 Lt (99,63 Eur) turto draudimo mokestį bei 1,12 Lt (0,32 Eur) delspinigius už laiku nesumokėtą draudimą. Draudimo mokestis ir draudimo įmokos delspinigiai nėra hipotekos dalykas, todėl negalėjo būti įrašyti į vykdomąjį įrašą kaip išieškotina suma. Tokiu būdu pažeista Aprašo 6.4 punkto nuostata.Ieškovas nurodė, kad bankas prie prašymo atlikti vykdomąjį įrašą nepridėjo duomenų, kad kredito sutartis tarp banko ir ieškovo yra nutraukta ir ieškovas yra informuotas apie tokį banko sprendimą (Aprašo 6.5 p.). Todėl vadovaudamasi Aprašo 8 punktu notarė turėjo atsisakyti priimti banko prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Nurodė ir tai, kad banko pranešimo apie vienašalį kredito sutarties nutraukimą prieš terminą nėra gavęs, todėl jį gavęs planuoja ginčyti teisme.Ieškovas nurodė, kad notarė, negavusi atsakovės patvirtinimo apie pranešimo įteikimą ieškovui (skolininkui), neturėjo teisės išduoti vykdomąjį įrašą. Tokiu būdu notarė pažeidė ieškovo kaip vartotojo teises, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Ieškovas nurodė, kad bankas, pateikdamas Aprašo 6 p. nuostatų neatitinkantį prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, notarė tokį prašymą priimdama bei neteisėtai tokio prašymo pagrindu išduodama ginčijamą įrašą, bendrais neteisėtais veiksmais padarė ieškovui 300 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ieškovas tapo nesąžiningumo auka, buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto. Dėl to ieškovas ir jo šeima išgyvena didžiulį stresą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-10 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014-04-07 „Swedbank“, AB, kreipėsi į Klaipėdos miesto 4-ąjį notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl ieškovo hipoteka įkeisto turto, kuria buvo užtikrinta 2006-05-11 tarp „Swedbank“, AB, ir ieškovo sudaryta kredito sutartis. 2014-05-06 notarė išdavė vykdomąjį įrašą dėl hipoteka užtikrintos nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis priverstinio išieškojimo iš ieškovo (skolininko) atsakovės „Swedbank“, AB (hipotekos kreditoriaus), naudai. Apie tai, kad „Swedbank“, AB, kreipėsi su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo, ieškovui buvo pranešta 2014-04-11 registruotais laiškais, kurie buvo išsiųsti dviem adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodytais adresais 2014-05-06 ieškovui buvo pranešta ir apie tai, kad vykdomasis įrašas atliktas.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notarė, gavusi hipotekos kreditorės „Swedbank“, AB, prašymą, pagal jai įstatymų priskirtą kompetenciją (Notariato įstatymo 49-1 str.) ir CK (4.192 str.) nurodyta apimtimi patikrino visus vykdomojo įrašo atlikimui teisiškai reikšmingus duomenis. Notarė, vykdydama teisės aktų reikalavimus, pagrįstai atliko vykdomąjį įrašą, tuo nepažeisdama teisės aktų reikalavimų bei vykdomųjų įrašų atlikimo procedūros. Todėl ieškovo argumentai dėl notarės neteisėtų veiksmų yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49-1 str. 2 d.). Už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 3,4 d.). Notaras atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai ieškovui buvo įteikti tinkamai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, nėra nustatyta dėl tų veiksmų atsiradusi žala, atitinkamai nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp notarės, banko veikos ir ieškovo patirto streso. Todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.Apeliaciniu skundu ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį iš esmės atmetė dėl to, kad praleistas CPK 512 str. nustatytas terminas. