Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir prokurorės nutarimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

I. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančiam, veiksniam, neteistam,

padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M., dėl savo psichikos būklės lėtinio psichikos sutrikimo – kitos šizofrenijos, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, 2019 m. lapkričio 13 d. apie 7.15 val. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė į pilvą S. M., dėl ko pastaroji griūdama atsitrenkė į sienos kampą ir susižalojo galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai S. M. padarė galvos plaukuotosios dalies muštinę žaizdą, t. y. nežymiai sutrikdė S. M. sveikatą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Kad I. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Teisiamajame posėdyje I. M. nedalyvavo atsižvelgiant į teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kad dėl lėtinio psichikos sutrikimo I. M. nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, negali būti apklausiamas ir negali dalyvauti teismo posėdyje, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis pagarsintais paties I. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, suprato. Yra gydęsis Vilniaus, Šiaulių, Rokiškio psichiatrinėse ligoninėse. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 13 d. apie 7 val. (duomenys neskelbtini), foje jis sėdėjo ant suoliuko, o S. M. stovėjo. Jis su ja norėjo draugauti ir gražiuoju kalbėdavo, tačiau ji pradėjo rėkt ant jo keiksmažodžiais, dar buvo sučiupus jam už dešinės ausies. Tada jis supykęs, kad S. M. ant jo šaukia, jai vieną kartą atsisėsdamas spyrė į pilvą. S. M. nuo jo smūgio atsitrenkė galva į sienos kampą, ir prasiskėlė ją. Iš galvos pradėjo kraujas bėgti. S. M. išvežė į Joniškio polikliniką susiūti galvoje žaizdą. Jis gailisi, kad spyrė S. M., ir taip ją sužalojo, jos jau atsiprašė. Tą įvykį matė sanitarė S., pavardės nežino (b. l. 94);

Teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiosios S. M. parodymais, kad I. M. jos nekenčia, seniau geriau sutarė. 2019 m. lapkričio mėnesį jai spyrė į pilvą, ji nugriuvo, trenkėsi į sieną ir prasiskėlė galvą. Tą rytą tarp jų buvo konfliktas, ji norėjo pro jį praeiti, jį užkalbino ir jis jai spyrė. Nors I. jos atsiprašė, bet ir toliau ją užgaulioja.

I. M. atstovės pagal įstatymą O. A. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kad ji yra socialinė darbuotoja, trejus metus dirba tame (duomenys neskelbtini) skyriuje, kuriame gyvena I. M.. I. globos namuose gyvena nuo 2009 m. Jis yra agresyvus, emocionalus, muša kitus globos namų gyventojus, savinasi jų daiktus, išplėšia užraktus, suvalgo jų maistą. Jei prašo grąžinti paimtą daiktą, tai jis jį suplėšo, sudaužo. Dėl tokio I. elgesio, jis būdavo vežamas į psichiatrines ligonine, jam buvo keičiamas gydymas, bet niekas nepadėdavo. Po įvykio su juo bendravo, tačiau jis dėl to nesigailėjo, po dviejų dienų pareiškė, kad galėjo dar daugiau trenkti. Nukentėjusioji netgi buvo laikinai perkelta gyventi į kitą skyrių. Jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką kintantis – vieną dieną jis gailisi, ką padaręs, kitą dieną džiaugiasi. Jis turi artimuosius – mamą, du brolius ir dvi seseris, tačiau visi išvykę į užsienį, niekas jo nelanko ir nesirūpina. Nors tai ne vienkartinis I. smurto atvejis, tačiau tik dabar kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Dėl I. M. nepakaltinamumo

2020 m. vasario 4 d. – kovo 3 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. Nr. 86TPK-28/2020 nurodyta, kad I. M. iki baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sirgo bei šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - kita šizofrenija (F20.8), dėl esamo psichikos sutrikimo I. M. savo veiksmais gali kelti pavojų aplinkiniams bei sau. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos atlikimo metu I. M. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - kita šizofrenija (F20.8), dėl ko negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Dėl lėtinio psichikos sutrikimo I. M. nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, jis negali teisingai suvokti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti teisingus parodymus. I. M. negali būti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdyje, jam negali būti skiriama bausmė, bet jam būtina skirti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis (b. l. 164-168).

Teismo posėdžio metu, teismo psichologas, ekspertas Gintaras Butkus, dalyvavęs nuotoliniu būdu, patvirtino ekspertizės akte pateiktą išvadą, kad I. M. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nurodė, kad su kolegomis teismo psichiatrais ekspertais Sergejumi Repovu ir Julija Razmaite atlikę teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatė, kad I. M. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kita šizofrenija, nustatyti gretutiniai psichikos sutrikimai – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Dėl nustatytų psichikos sutrikimų jis negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į aukštą pavojingo elgesio riziką, rekomenduoja jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro režimo sąlygomis. I. M. reikalingas ilgesnis gydymas stacionare. Kadangi jis serga šizofrenija, nustatyti mąstymo pakitimai, intelekto nepakankamumas, jis nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, vadovautis jo parodymais nereikėtų dėl jo turimų psichikos sutrikimų. Jis gali kai kuriuos faktus pateikti, bet jie gali būti tendencingi, iškreipti, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Ambulatorinio stebėjimo šiuo metu nerekomenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad I. M., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Kadangi I. M. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog I. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamu, jam skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

I. M., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.