Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Piliuona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-123-734/2011 pagal ieškovo UAB „Chedas“ ieškinį atsakovui UAB „Piliuona“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas iš pateiktų dokumentų nustatė, jog preliminari nepastatyto nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PS-B38 jos pasirašymo metu atitiko CK 6.401 str. 4 d. nuostatas, nes prie sutarties pridėtas statomo buto planas, planuojamų sunaudoti medžiagų sąmata (b.l. 7-17). Teismas pabrėžė, jog tai, kad sutarties priedai yra neatskiriama šios sutarties dalis, šalys numatė sutarties 10.9 p. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas vengė pasirašyti statybos darbų priėmimo aktą ir kad buto perplanavimas buvo atliktas po to, kai sutartį atsakovas vienašališkai nutraukė dėl ieškovo kaltės, kadangi atsakovas ir šiuo atveju pažeidė sutartį, nes pagal sutarties 8.1 p., pirkėjui neatvykus ar atsisakius dėl nepateisinamų priežasčių pasirašyti buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą, kviečiamas nepriklausomas ekspertas arba pardavėjo vienašaliu pasirinkimu sutartis gali būti nutraukiama, šiuo atveju pardavėjas pasirašo buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą vienašališkai, dalyvaujant nepriklausomam ekspertui, kuris į darbų atlikimo patvirtinimo aktą įrašo išvadą dėl statybos darbų kokybės. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė ir neturėjo pagrindo nutraukti preliminarią sutartį dėl ieškovo kaltės. Teismas pažymėjo, jog sutarties 9.2.4 p. nustato, kad sutartį nutraukus pardavėjo iniciatyva, ne dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja grąžinti visas pirkėjo pardavėjui sumokėtas įmokas ir sumokėti pirkėjui 20000 Lt baudą. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 45081 Lt avanso (b.l. 23-26), todėl pagal paminėtos sutarties nuostatas bei vadovaujantis CK 6.165 str. 4 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 45081 Lt sumokėtą avansą bei 20000 Lt baudą.

Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kad preliminarioji sutartis turėtų būti laikoma nutraukta dėl atsakovo kaltės, padarė tik vadovaudamasis prielaida, jog buto projektiniai pakeitimai galimai nebuvo suderinti su ieškovu ir šalys neįvykdė CK 6.192 str. keliamų reikalavimų. Po to, kai projekto statytojai raštu informavo atsakovą apie tai, kad būtina atlikti tam tikrų butų, esančių statomame daugiabutyje gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (taip pat ir ieškovo planuoto įsigyti buto), atsakovas nedelsiant kreipėsi į ieškovą ir su jos atstovais (direktoriumi R. M.) suderino visus buto projektinius pakeitimus. Apie tai liudija pasirašytas naujas buto planas, kuriame nustatyti su ieškovu suderinti projektiniai sprendiniai. Šie projektiniai sprendiniai buvo parengti ir suderinti su ieškovu atsižvelgiant į STR 2.02.01:2004 reikalavimus dėl atitinkamų patalpų ploto. Aplinkybę, kad ieškovo planuoto įsigyti buto projektiniai pakeitimai buvo suderinti su ieškovu, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Statybos darbų žurnale užfiksuota, jog po 2008-10-08, kai šalys pasirašė naują buto planą, bute buvo atlikti statybos darbai, susiję su naujais buto projektiniais sprendiniais. Be to, aplinkybę, kad buto projektiniai pakeitimai buvo iš anksto suderinti su ieškovu, patvirtino ir liudytojas K. T., kuris ėjo UAB „Murena“ projektų valdytojo pareigas ir kuris taip pat pasirašė 2008-10-08 buto planą. Jis paaiškino, kad ieškovo atstovas R. M. ne kartą lankėsi objekte ir kad jis buvo iš anksto supažindintas su buto perplanavimais. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovas buvo supažindintas su buto perplanavimais ir tokiu būdu šalys tinkamai įvykdė CK 6.204 str. nustatytus reikalavimus. 2008-10-08 abiejų šalių pasirašytas buto planas atitinka 6.192 str. 4 d. bei preliminariosios sutarties 10.10 p. nustatytus reikalavimus ir turi būti laikomas neatskiriama preliminariosios sutarties dalimi.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus apie tai, kad atsakovas tinkamai įvykdė preliminarioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir laiku pastatė ieškovo planuotą įsigyti butą, atsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudijančius apie daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, statybos darbų atlikimą ir jų pabaigą, nepagrįstai konstatavo, jog preliminarioji sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas visą preliminarios sutarties vykdymo laikotarpį stengėsi būti sąžiningas, apdairus ir rūpestingas, dėl ko 2009-05-14 pranešimu Nr. 09/05/14 pakartotinai pareikalavo ieškovo pasirašyti buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą ir sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovas neįvykdys šiame pranešime nurodytų sąlygų, šis atsakovo pranešimas kartu laikomas ir pranešimu apie 2008-02-07 preliminarios sutarties nutraukimą dėl pirkėjo kaltės, o preliminarioji sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2009-05-25. Ieškovas neįvykdė pagrįstų ir teisėtų atsakovo reikalavimų dėl pirkėjo įsipareigojimų, nustatytų preliminarioje sutartyje, vykdymo, todėl preliminarioji sutartis nutraukta nuo 2009-05-25 dėl pirkėjo, t.y. ieškovo, kaltės.

Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo priteisė ir atsakovo 20 000 Lt baudą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, preliminari sutartis buvo nutraukta ne pagal preliminarios sutarties 9.2.4 p., t.y. pardavėjo iniciatyva, o dėl to, kad ieškovas iš esmės pažeidė preliminariąją sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas iš dalies, toje dalyje priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama ieškovo UAB „Piliuona“ apeliacinio skundo ribose.

CK 6.165 str. 1 d. nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti šiuos tokios sutarties bruožus: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu. Įstatyme pateikta preliminariosios sutarties samprata (CK 6.165 str.) leidžia daryti išvadą, kad šia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atliktų mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, nes šia sutartimi nė viena šalių neįgyja turtinės naudos. Vis dėlto, nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokiu atveju, susitarus dėl pinigų perdavimo kitai šaliai, būtų išeita už preliminariosios sutarties ribų ir toks susitarimas neatliks mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, bet gali turėti kitą preliminariajai sutarčiai aktualią reikšmę. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013).

Byloje nustatyta, jog 2008-02-07 ieškovas ir atsakovas pasirašė preliminarią nepastatyto nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS-B38 (b.l. 7-17), kuria atsakovas įsipareigojo pastatyti ir parduoti, o ieškovas šios sutarties sąlygomis ir tvarka nupirkti sudarant su pardavėju pagrindinę notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartį, statomą 2 kambarių butą, projektinis numeris B38, statomame daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statomas butas yra B korpuse, 3 aukšte, preliminariai 39,90 kv.m. bendrojo ploto su 4,47 kv.m. lodžija, su 13,65 kv.m. dengta ir 11,50 kv.m. atvira stogo terasa (sutarties 2 skirsnio 2.1.1. p.). Sutarties 6 punkte pardavėjas įsipareigoja užtikrinti, kad pagal patvirtintą projektą, laikantis projektavimo ir statybos veiklą reglamentuojančių norminių aktų, pardavėjo pasitelkti rangovai, tiekėjai ir tretieji asmenys pastatytų namą, numatoma namo pagrindinių statybos darbų pabaiga (ne buto) 2008-12-31. Pagal LR CK 1.117 str. 1 d. sandoriu nustatytas terminas gali būti apibrėžiamas kalendorine data, metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis. Sutartyje nėra konkrečiai nurodyta, kad preliminari sutartis bus įvykdyta konkrečia data, tai yra, kad butas pardavimui bus suformuotas būtent 2008-12-31. Tačiau sudarant sutartį nesivadovauta ir LR CK 1.117 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad terminas gali būti apibrėžtas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Sutarties 10.5 punkte įrašymas, kad sutartis galioja iki jos įvykdymo, neapibrėžia jokio konkretaus įvykio, kuris nurodytų sutarties termino pabaigą, nes šiuo atveju, nepasirašius buto pirkimo–pardavimo sutarties dėl negalėjimo jos pasirašyti dėl vienos iš šalių kaltės, sutartis ir toliau galiotų. Taigi esant tokiam netiksliam susitarimui, turi būti remiamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis LR CK 6.193 str. 4 d. – jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Todėl laikytina, kad sutarties terminas buvo apibrėžtas dviem terminais – 2008-12-31 butas turėjo būti suformuotas pardavimui ir pasiūlytas ieškovui priimti, pasirašius priėmimo aktą – per 30 dienų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (Sutarties 7.2 punktas). Sudarius ar nesudarius pirkimo pardavimo sutarties per 30 dienų nuo akto pasirašymo – preliminarios sutarties galiojimo laikas pasibaigia (LR CK 6.165 str. 5 d.). Pasibaigus preliminarios sutarties galiojimui šalys netenka pareigos sutartį įvykdyti. Sutarties neįvykdymo pasekmės priklauso nuo to, dėl kieno kaltės sutartis laiku ir tinkamai nebuvo įvykdyta.