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti apelianto nurodytą Aprašo 6.5 punkto pažeidimą, jog bankas prie prašymo atlikti vykdomąjį įrašą nepridėjo duomenų, kad kredito sutartis tarp banko ir ieškovo yra nutraukta ir ieškovas yra informuotas apie tokį banko sprendimą. Notariato įstatymo 49-1 str. tokia notaro pareiga nenumatyta. Todėl CPK 512 str. nustatyto termino praleidimas yra nereikšmingas vertinant Aprašo 6.5 punkto pažeidimą.Apeliantas nurodė, kad notarės teises bei pareigas nustato ne tik Notariato įstatymas, bet ir Aprašas. Aprašo 6.4 bei 7.2 p. reikalauja nustatyti hipotekos dalyką (draudimo įmoka ir palūkanos už laiku nesumokėtą draudimo įmoką nebuvo hipotekos dalykas). Aprašo 6.5 p. nustato notaro pareigą gauti iš kreditoriaus dokumentus, kurie patvirtina kreditoriaus teisę reikalauti išieškojimo iš įkeisto turto prieš terminą, t. y. kredito sutartį, pranešimą skolininkui apie sutarties nutraukimą. Notarė negavo iš banko visų duomenų, kuriuos turėjo gauti, todėl remdamasi Aprašo 8 p. turėjo atsisakyti priimti banko prašymą atlikti vykdomąjį įrašą.Apeliantas nurodė, kad jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir neprieštarauja protingumo principui.Atsiliepime į apeliacinį skundą „Swedbank“, AB, nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašė skundą atmesti ir iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.„Swedbank“, AB, atsiliepime nurodė, kad ieškovas dėl notarinių veiksmų apskundimo praleido senaties terminą. Nurodė ir tai, kad ginčams, kylantiems dėl notarinių veiksmų išduodant vykdomuosius įrašus teisėtumo, taikytinos išimtinai vienos procesinės taisyklės, t. y. vykdomieji įrašai dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims skundžiami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 511 str.). Ieškovas nepasinaudojo galimybe (ypatingoje teisenoje) skųsti notaro veiksmų dėl vykdomojo įrašo. Ieškinio teisena šios kategorijos bylos nenagrinėtinos su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.„Swedbank“, AB, atsiliepime nurodė, kad ieškovas dėl notaro, banko padarytos žalos atlyginimo privalėjo įrodyti padarytą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tačiau ieškovas šių sąlygų neįrodinėjo.„Swedbank“, AB, atsiliepime nurodė, kad teikdama notarui prašymą nurodė visus reikalaujamus duomenis ir pateikė visus prašymui pagrįsti reikiamus dokumentus, t. y. hipotekos lakštą, kredito sutartį ir asmens (banko atstovo), teikusio prašymą, įgaliojimą. Lakšte esantys duomenys nurodo ir patvirtina hipotekos kreditorių. Bankas prašė hipoteka užtikrintą reikalavimą patenkinti prieš terminą, todėl nurodė, kad kredito sutartis yra banko vienašališkai nutraukta. Nurodė ir tai, kad vienašališko kredito sutarties nutraukimo teisinis pagrindas yra esminis sutarties pažeidimas. Banko reikalavimą pagrindžiantys dokumentai yra notarui pateikta kredito sutartis ir hipotekos lakštas. Bankas prie prašymo neprivalėjo notarui pateikti ir skolininkui teikto pranešimo apie sutarties nutraukimą, kadangi šis dokumentas nėra sutarties nutraukimo teisinis pagrindas ir dokumentas, patvirtinantis banko skolinio reikalavimo teisę.„Swedbank“, AB, atsiliepime nurodė, kad notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) ir vertina tik jų atitiktį viešojo registro duomenims. Ieškovo argumentai dėl notaro vykdomojo įrašo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą išdavimo tvarkos pažeidimo prieštarauja tiek įstatymo, tiek Aprašo nuostatoms bei kasacinio teismo praktikai.