Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4091-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-04-08
Bylos Nr.: I-4091-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04440-2015-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: A. D.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo

Kategorijos

1.15.1Civilinės atsakomybės samprata
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.21Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
1.37.2.3Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis

Administracinė byla Nr. I-4091-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04440-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; .3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. rugsėjo 1 d. skundu (teismui skundas išsiųstas 2015 m. rugsėjo 2 d. (b. l. 3)), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–2).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis apytiksliai nuo 2013 m. sausio 16 d. iki 2014 m. birželio 8 d. Lukiškių TI-K laikytas netinkamomis sąlygomis, t. y. buvo baudžiamas kankinant. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių TI-K kamerose Nr. 154, Nr. 264 ir kitose, kurių plotas buvo apie 8 m², laikyta nuo 4 asmenų, kamerose buvo 2 dviaukštės lovos, apytiksliai jų matmenys – 1,10 m x 2 m, taigi, pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas plotas, t. y. 3,6 m². Kameros neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų, kamerose buvo tamsu (lango matmenys – apie 1,10 m x 0,9 m), langai nešvarūs, stiklas nuo purvo nebuvo skaidrus, o jį nuvalyti nebuvo galimybių dėl įrengtų grotų.

2.2. Pareiškėjas nurodo, kad aplinkybės dėl pažeidimų yra visuotinai žinomos, kompetentingos institucijos, atlikusios patikrinimus, ne kartą pripažino, kad kalinimo sąlygos yra netinkamos ir tai lemia nežmonišką elgesį bei kankinimą.

2.3. Pasak pareiškėjo, teisės aktų atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas (atitinkamo ploto nesuteikimas, netinkamas pareigūnų elgesys) tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, taigi, sudarė pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

2.4. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (byla Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A756-122/2010, Nr. A492-1600/2012).

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 6–13).

1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta; įsakyme Nr. 124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.

2. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanydama mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

3. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

4. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

5. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

6. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat vykdė vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, nuo 2013 m. gruodžio 30 d. minėtų paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“.

7. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

8. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

9. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010) reikalavimus.

10. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

11. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo dėl pareiškėjui tariamai padarytos neturtinės žalos, taip pat įrodymais nepagrindžiamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydis. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai kilusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

12. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas A. D. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6–13), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 14–15)):

– 2013 m. sausio 22 d. atvykęs į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas – 7,31 m²), kameroje vakare buvo 5 asmenys;

– 2013 m. sausio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 281 (plotas – 7,87 m²); kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. sausio 24 d. – 2013 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 281 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 5 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL);

– 2013 m. vasario 12 d. atvyko iš LAVL ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 m²); kameroje vakare 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 168 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 14 d. – 2013 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. vasario 26 d. – 2013 m. kovo 11 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. kovo 13 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 14 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. kovo 16 d. – 2013 m. kovo 18 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. kovo 20 d. – 2013 m. balandžio 8 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. balandžio 9 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. balandžio 10 d. – 2013 m. balandžio 17 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 168 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. balandžio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 159 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. balandžio 20 d. – 2013 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 159 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. gegužės 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 136 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. gegužės 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 195 (plotas – 7,94 m²); kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. gegužės 10 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. gegužės 11 d. – 2013 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. gegužės 15 d. – 2013 m. gegužės 19 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. gegužės 20 d. – 2013 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. gegužės 23 d. – 2013 m. gegužės 26 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. gegužės 27 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. gegužės 28 d. – 2013 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. gegužės 31 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. birželio 2 d. – 2013 m. birželio 4 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 3 asmenys;

– 2013 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. birželio 6 d. – 2013 m. birželio 17 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. birželio 19 d. – 2013 m. birželio 30 d. kameroje Nr. 195 ryte buvo 4, vakare – 4 asmenys;