Atsakovas paaiškino, kad jis preliminarioje sutartyje nustatytais terminais pastatė ginčo butą, šias aplinkybes įrodinėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-12-15 pažyma, kurioje nurodytas tai datai pastato baigtumas 86 proc. (b.l. 177), Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodyta, kad 2008-11-28 įregistruotos ginčo nekilnojamojo daikto daiktinės teisės, statinio baigtumas 86 procentai (b.l. 178-179), statybos darbų žurnalu, iš kurio matyti, kad statinio statybos darbai atlikti 2008 metais (b.l. 181-212), nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (b.l. 213-219), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l. 221-224). Taigi galima daryti išvadą, kad namo pagrindiniai statybos darbai buvo baigti laiku. Tuomet pagal Sutarties 7.2 punktą pirkėjas per 30 dienų nuo akto pasirašymo (su pastabomis ar be jų) turėjo pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau ieškovas sutarė ne dėl namo, o dėl buto pirkimo, kuris turėjo būti pastatytas pagal sąlygas, dėl kurių susitarė šalys.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Šioje byloje atsakovas teigė, kad statytojo UAB „Murena“ nurodymu buvo būtina padaryti statinio projektinius pakeitimus, nes išplanavimo brėžiniai neatitiko STR 2.02.01:2004 reglamentuojančių minimalių plotų, keliamų naujo daugiabučio gyvenamojo pastato butams (b.l. 265), nurodė, kad šias aplinkybes ieškovas žinojo, perplanavimui neprieštaravo, UAB „Chedas“ direktorius pasirašė, kad susipažinęs su statomo buto perplanavimu. Ieškovas šias atsakovo nurodomas aplinkybes neigė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pagal CPK 178 str. atsakovui tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iškilus abejonėms dėl parašo autentiškumo byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė (b.l. 294-295). Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia atsakovas, Lietuvos teismo ekspertizės 2011-09-15 aktu (b.l. 302-304) nenustatyta, kad preliminarios nepastatyto nepilnai įrengto buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PS-B38 priede – perplanuoto buto plano dešiniajame kampe, apačioje, pasirašė R. M., t.y. UAB „Chedas“ vadovas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kad naują buto planą pasirašė ieškovas. Ginčo plane nėra nurodyta pasirašiusiojo asmens pavardė ar pareigos, nėra sutarties šalies pavadinimo, antspaudo, spaudo ar kitų duomenų, kurių pagalba galima būtų identifikuoti planą pasirašiusį asmenį. Be to, atsakovo kviestas liudytojas K. T., priešingai nei teigia atsakovas, nepatvirtino atsakovo teiginių, kad ieškovo atstovas pasirašė naujame buto plane, kad perplanavimas buvo suderintas su ieškovu. Liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, jog perplanavimus derino UAB „Piliuona“ direktorius, jis asmeniškai nederino, planus gavo su parašais (b.l. 257). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame plane su neįvardintų asmenų parašais esantys duomenys nėra pakankamai informatyvūs, kad iš jų turinio galima būtų daryti išvadą, jog tai yra preliminariosios sutarties priedas. Ant plano nėra jokių nuorodų, kad šis planas yra būtent Preliminariosios nepastatyto nepilnai įrengto buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. PS-B38 priedas ar kitas šios sutarties sąlygų pakeitimą patvirtinantis dokumentas. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti byloje esantys įrodymai netiesiogiai taip pat patvirtina, jog atsakovas nederino su ieškovu statomo buto išplanavimo pakeitimų ir butą perplanavo vienašališkai. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties, jos priedų ar pakeitimų (b.l. 276-287), visuose ieškovo pasirašomuose dokumentuose yra bent vienas ar keli išvardinti rekvizitai: įmonės pavadinimas, pasirašančiojo asmens vardas, pavardė, įmonės antspaudas ar asmeninis spaudas. Atsakovo pateiktame tariamame buto perplanavimo susitarimą patvirtinančiame plane nėra nė vieno iš paminėtų identifikuojančių duomenų.