„Swedbank“, AB, atsiliepime nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas kredito sutartį, įsipareigojo bankui (kredito sutarties 10.6 p.) sumokėti už jam suteiktas paslaugas pagal paslaugos suteikimo metu banko nustatytus galiojančius įkainius, taip pat sumokėti ar kompensuoti bankui visus mokesčius bei išlaidas, susijusias su turto įkeitimu, įkeisto turto vertinimu ir draudimu, bei visas kitas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu ir su skolos pagal sutartį išieškojimu. Hipotekos lakšto dalyje „Sąlygos ir reikalavimai“ šalys susitarė, kad kreditoriui (bankui) apdraudus įkeistą turtą skolininkas (įkaito davėjas) įsipareigoja tinkamai vykdyti draudimo sutartyje nustatytas sąlygas. Taip pat šioje dalyje nurodoma, kad kitos sąlygos ir reikalavimai yra išdėstyti kredito sutartyje. Kredito sutartis ir hipotekos lakštas yra tarpusavyje tiesiogiai susiję sandoriai. Hipotekos lakštas atlieka visos prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimą (hipotekos lakšto 5 p.), t. y. hipoteka užtikrina ne tik kredito ir palūkanų grąžinimą, bet ir banko turėtų išlaidų, susijusių su įkeisto turto vertinimu, draudimu, ar kitų pagal kredito sutartį mokesčių kompensavimą.„Swedbank“, AB, atsiliepime nurodė, kad ieškovas sąmoningai vilkina skolos išieškojimo procesą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip nesąžiningi.Notarė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti.Notarė atsiliepime nurodė, kad notaro išduoti vykdomieji įrašai skundžiami LR CPK 511 str. nustatyta tvarka. Ieškovas apskundė notarės veiksmus (2014-05-06 išduotą vykdomąjį įrašą) praėjus vieneriems metams ir trims mėnesiams. Skundas paduotas teismui praleidus 90 dienų naikinamąjį terminą.Notarė atsiliepime nurodė, kad kreditorius pateikė notarei visus duomenis, reikalingus vykdomajam įrašui atlikti. Nurodė ir tai, kad patikrinusi visus kreditoriaus pateiktus duomenis, įsitikinusi, kad jie atitinka visus teisės aktų reikalavimus, išsiuntusi skolininkui ir įkaito davėjui (ieškovui) pranešimą, per nustatytus terminus atliko vykdomąjį įrašą. Nurodė, kad vykdomasis įrašas atliktas teisėtai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų.Notarė atsiliepime nurodė, kad apeliantui sutartine hipoteka įkeičiant jam nuosavybės teise priklausantį turtą galiojo CK 4.174 str. 2 d. nuostata, pagal kurią hipoteka užtikrinamas tiek pagrindinės prievolės ir palūkanų vykdymas, tiek kreditoriaus nuostolių ir netesybų išieškojimas. Atliekant vykdomąjį įrašą buvo taikomos hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusios materialiosios teisės normos. Užtikrindamas kredito sutarties vykdymą turto įkeitimu ir sudarydamas sutartinės hipotekos lakštą pagal tuo metu galiojusią materialiosios teisės normą, apeliantas susitarė tiek dėl pagrindinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, tiek dėl atsirandančių iš jo palūkanų, netesybų, kitų išlaidų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Todėl prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo kreditorius turėjo teisę nurodyti netesybas ir nuostolius, o notarė – juos įrašyti į vykdomąjį įrašą. Kadangi hipotekos (įkeitimo) sandoriai (lakštai), sudaryti iki 2012 m. liepos 1 d., apėmė ir netesybas ir nuostolius.Notarė atsiliepime nurodė, kad vykdomasis įrašas atliktas teisėtai, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, todėl dėl šios faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį iš esmės atmetė dėl to, kad praleistas CPK 512 str. nustatytas terminas. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškinyje apelianto išdėstytus argumentus ir ieškinį atmetė dėl to, kad jis yra neįrodytas ir nepagrįstas (LR CPK 178, 185 str.).

