- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-17
- Bylos Nr.
- N-502-1717-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutarties S. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas pareigūnas S. Z. 2006 m. kovo 31 d. surašė protokolą už tai, kad jis tą dieną rinko ir vežė keleivius iš aikštelės, esančios Geležinkelio g. 8A, Vilniuje, šalia Vilniaus autobusų stoties. Tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pateiktoje keleivių vežimo sutartyje Nr. 3928 nebuvo nurodytas mokestis už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarka. Tuo pažeisti Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.11.5 p. reikalavimai. 2006 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 09-10015/11195/06 pareiškėjui už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 142² str. 3 d. ir 172 str. l d., padarymą skirta 800 Lt bauda.
Šalies argumentai
S. Z. skundu prašė panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigė, kad nėra neaišku, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyta, kad jis rinko keleivius. Keleivių tvirtino nerinkęs, o tik vežęs vežėjo vairuojamą transporto priemonę užsisakiusius keleivius. Nurodė, kad buvo sustabdytas tik pradėjus kelionę, todėl, nežinant galutinio kilometrų skaičiaus, neįmanoma nustatyti tikslios kelionės kainos. Ji fiksuojama kelionės pabaigoje. Dėl šios priežasties jo patraukimas atsakomybėn pagal ATPK 142² str. 3 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad tarp dviejų teisės pažeidimų sudėčių egzistuoja konkurencija. Šiuo atveju ATPK 142³ str. yra speciali sudėtis 172 str. atžvilgiu. Tuo pagrindu manė, kad negalėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 172 str. Šios normos sudėties subjektu gali būti tik komercine ar ūkine veikla užsiimantis asmuo, pažeidęs konkrečios veiklos (šiuo atveju - keleivių vežimo) tvarką. Jis pats yra samdomas darbuotojas, todėl nėra komercinių ir ūkinių teisinių santykių dalyvis.
Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis, pakeista 2005 m. gruodžio 23 d. Kelių transporto kodekso 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. X-476, toje dalyje, kiek tai susiję su „draudimu rinkli ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos",- neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas teismas 2006m. birželio 2 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, panaikino Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 09 -10015/11195/06, kuriuo S. Z. paskirta 800 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Valstybinei kelių transporto inspekcijai tirti iš naujo. Nuspręsta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarką pažeisti gali tik toks asmuo, kuris pats tiesiogiai verčiasi ūkine ar komercine veikla arba yra atsakingas už komercinės ar ūkinės veiklos organizavimą. Nesant duomenų, kad S. Z. individualios įmonės savininko ar kito asmens būtų įgaliotas organizuoti, vykdyti komercinę ar ūkinę veiklą, pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn nėra pagrįstas. Konstatuota, kad pareiškėjo veikos, kaip pažeidžiančios ATPK 142² str. 3 d. nuostatas, ypatumai nebuvo tinkamai išnagrinėti, o sprendžiant S. Z. administracinės atsakomybės klausimą, buvo pažeistos nuobaudos skyrimo taisyklės.
Abejonių dėl pareiškėjo skunde nurodytos normos atitikties Konstitucijai teismui nekilo.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutarimą ATP byloje Nr.II-1166-04/2006, o 2006 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą. Apelianto teigimu, LR kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis draudžiama. Pažeisdamas šia nuostatą. S. Z. vežė keleivių grupę iš besiribojančios su autobusų stotimis aikštelės, esančios Geležinkelio g. 8A. S. Z. yra LR ATPK 172 straipsnio l dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektas, kaip tiesioginis ūkinės komercinės veiklos vykdytojas. Pažymėta, kad teismas netinkamai interpretavo teisės aktus. Teismas, cituodamas Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos 15 punktą, konstatavo, kad mokestis už važiavimą gali būti nustatomas vežimo sutartimi arba apskaičiuojamas pagal vežimo sutartyje sutartus tarifus. Kadangi pateiktoje Keleivių vežimo sutartyje Nr. 3928 nėra nei konkrečios vežimo kainos, nei tarifų, todėl buvo konstatuota, kad atliekant vežimą užsakomuoju reisu dėl kainos, kuri yra esminė vežimo sutarties sąlyga, sutarta nebuvo ir buvo padarytas Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.11.5 punkto pažeidimas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareigūnas griežtai laikėsi LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 142² straipsnio 3 dalis numato vežėjo ir vairuotojo atsakomybę už keleivių vežimą keleivinio kelių transporto priemonėmis neturint keleivinį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų arba turint negaliojančius dokumentus.
Dėl šio administracinio teisės pažeidimo S. Z. patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole nei nutarime, kuriuo skirta nuobauda, nėra nurodyta, kad pareiškėjas vežė keleivius, neturėdamas tam reikalingų dokumentų, ar, turėdamas negaliojančius dokumentus. Nutarime nurodytas keleivių vežimo sutarties trūkumas – nenurodymas mokesčio už vežimo paslaugas ir atsiskaitymo tvarkos, nedaro vežimo sutarties negaliojančia. Todėl konstatuojama, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142² straipsnio 3 dalyje įvykio ir sudėties, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas pagrįstai šioje dalyje ginčijamą nutarimą panaikino. Byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 142² straipsnio 3 dalyje turėjo būti nutraukta.
ATPK 172 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Įstatymas nenurodo specialių reikalavimų šio pažeidimo subjektams, todėl administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami visi asmenys, kurie konkrečia savo veika pažeidžia komercinės ar ūkinės veiklos tvarką.
Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje apibrėžta užsakomųjų reisų sąvoka bei nustato tam tikrus reikalavimus keleivių grupėms vežti. Šioje normoje įtvirtintas draudimas rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Nesilaikymas tokio draudimo pagrįstai pripažįstamas komercinės veiklos – keleivių vežimo tvarkos pažeidimu.
Administracinę nuobaudą skyrusio pareigūno konstatuoto fakto, kad 2006m. kovo 31d. S. Z. , vairuodamas automobilį „Ford Tranzit“ v/n TVN 056, važiavusį užsakomuoju reisu maršrutu Vilnius – Utena, rinko ir vežė keleivius iš aikštelės, esančios Geležinkelio g. 8A, Vilniuje, šalia Vilniaus autobusų stoties, pareiškėjas neginčijo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tokiais veiksmais buvo pažeista Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta keleivių grupių vežimo tvarka. Veika ginčijamu nutarimu pagrįstai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 172 straipsnio 1 dalyje. Todėl šioje dalyje nutarimas turėjo būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pagrindo bylą tirti iš naujo nenustatyta.
Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1,2 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 2 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria panaikinta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 09 -10015/11195/06, dalis kuria S. Z. paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 142² straipsnio 3 dalyje, palikti nepakeistą. Administracine bylą šioje dalyje nutraukti.
Nutarties dalį, kuria panaikinta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 09 -10015/11195/06, dalis kuria S. Z. paskirta nuobauda – 750 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir palikti nutarimą šioje dalyje nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.