Pagal LR CK 6.192 str. sutarties pakeitimai ar papildymai turi būti tokios formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis. Pagal preliminariosios sutarties 10.9. p. šios sutarties priedai yra neatskiriama šios sutarties dalis. Sutarties priedas Nr. 1 buvo buto planas, todėl bet kokie buto išplanavimo pakeitimai turėjo būti sudaryti rašytine forma. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovas, 2008-10-01 sužinojęs iš statytojo UAB „Murena“, kad reikia keisti išplanavimo brėžinius, turėjo kreiptis į kitą sutarties šalį – pirkėją dėl sutarties pakeitimo, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima teigti, kad ieškovas būtų buvęs supažindintas su statomo ginčo buto pakeistu projektu ir dėl to šalys būtų pasirašiusios preliminarios sutarties pakeitimą. Atsakovas, pakeisdamas statinio projektą, turėjo tai aptarti sutarties pakeitimu ir sutarties pakeitimus kartu pasirašyti su užsakovu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas vienašališkai pakeitė preliminarios sutarties vykdymą, t.y. pastatė sutartimi neaptartą statinį, kuris yra nepriimtinas ieškovui, dėl šių priežasčių ieškovas atsisakė sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl sutartį nutraukti dėl ieškovo kaltės nebuvo jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas priėmimui pateikė iš esmės kitokį butą nei buvo sutartas preliminariąja sutartimi, tai atliktų darbų priėmimo akto pasirašymas buvo neįmanomas. Dėl šių priežasčių, nepasirašęs atliktų darbų patvirtinimo akto ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu sutartį. Pažymėtina, jog pagal sutarties 8.1 p., pirkėjui neatvykus ar atsisakius dėl nepateisinamų priežasčių pasirašyti buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą, kviečiamas nepriklausomas ekspertas arba pardavėjo vienašaliu pasirinkimu sutartis gali būti nutraukiama, šiuo atveju pardavėjas pasirašo buto statybos darbų atlikimo patvirtinimo aktą vienašališkai, dalyvaujant nepriklausomam ekspertui, kuris į darbų atlikimo patvirtinimo aktą įrašo išvadą dėl statybos darbų kokybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis elgėsi pagal sutartyje nustatytus reikalavimus.

Kita vertus, teisėjų kolegija mato būtinybę įvertinti ir paties ieškovo elgesį tarp šalių pasirašytos preliminariosios sutarties galiojimo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas teigė, kad 2008-12-30 pranešimu Nr. 081230-51 atsakovas pranešė apie pagrindinių statybos darbų pabaigą (1 tomas, b.l. 19). Paaiškino, jog gavęs šį pranešimą ieškovas susisiekė su atsakovo atstovais dėl buto apžiūros, tačiau jam buvo paaiškinta, kad faktiškai statybos darbai dar nėra baigti, darbai bus baigti vėliau, darbų priėmimas ir patvirtinimas dar negalimas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šias savo nurodomas aplinkybes, į bylą nepateikė. 2009-05-14 atsakovas atsiuntė ieškovui kitą pranešimą dėl tinkamo įsipareigojimų vykdymo ir pagrindinės sutarties pasirašymo (1 tomas, b.l. 20-21) ir tik 2009-09-01 rašte ieškovas nurodė, kad atsakovas pastatė projekto neatitinkantį butą, kad tokio išplanavimo buto nepirks ir reikalavo grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti netesybas (1 tomas, b.l. 22). Ieškovas nepateikė įrodymų, jog aktyviai domėjosi buto statybomis, jog jo atstovai buvo nuvykę apžiūrėti buto iki 2009-05-14. Kaip matyti iš 2010-05-26 parengiamojo teismo posėdžio protokolo, ieškovo direktorius R. M. paaiškino, jog bute pirmąkart lankėsi 2009 m. gegužės 15 d. (tomas 1, b.l. 239-241). Darytina išvada, jog ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus, kad preliminariosios sutarties sąlygos būtų tinkamai vykdomos, laiku neteikė atsakovui pretenzijų, kad butas neatitinka šalių suderinto projekto ar kad vėluojama atlikti statybos darbus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs preliminariąją sutartį nutraukta atsakovo iniciatyva nesant ieškovo kaltės, pagrįstai atsižvelgęs į preliminariosios sutarties 9.2.4 p., bei vadovaudamasis CK 6.165 str. 4 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 45081 Lt sumokėtą avansą.

Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių arba netesybų atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (CK 6.165 str. 4 d.). Už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 str. 1 d.). Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš Preliminariosios sutarties 9.2.4 p., šalys susitarė, jog sutartį nutraukus pardavėjo iniciatyva, ne dėl pirkėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja grąžinti visas pirkėjo pardavėjui sumokėtas įmokas ir sumokėti pirkėjui 20000 Lt baudą.

Sprendžiant dėl netesybų dydžio pagrįstumo, turi būti įvertinama, ar nutraukus sutartį, pagrįstai reikalaujama sumokėti netesybas, taip pat vertintina, ar jos yra protingo dydžio pagal CK 6.258 str.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra pažymėta, kad netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 str., kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. P. bylos Nr. 3K-3-1190/2003; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P.,bylos Nr. 3K-3-145/2012). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad šalys yra verslininkai, sutartys buvo komercinio pobūdžio, preliminariųjų sutarčių 9.2.4. punkte buvo susitarta dėl konkretaus dydžio baudos mokėjimo vienašališkai nutraukus preliminariąją sutartį nesant pirkėjo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju ieškovas į bylą neteikė jokių įrodymų, jog nutraukus preliminariąją sutartį atsakovo iniciatyva nesant ieškovo kaltės, ieškovas dėl to patyrė kokių nors nuostolių. Be to, kaip konstatuota aukščiau, ir paties ieškovo veiksmai, konkrečiai nepakankamai aktyvūs veiksmai, siekiant įgyvendinti savo teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį, lėmė, kad atsakovas nutraukė preliminariąją sutartį savo iniciatyva nesant ieškovo kaltės. Pažymėtina, jog netesybų paskirtis – užtikrinti kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti jo pasipelnymo šaltinis bei pagrindas nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes, preliminarios sutarties šalių elgesį, buvusį preliminariosios sutarties galiojimo metu, darytina išvada, jog preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybų sumos priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir suteiktų galimybę ieškovui praturtėti atsakovo sąskaita, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – netenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 20 000 Lt baudos priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 326 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., numatančia palūkanų normą – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniai punktais, bei atsižvelgęs į tai, kad VILIBOR palūkanų norma 2009-06-30 buvo 5,70 procentų, pagrįstai iš atsakovo priteisė 7 procentiniais punktais padidintas palūkanas, kas sudaro 12,70 procentų metinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad yra mažinama ieškovo naudai priteistina suma, t.y. priteisiama 45081 Lt skolos, tai 12,7 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos 45081 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi šiuo atveju sprendimas dalyje yra naikinamas ir toje dalyje priimamas naujas sprendimas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju ieškovo ieškinys yra tenkinamas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama proporcingai patenkintų reikalavimų sumai patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, kurios šiuo atveju sudaro 84 proc., tad priteistina ieškovo naudai 4997,5 Lt bylinėjimosi išlaidų. Byloje nėra įrodymų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, todėl teismas jų nepriteisia proporcingai ieškovo nepatenkintų reikalavimų sumai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apeliantui atlyginama dalis bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 341 Lt žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nepatenkintų reikalavimų suma sudaro 16 proc., jas priteisiant iš ieškovo. Likusi dalis žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybės naudai, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo padavimą terminas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo ir sprendimo (nutarties) priėmimo. Ieškovas nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovas neturi pareigos jų atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

atsakovo UAB „Piliuona“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „Chedas“ naudai iš atsakovo UAB „Piliuona“ priteista 20 000 Lt baudos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – netenkinti ieškinio dalyje dėl 20 000 Lt baudos iš atsakovo UAB „Piliuona“ ieškovo naudai UAB „Chedas“ priteisimo.

Priteisti ieškovo UAB „Chedas“ naudai iš atsakovo UAB „Piliuona“ 4997,5 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo UAB „Piliuona“ naudai iš ieškovo UAB „Chedas“ 341 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Piliuona“ valstybės naudai 1790 Lt (tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).