Dėl vykdomojo įrašo atlikimo tvarkos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-20 nutartyje 3K-3-328/2014 išaiškino, kad remiantis nauju teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49-1 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir forma. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, notaras perėmė hipotekos teisėjo, kaip teisinį tyrimą atliekančio subjekto, funkcijas. Notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena (kaip to nedarė ir hipotekos teisėjas), tačiau pažymėtina, kad notaro funkcijos yra siauresnės apimties nei hipotekos teisėjo, nes notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako. Teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Hipotekos kreditorius privalo nurodyti prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 3 dalis, Aprašo 5–6 punktai) šiuos duomenis: kreditorių, skolininką ir įkaito davėją; hipotekos (įkeitimo) kodą Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydį (kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką (įkeitimą), gali būti ir nenurodytas, tačiau privalo būti nurodyta maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma) ir palūkanų dydį, sandorio šalims susitarus, kad maksimaliąja hipoteka užtikrinamos netesybos ir (arba) bauda kreditoriaus nuostoliai, – netesybų ir (arba) nuostolių dydį; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, privalo nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat kartu su prašymu turi būti pateikiamas hipotekos (įkeitimo) sandoris, jame nurodomi tikslūs ir teisingi duomenys, nes būtent hipotekos kreditorius atsako už savo prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.193 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 49-1 straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, ir prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto pateiktu Aprašo 6.5 punkto aiškinimu, pagal kurį, remiantis šiuo punktu, bankas prie prašymo atlikti vykdomąjį įrašą turėjo pridėti duomenis, kad ieškovas yra informuotas apie tokį banko sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Aprašo 6.5 p. nėra konkretaus reikalavimo pateikti apelianto nurodytą dokumentą. Aprašo 6.5 p. nustatyta, jog tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, prašyme atlikti vykdomąjį įrašą būtina nurodyti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir pateikti notarui tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Bankas prašė hipoteka užtikrintą reikalavimą patenkinti prieš terminą, nurodė, kad kredito sutartis yra banko vienašališkai nutraukta. Nurodė ir tai, kad vienašališko kredito sutarties nutraukimo teisinis pagrindas yra esminis sutarties pažeidimas. Banko reikalavimą pagrindžiantys dokumentai yra kredito sutartis ir hipotekos lakštas, kurie buvo pateikti notarui. Banko skolininkui teiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą nėra sutarties nutraukimo teisinis pagrindas ir dokumentas, patvirtinantis banko skolinio reikalavimo teisę, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad bankas prie prašymo privalėjo notarui pateikti ir skolininkui teiktą pranešimą apie sutarties nutraukimą.

Dėl išieškojimą iš hipoteka užtikrintų reikalavimų reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo

Apeliantas nurodė, kad draudimo įmoka ir palūkanos už laiku nesumokėtą draudimo įmoką nėra hipotekos dalykas. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad suteiktam kreditui užtikrinti apeliantas 2006 m. hipotekos lakštu įkeitė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Hipotekos lakšto sudarymo metu galiojusio CK 4.147 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi visi iki 2012 liepos 1 d. sudaryti hipotekos lakštai apėmė tiek pagrindinio reikalavimo, tiek netesybų ir nuostolių užtikrinimą, nebent pačiuose sandoriuose buvo nurodyta kitaip. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms CK ketvirtosios knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1842), iš esmės pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra, taip pat ir hipoteka užtikrinamo reikalavimo reglamentavimas. Pagal CK 4.174 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2012 m. liepos 1 d., hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad visų rūšių hipoteka (išskyrus maksimaliąją) užtikrinamas tik pagrindinio reikalavimo ir iš jo atsirandančių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kaip atlygio už pinigų naudojimą, išieškojimas. Dėl nuostolių, atliekančių minimalią kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, kitų nuostolių, netesybų ar dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto daikto turėtų išlaidų atlyginimo užtikrinimo hipoteka įkeistu turtu turi būti sudaroma maksimalioji hipoteka – hipotekos sandoryje šalys gali susitarti dėl netesybų ir hipotekos kreditoriaus nuostolių, patirtų nevykdant hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, užtikrinimo hipoteka įkeistu turtu (CK 4.174 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju minėtu 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1842 pakeitus ir papildžius hipoteką reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenustatyta išimčių kitaip taikyti įstatymo nuostatas dėl teisių ir pareigų, įgytų pagal galiojusį įstatymą, t. y. nenustatyta materialiosios teisės normų galiojimo taisyklių laiko atžvilgiu. 