- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-26-113-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Advokatai
- Antanas Jonušas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-113/2011
Teisėja Ingrida Krušienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1.
2011 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Iš V. V. priteista 100 Lt nukentėjusiajam K. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad jis 2010-06-17, apie 16.40 val., 2-joje Melnragėje, Klaipėdoje, pajūrio kopose iš K. P. atvirai pagrobė 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir bylą išnagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, kad yra nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo ir jo draugo T. L., kurie, jo manymu, jį šmeižia ar klysta dėl jo, parodymais. Be to, nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. nustatytų reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. V. pripažino kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymo. Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigia, jog šio nusikaltimo nepadarė, o nukentėjusysis ir jo draugas jį apkalba, šią jo versiją paneigia ir jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai, kuriuos teismas vertino sistemiškai, atsižvelgdamas į jų visumą, tarpusavio ryšį, dėl jų vertinimo pateikdamas logiškus ir išsamius motyvus. Todėl pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis nėra. Skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, iš jų visumos analizės nuosprendyje logiškai seka neginčijamai nuteistojo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu patvirtinančios išvados. Apelianto argumentai, kad jo kaltės nepatvirtina kiti įrodymai, yra nepagrįsti ir jie nepaneigia skundžiamame nuosprendyje aptartų jo kaltės įrodymų, nesukelia jokių abejonių dėl jo pripažinimo kaltu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymu, nes byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiojo K. P. turtas – mobiliojo ryšio telefonas – buvo pagrobtas atvirai, tai yra vagystę kvalifikuojantis požymis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo K. P., liudytojo T. L. parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir vienodi, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nukentėjusysis ir liudytojas T. L. turėjo tikslą ar pretekstą apkalbėti nuteistąjį.
Skirdamas V. V. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad V. V. recidyvistas, anksčiau teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, nors yra jauno ir darbingo amžiaus, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad V. V. linkęs daryti analogiško ar panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesistengia pasitaisyti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išnagrinėtas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, todėl naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.