– 2013 m. liepos 1 d. – 2013 m. liepos 7 d. kameroje Nr. 195 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. liepos 8 d. kameroje Nr. 195 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. liepos 9 d. – 2013 m. liepos 12 d. kameroje Nr. 195 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. liepos 13 d. – 2013 m. liepos 16 d. kameroje Nr. 195 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. liepos 17 d. kameroje Nr. 195 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. liepos 18 d. kameroje Nr. 195 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. liepos 19 d. – 2013 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 195 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. liepos 24 d. kameroje Nr. 195 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. liepos 25 d. kameroje Nr. 195 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. liepos 26 d. – 2013 m. liepos 29 d. kameroje Nr. 195 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. liepos 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 277 (plotas – 7,99 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2013 m. liepos 31 d. – 2013 m. rugpjūčio 8 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 9 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 10 d. – 2013 m. rugpjūčio 18 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 19 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugpjūčio 20 d. – 2013 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 7 d. – 2013 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2013 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 17 d. – 2013 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 23 d. – 2013 m. rugsėjo 25 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 26 d. kameroje Nr. 277 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 27 d. – 2013 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. spalio 1 d. – 2013 m. spalio 6 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. spalio 7 d. – 2013 m. spalio 8 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. spalio 9 d. – 2013 m. spalio 29 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. spalio 30 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. spalio 31 d. – 2013 m. lapkričio 3 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 6 d. – 2013 m. lapkričio 7 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 8 d. – 2013 m. lapkričio 18 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 20 d. – 2013 m. lapkričio 25 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 26 d. kameroje Nr. 277 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 27 d. – 2013 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 277 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 290 (plotas – 7,76 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 3 d. – 2013 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 290 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 6 d. kameroje Nr. 290 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 7 d. – 2013 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 290 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 9 d. kameroje Nr. 290 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 290 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 290 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 12 d. – 2013 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 290 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 16 d. kameroje Nr. 290 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 334 (plotas – 7,53 m²), kameroje buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 18 d. – 2013 m. gruodžio 19 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 334 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 21 d. – 2013 m. gruodžio 28 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 29 d. – 2013 m. gruodžio 30 d. kameroje Nr. 334 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. sausio 3 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. sausio 4 d. – 2014 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 334 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. sausio 8 d. – 2014 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. sausio 15 d. – 2014 m. sausio 19 d. kameroje Nr. 334 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. sausio 21 d. – 2014 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 334 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. sausio 30 d. kameroje Nr. 334 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. sausio 31 d. – 2014 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. vasario 5 d. kameroje Nr. 334 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. vasario 6 d. – 2014 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 334 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. vasario 11 d. – 2014 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. vasario 13 d. – 2014 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 334 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. vasario 15 d. – 2014 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 334 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 334 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. vasario 21 d. – 2014 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 334 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. vasario 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 341 (plotas – 7,95 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. vasario 27 d. – 2014 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 341 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 341 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. kovo 9 d. – 2014 m. kovo 20 d. kameroje Nr. 341 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 341 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. kovo 22 d. – 2014 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 341 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 341 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 341 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. balandžio 22 d. kameroje Nr. 341 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 265 (plotas – 7,87 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. balandžio 24 d. perkeltas į kamerą Nr. 319 (plotas – 7,78 m²), kameroje buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 25 d. kameroje Nr. 319 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. balandžio 26 d. – 2014 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 319 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 319 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gegužės 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 256 (plotas – 23,32 m²), kameroje buvo 5 asmenys;

– 2014 m. gegužės 6 d. – 2014 m. gegužės 9 d. kameroje Nr. 256 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gegužės 10 d. – 2014 m. gegužės 12 d. kameroje Nr. 256 buvo 5 asmenys;

– 2014 m. gegužės 13 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;

– 2014 m. gegužės 14 d. kameroje Nr. 256 buvo 5 asmenys;

– 2014 m. gegužės 15 d. – 2014 m. gegužės 20 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;

– 2014 m. gegužės 21 d. kameroje Nr. 256 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. gegužės 22 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;

– 2014 m. gegužės 23 d. – 2014 m. gegužės 28 d. kameroje Nr. 256 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. gegužės 29 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;

– 2014 m. gegužės 30 d. kameroje Nr. 256 buvo 8 asmenys;

– 2014 m. gegužės 31 d. – 2014 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 256 buvo 7 asmenys;

– 2014 m. birželio 2 d. – 2014 m. birželio 5 d. kameroje Nr. 256 buvo 6 asmenys;

– 2014 m. birželio 6 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (3 sektorių).

2. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

2.1. 2013 m. gegužės 7 d. patikrinimo akte (pavedimas tikrinti Nr. 13(13-3)-13.9-408), vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta, kad kameroje Nr. 277 dirbtinė dieninė apšvieta ir dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 28–29).

2.2. 2013 m. gegužės 9 d. patikrinimo akte (pavedimas tikrinti Nr. 13(13-3)-13.9-408), vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 277 dirbtinė naktinė apšvieta, vėdinimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 277 įrengtas sanitarinis mazgas su tiekiamu šaltu vandeniu, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies atskirtas betonine sienele; Lukiškių TI-K sporto salė sutvarkyta; Lukiškių TI-K įrengta kirpykla, patikrinimo metu kirpimo paslaugos neteiktos; Lukiškių TI-K dušų patalpų grindų danga lygi, išklota keramikinėmis plytelėmis, ant grindų pakloti guminiai kilimėliai, tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus; patikrinimo metu kameroje Nr. 277 ir bendro naudojimo patalpose nenustatyta graužikų bei tarakonų; privalomieji dezinsekcijos / deratizacijos darbai vykdomi ir registruojami, dėl šių darbų atlikimo pasirašyta sutartis su šiai veiklai licencijuota įmone; Lukiškių TI-K įrengta švarinimo patalpa, kurioje yra dušas su tiekiamu karštu vandeniu, patalpa skirta asmenims, turintiems niežų ar pedikuliozės požymių; Lukiškių TI-K gyvenamųjų patalpų pagrindiniai valymai vykdomi pagal įstaigoje nustatytą tvarką (bendro naudojimo patalpų pagrindinis valymas atliekamas kartą per mėnesį, už gyvenamųjų patalpų valymą atsakingi jose apgyvendinti asmenys), tačiau valymo darbai neregistruojami; pagal Lukiškių TI-K vidaus tvarką įstaigoje laikomų asmenų patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, o viršutinių drabužių skalbimas apmokamas iš asmeninių Lukiškių TI-K laikomų asmenų lėšų; pagal įstaigos administracijos pateiktą informaciją rengiama nauja viršutinių drabužių skalbimo tvarka; miegui skirtas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas Lukiškių TI-K įrengtoje dezinfekcinėje kameroje, jos darbo žurnale registruojami dezinfekcijos duomenys (b. l. 30–32).