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1842 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami pagal šio įstatymo nustatytą sutartinės ar priverstinės hipotekos keitimo ar baigimo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-06-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015 išaiškino, kad Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostata yra procedūrinė. Tai reiškia, kad sutartinė hipoteka baigiama priverstinio išieškojimo būdu pagal Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo nustatytą sutartinės hipotekos baigimo tvarką (kreditoriui kreipiantis į notarą, šiam išduodant vykdomąjį įrašą ir pan.), tačiau ši norma nelemia tų teisių ir pareigų, kurios atsirado sudarant hipotekos sandorį. Kadangi apeliantui sutartine hipoteka įkeičiant jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą galiojo CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią hipoteka užtikrinamas tiek pagrindinės prievolės ir palūkanų vykdymas, tiek kreditoriaus nuostolių ir netesybų išieškojimas, ir nėra jokių duomenų, kad sutartinės hipotekos sandoriu buvo nustatytos kitokios sąlygos, tai ginčui spręsti taikytinos hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusios materialiosios teisės normos, t. y. tos normos, kurioms galiojant atsirado materialiosios kreditoriaus (banko) teisės ir apelianto (ieškovo) pareigos. Užtikrindamas kredito sutarties vykdymą turto įkeitimu ir sudarydamas sutartinės hipotekos sandorį pagal tuo metu galiojusią materialiosios teisės normą, apeliantas susitarė tiek dėl pagrindinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, tiek dėl atsirandančių iš jo palūkanų, netesybų, kitų išlaidų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, t. y. sudarydamas hipotekos sandorį apeliantas susitarė ir dėl tų pareigų, kurios pagal dabar galiojantį reglamentavimą priskirtinos maksimaliosios hipotekos sąlygoms. Dėl to prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo kreditorius (bankas) turėjo teisę nurodyti netesybas ir nuostolius, o notarė – juos įrašyti į vykdomąjį įrašą, nes hipotekos (įkeitimo) sandoriai (lakštai), sudaryti iki 2012 m. liepos 1 d., apėmė ir netesybas, ir nuostolius.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės „Swedbank“, AB, prašymas atlikti vykdomąjį įrašą nagrinėjamoje byloje atitiko CK 4.192 straipsnio 3 dalies bei Aprašo 6 punkte keliamus turinio ir formos reikalavimus, o skundžiamas notarinis veiksmas atliktas laikantis visų tai reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Notarė neturėjo pagrindo vadovaudamasi Aprašo 8 p. atsisakyti priimti banko prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.Apeliantas nurodė, kad jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir neprieštarauja protingumo principui. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Vykdomasis įrašas atliktas teisėtai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas (LR CK 178 str.).Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su vykdomųjų įrašų apskundimo tvarka, ieškinio senatimi, naikinamuoju terminu, yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl žyminio mokesčio

LR CPK 83 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2016-01-01, nustatė, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. LR CPK 83 str. 1 d. redakcija, aktuali, įsigaliojusi nuo 2016-01-01, nustato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas už pradinį (2015-08-07) ir patikslintą ieškinį (2015-12-15), kurie teismui buvo pateikti iki 2016-01-01, iš viso sumokėjo 80 Eur. Už apeliacinį skundą ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo. Pirmosios instancijos teismas 2016-03-24 nutartyje konstatavo, kad ginčas tarp ieškovo, fizinio asmens, ir atsakovo, kredito įstaigos, kilo iš sutarties, kurios pagrindu buvo suteiktas kreditas vartojimo reikmėms, todėl nėra teisinio pagrindo iš ieškovo reikalauti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas normos redakcijas ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad: ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotą ieškinį (nuo žyminio mokesčio buvo atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių); ieškovas už paduotą apeliacinį skundą turėjo sumokėti žyminį mokestį (nagrinėjamos bylos objektas nėra vartojimo sutartis). Ieškovo už paduotą ieškinį sumokėtas 80 Eur žyminis mokestis turėtų būti grąžintas (LR CPK 83 str. 1 d. redakcija, galiojusi iki 2016-01-01). Ieškovas už paduotą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 61 Eur žyminį mokestį (LR CPK 3 str. 8 d., 80 str. 1 d. 1 p. (ne mažiau 20 Eur), 80 str. 1 d. 5 p. (41 Eur) ir 80 str. 4 d.). Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įskaičius ieškovo už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, konstatuotina, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 61 Eur žyminį mokestį, ir ieškovui grąžintinas permokėtas 19 Eur žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui L. J. 19 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2015-12-14 A. K. už L. J., „Swedbank“, AB.