2.3. 2013 m. gegužės 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-584, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus periodinę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 108 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 136 oro temperatūra, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 nustatytus reikalavimus, santykinė oro drėgmė neatitiko nustatytų reikalavimų Lukiškių TI-K miegui skirtas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas Lukiškių TI-K įrengtoje dezinfekcinėje kameroje, jos darbo žurnale registruojami dezinfekcijos duomenys; kiekviename Lukiškių TI-K korpuse įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus ir patalynės laikymui; švarus, išdavimui paruoštas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) ir patalynė laikomas tam skirtose patalpose įrengtose lentynose; dalis minkštojo inventoriaus (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo susidėvėję ir vietomis suplyšę; pagal Lukiškių TI-K tvarką laikomų asmenų patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, o viršutinių drabužių skalbimas apmokamas iš asmeninių laikomų asmenų lėšų; remiantis Lukiškių TI-K administracijos duomenimis, rengiama nauja viršutinių drabužių skalbimo tvarka, taip pat Lukiškių TI-K administracijai duotas nurodymas iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. parengti viršutinių drabužių skalbimo tvarką, kuri užtikrintų galimybę Lukiškių TI-K laikomiems asmenims skalbti viršutinius drabužius arba gauti švarius Lukiškių TI-K turimus drabužius; dėl skalbimo paslaugų sudaryta sutartis su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų; dėl dezinsekcijos, deratizacijos darbų vykdymo sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, dezinsekcijos /deratizacijos darbai Lukiškių TI-K atliekami pagal poreikį kas savaitę (b. l. 18–21).

2.4. 2013 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-714, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 136 oro temperatūra ir dirbtinis naktinis apšvietimas atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 24–25).

2.5. 2013 m. liepos 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-783, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 277 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė naktinė apšvieta ir dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 34–35).

2.6. 2013 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akte (pavedimas tikrinti Nr. 13(13.3)-13.9-1151), vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 136 ir 5 posto duše santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus; minkštojo inventoriaus ir patalynės laikymo patalpose laikomas minkštasis inventorius ir patalynė buvo vizualiai geros būklės, tinkami naudojimui bei pritaikyti dezinfekcijai; Lukiškių TI-K parengta tvarka, kurioje įtvirtinta galimybė skalbti viršutinius drabužius nemokamai: Lukiškių TI-K laikomi asmenys turi galimybę (neturėdami lėšų asmeninėje sąskaitoje) išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, megztinį) ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną (b. l. 26–27).

2.7. 2014 m. kovo 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-231, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 265 vėdinimas, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė naktinė apšvieta ir dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 265 pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, sienų ir lubų paviršiai lygūs, tvarkingi; Lukiškių TI-K profilaktinio aplinkos kenksmingumo (dezinsekcijos, deratizacijos, dezinfekcijos) darbus atlieka UAB „Dezinfa“, atlikti profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbai registruojami; kameroje Nr. 265 buitinių parazitų ar graužikų buvimo vizualiai nenustatyta (b. l. 36–37).

2.8. 2014 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-471, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 265 vėdinimas ir dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 40–41).

2.9. 2014 m. gegužės 23 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-807, vadovaujantis HN 76:2010 atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kameroje Nr. 319 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė naktinė apšvieta ir dirbtinė dieninė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus; kameroje Nr. 319 graužikų, tarakonų ir kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta (b. l. 44–45).

II

1. Pareiškėjas A. D. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą 30 000 Eur.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas A. D. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes A. D. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. sausio mėn. (b. l. 1-2).

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Pabrėžtina, jog pareiškėjas A. D. į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. sausio 22 d., o išvyko 2014 m. birželio 6 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6-13); asmens įskaitos kortelę (b. l. 14-15)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas A. D. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 465 paras. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. liepos 17 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2014 m. vasario 5 d., 13-14 d., 26 d., 2014 m. kovo 8 d., 2014 m. balandžio 23 d., 2014 m. gegužės 5-20 d., 2014 m. birželio 2-6 d. asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus; pareiškėjas 2013 m. vasario 5-11 d. (imtinai) buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6–13), asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 14–15)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

4. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: antai, Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 punktas); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 punktas) (b. l. 50–52). Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, nurodytuose šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punkte, nustatytus Higienos normos pažeidimus bei trūkumus (b. l. 18-21), įvertinęs, kad kai kuriais atvejais tų pažeidimų nenustatyta (b. l. 28-29, 30-32, 24-25, 34-35, 26-27, 36-37, 40-41, 44-45), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus.

Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (465 paras pareiškėjas A. D. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 4 150 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismas ypač remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 4 150 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 150 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2014 m. birželio 6 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 465 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis